- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-25
- Bylos Nr.
- 2A-215-273/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06179-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, dėl įsiskolinimo už šilumos energiją priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
ieškovė pateikė teismui ieškinį ir prašė priteisti iš atsakovės 2843,74 Lt įsiskolinimą už šilumos energiją, pateiktą butui (duomenys neskelbtini), šildyti, 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiekia šilumos energiją. Butas nuosavybės teise priklausė E.-I. P.. Pagal 2008-12-02 Gyventojų registro tarnybos išrašą E.-I. P. nuo 1997-08-19 savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad ši vartotoja yra mirusi, ieškovas neturėjo, todėl 2008-12-24 AB „Kauno energija“ su ieškiniu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl skolos už šilumos energiją priteisimo iš E. I. P.. 2009-03-31 teismas sprendimu už akių AB „Kauno energija“ naudai už laikotarpį nuo 1999-10-01 iki 2008-11-01 priteisė 5565,13 Lt skolos už patiektą šilumos energiją, 422,18 Lt delspinigių, 293,28 Lt už sistemų aptarnavimą, 216,90 Lt už šilumos punkto kapitalinį remontą bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos skolos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 195 Lt žyminio mokesčio ir 202,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų atsakovui įteikimu viešo paskelbimo būdu. 2009-05-05 Teismas išdavė vykdomąjį raštą, kuris buvo perduotas antstolio R. B. kontorai. Kadangi pagal 2010-07-17 išduotą mirties liudijimą teismas nustatė, jog E.-I. P. dar 2001-09-15 mirė, o pagal 2012-11-13 palikimo perėjimo valstybei liudijimą jos turtą paveldėjo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, todėl pagal antstolio R. B. prašymą 2012-11-30 teismas nutartimi vykdomojoje byloje Nr. 0085/09/01234 pakeitė vykdymo procese skolininkę E.-I. P., į naują skolininką - Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VMI prie LR FM. 2013-03-13 AB „Kauno energija“ gavo Kauno AVMI raštą Nr. (28.8-08-4)-RNA-8532 (reg. Nr. 01-1162), kuriuo informavo, kad pagal pateiktą 2013-01-23 sąskaitą serija KERI Nr. 130110000049 pavedimu 2013-02-28 sumokėjo 185,06 Lt už šilumą laikotarpiu 2012 m. spalio - gruodžio mėn. Už sąskaitoje nurodytą laikotarpį atsakovė mokėti nesutinka, nes pranešimas apie 2001-09-15 mirusios E.-I. P. paveldimą turtą buvo gautas 2012 m. gegužės mėn. Jeigu AB „Kauno energija“ būtų tinkamai atlikusi pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis, įsiskolinimas už paslaugas minėtam butui būtų ženkliai mažesnis. Būtent dėl šių aplinkybių atsakovė nesutinka apmokėti bendrovei skolų už minėto buto šildymą bei šilumos perdavimą iki atsakovo pranešimo gavimo datos (b.l. 5-7).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, ieškovei AB „Kauno energija“ 2843,74 Lt skolą už patalpų šildymui pateiktą energiją, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos (2013-04-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85 Lt (aštuoniasdešimt penki litai) žyminio mokesčio.
Teismas nustatė, kad buto (duomenys neskelbtini) savininkė ir gyventoja buvo E. I. P, kuri mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-11, 22). Ieškove AB „Kauno energija“ kreipėsi į atsakovę, pateikdamas 2013-01-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 130110000049, kadangi už ginčo buto šildymą yra susikaupusi nepamokėta skola (b.l. 13-17). Atsakovė 2013-03-06 raštu atsakė ieškovei, kad už sąskaitoje nurodytą laikotarpį (2008 m. vasario mėn. – 2012 m. balandžio mėn.), atsakovė mokėti nesutinka, nes pranešimas apie 2001-09-15 mirusios E. I. P. paveldimą turtą buvo gautas 2012 m. gegužės mėn. (b.l. 18). Ieškovė paskaičiavo, kad už laikotarpį nuo 2008-11-01 iki 2012-04-30 susidariusi skola yra 2843,74 Lt (b.l. 12). Teismas nurodė, kad iš ieškovės pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas 2012-11-19 (b.l. 10-11). Palikimo perėjimo valstybei liudijimas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (b.l. 10-11). Teismui atsakovė nepateikė duomenų, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas pagal turto apyrašą. Taip pat duomenų, kokia paveldėto turto vertė. VĮ Nekilnojamojo turto registro išraše valstybės paveldėto buto (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė nurodyta 23800 Lt (2012-11-14 duomenimis). Teismas laikė nepagrįstais atsakovės atsiliepime į ieškinį ir jos atstovo teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad ieškovės ieškinys turėtų būti atmestas, kadangi ieškovė yra praleidusi CK 5.63 str. nustatytą terminą informuoti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos apie palikėjo skolines pareigas, nes nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė reiškia reikalavimą dėl skolos, susidariusios už laikotarpį nuo 2008-11-01 iki 2012-04-30, priteisimo (b.l. 12). Tuo tarpu ginčo buto (duomenys neskelbtini) savininke ir gyventoja E. I. P. (t.y. palikėja) buvo tik iki 2001-09-15, nes minėtą dieną mirė (b.l. 9-11, 22). Taigi ieškovas ieškiniu reiškia reikalavimą dėl skolos, susidariusios jau po E. I. P. mirties (dėl už ankstesnį laikotarpį susidariusios skolos ieškovė reiškė ieškinį teismui, 2009-03-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2005-451/2009 teismas ieškovės ieškinio reikalavimus patenkino (b.l. 19-20), 2009-05-05 išdavė vykdomąjį raštą minėtoje byloje (b.l. 21), 2012-11-30 nutartimi pakeitė skolininką (b.l. 22). Teismas sprendė, kad ieškovė neprivalėjo vadovautis CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nurodė, kad ieškovė neprarado teisės reikšti ieškinį atsakovei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad pagal 2012 m. gruodžio 19 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą po E. I. P. mirties, šio asmens turtą paveldėjo Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama VMI prie LR FM. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.36 str. 1 dalis numato, kad valstybė yra civilinių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai, o šio straipsnio 2 d nurodo, kad valstybė įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės valdymo institucijas. Todėl valstybė, paveldėjusi E. I. P. turtą, įgijo įpėdinio teises ir pareigas, tame tarpe ir LR CK 5.62 str. 3 dalyje numatytą atsakomybę - atsakyti už palikėjo skolas, neviršijant jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Civiliniame procese galiojant rungimosi principui kiekviena šalis privalo įrodyti savo reikalavimus, pagrįsdama juos leistinais ir tinkamais įrodymais. Ieškovei siekiant prisiteisti skolą, jis visų pirma privalo pateikti skolos dydį pagrindžiančius įrodymus. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovė atsakovei būtų pateikusi apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą sumai, kurią prašo priteisti. Ieškovė vienuolika metų neinformavo ieškovės apie galimai paveldėtą turtą. Ieškovė, už skolas susidariusias po palikėjo mirties, atsako paveldimo turto ribose. Ieškovė žinojo apie didėjančias skolas už komunalinius patarnavimus palikėjos butui, tačiau atsakovė neturi duomenų, kad ieškovė laiku ėmėsi priemonių skolų didėjimo priežastims nustatyti. Į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė pareiškė kreditorines pretenzijas LR CK nustatyta tvarka ir yra suėjęs senaties terminai kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, nes palikėja E. I. P. mirė 2001 -09-15, t.y. nuo palikimo atsiradimo dienos yra praėję daugiau kaip treji metai. Dėl šios priežasties laikytina, kad suėjęs senaties terminai kreditorinėms pretenzijoms pareikšti. Atsakovė taip pat nurodo, kad nesutinka su priteistomis 5 proc. palūkanomis nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal LR CK 6.37 str. 2 d. nuostatas. Sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nėra sudaryta. Todėl tokiais atvejais, kai palikimas pereina valstybei, įstatymas nereglamentuoja palūkanų priskaičiavimo juo labiau, kad palikimas pereina valstybei tik praėjus 18 mėnesių terminui nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.2 ir 5.62 str. 1 d. 2 p.).
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė AB „Kauno energija“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 str. 3 d. valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, tuo tarpu ieškovės prašoma priteisti skola yra susidariusi po palikėjos E. I. P. mirties (2001-09-15), todėl nėra pagrindo teigti, kad už skolą, susidariusią po palikėjos mirties, atsakovas turėtų atsakyti paveldėto turto ribose, nes susidariusi skola yra atsakovo kaip buto savininko skola. Ieškovei apie palikėjos mirtį tapo žinoma tik 2012 metais, kadangi kaip matyti iš 2009-03-31 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-2005-451/2009 (b.l. 19-20) net ir 2009 metais, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos susidariusios už butui, adresu (duomenys neskelbtini), tiekiamą šilumą, Gyventojų registro tarnybos išraše duomenų apie palikėjos E. I. P. mirtį nebuvo, todėl ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti apie minėto buto savininkės mirtį. Ieškovės nuomone, būtent atsakovė pažeidė bendradarbiavimo principą, kadangi palikimas buvo priimtas 2012-11-13 palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. IR-7919 pagrindu, tačiau kaip rūpestingas buto savininkas nesiėmė jokių veiksmų skolai už paveldėtam butui tiekiamą šilumą sumažinti. Atsakovė neginčijo paties įsiskolinimo už buto šildymą dydžio, o ieškovė kartu su pradiniu ieškiniu pateikė ne tik sąskaitą faktūrą (b.l. 13-17), bet ir mokesčių paskaičiavimo pažymą. Ieškovė negalėjo užkirsti kelio skolos didėjimui, kadangi butas, kuriam tiekiama šiluma, yra daugiabučiame name, prijungtas prie centralizuotos (bendros) daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, todėl tiek faktiškai, tiek teisiškai šilumos tiekėjas neturi jokių galimybių ir techninių priemonių nutraukti šilumos tiekimą į daugiabučio namo butą. Ieškovė taip pat nurodė, kad LR CK 6.37 str. 2 d. numato vadinamąsias „procesines" palūkanas, todėl ši norma reikšminga ir esant nesutartinėms prievolėms.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje nustatyta, kad buto (duomenys neskelbtini) savininkė ir gyventoja buvo E. I. P., kuri mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-11, 22). Ieškove AB „Kauno energija“ kreipėsi į atsakovę, pateikdamas 2013-01-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 130110000049, kadangi už ginčo buto šildymą yra susikaupusi nepamokėta skola 2843,74 (b.l. 12, 13-17) už laikotarpį nuo 2008-11-01 iki 2012-04-30. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas 2012-11-19 ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (b.l. 10-11). Teismui atsakovė nepateikė duomenų, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas pagal turto apyrašą, taip pat duomenų, kokia paveldėto turto vertė. VĮ Nekilnojamojo turto registro išraše valstybės paveldėto buto (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė nurodyta 23800 Lt (2012-11-14 duomenimis).
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos sumokėti ieškovui už tiektą šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini) po savininkės E.-I. P. mirties.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011 nurodė, kad palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, priimti dalį palikimo (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Jis priima besąlygiškai visą palikimą, t.y. visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas. Įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba paveldėtu turtu (CK 5.1 str. 2 d., 5.52 str., 5.62 str. 3 d.). Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąjį poveikį, nes palikimą priėmusiam įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo, bet nuo jo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnis, 5.9 straipsnis 4 dalis). Tai patvirtina CK 4.47 straipsnis, kuriame be kitų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, paveldėjimas nustatytas kaip savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t.y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visos apimties ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).
Šios bylos faktinės aplinkybės bei pateiktas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog ieškovė prašė priteisti iš atsakovės ne palikėjos iki jos mirties susidariusią skolą, už kurią atsakovė turėtų atsakyti CK 5.62 straipsnio 3 dalies pagrindu ir kuriai taikomos CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatos, o iš atsakovės, kaip buto savininkės skolą, nes nuo palikėjos mirties su paveldimu turtu atsakovei perėjo ir visos palikėjo teisės bei pareigos, susijusios su šilumos vartojimu, t.y. atsakovė įgijo teisę gauti iš ieškovės šilumą, reikalingą turtui išlaikyti ir perėmė pareigą už ją atsiskaityti (CK 5.1 str. 2 d.).
Pažymėtina, kad byloje yra pateikta Kauno apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, iš kurios matosi, kad vykdant išieškojimą dėl 5565,13 skolos už pateiktą šilumos energiją ir kitų piniginių sumų pagal AB „Kauno energija“ pateiktą vykdomąjį dokumentą antstolio R. B. kontoroje skolininkės E.I. P. atžvilgiu vykdymo procese skolininkė E.-I. P. buvo pakeista į naują skolininką – Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės inspekcijos prie LR Finansų ministerijos. Atsakovė su šia nutartimi sutiko, jos neskundė, nutartis įsiteisėjusi (b.l. 21-22), todėl šioje byloje nėra pagrindo pripažinti , kad ieškovė pažeidė CK 6.200 straipsnyje įtvirtintą šalių bendradarbiavimo principą geranoriškai keistis informacija, nes ir po palikimo perėjimo valstybei 2012-11-19 atsakovė nesiėmė jokių veiksmų skolai už paveldėtam butui tiekiamą šilumą sumažinti, nors apie tai, kad butui yra centralizuotai tiekiama šiluma turėjo žinoti.
Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad LR CK 5.63 str. 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Paminėto straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. E. I. P. mirė (duomenys neskelbtini)., t.y. nuo palikimo atsiradimo dienos yra praėję daugiau kaip trys metai, todėl laiko, kad yra suėję senaties terminai kreditorinėms pretenzijoms pareikšti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimas yra teisinis pagrindas pripažinti, kad ginčas yra kilęs tarp šilumos tiekėjo ir šilumos vartotojo dėl apmokėjimo už patiektą šilumos energiją butui, priklausančiam atsakovei, įgyvendinusiai teises į nuosavybę paveldėjimo pagrindu, todėl taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia yra diena, kai asmuo sužinojo arba turėjo žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.125 str. 1 d., 1.127 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėjo vadovautis CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir nepraleido teisės reikšti ieškinį atsakovei.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovas nepateikė tinkamų įrodymų pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą, o pateiktieji neatitinka leistinumo kriterijaus, kad jų pagrindu būtų galima laikyti susidariusią skolą pagrįsta. Tačiau šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, nes pagal Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo, reglamentuojančio šilumos tiekimo-vartojimo teisinius santykius, 12 p. 3 d. atsiskaitymo už šilumą dokumentas yra sąskaita, kurioje pateikta informacija, kuria remdamasis šilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už jo suvartotą šilumos kiekį patalpoms šildyti ir šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti. Į bylą yra pateikta 2013-01-31 PVM sąskaitos faktūros KER1 Nr. 130110000049 kopija, kurioje nurodyta skolos dydis, jos susidarymo laikotarpis bei patiektas šilumos kiekis (b.l. 13-17). Atsakovė 2013-03-06 raštu patvirtino sąskaitos gavimą (b.l. 18). Be to, byloje yra pateikta mokesčių paskaičiavimo pažyma už laikotarpį 2008 m. lapkričio mėn. – 2012 m. balandžio mėn. (b.l. 12). Atsakovė nenurodė argumentų dėl apskaičiuotų mokesčių neteisingumo, todėl laikytina, kad ieškovas įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimą (CPK 178 str.).
Apeliantė nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi dėl 5 procentų palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal CK 6.37 str. 2 d. nuostatas. Nurodo, kad sutartis tarp ieškovo ir atsakovės nėra sudaryta, todėl tokiais atvejais kai palikimas pereina valstybei, įstatymas nereglamentuoja palūkanų priskaičiavimo. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teise iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes tai nėra sutartinės palūkanos, o palūkanos pagal prievoles nustatytos įstatymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).
Aukščiau aptartų duomenų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, todėl jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.