- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-14
- Bylos Nr.
- 2A-724-230/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04863-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8328-285/2013 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl įsiskolinimo už šilumos energiją priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovės 4 066,44 Lt įsiskolinimą už patalpų šildymui patiektą šilumą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiekia šilumos energiją butui, esančiam (duomenys nesklebtini), kuris nuosavybės teise priklausė I. R.. 2011 m. vasario mėn. ieškovei pradėjus ruošti bylą teismui dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, paaiškėjo, jog buto savininkas I. R. (duomenys nesklebtini) mirė, po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Ieškovė 2011-04-01 raštu Nr. 20-1380 informavo atsakovę apie susidariusi įsiskolinimą už patiektą šilumos energiją bei prašė inicijuoti procesą šiam turtui perimti valstybės nuosavybėn ir prašė mirusiojo skolą įtraukti į turto apyrašą. Kadangi neatsirado buto savininko I. R. įpėdinių, butą paveldėjo valstybė. Kadangi atsakovė priėmė palikimą, ji turinti atsakyti už palikėjo skolas, todėl ieškovė prašė iš atsakovės priteisti skolą už patiektą šilumą patalpų šildymui, susidariusią iki I. R. mirties – už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2008-11-28 – 165,24 Lt; po I. R. mirties – už laikotarpį nuo 2008-11-28 iki 2011-04-01 – 3 901,20 Lt, viso – 4 066,44 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės ieškovei 4 066,44 Lt skolą už patiektą šilumos energiją, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą skolos sumą (4 066,44 Lt) nuo 2013-04-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 122 Lt žyminį mokestį.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė tiekia šilumos energiją butui, esančiam (duomenys nesklebtini), kuris nuosavybės teise priklausė I. R., mirusiam (duomenys nesklebtini). Butas nuosavybės teise nuo 2011-12-16 iki 2012-09-14 priklausė Lietuvos Respublikai, nuosavybės atsiradimo pagrindas – 2011-11-21 palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. 1-RL-2133. Butas parduotas aukcione už 38 700 Lt sumą, 2012-09-07 sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. IR-6006). 2011-02-17 ieškovė raštu Nr. 20-581 kreipėsi į Kauno m. 1-ąjį notaro biurą, prašydama pateikti informaciją apie mirusiojo I. R. turto paveldėtojus, 2011-03-29 buvo gauta 2011-03-25 pažyma Nr. 31, kad po I. R. mirties šiame notarų biure paveldėjimo byla neužvesta, niekas iš įpėdinių nėra padavę pareiškimo vietos notarui dėl palikimo priėmimo. Kadangi I. R. neturėjo nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių, mirusiojo palikimą 2011-11-21 priėmė valstybė, kurią atstovavo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Ieškovė 2011-04-01 raštu Nr. 20-1380 pateikė atsakovei pretenziją dėl skolos už paveldėtam butui tiektą šilumos energiją, kurioje nurodė, jog 2011-03-01 skola už butui tiekiamą šilumos energiją yra 4 003,54 Lt, prašė šią skolą įtraukti į turto apyrašą ir apmokėti. Atsakovė 2013-04-02 pavedimu sumokėjo 2013-02-28 sąskaitoje Serija KER1 Nr.130210000115 nurodytą 1 712,20 Lt sumą už šilumą, tiektą laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio mėn. iki 2012 m. balandžio mėn. Atsakovė nesutiko mokėti už patiektą šilumą butui laikotarpiu nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2011 m. kovo mėn., motyvuodama tuo, jog ieškovė dėl (duomenys nesklebtini) mirusio I. R. paveldimo turto ir įsiskolinimo už buto šildymą kreipėsi tik 2011-04-01.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė 2011-04-01, t. y. dar iki palikimo perėjimo valstybei raštu Nr. 20-1380 informavo Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją apie tai, kad skola yra susidariusi iki I. R. mirties už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2008-11-28 – 165,24 Lt, o po I. R. mirties, už laikotarpį nuo 2008-11-28 iki 2011-04-01 – 3 901,20 Lt, ir prašė šią skolą įtraukti į turto apyrašą ir apmokėti. Todėl teismas sprendė, kad teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas – palikėjo įpėdinio informavimas apie ieškovės, kaip kreditorės, turtines pretenzijas – buvo atliktas, ir laikė, kad ieškovė, kaip kreditorė, tinkamai įgyvendino teisę ir pareigą iki palikimo priėmimo informuoti valstybei pavedėjimo teisiniame santykyje atstovaujančią instituciją apie palikėjo skolines prievoles. Kadangi šis veiksmas atliktas iki palikimo priėmimo, teismas, remdamasis kasacinio teismo formuojama praktika, sprendė, kad nėra teisinio poreikio spręsti trijų mėnesių termino, per kurį įpėdinis informuojamas apie kreditoriaus reikalavimus, pratęsimo klausimo. Teismas taip pat nurodė, kad valstybei, perėmusiai mirusiojo I. R. palikimą, atsirado pareiga atsakyti už palikėjo įsiskolinimus už suvartotą šilumos energiją neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės. Teismas laikė įrodytu prašomos priteisti skolos dydį – 4 066,44 Lt, kadangi atsakovė neginčijo ieškovės pateiktų paskaičiavimų ir atmetė atsakovės argumentus, jog ieškovė turėjo imtis priemonių didėjančioms skoloms stabdyti, kadangi įstatymas ieškovei, kaip energijos tiekėjui viešosios sutarties pagrindu, nesuteikia teisės savo iniciatyva nutraukti sutartį su vartotoju – fiziniu asmeniu, naudojančiu energiją buitinėms reikmėms. Atsakovė nepareiškė reikalavimo dėl ieškinio senaties taikymo, o atsakovės argumentus dėl informacijos apie iki palikėjo mirties susidariusį įsiskolinimą per trijų mėnesių terminą nepateikimo teismas nelaikė prašymu taikyti ieškinio senatį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantė ginčijamą sprendimą prašo panaikinti, remdamasi šiais argumentais:
1) Ieškovė prašomai priteisti skolos sumai pagrįsti nepateikė tinkamų ir leistinų įrodymų – PVM sąskaitos faktūros, kuri pagal LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 29 dalį yra dokumentas, kuriuo įforminamas paslaugų teikimas, ir kuris turi atitikti visus šio įstatymo jam nustatytus reikalavimus.
2) Ieškovė pažeidė šalių bendradarbiavimo principą geranoriškai keistis informacija, kuri yra reikšminga įsipareigojimų vykdymui. Atsakovė informaciją apie niekieno nepaveldėtą butą gavo tik 2011-04-01, t. y. ieškovė trejus metus po palikimo atsiradimo neinformavo atsakovės apie galimai paveldimą turtą. Ieškovė žinojo apie didėjančias skolas butui, tačiau nepateikė duomenų, kad ji laiku ėmėsi priemonių skolų didėjimo priežastims nustatyti.
3) Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad kreditorines pretenzijas atsakovei pareiškė LR CK nustatyta tvarka. Nuo palikimo atsiradimo 2008-11-28 yra praėję daugiau kaip treji metai, t. y. ieškovė praleido LR CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, per kurį palikėjo kreditoriai turi pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, todėl laikytina, kad yra suėję senaties terminai kreditorinėms pretenzijoms pareikšti.
4) Ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti procesines palūkanas LR CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi tarp šalių jokia sutartis nėra sudaryta, o tuo atveju, kai palikimą perima valstybė, tokia teisę įgijusi tik po 18 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos, įstatymas nereglamentuoja palūkanų priskaičiavimo.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas teisingai nustačius ir įvertinus bylos aplinkybes, tinkamai aiškinant ir taikant materialinės teisės normas, nenukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos. Teismas teisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius ir tinkamai aiškino ir taikė CK 5.63 straipsnio nuostatas, nurodydamas, kad ieškovė, pranešdama atsakovei apie palikėjo skolą iki palikimo priėmimo, tinkamai įgyvendino kreditoriaus pareigą informuoti įpėdinį apie palikėjo skolas. Ieškiniu buvo reikalaujama priteisti ne tik palikėjo skolą, t. y. skolą susidariusią iki palikėjo mirties (duomenys nesklebtini), bet ir skolą susidariusią po palikėjo mirties, už kurią atsakovė turi atsakyti ne kaip už palikėjo skolą CK 5.62 straipsnio 3 dalies pagrindu, bet kaip buto, į kurį nuosavybės teisę įgijo CK 5.62 straipsnio 1 dalies pagrindu, savininkė. Todėl, remiantis kasacinio teismo praktika, išieškoti skolai, susidariusiai po palikėjo mirties, neturi būti taikomos CK 5.63 straipsnio nuostatos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Atsakovė apeliaciniu skundu, kuris savo turiniu faktiškai yra tapatus atsakovės pateiktiems atsiliepimams į ieškinį (b. l. 28–29, 51–52, 109–110), ginčija priteistos skolos pagrįstumą įrodymų tinkamumo ir leistinumo aspektu, taip pat neigia atsakovės pareigą mokėti procesines palūkanas.
Dėl skolos pagrįstumo ir procesinių palūkanų priteisimo
Byloje nustatyta, kad įsiskolinimas iki palikėjo I. R. mirties (duomenys nesklebtini)sudarė 165,24 Lt, o po I. R. mirties nuo 2008-11-28 iki 2011-04-01 (atsakovės informavimo apie skolą) –3901,20 Lt. Pirmosios instancijos teismas laikė pagrįsta ir įrodyta visą skolos sumą – 4 06,44 Lt ir ją visą teismo sprendimu priteisė. Pirmosios instancijos teismas skolos sumą pripažino esant pagrįsta ir įrodyta, remdamasis ieškovės pateiktais įrodymais – mokesčių paskaičiavimo pažyma ir PVM sąskaitomis faktūromis (b. l. 9–15). Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo skolos paskaičiavimo, tik nurodė argumentus, kad skola nepagrįsta, nes ieškovė nesiėmė jokių priemonių, jog susidariusi skola nedidėtų. Atsakovės argumentai, kad skola nėra pagrįsta leistinais įrodymais, atmestini, kadangi, kaip nurodyta, byloje yra pateiktos PVM sąskaitos faktūros, pagrindžiančios skolos dydį. Be to, atsakovė, neginčydama susidariusios skolos laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio mėn. (kai jai buvo pranešta apie skolą) iki 2012 m. balandžio mėn., pagal tokią pačią ieškovės pateiktą sąskaitą šią skolos dalį yra sumokėjusi (b. l. 14–15, 42), ir tai patvirtina, kad ieškovės nurodytas skolos dydis yra tinkamai pagrįstas.
Nors pirmosios instancijos teismas, priteisdamas visą skolą, nenurodė skolos, susidariusios po palikėjo mirties, t. y. nuo 2008-11-28 iki 2011-04-01 (atsakovės informavimo apie skolą), priteisimo pagrindo, tačiau akivaizdu, kad ši atsakovės prievolė atsirado dėl įvykusio palikimo priėmimo. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014). Todėl po palikėjo mirties susidaręs atsakovės įsiskolinimas už jai, kaip buto savininkei, tiektą šilumos energiją – 3 901,20 Lt pirmosios instancijos teismo buvo priteistas pagrįstai, nepaisant atsakovės atsikirtimų dėl ieškovės nebendradarbiavimo ir nesavalaikio informavimo apie susidariusį įsiskolinimą. Tai reiškia, kad nurodyta skolos dalis, atsiradusi po palikimo priėmimo, negali būti ginčijama, remiantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo dienos reikalavimams pareikšti praleidimu, kuo grindžiamas apeliacinis skundas. Todėl ši priteista skolos dalis – 3 901,20 Lt yra priteista pagrįstai, ir sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kadangi palikimas yra priimamas nuo jo atsiradimo momento ir nuo tada įpėdinis įgyja savarankiškas prievoles, susijusias su paveldėto turto išlaikymu, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė procesines palūkanas, numatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nes joje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti taikymo
Likusioje patenkinto ieškinio dalyje, kuri yra susijusi su palikėjo skolos, susidariusios iki jo mirties – 165,24 Lt išieškojimu, ginčas kyla dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto 3 mėnesių termino, nustatyto palikėjo kreditoriams pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, aiškinimo ir jo taikymo.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo praktika (konkrečiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Vilniaus energija“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-63/2011) sprendė, kad ieškovė, nors ir yra praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą kreditorių reikalavimams pareikšti, tačiau atsakovę apie palikėjo skolą yra informavusi iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo, todėl pripažino, kad ieškovė yra tinkamai įgyvendinusi pareigą informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles ir nepraradusi teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Teismas nustatęs, kad ieškovė informavo atsakovę apie skolą dar iki palikimo perėjimo valstybe, padarė išvadą, kad nėra poreikio spręsti nurodyto trijų mėnesio termino pratęsimo klausimo (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su tokia apylinkės teismo išvada ir teigia, kad ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kad ji savo pretenzijas atsakovei yra pareiškusi LR CK nustatyta tvarka, be to, yra suėjęs senaties terminas kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, nes palikėjas I. R. mirė 2008 m. lapkričio 28 d. Tai reiškia, kad apeliantė nesutinka su nurodyta teismo išvada, jog ieškovei informavus atsakovę apie palikėjo skolą iki palikimo perėjimo valstybei, nesvarstytinas trijų mėnesio pratęsimo terminas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014, nusprendė, kad yra objektyvi būtinybė keisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal UAB „Vilniaus energija“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-63/2011, pradėtą formuoti praktiką, pagal kurią, kai įpėdinis informuojamas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus, praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ieškovė, pareikšdama reikalavimą priteisti skolą už šilumos energiją, rėmėsi nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal UAB „Vilniaus energija“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-63/2011, pateiktais išaiškinimais ir nurodė, kad atsakovę informavo apie savo reikalavimą iki jai priimant palikimą, todėl neprivalo kreiptis dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Pirmosios instancijos teismas tokiai ieškovė pozicijai pritarė ir pripažino, kad termino pratęsimo klausimas CK 5.63 straipsnio 4 dalies pagrindu nespręstinas. Tačiau bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinei teisėjų kolegijai nutarus keisti pradėtą formuoti praktiką, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl palikėjo skolos priteisimo (165,24 Lt), yra pagrįsta netinkamu CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino aiškinimu, todėl ši sprendimo dalis naikintina (CPK 330 straipsnis). Kadangi ieškovė informavo atsakovę apie savo reikalavimus praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimų pareiškimo terminą, paikėjo skolos už šilumos energiją priteisimo klausimas gali būti sprendžiamas tik įvertinus ieškovės termino praleidimo priežastis ir nustačius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Ieškovė apie palikėjo skolą informavo atsakovę 2011 m. balandžio 1 d., t. y nepraėjus trejiems metams nuo palikėjo mirties (2008-11-28), todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad yra suėjęs naikinamasis senaties terminas kreditorinėms pretenzijoms pareikšti (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Kadangi jau yra nagrinėjama byla dėl skolos priteisimo, todėl netikslinga, kad ieškovė ypatingosios teisenos tvarka kreiptųsi į teismą ir pradėtų atskirą civilinę bylą dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti pratęsimo. Tai prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams (CPK 7 straipsnis), todėl ieškovei turi būti suteikta teisė pateikti prašymą pratęsti terminą šioje byloje, nes civilinio proceso vienas iš tikslų yra kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis) ir šis prašymas teismo nagrinėtinas kartu su reikalavimu priteisti skolą. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo dalis priteistos palikėjo skolos dalyje (165,24 Lt dalyje) naikintina dėl netinkamo CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalies taikymo, ir nustačius, jog toje pačioje byloje būtina spręsti klausimą dėl termino ieškovės reikalavimui pareikšti pratęsimo, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes šių procesinių veiksmų (pareikšti prašymą dėl termino pratęsimo ir jį išnagrinėti) apeliacinės instancijos teismas atlikti negali (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinės instancijos teismui nutarus sprendimo dalį dėl 3 901,20 Lt skolos už laikotarpį nuo 2008-11-28 iki 2011-04-01 priteisimo palikti nepakeistą, o sprendimo dalį dėl 165,24 Lt dydžio palikėjo skolos už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2008-11-28 panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, keistina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priteisiant iš atsakovės ieškovei žyminį mokestį, proporcingą patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis), t. y. sumažinant priteistas iš atsakovės ieškovei žyminio mokesčio išlaidas iki 117,03 Lt ( 3 901,20 Lt x 3 %).
Sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio grąžinimo ieškovei paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimą. Panaikinti sprendimo dalį dėl 165,24 Lt dydžio palikėjo skolos už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2008-11-28 ir su tuo susijusių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Likusią sprendimo dalį – dėl 3 901,20 Lt skolos laikotarpiu nuo 2008-11-28 iki 2011-04-01 ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už šią priteistą sumą (3 901,20 Lt) nuo 2013-04-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo – palikti nepakeistą, sumažinant priteistas iš atsakovės ieškovei žyminio mokesčio išlaidas nuo 122 Lt iki 117,03 Lt.
Sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo ieškovei palikti nepakeistą.