- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-15
- Bylos Nr.
- 1S-109-478/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-94-1-00948-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. gruodžio 4 d. priimtą nutarimą Nr. 93-889 taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. B. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį galutine 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme.Bausmės pradžia – 2010 m. gruodžio 17 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gruodžio 17 d.2017 m. gruodžio 4 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-889 nutarta taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nuteistasis anksčiau neteistas, šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, per nustatytą laikotarpį jis įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas, nuteistojo elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas, jam suteikta teisė vykti be sargybos ar be palydos. A. B. taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dengia civilinį ieškinį, todėl jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 12 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Nors A. B. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui.Skunde nuteistasis A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartį ir palikti galioti Komisijos 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra diskriminacinė, priešinga Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir oficialiai konstitucinei doktrinai, taip pat priešinga įstatymų leidėjo valiai, Europos Sąjungos teisės aktams ir teismų praktikai. Nei nukentėjusieji asmenys, nei prokuroras jokių prieštaravimų dėl lygtinio paleidimo jo atžvilgiu taikymo nepareiškė, todėl apylinkės teismas privalėjo patikrinti tik Komisijos nutarimo teisėtumo klausimą. Nuteistasis pažymi, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema – 12 balų pagal OASys metodiką. Bausmę jis atlieka besargybiniame būryje, yra dirbantis, aštuonis kartus skatintas, be to, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, yra labai laukiamas šeimoje. Nuteistojo teigimu, Kauno apygardos teismas yra suformavęs teisės aiškinimo precedentą, t. y. kad atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą teismas gali tik nustatęs procedūrinius pažeidimus arba konstatavęs, kad lygtinis paleidimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju jokie Komisijos nutarimo procedūriniai pažeidimai nėra nustatyti, todėl neaišku, kodėl nebuvo vadovautasi minėta aukštesnės instancijos teismo nustatyta taisykle. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad paskutinė jo gauta drausminė nuobauda yra 2013 m., per pastaruosius penkerius metus jis nė karto nebuvo drausmintas. Todėl jo gautų septynių nebegaliojančių nuobaudų nereikėtų sureikšminti, be to, jis yra aštuonis kartus skatintas, į ką apylinkės teismas nekreipė dėmesio. Nepakankamai įvertintos ir jo pastangos dengti priteistą civilinį ieškinį. Dirbdamas pataisos namuose, jis uždirba juokingai mažus pinigus, todėl teigti, kad jis turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti, nėra pagrindo. Nuteistasis nesupranta, iš kur apylinkės teismas gavo tokią informaciją. Iš likusio atlyginimo, atskaičius ieškinio dengimui skirtą dalį, jis teišgali nusipirkti tualetinio popieriaus, muilo, šampūno, dantų pastos, kurių pataisos įstaiga neskiria. Atsisakydamas patvirtinti lygtinį paleidimą, teismas užkerta kelią jam greičiau įsidarbinti ir sumokėti priteistą ieškinį. Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jiems atlikus pusę paskirtosios laisvės atėmimo bausmės.Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegija įvertina nuteistojo skundo teiginius, Socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos, priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, turi būti galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, jei iš byloje surinktų duomenų negalima padaryti išvados, jog probacija bus sėkminga, o bausmės paskirtis įgyvendinta, nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus, smurtinio, tyčinio nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą, būnant apsvaigus nuo alkoholio. Todėl aukštesnysis teismas ypatingą dėmesį skiria A. B. požiūriui į smurtinį elgesį bei svaigiųjų gėrimų vartojimą.Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, alkoholį teigia vartodavęs saikingai, pataisos namuose jis nėra pastebėtas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Vis dėlto, jau minėta, alkoholis turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, tačiau nuteistasis bausmės atlikimo metu nelankė programų, susijusių su alkoholio vartojimo prevencija, todėl teisėjų kolegija negali daryti vienareikšmės išvados, kad A. B. supranta ir pripažįsta alkoholio paveikto elgesio galimą žalą geriančiam asmeniui ir jo aplinkiniams. Tai, kad pataisos namuose nuteistasis nebuvo baustas už alkoholio ar jo surogatų vartojimą, nepatvirtina A. B. problemų dėl alkoholio vartojimo nebuvimo, kadangi tokių veiksmų atlikimas pataisos namuose yra griežtai draudžiamas, legaliai įsigyti alkoholio nėra galima, o nustatyto apsvaigimo faktas lemia griežtos drausminės nuobaudos skyrimą. Nors alkoholio vartojimas pateiktoje medžiagoje nėra išskirtas kaip kriminogeninis veiksnys, tačiau teisėjų kolegija piktnaudžiavimą svaigiaisiais gėrimais laiko artimu kriminogeniniams veiksniu, kuris gali skatinti pakartotinį nusikalstamumą, ypač įvertinus tai, kad jokio dėmesio šio faktoriaus prevencijai nuteistasis neskiria. Apsisprendimą nevartoti alkoholio gali patvirtinti tik pakankamai ilgas laikotarpis, kuomet nėra vartojami jokie svaigieji gėrimai, taip pat konsultavimasis su specialistais, savitarpio pagalbos grupės, anoniminių alkoholikų grupės ir kt. lankymas.Pataisos įstaigoje nėra fiksuotas ir nuteistojo smurto protrūkis, A. B. turi teigiamas nuostatas į priežiūrą ir apribojimus, supranta, kad priežiūra jam gali būti naudinga. Vis dėlto, padaryto nusikaltimo pobūdis patvirtina, kad agresijos, pykčio protrūkis nuteistajam yra būdingas, tačiau jokiose su smurtinio elgesio prevencija susijusiose programose ar mokymuose A. B. taip pat nedalyvavo. Taigi, esminiai jo nusikalstamą veiką nulėmę veiksniai nėra keičiami pozityvia linkme, kas rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo dar negali tęsti neizoliuotas nuo visuomenės. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimas buvo įvykdytas nuteistojo gyvenamojo daugiabučio namo laiptinėje ir po galimo lygtinio paleidimo jis planuoja grįžti gyventi į tą pačią vietą, t. y. į aplinką, kurioje nusikalto.Aukštesnysis teismas pažymi, kad sėkmingai probacijai gali trukdyti ir nuteistojo išsilavinimo stoka, specialybės neturėjimas. Nusikaltimo padarymo metu A. B. buvo įgijęs dešimties klasių išsilavinimą, pataisos įstaigoje jis nesimokė, vidurinės mokyklos neužbaigė. Nuteistojo nedomina ir konkrečios specialybės įgijimas ar amato išmokimas, kas neabejotinai apsunkina jo integraciją į darbo rinką. Vien teigiama nuostata darbo atžvilgiu, ką patvirtina darbas pagalbiniu darbininku VĮ „Mūsų amatai“, nesuteikia pagrindo teigti, kad nuteistąjį tenkins tokio pobūdžio darbas laisvėje, už kurį paprastai nėra mokamas didelis atlyginimas. Įsidarbinimo problemos ypač aktualios dėl turimo didelio priteisto civilinio ieškinio – 14 402 Eur, kurio dengimas A. B. yra rimtas iššūkis. Pataisos namuose gautas dokumentas tik dėl 2234,32 Eur žalos atlyginimo, tačiau per daugiau nei septynerius bausmės atlikimo metus nuteistasis sugebėjo atlyginti vos 273,53 Eur, kas nelaikytina solidžiu ieškinio dengimu. Turimi finansiniai įsipareigojimai dengiami tik simboliškai, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog A. B. neieško galimybių aktyviau dengti priteistą civilinį ieškinį, kas jam buvo numatyta individualiame socialinės reabilitacijos plane. Atlygintoji ieškinio dalis aukštesniajam teismui neleidžia pasitikėti nuteistuoju bei jo skunde nurodytais teiginiais, kad, būdamas laisvėje, jis aktyviau dengs turimus įsipareigojimus.Tai, kad A. B. anksčiau neteistas taip pat nėra prioritetinė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui, kaip ir nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 12 balų pagal OASys metodiką. Vadovaujantis bendra taisykle, nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus A. B. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, nepaisant to, jog procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą nepadaryta. Lygtinio paleidimo taikymas prieštarautų teisingumo principui ir visuomenės narių teisėtam interesui gyventi saugioje aplinkoje. Aukštesnysis teismas pažymi ir tai, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, jame išdėstytos išvados neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kaip ir Komisijos narių balsų pasiskirstymas. Teismo priimamam sprendimui įtakos nedaro ir prokuroro ar nukentėjusiojo pozicija dėl lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo, kadangi teismas sprendimą priima vadovaudamasis tik įstatymu ir teisine sąmone. Priešingu atveju, būtų ignoruotas teismo nešališkumo principas, kurio reikalavimai analizuojamu atveju nėra pažeisti.Skunde A. B. pažymi, kad apylinkės teismo nutartis yra diskriminacinė, priešinga Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir oficialiai konstitucinei doktrinai, taip pat priešinga įstatymų leidėjo valiai, Europos Sąjungos teisės aktams ir teismų praktikai, tačiau kaip pasireiškia ši diskriminacija ir priešingumas nacionalinei bei tarptautinei teisei, nenurodo. Šį skundo teiginį apygardos teismas laiko deklaratyviu, kurio detalesnė analizė nėra tikslinga.Asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, turi elgtis nepriekaištingai ir savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu galimas lygtinio paleidimo taikymas. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu nuteistasis A. B. dar neįrodė savo elgesio bei mąstymo akivaizdžios korekcijos. Nuteistasis nėra aktyvus jo elgesiui bei mąstymui tikslingų pataisos programų dalyvis, iš jo skundo bei pateiktos medžiagos turinio matyti, kad nuteistasis daugiau planuoja, nei realiai stengiasi įgyvendinti siekiamus tikslus. Todėl nei bausmės atlikimas lengvojoje grupėje, nei turima teisė vykti be sargybos ar palydos iš pataisos įstaigos teritorijos ribų, nesudaro besąlyginio pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. A. B. skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 12 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.