- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-23
- Bylos Nr.
- 1S-1174-238/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-94-1-00948-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurgis Kiškis, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- A. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2016 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 93-502 taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2010 m. gruodžio 17 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gruodžio 17 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 (ketveri) metai 4 (keturi) mėnesiai 26 (dvidešimt šešios) dienos (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2016 m. liepos 21 d.).Komisijos 2016 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 93-502 nutarta nuteistajam A. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 (ketverių) metų 4 (keturių) mėnesių 26 (dvidešimt šešių) dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistojo vertinimo rezultatas atitinka 28 balus, o tai reiškia, kad jo pakartotino nusikalstamumo rizika yra žema, vykdant Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones, jo elgesio rizika sumažėjo nuo 21 balo iki 12 balų. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė jam skirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis A. B. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Skundu apygardos teismui nuteistasis A. B. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Nuteistojo teigimu, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką atitinka vos 12 balų ir yra žema, šiuo metu jis yra atlikęs kiek daugiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, per tą laiką stengėsi elgtis atsakingai. Nors už įvairius pataisos namų drausmės pažeidimus jis buvo baustas penkis kartus, tačiau net keturis kartus buvo skatintas už pavyzdingą elgesį.
4.2. Skundu pažymima, kad nuo 2015 metų liepos mėnesio nuteistasis jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka be sargybos sąlygomis. Pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini), pataisos namuose dirbo ir visuomeniniais pagrindais, dalyvauja įvairiose socialinėse programose. Be to, nuteistasis artimai bendrauja su savo šeima, kiekvieną mėnesį moka priteistą civilinį ieškinį, nuteistųjų subkultūros nesilaiko, stengiasi vadovautis tik savo nuomone. Todėl nėra aišku, kuo remiantis teismas sprendė, kad nuteistasis gali nesilaikyti įstatymų ir nusikalsti.
Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad A. B. priklauso žemos rizikos grupei – 12 balų, todėl sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. B. anksčiau neteistas, bausmę atlieka už tyčinio labai sunkaus ir nepataisomas pasekmes sukėlusio nusikaltimo padarymą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis suvokia tik kai kurių savo veiksmų pasekmes, vieną ar daugiau kartų grasino smurtu ar naudojo smurtą siekdamas kitų paklusimo, vidaus tvarkos taisykles yra pažeidęs septynis kartus, drausmine tvarka baustas penkis kartus ir nors šiuo metu nuteistajam paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau jų egzistavimas leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Taip pat nustatyti ir reikšmingi kriminogeniniai veiksniai – lėšų tvarkymas ir pajamos bei piktnaudžiavimas alkoholiu laisvėje, tačiau nuteistojo pastangos mažinant šiuos su jo pakartotiniu nusikalstamumu susijusius rizikos veiksnius vis dar nėra pakankamos. Bylos duomenimis, teismo nuosprendžiu iš nuteistojo yra priteistas 14405 eurų civilinis ieškinys, pataisos namuose gautas vykdomasis dokumentas dėl žalos atlyginimo 2234,32 eurų sumai, tačiau, nors ir dirba, bet atlyginti priteisto civilinio ieškinio nuteistasis A. B. nesistengė – šiuo metu yra atlyginęs tik labai nedidelę jo dalį – 62,60 eurų. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog A. B. neabejotinai daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis A. B. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo A. B. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. B. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.