- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-04
- Bylos Nr.
- 1S-2075-579/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-94-1-00948-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- A. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 metų.
Laisvės atėmimo bausmės pabaiga 2020-12-17.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2015-09-07 nutarimu Nr. 93-696 nutarta nuteistajam A. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-10-16 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog išvadai, kad šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis A. B. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, o taip pat, kad jis daro pakankamą pažangą mažinat savo nusikalstamo elgesio riziką, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. B. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-10-16 nutartį ir pritaikius BVK 157 straipsnio 3 dalį jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Anot skundo autoriaus, teismas visiškai neatsižvelgė į Komisijos nutarime padarytas išvadas, į tai, kad jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra žema (21 balas). Nuteistasis nurodo, kad per bausmės atlikimo laiką stengėsi elgtis atsakingai, nors tai ir ne visada pavykdavo. Nuo 2015 m. liepos mėnesio jam suteikta teisė išvykti be sargybos. Jis yra pakeitęs požiūrį į darbą, dirba, taip pat ir visuomeniniais pagrindais, dalyvauja įvairiose socialinėse programose. Nesilaiko nuteistųjų subkultūros tradicijų. Artimai bendrauja su šeima. Kiekvieną mėnesį yra mokama iš jo priteista neturtinė žala.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.
Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą A. B. įvykdė. Nuteistasis dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę programose bei asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš pataisos namų, teisinio, socialinio švietimo programos organizuojamose užsiėmimuose. Nuo 2015 m. liepos 21 d. jam yra suteikta teisė vykti be sargybos, dirba ir gyvena už pataisos įstaigos teritorijos ribų, dirba pagalbiniu darbininku. Pozityvus užimtumas padėjo nuteistajam keisti požiūrį į priežiūrą, pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei keliamus reikalavimus, įprasminti bausmės atlikimo laiką. A. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, naudojant „OASys“ metodiką, yra 21 balas, t. y., jis priklauso žemos rizikos grupei. Tačiau pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, taip pat turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas nagrinėjamu atveju padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu dar negalima daryti išvados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra pakankama, jog būtų galima manyti, jog jis ateityje iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, A. B. bausmės atlikimo metu septynis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, iš jų penkis kartus baustas drausmine tvarka. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau į šią aplinkybę visgi privalu atsižvelgti sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą, kadangi tai yra nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, rodančios apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Ir nors nuteistasis per paskutinius dvejus bausmės atlikimo metus laikėsi pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, tačiau vien dėl to jo elgesį vertinti kaip ženkliai pagerėjusį, nėra pagrindo, kadangi per visą bausmės atlikimo laikotarpį A. B. skatintas tik vieną kartą, daugiau nei prieš ketverius metus.
BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Bylos duomenys patvirtina, kad A. B., atvykęs į pataisos namus, atsisakė dirbti įstaigos administracijos pasiūlytą darbą be pateisinamos priežasties ir tik nuo 2015 m. (kai priartėjo laikas, kada galima svarstyti lygtinio paleidimo klausimą) dirba VĮ „Mūsų amatai“ darbininko pareigose. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis supranta teigiamą darbo naudą, tačiau vis tiek reiškia abejones dėl poreikio dirbti, atlyginimo dydžio. Nuteistojo išsilavinimas – 11 klasių, specialybės neturi, o išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti socialinio tyrimo išvadoje yra įvardinti kaip jo kriminogeniniai veiksniai. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors nuteistasis turi menką darbinę patirtį laisvėje, neturi įgijęs jokios specialybės, tačiau pataisos namuose taip pat nededa pastangų nei įgyti išsilavinimą, nei specialybę. Dirba taip pat tik trumpą laiko tarpą. Toks jo požiūris į darbą, mokslus, verčia abejoti, kad jis ir laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.
Kiti nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai: lėšų tvarkymas ir pajamos (priteistas 14 402 Eur ieškinys žalos atlyginimui), piktnaudžiavimas alkoholiu (nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes, padarytas apsvaigus nuo alkoholio) bei mąstymas ir elgesys. Visi šie nustatyti kriminogeniniai veiksniai, vertinant juos su kitomis aukščiau paminėtomis aplinkybėmis, kelia abejonių nuteistojo pasirengimu šiuo metu išėjus į laisvę siekti savo tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.