Kauno apygardos teismo nutartis

2016-03-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-418-290/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-29
Bylos Nr.
1S-418-290/2016
Teisminio proceso Nr.
1-94-1-00948-2010-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Valdas Vitunskas, Danutė Giačaitė
Nuteistasis
A. B.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-418-290/2016
Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00948-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Valdo Vitunsko, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje 2016 m. vasario 8 d. nutarimą Nr. 93-94 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 10 metų.

Bausmės pradžia – 2010 m. gruodžio 17 d., o pabaiga – 2020 m. gruodžio 17 d. Neatlikta bausmės dalis – 4 metai 10 mėnesių 13 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, vykusio 2016 m. vasario 4 d., dieną).

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2016 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. 93-94 nutarė taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą konstatavęs, kad nors A. B. formaliai ir atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau tai dar nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą šiuo metu. Tokią išvadą teismas priėmė atsižvelgdamas į paties nuteistojo asmenybę, požiūrį, į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. B. skundžia šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą – taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad teismas visiškai nevertino jo pastangų per visą bausmės laiką integruotis į visuomenę ir tapti pilnaverčiu piliečiu. Taip pat neatsižvelgė į tai, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal „OASys“ metodiką yra įvertinta kaip žema, į Komisijos skirtas rekomendacijas. Skunde teigiama, kad per bausmės atlikimo laiką (6 metus) stengėsi atsakingai elgtis nors ir buvo sunkių nuklydimų, bet šiuo metu pakankamai sėkmingai sprendžia savo bėdas ir atsispiria pagundoms. Tą įrodo ir tai, kad nuo 2015 m. liepos mėn. bausmę atlieka besargybos sąlygomis. A. B. teigia, kad kitaip pradėjo žiūrėti į gyvenimą ir jo pasekmes. Nuo pat atvykimo į pataisos namus, nedirbo, po to pakeitė nuomonę į darbą ir pradėjo dirbti UAB „L“, dirba ir visuomeniniais pagrindais, dalyvauja įvairiose socialinėse programose. Nurodo, kad artimai bendrauja su šeima, kurie jį palaiko. Teigia nesilaikantis nuteistųjų subkultūros, stengiasi turėti savo nuomonę. Priteistą žalą moka kiekvieną mėnesį. Nurodo, kad tai yra jo pirmas teistumas ir savo gyvenimą jis pakeitė kardinaliai, stengiasi atsakingai priimti gyvenimo sprendimus, ką įrodo bausmės atlikimo faktai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).

Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta bylos medžiaga, įvertinusi visus skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą A. B. nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 21 balas. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 str. 1 d. nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šių duomenų kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis jau yra pasirengęs būti neizoliuotas nuo visuomenės ir gyventi pilnavertį visuomeninį gyvenimą, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžios pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

Apygardos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis dirba laisvėje, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai kaip dirbantis stropiai, sąžiningai, be priekaištų, taip pat A. B. įvykdė visas jam skirtas Komisijos rekomendacijas, dalyvavo privalomose socialinės reabilitacijos programose. Tačiau kaip matyti, per visą bausmės atlikimo laiką A. B. net 7 kartus baustas ir tik 2 kartus skatintas. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad net ir po ilgo laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpio nuteistajam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; lėšų tvarkymas ir pajamos; piktnaudžiavimas alkoholiu; mąstymas ir elgesys.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis, atvykęs į pataisos namus dirbti atsisakė. Dirbti pradėjo tik nuo 2015 m. liepos mėnesio, t.y. atsiradus teisiniam pagrindui kreiptis dėl lygtinio paleidimo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nors nuteistasis ir supranta teigiamą darbo naudą, tačiau vis tiek reiškia abejones dėl poreikio dirbti, atlyginimo dydžio. Be to, nors nuteistasis ir dirba, gauna pajamas, kurių visiškai pakanka kasdieninėms išlaidoms, ir, pasak nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių, priteista moralinė žala mokama kiekvieną mėnesį, tačiau iš apygardos teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuosprendžiu priteistą žalą (14 402 Eur) moka ne pats A. B., o jo artimieji.

Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje nurodyta, kad A. B. baigęs 10 klasių. Nors pataisos namų administracijos yra sudaromos visos sąlygos ir net skatinamas nuteistųjų mokymasis, duomenų, kad nuteistasis pataisos įstaigoje siektų mokytis, įgyti specialybę, taip sudarant ir palankesnes sąlygas išėjus į laisvę susirasti darbą, nėra.

Vertinant nuteistojo pataisos proceso efektyvumą ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, šiuo atveju ypač svarbu atsižvelgti į tai, kad itin žiaurus smurtinio pobūdžio nusikaltimas, padarytas A. B. būnant apsvaigus nuo alkoholio. Jis pats teigia, kad alkoholį vartodavo saikingai, tačiau bausmės atlikimo metu duomenų, kad lankė elgesio korekcijos programas, kurios padėtų valdyti su tuo susijusius rizikos veiksnius ir paskatintų jį išlaikyti motyvaciją nenaudoti smurto ir nevartoti psichoaktyvių medžiagų išėjus į laisvę – nėra.

Svarbu pažymėti ir tai, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenis, A. B. lygtinio paleidimo klausimas svarstomas antrą kartą, tačiau po paskutinio nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, ši rizika yra visiškai nepakitusi (išlieka 21 balas).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepritaria Socialinėje išvadoje nurodytiems nusikalstamą riziką mažinantiems veiksniams ir nuteistojo skundo argumentams, kad tvirtas jo ryšys su artimaisiais gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo nusikaltimų darymo ateityje, nes nei socialiniai ryšiai, nei gyvenamosios vietos turėjimas nuteistajam nesutrukdė nusikalsti. Nepaisant to, kad būdamas įkalinimo įstaigoje nuteistasis vedė, nesudaro pagrindo manyti, kad šie veiksniai turės laukiamą poveikį nuteistojo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui užkardyti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. B. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutarė:

atmesti nuteistojo A. B. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Jurgis KiškisTeisėjai: Danutė GiačaitėValdas Vitunskas