- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-02
- Bylos Nr.
- 2A-94-425/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02752-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- B. P.
- Atsakovas
- A. D.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5312-1136/2021 pagal ieškovo B. P. ieškinį atsakovei A. D. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1 mln. eurų neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
2. Nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2017 m. balandžio 2 d., ieškovui būnant tėvų sodyboje, atsakovė prieš jį smurtavo, t. y. vieną kartą sudavė plastikiniu grėbliu į veidą, taip nežymiai sutrikdant ieškovo sveikatą ir sukeliant fizinį skausmą. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu atsakovė buvo pripažinta kalta padariusia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
3. Pabrėžė, jog dėl atsakovės nusikalstamų veiksmų patirtą neturinę žalą įvertino 1 mln. eurų, kadangi patyrė stiprų emocinį šoką, fizinį skausmą – buvo sužalotas, sumušimo vietą skaudėjo, veide susidarė mėlynės, dėl ko buvo apribotos bendravimo galimybės, nepatogu pasirodyti viešosiose vietose.
4. Taip pat nurodė, kad be nubrozdintos kaktos ir akies voko, sutriko rega – sumažėjo dešinės akies regos diapazonas, regos pagerėjimo nejautė. Be to, po atsakovės smūgio pradėjo judėti apatinis priekinis dantis, kuris vėliau iškrito, atsirado kalbos defektas. Pažymėjo, kad pas gydytojus nesikreipė, nes jais nepasitiki.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies – iš atsakovės A. D. ieškovui B. P. priteista 250 Eur neturtinė žala; kita ieškinio dalis atmesta. Taip pat iš A. D. priteista 23,10 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, o iš ieškovo B. P. 599 Eur atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad remiantis bylos įrodymais, neabejotina, kad dėl atsakovės nusikalstamų veiksmų ieškovas patyrė fizinį skausmą, nepaneigta, kad esant išoriniams veido sužalojimams (nubrozdinimui, kraujosruvai), sumažėjo galimybė bendrauti, reikėjo atsakinėti, kaip jis patyrė sužalojimus. Teismo posėdyje teikusios paaiškinimus liudytojos R. P., V. Z. neneigė, jog ieškovo patirti sužalojimai buvo matomi gerą savaitę. Nors minėtos liudytojos buvo pakviestos liudyti ieškovo iniciatyva, teismo vertinimu, šių liudytojų parodymais nėra pagrindo netikėti, nes patirti veido sužalojimai fiziologiškai negali būti nematomi ar sugyti itin greitai. Taigi, darytina išvada, jog šioje byloje ieškovas įrodė patyręs neturtinę žalą. Tai, kad ieškovas baudžiamojoje byloje nereiškė atsakovei civilinio ieškinio, motyvuodamas kraujo ryšiais tarp jo ir atsakovės, nepaneigia ieškovo teisės kreiptis į teismą su atskiru reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo.
7. Tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės dėl sutrikusios regos bei danties netekimo dėl atsakovės veiksmų, nėra pagrįstos byloje esančiais įrodymais, o be to nesant duomenų apie ieškovo regos, dantų būklę iki ginčo įvykio ir po jo, objektyviai neįmanoma patikrinti ieškovo minėtų teiginių. Atsižvelgiant į tai, skundžiamu sprendimu nebuvo nustatyta, kad 2017 m. balandžio 2 d. konflikto metu ieškovas patyrė dar ir akies bei danties traumą, todėl šie teiginiai laikyti neįrodytais.
8. Spręsdamas dėl konkretaus neturtinės žalos dydžio pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 250 straipsnio nuostatas; įvertino tai, kad ieškovo patirti sužalojimai netruko ilgą laiką: odos nubrozdinimas, kraujosruva sugijo per porą savaičių; kad byloje nenustatyta, jog patirtas sveikatos sutrikimas (odos nubrozdinimas, kraujosruva) turėtų esminių pasekmių ieškovo gyvenimo būdui, darbinei veiklai. Taip pat teismas įvertino, jog ieškovo prašomos neturtinės žalos dydis yra 1 mln. eurų, tačiau kad ir kaip yra vertinama asmens sveikata ar gyvybė, neturtinės žalos dydis negali prasilenkti su protingumo, proporcingumo (nusikalstamos veikos pobūdžio ir dėl to kilusių pasekmių) principais, dėl ko nagrinėjau atveju 250 Eur ieškovo patirtos neturtinės žalos dydis yra pakankamas kompensuoti ieškovo patirtus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą.
9. Papildomai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors atsakovė, gindamasis nuo pareikšto reikalavimo, teigė, jog dėl 2017 m. balandžio 2 d. įvykio ir pati nukentėjo, buvo pagriauta ieškovo ir jai pilvo srityje padaryta kraujosruva, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl atsakovės patirtų sužalojimų 2017 m. balandžio 2 d. konflikto metu nebuvo pradėtas. Taigi, nagrinėjamos bylos kontekste tiek ieškovo veiksmai, tiek atsakovės veiksmai 2017 m. balandžio 2 d. įvykio metu kildintini iš tarpusavio nesutarimų ir vienareikšmiškai negali patvirtinti vien tik ieškovo kaltę dėl jo patirtų sužalojimų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovas B. P. prašo pakeiti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo padidinant priteistos neturtinės žalos dydį; taip pat panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priimti naują sprendimą. Taip pat priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas.
10.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino CK 250 straipsnio nuostatas bei padarė išvadas, neatitinkančias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, taip pat pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą, taip pat netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
10.2. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į tai, kad sužalojimai buvo padaryti tyčiniais smurtiniais veiksmais, kas sudaro pagrindą nustatyti didesnį neturtinės žalos dydį, juo labiau kad tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
10.3. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad įvertinus atsakovės bei ieškovui suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, susidaro situacija, kad paskirsčius bylinėjimosi išlaidas tarp šalių pagal tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovas įpareigotas padengti dalį atsakovės patirtų atstovavimo išlaidų (599,00 Eur), dėl ko ieškovas praranda visą jam priteistą kompensaciją, nepaisant fakto, kad byloje konstatuota jo teisė į žalos atlyginimą. Tai, kad byloje yra konstatuotas ieškovo emocinių išgyvenimų dėl smurto panaudojimo, patirto skausmo faktas, kaip neturtinės žalos atlyginimo pagrindas, yra kertinis veiksnys sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Duomenų, kad jo procesinis elgesys byloje buvo netinkamas, kad dėl jo veiksmų padidėjo bylinėjimosi išlaidos, nėra. Todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šiuo atveju tarp šalių pagal tenkintų ir atmestų reikalavimų dalis neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, o taip pat realaus teisingumo vykdymo, nepagrįstai varžo ieškovo teisę į teisminę gynybą.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11.1. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai vertino byloje esančias aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas bei tinkamai nustatė neturtinės žalos dydį, kadangi jokių duomenų bei įrodymų, leidžiančių vertinti, kad patirti sveikatos sužalojimai turi liekamųjų reiškinių, nenustatyta.
11.2. Taip pat atsakovė nurodo nesutinkanti su apeliacinio skundo argumentu dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kadangi šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos paskirstytos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintų taisyklių bei kitų nuostatų ir teisės aktų, įtvirtinančių bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato paslaugomis, paskirstymu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Apeliacijos dalyką nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovui priteista 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
14. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-311-928/2017 A. D. buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, o būtent – 2017 m. balandžio 2 d. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme įvykusio konflikto metu smurtavo prieš savo artimą giminaitį – brolį B. P., suduodama plastikiniu grėbliu vieną kartą jam į veidą, taip padarydama ieškovui odos nubrozdinimą kaktoje, dešinės akies viršutiniame voke, poodinę kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, nežymiai sutrikdydama B. P. sveikatą ir sukeldama jam skausmą.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, nustatydamas, jog ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydis yra 250 Eur, įvertino tai, jog ieškovo patirti sužalojimai netruko ilgą laiką: odos nubrozdinimas, kraujosruva sugijo per porą savaičių; kad byloje nenustatyta, jog patirtas sveikatos sutrikimas (odos nubrozdinimas, kraujosruva) turėtų esminių pasekmių ieškovo gyvenimo būdui, darbinei veiklai. Taip pat teismas įvertino, jog ieškovo prašomos neturtinės žalos dydis yra 1 mln. eurų, tačiau kad ir kaip yra vertinama asmens sveikata ar gyvybė, neturtinės žalos dydis negali prasilenkti su protingumo, proporcingumo (nusikalstamos veikos pobūdžio ir dėl to kilusių pasekmių) principais.
16. Apeliaciniu skundu ieškovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė bei įvertino tai, jog šiuo atveju atsakovė ieškovo sveikatą sužalojo veikdama tyčia, dėl ko priteistas neturtinės žalos dydis yra pernelyg mažas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju neturi pagrindo sutikti su tokiu vertinimu.
17. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, kriterijai, į kuriuos, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti teismas, išvardyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir jo aplinkybes bei sunkumą, o nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvūs kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).
18. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Kai neteisėtais kito asmens veiksmais yra padaroma žala asmens sveikatai, tai sudaro pakankamą pagrindą priteisti santykinai didesnes pinigų sumas nukentėjusiems asmenims, lyginant su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų, pavyzdžiui, dėl teisės į atvaizdą, autorinių teisių, asmens privatumo ar garbės ir orumo pažeidimo, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybės pobūdis, jos vieta vertybių hierarchijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010). Išties, pagal šiuo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką, jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).
19. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Tačiau, vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.
20. Šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovui priteistino neturtinės žalos dydžio, pagrįstai atsižvelgė į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes, įskaitant ir tai, jog žala buvo padaryta vienai labiausia saugomų vertybių – sveikatai. Kaip jau minėta pirmiau, priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas įvertino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, padaryto sveikatos sužalojimo mastą, pobūdį bei padarinius; taip pat ieškovo patirtus ir išgyventus nepatogumus. Svarbu ir tai, jog šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis neprieštarauja kasacinio teismo praktikai dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose nuketėjusiesiems priteistinų neturtinės žalos atlyginimo sumų dydžių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K- 267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K- 164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Taigi nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo daryti išvadą, jog ieškovui priteistos neturtinės žalos dydis yra pernelyg mažas.
21. Tačiau apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad teisinės pagalbos išlaidų paskirstymas šiuo konkrečiu atveju nėra visiškai tinkamas ir teisingas.
22. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Esminis principas, kuriuo paremtos šios taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021).
23. Papildomai pažymėtina, kad EŽTT akcentuoja, jog bylą nagrinėjantys nacionaliniai teismai, taikydami bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisykles, turi didelę diskreciją paskirstyti bylinėjimosi išlaidas dalinės procesinės sėkmės atvejais taip, kad būtų išvengta neproporcingos naštos bylą inicijavusiam asmeniui uždėjimo. Kita vertus, EŽTT akcentuoja bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių tikslą apsaugoti atsakovus nuo ieškovų reiškiamų nepagrįstų ar pernelyg didelių reikalavimų ir tokiu būdu nepagrįstai didinamų atsakovų patiriamų su bylos nagrinėjimu teisme susijusių (tarp jų – ir atstovavimo) išlaidų.
24. Nagrinėjamu atveju ieškovas B. P. pareiškė materialinį reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo bei nurodė, kokia pinigų suma vertina patirtą neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šioje civilinėje byloje ieškovo materialinis reikalavimas yra būtent neturtinės žalos priteisimas, o konkretus neturtinės žalos dydis, priešingai nei ieškinio dėl skolos ar kito materialinio reikalavimo priteisimo atveju, nėra konkrečiai apskaičiuojamas bei įrodomas. Svarbu pabrėžti ir tai, jog CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ši teisės norma leidžia vertinti, jog pareikštuose ieškiniuose dėl neturtinės žalos atlyginimo asmens įvardijamam neturtinės žalos dydžio reikalavimui įrodinėjimo našta negali būti analogiška, kaip reikalavimų dėl skolos ar turtinės žalos priteisimo įrodinėjimui, o konkrečią neturtinės žalos sumą nustato teismas. Kartu reikšminga ir tai, kad tenkinant reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, yra nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos, tik viena iš jų (žalos dydis) konkrečiai nustatoma teismo.
25. Taigi, įvertinus visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatomis, šiuo klausimu formuojama teismų praktika bei šioje civilinėje byloje susiklosčiusiomis aplinkybėmis, nėra pagrindo daryti išvadą, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusius su teisinės pagalbos teikimu, šiuo konkrečiu atveju, tenkinus ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau gerokai sumažinus prašytos priteisti neturtinės žalos dydį, turėtų būti priteisiamos griežtai laikantis proporcijos principo, t.y. atsakovei atlyginama iš esmės visa patirtų teisinės pagalbos išlaidų suma.
26. Nors šiuo konkrečiu atveju ieškovas pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir reikalavo priteisti itin didelę (1 mln. eurų) sumą, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog ieškovas piktnaudžiavo jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ar elgėsi nesąžiningai civiliniame procese. Atsakovei, atsižvelgiant į civilinės bylos apimtį bei aplinkybes, suteikta teisinė pagalba nebuvo ypatinga, o civilinės bylos nagrinėjimas nereikalavo išskirtinių ar specifinių teisinių žinių, kas taip pat neleidžia daryti išvadą, jog atsakovė turėjo gintis nuo nepagrįstų bei itin sudėtingų reikalavimų.
27. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad tokia situacija, kai iš ieškovo priteisiamas beveik 600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovei, nors ieškovui dėl patirtos neturtinės žalos yra priteista 250 Eur, neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principo bei iš esmės eliminuotų ieškovo patirtos neturtinės žalos atlyginimą.
28. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu, paskirstymo yra keičiama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir atsakovei iš ieškovo priteisiama 100 Eur pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiama 334 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
29. Iš dalies tenkinus ieškovo apeliacinį skundą (apie 10 proc.), iš atsakovės į valstybės biudžetą už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisiama 13 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, dėl ko ieškovas nemokėjo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą; taip pat įvertinus tai, jog apeliacinės instancijos teisme yra tenkinamas tik ieškovo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kuris nėra savarankiškas materialinis reikalavimas ir dėl to neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, į valstybės biudžetą žyminis mokestis už apeliacinį skundą iš atsakovės nėra priteisiamas (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą pakeisti:
Sumažinti iš ieškovo B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 100 (vieno šimto) Eur.
Padidinti iš atsakovės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteistų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, mokamų įmokos kodu 5630, dydį iki 334 (trijų šimtų trisdešimt keturių) Eur.
Likusią pirmos instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13 (trylika) Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, mokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5630.