- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-10
- Bylos Nr.
- 2-5312-1136/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02752-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Miltenytė
- Ieškovas
- B. P.
- Atsakovas
- A. D.
- Advokatai
- Diana Balčiūnienė, Arvydas Penelis
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovui B. P., jo atstovei advokatei Dianai Balčiūnienei, atsakovei A. D., jos atstovui advokatui Arvydui Peneliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. P. ieškinį atsakovei A. D. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 1 mln. eurų neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
2. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2017 m. balandžio 2 d., ieškovui būnant tėvų sodyboje, atsakovė prieš jį smurtavo, t. y. vieną kartą sudavė plastikiniu grėbliu į veidą, taip nežymiai sutrikdant ieškovo sveikatą ir sukeliant fizinį skausmą. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu atsakovė buvo pripažinta kalta padariusia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
3. Nurodė, kad dėl atsakovės nusikalstamų veiksmų patirtą neturinę žalą įvertino 1 mln. eurų. Paaiškino, jog patyrė stiprų emocinį šoką, fizinį skausmą – buvo sužalotas, sumušimo vietą skaudėjo, veide susidarė mėlynės, dėl ko buvo apribotos bendravimo galimybės, nepatogu pasirodyti viešosiose vietose.
4. Taip pat nurodė, kad be nubrozdintos kaktos ir akies voko, sutriko rega – sumažėjo dešinės akies regos diapazonas, regos pagerėjimo nejautė. Be to, po atsakovės smūgio pradėjo judėti apatinis priekinis dantis, kuris vėliau iškrito, atsirado kalbos defektas. Pažymėjo, kad pas gydytojus nesikreipė, nes jais nepasitiki.
Atsiliepimas
5. Atsakovė A. D. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyti akies ir danties sumušimai, todėl ieškovas nepagrįstai tokiomis aplinkybėmis grindžia savo neturtinę žalą. Sutiko, kad dėl vienkartinių atsakovės veiksmų ieškovui galėjo kilti tam tikri neigiami išgyvenimai ir jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nėra jokių duomenų apie jokias sunkesnes išliekamąsias pasekmes dėl atsakovės nusikalstamų veikų. Pabrėžė, jog dėl ieškovo provokuojančio elgesio atsakovei kilo staigus susijaudinimas ir ji vieną kartą sudavė ieškovui.
7. Teigė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių reikalaujamos neturinės žalos faktą ir dydį. Atkreipė dėmesį, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ieškovas pareiškė dėl padaryto jam sužalojimo civilinio ieškinio nereikšiąs. Pažymėjo, kad pati atsakovė konflikto metu buvo ieškovo pargriauta ir jai padaryta kraujosruva pilvo srityje.
8. Teismo posėdžio metu palaikė savo atsikirtimus ir papildomai prašė, teismui nusprendus tenkinti kokia nors dalimi ieškinį, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į ieškovo prašytos priteisti neturinės žalos dydį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
9. Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-311-928/2017 A. D. buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, nurodytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, 2017 m. balandžio 2 d. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme įvykusio konflikto metu smurtavo prieš savo artimą giminaitį – brolį B. P., suduodama plastikiniu grėbliu vieną kartą jam į veidą, taip padarydama ieškovui odos nubrozdinimą kaktoje, dešinės akies viršutiniame voke, poodinę kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, nežymiai sutrikdydama B. P. sveikatą ir sukeldama jam skausmą (b. b., b. l. 55-57).
10. 2017 m. balandžio 11 d. teismo baudžiamasis įsakymas nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo 2017 m. gegužės 3 d. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-311-928/2017 B. P. civilinio ieškinio nepareiškė.
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 3 punktą, nereikia įrodinėti asmens nuskalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog nagrinėjant civilinę bylą, neprivaloma iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008).
12. 2017 m. balandžio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo konstatuota, kad A. D. padarė nusikalstą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. nežymiai sutrikdė ieškovo sveikatą, padarydama jam odos nubrozdinimą kaktoje, dešinės akies viršutiniame voke, poodinę kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke ir sukėlė ieškovui fizinį skausmą. Ieškovas tvirtino, kad be minėtų sužalojimų, jam sumažėjo dešinės akies regos diapazonas bei po smūgio pradėjo judėti apatinis priekinis dantis, kuris vėliau iškrito. Pakankamų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių teiginius dėl regos suprastėjimo ir danties netekimo, ieškovas nepateikė, motyvuodamas nepasitikintis gydytojais ir į juos nesikreipęs. Nesant duomenų apie ieškovo regos, dantų būklę iki ginčo įvykio ir po jo, objektyviai neįmanoma patikrinti ieškovo minėtų teiginių.
13. Nepaisant to, kad liudytoja V. Z. nurodė, ieškovui grįžus į namus ir valgius užsiėmus už žandikaulio, teismas neturi pagrindo pripažinti, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovas neteko ir danties. Jokie ieškovo nusiskundimai, susiję su apatiniu priekiniu dantimi, nebuvo užfiksuoti ir baudžiamosios bylos Nr. 1-1-311-928/2017 medžiagoje: Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 383/20117 (05) pažymėta, kad ieškovas papildomai nurodė tik skaudant galvą.
14. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Šioje byloje nebuvo nustatyta, kad 2017 m. balandžio 2 d. konflikto metu ieškovas patyrė dar ir akies bei danties traumą, ieškovo teiginiai dėl minėtų teiginių nebuvo patvirtinti pakankamais ir leistinais įrodymais, todėl šie teiginiai laikytini neįrodytais (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
16. Remiantis bylos įrodymais, neabejotina, kad dėl atsakovės nusikalstamų veiksmų ieškovas patyrė fizinį skausmą, nepaneigta, kad esant išoriniams veido sužalojimams (nubrozdinimui, kraujosruvai), sumažėjo galimybė bendrauti, reikėjo atsakinėti, kaip jis patyrė sužalojimus. Teismo posėdyje teikusios paaiškinimus liudytojos R. P., V. Z. neneigė, jog ieškovo patirti sužalojimai buvo matomi gerą savaitę. Nors minėtos liudytojos buvo pakviestos liudyti ieškovo iniciatyva, teismo vertinimu, šių liudytojų parodymais nėra pagrindo netikėti, nes patirti veido sužalojimai fiziologiškai negali būti nematomi ar sugyti itin greitai. Taigi, darytina išvada, jog šioje byloje ieškovas įrodė patyręs neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnio 1 dalis; CPK 178 straipsnis). Tai, kad ieškovas baudžiamojoje byloje nereiškė atsakovei civilinio ieškinio, motyvuodamas kraujo ryšiais tarp jo ir atsakovės, nepaneigia ieškovo teisės kreiptis į teismą su atskiru reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo.
17. Ieškovas, prašydamas priteisti 1 mln. eurų neturtinę žalą, motyvavo itin branginama sveikata.
18. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje išanalizavus ir įvertinus esančius įrodymus, teismo manymu, 250 Eur ieškovo patirtos neturtinės žalos dydis yra pakankamas kompensuoti ieškovo patirtus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą (CPK 185 straipsnis). Kad ir kaip yra vertinama asmens sveikata ar gyvybė, neturtinės žalos dydis negali prasilenkti su protingumo, proporcingumo (nusikalstamos veikos pobūdžio ir dėl to kilusių pasekmių) principais.
19. Šioje byloje laikytina įrodyta, jog ieškovo patirti sužalojimai netruko ilgą laiką: odos nubrozdinimas, kraujosruva sugijo per porą savaičių. Tai, kad patirtas sveikatos sutrikimas (odos nubrozdinimas, kraujosruva) turėtų esminių pasekmių ir paties ieškovo gyvenimo būdui, darbinei veiklai, byloje nenustatyta (CPK 178 straipsnis).
20. Atsakovė, gindamasi nuo pareikšto reikalavimo, teigė, jog dėl 2017 m. balandžio 2 d. įvykio ir pati nukentėjo, buvo pagriauta ieškovo ir jai pilvo srityje padaryta kraujosruva.
21. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti (2017 m. balandžio 2 d. liudytojo apklausos protokolo), kad ieškovas, teikęs parodymus apie minėtos dienos įvykio aplinkybes, nurodė, jog po smūgio grėbliu į veidą, jis nustūmė nuo savęs atsakovę ir ši pargriuvo. Teismo posėdžio metu ieškovas iš esmės neneigė minėtų, ikiteisminio tyrimo metu teiktų parodymų. Tačiau ikiteisminis tyrimas dėl atsakovės patirtų sužalojimų 2017 m. balandžio 2 d. konflikto metu, nebuvo pradėtas. Nagrinėjamos bylos kontekste tiek ieškovo veiksmai, tiek atsakovės veiksmai 2017 m. balandžio 2 d. įvykio metu kildintini iš tarpusavio nesutarimų ir vienareikšmiškai negali patvirtinti vien tik ieškovo kaltę dėl jo patirtų sužalojimų.
22. Atsižvelgiant į sprendimo 16, 18 punktuose nurodytas aplinkybes, ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovės priteistina 250 Eur neturtinė žala.
23. Ieškovui buvo teikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir buvo patirtos 401,94 Eur išlaidos. Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Atsakovė A. D. už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą teisme patyrė 600 Eur išlaidų.
24. Ieškinį iš dalies patenkinus (0,025 procento) ir atsižvelgus į protingumo principą (patenkinta itin maža dalis ieškinio reikalavimo), iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 599,00 Eur atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Išlaidos (0,10 Eur), patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, atsižvelgiant į patenkintą ieškinio reikalavimo dalį, bei žyminis mokestis 23,00 Eur bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis, priteistinos iš atsakovės valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 250,00 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų 00 ct) neturtinę žalą, ieškovo B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti atsakovės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 23,10 Eur (dvidešimt trys eurai 10 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, mokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą taip: 0,10 Eur mokant įmokos kodu 5630; 23,00 Eur mokant įmokos kodu 5660.
Priteisti iš ieškovo B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 599,00 Eur (penki šimtai devyniasdešimt devyni eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose