- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-31
- Bylos Nr.
- 1-67-900/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11122-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- R. B.
- Civilinis ieškovas
- G. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,
yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
2024 m. kovo 23 d. apie 19²⁰ val. netoli pakrovos aikštelės ties (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip du kartus smūgiavo šuns pavadėliu, turinčiu metalines sagtis, nukentėjusiajam G. Ž. į galvos sritį ir taip padarė jam odos nubrozdinimus dešinio ir kairiojo momens srityse, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis R. B. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad nukentėjusįjį G. Ž. pažinojo iki įvykio, jųdviejų santykiai priešiški. Mano, kad konflikto priežastis – MB „(duomenys neskelbtini)“ sodyba, kurioje vyksta vestuvės, krikštynos ir kitos šventės. Kaltinamasis nuomoja pokylių salę, pirtį ir kubilą. Nukentėjusiajam nepatinka kaltinamojo vykdoma veikla. Pasak kaltinamojo, nukentėjusysis G. Ž. ir kaimynas G. S. ateina į jo sodybą, filmuoja, gąsdina klientus; yra nepatenkinti, kad laksto palaidas šuo, skundžiasi dėl per garsiai iš sodybos sklindančios muzikos. Nukentėjusysis G. Ž. nuolat terorizuoja ir persekioja jį.
Įvykio vakarą kaltinamasis su šuniu ėjo iš (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena jo teta. Aplink nebuvo žmonių, todėl šunį paleido pabėgioti. Kaltinamajam einant namo, nukentėjusysis G. Ž. privažiavo automobiliu, užstojo jam kelią; išlipęs iš automobilio, tampė už skverno ir siūlė eiti „pasitikrinti”. Kaltinamasis nukentėjusiajam pasakė: „Tu nuo manęs pasitrauk, nes gausi „grąžos”“. Kaltinamasis rankoje turėjo odinį stamboką šuns pavadėlį ir juo nukentėjusiajam pora kartų užtvojo per galvą. Nukentėjusiajam trenkė ne su metaline sagtimi, sagtys buvo užvyniotos ant rankos. Buvo tamsu ir kaltinamasis nematė, ar nukentėjusiajam padarė nubrozdinimus. Mano, kad negalėjo padaryti nustatytų nubrozdinimų. Galvoja, kad jeigu būtų sudavęs pagaliu, tuomet būtų galėjęs atsirasti nubrozdinimas. Nematė ir nepripažįsta, kad nukentėjusiajam padarė kraujosruvą. Nukentėjusysis pašūkavo, sėdo į automobilį ir nuvyko kaltinamojo sodybos link, esančios (duomenys neskelbtini) g. ((duomenys neskelbtini)). Kaltinamasis grįžo namo ir išgėrė trauktinės „Žalios devynerios“. Iki įvykio alkoholio nevartojo. Pastebėjo, kad atvyko policijos pareigūnai. Suprato, kad pareigūnai iškviesti dėl jo.
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 25 d. įtariamuoju apklaustas R. B. pripažino, kad šuns pavadėliu sudavė nukentėjusiajam G. Ž., bet sudavė ne pavadėlio sagtimi; 2024 m. balandžio 24 d. patvirtino ankstesnėje apklausoje duotus parodymus.
Teisiamajame teismo posėdyje buvo apklausti nukentėjusysis G. Ž. ir teismo medicinos ekspertas T. Š..
Įvykis užfiksuotas policijos registruojamų įvykių registre (PRĮR).
Nukentėjusysis G. Ž. 2024 m. kovo 23 d. parašė pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką.
Asmens apžiūros 2024 m. kovo 23 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota nukentėjusiojo G. Ž. kūno apžiūra.
Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus Pirmojo poskyrio vyriausioji patrulė A. R. 2024 m. kovo 24 d. parašė tarnybinį pranešimą „Dėl gauto pranešimo ROIK0124000170771“.
Įvykio vietos apžiūros 2024 m. kovo 24 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra.
Kitų objektų apžiūros 2024 m. kovo 25-26 d. protokole aprašyta policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytų vaizdo ir garso įrašų apžiūra.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialistas T. Š. 2024 m. kovo 26 d. pateikė išvadą Nr. G 348/2024(04) dėl nukentėjusiojo sužalojimo masto ir mechanizmo.
Kitų objektų apžiūros 2024 m. balandžio 16 d. protokole užfiksuota garso įrašo, nukentėjusiajam G. Ž. skambinant į BPC, apžiūra.
Daiktų apžiūros 2024 m. balandžio 23 d. protokole su foto lentelėmis aprašyta odinio šuns pavadėlio apžiūra.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Byloje kilo konfliktas tarp dviejų kaimynų. Tiesioginių įvykio liudininkų nėra. Konfliktas dėl asmeninių nesutarimų, nepažeidžiant viešosios tvarkos.
Anot nukentėjusiojo, 2024 m. kovo 24 d. (turėtų būti 23 d.) jis buvo savo sklype adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Kaltinamasis dienos metu buvo neblaivus ir paleido savo vilkinį šunį, šuo praėjo pro jo (nukentėjusiojo) teritoriją. Nukentėjusysis prašė kaltinamojo pririšti šunį, tačiau pastarasis atsakė: „Jis (šuo) protingas, nieko nedaro“. Vėliau tos pačios dienos vakarą važiuodamas automobiliu, pamatė einantį kaltinamąjį su palaidu šuniu. Stabtelėjo ir išlipęs iš automobilio pasakė, kad kaltinamasis pririštų šunį. Kaltinamojo neprovokavo ir nesiūlė eiti „pasitikrinti“. Kaltinamasis pasakė: „Aš tave tėviškai pamokysiu“, ir sudavė odiniu šuns pavadėliu su sagtimis jam per galvą.
Kaltinamasis neneigė, kad sudavė odiniu šuns pavadėliu nukentėjusiajam per galvą. Neigė, kad nukentėjusiajam sudavė pavadėlio metalinėmis sagtimis ir padarė nubrozdinimus. Akcentavo, kad, nukentėjusysis išlipęs iš automobilio, jį provokavo, tampė už skverno ir siūlė eiti „pasitikrinti“.
Kitų objektų apžiūros 2024 m. balandžio 16 d. protokole užfiksuota, kad 2024 m. kovo 23 d. 19⁵⁴ val. nukentėjusysis G. Ž. paskambino į BPC ir pranešė, jog užpuolė kaimynas ir sudavė jam šuns diržu per galvą, kraujuoja.
Asmens apžiūros 2024 m. kovo 23 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota nukentėjusiojo kūno apžiūra. Ant nukentėjusiojo galvos plaukuotosios dalies matyti du raudoni sužalojimai. Vienas sužalojimas yra 15 cm pločio ir 15 cm aukščio, kitas – 10 cm aukščio ir 25 cm pločio.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2024 m. kovo 26 d. specialisto išvadoje Nr. G 348/2024(04) rašoma, kad nukentėjusiajam nustatyti odos nubrozdinimai dešinio ir kairiojo momens srityse. Nustatytas kūno sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, padarytas dviejų trauminių poveikių metu, vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Teismo medicinos eksperto T. Š. teigimu, odinis šuns pavadėlis yra kietas, bukas daiktas. Nukentėjusiajam nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti odiniu šuns pavadėliu, laikant jį už galų, kuriuose yra metalinė sagtis, ir suduodant per galvą. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir su odine šuns pavadėlio dalimi, nes ji yra pakankamai kietos odos, nėra minkšto audinio. Net jei buvo paimta priešingai (dirželio viduryje), ten irgi yra metalinės kilpelės. Metalinės kilpelės pasižymi kietomis, bukomis savybėmis, todėl jos gali padaryti tokius sužalojimus, kokie nustatyti nukentėjusiajam.
Apibendrinęs ir įvertinęs minėtus duomenis, kurie laikomi įrodymais, teismas sprendžia, kad kaltinamasis du kartus sudavė nukentėjusiajam per galvą šuns pavadėliu, turinčiu metalines sagtis, ir ją sužalojo, kas traktuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
IV. Bausmės skyrimo ir kiti su tuo susiję klausimai
Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 1 metų (BK 140 str. 1 d.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) vykdo (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Darbo paieška nutraukta asmens pageidavimu. 2021-2024 m. 12 kartų baustas administracine tvarka. Dominuoja smulkūs KET pažeidimai ir muzikos leidimas garsiai naktimis. Dalį baudų sumokėjo. Neteistas. Nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių (BK 59-60 str.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nelaikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė neblaivus. Nukentėjusiojo įsitikinimu, kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus. Kaltinamasis tvirtina, kad įvykio metu buvo blaivus ir, tik grįžęs namo, vartojo alkoholį. Nukentėjusysis į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino 19⁵⁸ val. Policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 20²⁸ val. ir nustatė kaltinamajam 1,94 promilių. Kaltinamojo neblaivumas nustatytas praėjus pusvalandžiui nuo konflikto. Abejonių, ar kaltinamasis buvo neblaivus konflikto su nukentėjusiuoju metu, neįmanoma pašalinti protingomis priemonėmis, todėl jos traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas).
Parinkdamas bausmių rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmių skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų juos charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Kaltinamasis nedavė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis nesvarstoma.
Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastį (menkavertė), eigą, būdą (primityvus), smurtinių veiksmų kiekį ir dislokaciją, padarinius, biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nenustatęs jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančią aplinkybių, teismas mano, kad adekvati bausmė galėtų būti viena švelnesnių sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimas, kurio dydis (trukmė) parenkamas didesnis už sankcijos minimumą (BK 48 str. 2 d.). Kaltinamasis įpareigojamas per pirmuosius 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką dirbti arba, netekus darbo, per 2 savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR SADM ir būti joje registruotam tol, kol vėl pradės dirbti (BK 48 str. 4 d. 1 ir 4 p.).
Baudžiamojoje byloje atliktas išsamus įrodymų tyrimas, todėl BK 64¹ straipsnis netaikomas.
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė, vėliau panaikinama (BPK 139 str. 3 d.).
V. Dėl civilinio ieškinio prašant priteisti (ne)turtinės žalos atlyginimą
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. Ž. 2024 m. gegužės 24 d. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo 18,06 € turtinės, 2 000 € neturtinės žalos atlyginimo ir 200 € už civilinio ieškinio parengimą. Civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo grindė tuo, kad nusikalstama veika padaryta nedarbo dieną, t. y. 2024 m. kovo 23 d. (šeštadienį). Po įvykio medikai suteikė pirmąją pagalbą ir patarė 2024 m. kovo 25 d. (pirmadienį) kreiptis į šeimos gydytoją. 2024 m. kovo 25 d. kreipėsi į savo šeimos gydytoją dėl galvos skausmo ir pykinimo. Šeimos gydytojas nukreipė jį į VšĮ (duomenys neskelbtini) atlikti galvos kompiuterinę tomografiją. Po gydytojo apžiūros jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas iki 2024 balandžio 5 d. Būdamas laikinai nedarbingas gavo ligos išmoką, bet ligos išmoka mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį. Pirmąsias dvi nedarbingumo dienas (100 %) apmokėjo darbdavys.
Iš darbdavio AB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. balandžio 26 d. pažymos Nr. 551200 matyti, kad už paskutinius pilnus tris darbo mėnesius iki įvykio nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. Ž. gavo tokį darbo užmokestį: už 2024 m. vasarį – 968,07 €, už 2024 m. kovą – 1 481,98 €, už 2024 m. gruodį (turėtų būti balandį) – 1 068,62 €. Per paskutinius tris mėnesius iki įvykio jo vidutinis darbo užmokestis siekė 1 172,89 € [(968,07 € + 1 481,98 € + 1 068,62 €) ÷ 3], atskaičius mokesčius. Vienos dienos pajamų vidurkis – 39,10 €.
VSDFV laikino nedarbingumo periodu nuo 2024 m. kovo 27 d. iki 2024 m. balandžio 5 d. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. Ž. sumokėjo 372,94 € ligos išmoką. Jeigu būtų dirbęs, už 10 dienų būtų gavęs 391,10 € darbo užmokesčio. Skirtumas tarp negautų pajamų ir ligos išmokos už 10 nedarbo dienų sudaro 18,06 € (391 € - 372,94 €).
Civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo grindė tuo, kad ilgą laiką skaudėjo sužalotą galvą, galva svaigo, vaikščiojo pas gydytojus, atlikinėjo įvairius tyrimus, vartojo vaistus. Patyrė daug nepatogumų, diskomfortą, nerimą. Neaišku, kokias pasekmes trauma gali turėti sveikatai ateityje. Jo darbas susijęs su (duomenys neskelbtini). Kadangi reikėjo dirbti, gydytojo prašė nebetęsti laikino nedarbingumo.
Civilinio ieškinio dalį dėl atstovavimo išlaidų priteisimo grindė tuo, kad samdė advokatę Z. K., jai sumokėjo 200 € honorarą už civilinio ieškinio parengimą.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. Ž. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
CK 251 straipsnio 1 dalis numato, kad nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.
Kaip minėta, VSDFV mokėjo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. Ž. ligos išmoką nuo 2024 m. kovo 27 d. iki 2024 m. balandžio 5 d., t. y. 7 darbo dienas (2024 m. balandžio 1 d. buvo antra šv. Velykų diena); ligos išmoka, kaip ir darbo užmokestis, neskaičiuojama ir nemokama savaitgaliais, švenčių dienomis, jeigu yra įprasta darbo laiko norma (8 val./d. x 5 d.) (Darbo kodekso 112 str. 3 d.). Jeigu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. Ž. tuo metu būtų nesirgęs, o dirbęs, už 7 darbo dienas būtų gavęs 373,19 € [(1 172,89 €/mėn. ÷ 22 d./mėn.) x 7 d.], atskaičius mokesčius. Skirtumas tarp negautų pajamų ir ligos išmokos už 7 nedirbtas darbo dienas sudaro 0,25 € (373,19 € - 372,94 €). Ši suma priteisiama kaip negautos pajamos (skirtumas tarp teoriškai apskaičiuoto darbo užmokesčio ir ligos pašalpos).
CK 6.250 straipsnio 1-2 dalys numato, kad neturtinė žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas turi parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.
Neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šių kriterijų visuma leidžia konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą. Tuo pačiu teismas turi atsižvelgti ir į jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, Nr. 2K-38-942/ 2017).
[...] vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).
[...] esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant dėl nusikaltimo padarytos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-689/ 2020).
Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018, 2K-70-458/2020).
Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-68/2008).
Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 1A-136-177/2015).
Teismų praktikoje priimta, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą sveikatos sutrikdymo atveju, pasekmių ir ją padariusio asmens tyčinės kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip žalą padariusio asmens turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis ar kaltininko amžius. Kai nežymiai sutrikdoma nukentėjusiojo sveikata, teismų priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 500 Lt (144,81 €) iki 10 000 Lt (2 896,20 €), tačiau dažniausiai neviršija 3 000 Lt (868,86 €) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474/2008, 2K-537/2008, 2K–144/2010, 2K-447/2010, 2K-12/2012, 2K-70/2013, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-473/2013, 2K-35/2014, 2K-272-648/2015).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo, proporcingumo principus. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais.
Pripažįstant, kad nusikaltimu visais atvejais in abstracto padaroma neturtinė žala, šiuo atveju, nesant neigiamų padarinių in concreto, iš [...] turėtų būti priteistas minimalus panašaus pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-788/2021).
Teismas pripažįsta, kad per įvykį ir kurį laiką po to nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. Ž. kentė fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą (išgąstį), turėjo įvairių nepatogumų (apribojimų) asmeniniame ir darbiniame gyvenime. Kaltinamasis du kartus sudavė jam per galvą, t. y. gyvybiškai svarbų organą, ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Įvertinęs sužalojimų pobūdį, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. Ž. laikino nedarbingumo trukmę (2 savaitės), liekamuosius reiškinius (nėra), turtinės žalos dėl gydymosi dydį (nėra)‚ infliaciją, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. Ž. dėl įvykio patirta neturtinė žala siekia 1 000 €.
Kitos reikalavimų dalys priteisti (ne)turtinės žalos atlyginimą atmetamos.
Advokatė Z. K. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. Ž. vardu rengė 2024 m. gegužės 24 d. civilinį ieškinį (apimtis – 4,5 psl.). Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. Ž. sumokėjo jai už tai 200 € honorarą. Teisinių paslaugų išlaidų dydis nėra per didelis, išlaidos būtinos, pagrįstos, todėl išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas priteisiamas iš kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.).
VI. Dėl daiktinių įrodymų
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai (dokumentai), turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:
1) optinė duomenų laikmena su garso įrašo skaitmenine kopija, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. Ž. skambinant į BPC, ir vaizdo bei garso įrašais, darytais policijos pareigūnų kūno kameromis įvykio vietoje, prisegta prie 1 tomo galinio viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekama saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinama su byla;
2) vokas su USB laikmena ir vaizdo įrašais, nuotraukomis joje, prisegtas 1 tomo 189 lape, kaip tyrimo medžiaga paliekama saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinama su byla;
3) šuns pavadėlis, saugomas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų daiktų saugykloje, paimtas iš kaltinamojo per įvykio apžiūrą, kaip nusikalstamos veikos įrankis konfiskuojamas ir sunaikinamas (BPK 94 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas
nusprendžia
R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas jį per pirmuosius 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką dirbti arba, netekus darbo, per 2 (dvi) savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR SADM ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje (probacijos tarnyboje) dienos.
R. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė, vėliau panaikinti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. Ž. 2024 m. gegužės 25 d. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti jo naudai iš R. B. 0,25 € turtinės žalos atlyginimo, 1 000 € neturtinės žalos atlyginimo bei 200 € išlaidų už civilinio ieškinio parengimą atlyginimo.
Kitas civilinio ieškinio dalis dėl (ne)turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus (dokumentus), turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:
1) optinę duomenų laikmeną su garso įrašo skaitmenine kopija, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. Ž. skambinant į BPC, ir vaizdo bei garso įrašais, darytais policijos pareigūnų kūno kameromis įvykio vietoje, prisegtą prie 1 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla;
2) voką su USB laikmena ir vaizdo įrašais, nuotraukomis joje, prisegtą 1 tomo 189 lape, palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla;
3) šuns pavadėlį, saugomą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų daiktų saugykloje, paimtą iš R. B. per įvykio apžiūrą, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.