- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-19
- Bylos Nr.
- 2A-535-264/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Archsoma“
- Ieškovas
- V. K.
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Archsoma“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16484-894/2012 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Archsoma“ dėl avanso priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 3000,00 Lt avansą už neatliktas architekto paslaugas. 2012-03-20 ieškovas kreipėsi į atsakovę, teikiančią projektavimo, konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugas, ir su jos direktoriumi H. B. sudarė žodinę sutartį, kad iki 2012-05-31 jo vadovaujama įstaiga už 3000,00 Lt avansą parengs naujų ir senų pastatų projektą, kurį galėtų teikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir gauti išmokas steigiamoje kaimo turizmo sodyboje. Įgyvendinus projektą turėjo sumokėti likusią sutartą pinigų sumą. Raštiška sutartis pasirašyta nebuvo, nes aptariant sandorį atsakovės direktorius nepateikė tokio dokumento. 2012-03-25 į atsakovės sąskaitą ieškovas iš asmeninės sąskaitos pervedė 1300,00 Lt sumą už architekto paslaugas. 2012-05-14 atsakovės direktoriui jo darbo kabinete sumokėjo grynais likusią avanso dalį – 1700,00 Lt. 2012-05-23 ieškovas sužinojo, kad projektas laiku nebus užbaigtas. Kadangi laiku nepateikus projekto būtų patyręs didelius finansinius nuostolius, ieškovas kreipėsi į kitus architektus. 2012-05-24 H. B. telefonu pasakė, kad atsisako jo firmos teikiamų paslaugų ir paprašė grąžinti sumokėtą avansą, tačiau direktorius žadėjo grąžinti tik 1000,00 Lt. Ieškovo manymu, atsakovės direktorius avansą paėmė jau žinodamas, kad projekto neparengs bei negrąžins sumokėto avanso. Kauno miesto apylinkės teismas 2012-08-16 preliminariu sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovės UAB „Archsoma“ ieškovo V. K. naudai 3000,00 Lt skolos, 45 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Su ieškovu aptarė projektinių pasiūlymų galimus sprendinius bei jam paaiškino, kad rengiant projektą yra privaloma turėti nuosavybės dokumentus. Ieškovas žadėjo laiku pateikti reikalingus nuosavybės dokumentus, atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atsižvelgiant į ieškovo prašymą paskubėti, buvo pradėti projektavimo darbai. Atsakovė paruošė ne vieną variantą projekto sprendinių, ieškovo pageidavimu buvo dažnai keičiamos darbų apimtys, sudėtis, kol buvo priimtas tinkamas variantas. Ieškovas V. K. per tą laiką pristatė namų valdos žemės ribų planą, tačiau pastatų nuosavybės dokumentų nepateikė. Kadangi ieškovas nuosavybės dokumentų nepateikė, projektavimo darbų sutartis ir projektavimo užduotis nebuvo sudaroma, nebuvo aiškus ir projektavimo darbų likimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovės UAB „Archsoma“ ieškovui V. K. 3000,00 Lt ir 45 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovas 2012-03-25 mokėjimo pavedimu pervedė atsakovei 1300,00 Lt, mokėjimo paskirtis „už architekto paslaugas“. 2012-05-14 sumokėjo atsakovei 1700,00 Lt, šią aplinkybę patvirtina atsakovės išrašytas kasos pajamų orderio kvitas OMAN Nr. 138, kuriame ūkinė operacija įvardinta kaip „avansinis mokėjimas pagal 2012-05-09 Projektavimo darbų sutartį-užsakymą“. Kad ieškovas sumokėjo atsakovei 3000,00 Lt tarp šalių ginčo nėra. Iš šalių paaiškinimų teismas sprendė, kad tarp šalių 2012-03-20 buvo sudarytas žodinis susitarimas projektavimo darbams atlikti, darbų atlikimo terminas – 2012-05-31. Labiau tikėtina, kad ieškovo atsakovui sumokėti 3000,00 Lt buvo avansas už techninio projekto parengimo darbus, o ne projektinių pasiūlymų atlikimo kaina. Ieškovas pagrįstai 2012-05-24 informavo atsakovę, jog atsisako 2012-03-20 tarp šalių sudarytos projektavimo darbų rangos sutarties. Atsakovės atstovas pripažino, kad nei techninis projektas, nei projektiniai pasiūlymai sutartu laiku tinkamai nebuvo parengti ir išduoti V. K.. Atsakovė nurodė, kad ji pagrįstai sustabdė darbus, kadangi ieškovas neįvykdė sutartimi prisiimtų pareigų – nepateikė dokumentų, būtinų atlikti projektavimo darbus, todėl atsakovei teko pareiga įrodyti, kad savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė dėl ieškovo kaltės. Atsakovės atstovo paaiškinimai teismo posėdyje buvo nenuoseklūs, jis nurodė skirtingas susitarimo sudarymo datas, darbų atlikimo terminus, darbų apimtis bei kainas. H. B. negalėjo tiksliai įvardinti, iki kada žodiniu susitarimu ieškovas buvo įpareigotas pateikti pastatų nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, dėl kurių nepateikimo, pasak atsakovo, nebuvo galimybių atlikti sutartus darbus. Teismas nurodė, kad nesant rašytinės sutarties, esant priešingiems šalių paaiškinimams dėl ieškovo sutartinių įsipareigojimų pateikti atsakovei konkrečius dokumentus konkrečiomis datomis, teismas neturi galimybių nustatyti, kokias pareigas sutartimi prisiėmė ieškovas, t.y. ar jis buvo įsipareigojęs atsakovei pateikti dokumentus, jeigu taip, tai kokius konkrečiai dokumentus ir kokiais terminais. Todėl sprendė, kad atsakovė neįrodė, kad sutartų darbų ji neatliko dėl ieškovo kaltės. UAB „Archsoma“ yra pelno siekiantis juridinis asmuo ir teikia profesionalias projektavimo darbų paslaugas, todėl sudarydama žodinę projektavimo darbų sutartį, jos pagrindu priimdama iš ieškovo 3000,00 Lt avansinį mokėjimą, žinodama, jog negalės įvykdyti susitarimo ieškovui nepateikus reikalingų dokumentų, tačiau pradėjusi darbus negavusi minėtų dokumentų, atsakovė veikė savo rizika. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog ji neįvykdė sutartimi prisiimto įsipareigojimo – sutartais terminais tinkamai neparengė projekto. Ieškovo patirta žala dėl atsakovės neįvykdymo sutartinės prievolės pasireiškė turėtomis išlaidomis (tiesioginiais nuostoliais) – atsakovei pagal sutartį sumokėtais 3000,00 Lt. Tarp atsakovo sutartinės prievolės neįvykdymo ir ieškovo turėtų išlaidų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas vertino, jog atsakovė savo, kaip skolininkės kaltės prezumpcijos nepaneigė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas V. K. apeliaciniu skundu (b. l. 39-40) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-11-13 sprendimą. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog sutartų darbų ji neatliko dėl ieškovo kaltės. Darbai buvo vykdomi ir būtų atlikti iki sutarto termino, tačiau, neturint nuosavybės dokumentų, nebuvo galima užbaigti dokumentų komplektacijos. Ieškovas teigė, kad žemės sklypas, ant kurio stovi ieškovui priklausantys statiniai, priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, tačiau nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. Ieškovas, pats būdamas kaltas, nutraukė sutartį savo iniciatyva. Sudarydamas žodinę projektavimo darbų sutartį, jos pagrindu sumokėdamas atsakovui 3000,00 Lt avansinį mokėjimą, tačiau žinodamas, kad atsakovė negalės įvykdyti susitarimo ieškovui nepateikus reikalingų dokumentų, ieškovas veikė savo rizika, todėl jo reikalavimas atlyginti nuostolius, t.y. grąžinti sumokėtą avansą 3000,00 Lt yra nepagrįstas.
2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog ji neįvykdė sutartimi prisiimto įsipareigojimo – sutartais terminais tinkamai neparengė projekto. Projektavimo darbai liko neužbaigti ne dėl to, kad darbas buvo atliekamas taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima (CK 6.658 str.2 d.), o dėl ieškovo kaltės. Prie projekto buvo dirbama beveik du mėnesius. Ieškovas nutraukė sutartį 2012-05-24 likus savaitei laiko iki sutarto termino pabaigos, o darbams užbaigti reikėjo tik kelių dienų. Atliktų projektavimo darbų vertė realiai yra netgi didesnė už sumokėtą avansą, tačiau dėl nuosavybės dokumentų neturėjimo, ieškovo pritarimu, darbai buvo sustabdyti. Ieškovas, laiku nepateikęs nuosavybės dokumentų, neįvykdė iš sutarties atsiradusios prievolės, todėl sutartis nebuvo tinkamai įvykdyta dėl ieškovo kaltės.
3. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad buvo paruoštas ne eskizinis projektas, o paruošti projektiniai pasiūlymai su inžinerinių tinklų sprendiniais. Yra pagrindo manyti, kad kita įmonė, t.y. UAB „Projektavimo biuras“, rengdama projektą Nacionalinei mokėjimo agentūrai, panaudojo apeliantės projekto medžiagą. Neaišku, kokiu pagrindu ieškovas, neturėdamas nuosavybės dokumentų, projektinę medžiagą pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Teismas neturėtų toleruoti fakto, kad neturint nuosavybės dokumentų, prašoma Nacionalinės mokėjimo agentūros finansavimo ir finansavimas suteikiamas, neišsiaiškinus teisėto nuosavybės savininko. VĮ Registrų centro duomenimis namų valdos žemės sklypo ribų planas įregistruotas tik 2012-05-24, o ieškovo pastatų nuosavybė neįregistruota iki šiol.
4. Teismas nagrinėjo bylą nedalyvaujant ieškovui V. K., kuriam buvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą o jo neatvykimo į teismą priežastys buvo nežinomos. Atsakovė neprašė teismo priimti sprendimo už akių, todėl teismas turėjo palikti ieškinį nenagrinėtą. Dėl ieškovo nedalyvavimo teismo posėdyje teismas neturėjo galimybės užduoti šalims klausimus, kurie padėtų objektyviai įvertinti situaciją ir priimti teisingą sprendimą. Teismo posėdžio metu buvo jaučiamas teisėjos šališkumas.
Atsiliepimas
Ieškovas V. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 47-49) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Žemės sklypas, ant kurio stovi ieškovui priklausantys statiniai - priklauso jam asmeninės nuosavybės teise. Tik vėliau paaiškėjo, kad atsakovės direktorius nėra kompetentingas atlikti sutartus darbus: jis tikino, kad teikiant Nacionalinei mokėjimo agentūrai dokumentus, tikslu gauti Europinę išmoką, pakanka tik projektinio pasiūlymo, planas ir sąmata visiškai nebūtini, galutinis projekto variantas taip pat nebūtinas. Kuomet pradėjo aiškintis visus Nacionalinės mokėjimo agentūros keliamus reikalavimus, suprato, kad atsakovės direktorius jį klaidina. Ieškovui buvo paaiškinta, kad atsakovė iki sutarto termino tikrai nesugebės atlikti nurodytų darbų, tačiau nebuvo jokios kalbos apie turto nuosavybės dokumentus ir/ar turto įregistravimą viešame registre. Nuosavybės pažymėjimas gal ir yra būtinas paskiausioje stadijoje, tačiau šis dokumentas nebuvo priežastimi neatlikti sutartų darbų. Atsakovės direktorius tik paskutinę minutę pradėjo gilintis į pateiktus dokumentus, pareiškė, kad atlikti laiku darbu negalės, o šie veiksmai vertintini kaip atsakovės nerūpestingi veiksmai. Vienintelis dokumentas, kuris buvo panaudotas projektuojant naujai statinių rekonstrukcijas, tai statinių išsidėstymas vietovėje, tačiau kardinaliai keičiant statinių skaičių. Atsakovės parengti dokumentai nebuvo tinkami, daug pakeitimų atliko kita įmonė. Su atsakove buvo tariamasi dėl dalies avanso grąžinimo, nes ieškovas pripažino, kad tam tikri darbai buvo atliekami, tačiau ne tokia apimtimi, ne tokios kokybės, kurios protingai tikėjosi ir už kurią sumokėjo avansą. Atsakovės direktorius su jokiais pasiūlymais nesutiko, atsisakė bendradarbiauti, todėl ieškovas kreipėsi teismą. Visiškai nesuprantamas atsakovo motyvas dėl teisėjos šališkumo, nes atsakovė teismui nušalinimo nereiškė, procesas vyko pagal dokumentinio proceso teisės normas. Atsakovė tiesiog painioja ginčo teisenos nagrinėjimo ypatumus ir dokumentinio procesą reglamentuojančių teisės normų taikymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Pažymėtina, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi principu, kuris reiškia, kad šalys privalo įrodyti savo reikalavimus bei atsikirtimus pagrindžiančias aplinkybes (CPK 178 str.).
Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009; kt.).
Apskųsto teismo sprendimo turinys, atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teikia pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino visus byloje esančius įrodymus. Tai, kad jame tiesiogiai nepasisakyta dėl kurio nors įrodymo bei faktinių aplinkybių vertinimo, nesudaro pagrindo pripažinti, jog įrodymai liko neįvertinti, nes visa bylos medžiaga ir apskųsto teismo sprendimo turinys leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė apskųstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, kad sutartų darbų ji neatliko dėl ieškovo kaltės (CPK 178 str., ). UAB „Archsoma“ yra pelno siekiantis juridinis asmuo ir teikia profesionalias projektavimo darbų paslaugas, todėl sudarydama žodinę projektavimo darbų sutartį, jos pagrindu priimdama iš ieškovo 3000,00 Lt avansinį mokėjimą, žinodama, jog negalės įvykdyti susitarimo ieškovui nepateikus reikalingų dokumentų, tačiau pradėjusi darbus negavusi minėtų dokumentų, atsakovė veikė savo rizika.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad šalys sudarė žodinę projektavimo darbų sutartį, ginčą sprendė remdamasis materialinės teisės normomis, reglamentuojančiomis sutartinę civilinę atsakomybę pagrįstai. Iš byloje esančių duomenų (šalių pozicijos išdėstytos jų procesiniuose dokumentuose, atsakovo projektinių pasiūlymų) spręstina, kad šalių santykiams taikytinos ir projektavimo rangą reglamentuojančios teisės normos, o bendrosios rangos teisės normos taikomos subsidiariai, t. y. tiek, kiek nereguliuoja lex specialis (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Civilinėje teisėje projektavimas reiškia techninį statybos dokumentavimą, nes statybos rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą (Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 3 punktas).
Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su atsakovo direktoriumi žodžiu susitarė, kad atsakovė iki 2012 m. gegužės 31 d. už 3000 Lt avansą jam parengs ūkininko sodybos senų ir naujų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), projektą, kurį galėtų pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir gauti europines išmokas jo steigiamai kaimo turizmo sodybai, tačiau susitarimą 2012 m. gegužės 24 d. nutraukė, sužinojęs, kad iki sutarto termino atsakovas įsipareigojimo neįvykdys.
Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad gavo ieškovo prašymą parengti gyvenamojo namo ir kitų statinių rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus kaimo turizmui, rašytinės sutarties nesudarė, nes ieškovas tuo metu neturėjo nuosavybės dokumentų, kurie privalomi. Ieškovo prašymu projektavimo darbus pradėjo, ieškovas pateikė žemės sklypo ribų planą, tačiau nepateikė pastatų nuosavybės dokumentų.
Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad projektavimo darbai liko neužbaigti dėl ieškovo kaltės, ieškovas nutraukė sutartį 2012-05-24 likus savaitei laiko iki sutarto termino pabaigos, o darbams užbaigti reikėjo tik kelių dienų.
Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 7 punktą statinio projektavimo užduotis ir privalomieji projekto rengimo dokumentai (tarp jų ir projektiniai pasiūlymai) yra pagrindas projektavimo darbams atlikti. Projektavimo rangos sutarties šalys sutartimi nustato terminus ir tvarką, kada užsakovas privalo pateikti rangovui darbų užduotį bei projektavimui atlikti būtinus duomenis; tačiau užduotį ir kitus pradinius duomenis užsakovo pavedimu gali parengti ir rangovas – tokiu atveju užduotis tampa privaloma abiem šalims nuo to momento, kai ją patvirtina užsakovas (CK 6.701 straipsnio 1 dalis). Projektuotojas (rangovas) patikrina užduotį ir pradinius duomenis, nes tinkamai neįvykdžius šios prievolės neįmanoma atlikti projektavimo darbų, neaiški darbų apimtis. Rangovas negali keisti užduoties be užsakovo sutikimo (CK 6.701 straipsnio 2 dalis, 6.223 straipsnio 1dalis). Pažymėtina, kad rangovui priėmus užduotį, ši įgyja jam teisinę galią, be to, jam tenka sutarties neįvykdymo padarinių rizika tuo atveju, jei paaiškėtų, kad užduotis netinkama (CK 6.702 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 6.703 straipsnio 1 dalis).
Šalių pozicijos dėl užduoties apimties prieštaringos. Apelianto teiginiai, kad faktiškai buvo paruoštas ne eskizinis projektas, o paruošti projektiniai pasiūlymai su inžinerinių tinklų sprendiniais neaiškūs, nes pagal LR Statybos įstatymo 2 str. (pagrindinės sąvokos) 31 p. Projektiniai pasiūlymai – eskizinis projektas, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti.
Atsakovė atestuota teikti projektavimo paslaugas, yra šios srities profesionalė, verslininkė. Akivaizdu, kad apeliantė kaip šio specializuoto verslo subjektas, supranta darbų užduoties svarbą ir paprastai turėtų siūlyti užsakovui užduotį pateikti raštu. Kai tokią užduotį pateikti pačiam užsakovui nepakanka žinių, šalys gali susitarti, kad užduotį suformuluos rangovas, užsakovui išsakius pageidavimus, bet užduotis tokiu atveju tampa privaloma šalims tik tada, kai ją patvirtina užsakovas (CK 6.701 straipsnio 1 dalis). Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje užduotis apeliantei buvo nurodyta abstrakčiai: parengti ūkininko sodybos projektą, tinkamą pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Ieškovo teigimu, jis sutartį nutraukė, vėliau sužinojo, kad atsakovė jį suklaidino, nes gauti Europinę išmoką tik projektinio pasiūlymo nepakanka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nesant rašytinės sutarties, esant priešingiems šalių paaiškinimams dėl šalių sutartinių įsipareigojimų apimties, apeliantė sutikdama vykdyti darbus neturėdama tam reikalingų dokumentų prisiėmė riziką, kad užsakovas jo parengtų sprendinių gali ir nepatvirtinti, todėl jai pačiai tenka sutarties neįvykdymo padariniai (CK 6. 206, 6. 256 str. 4 d.).
Apeliantės argumentai, kad ieškovas neturėjo nuosavybę į statinius patvirtinančių dokumentų nepatvirtina jų pateikimo būtinumo šioje stadijoje, nes kaip matyti iš apelianto pateikto projektinio pasiūlymo, kliūčių jo parengimui nesant nuosavybę į statinius patvirtinančio dokumento atsakovei nebuvo, be to kaip teigiama apeliaciniame skunde, apeliantė turėjo galimybę pati gauti tokius duomenis iš nekilnojamojo turto registro.
Apelianto abejonės dėl teisėjos šališkumo be motyvų, nepagrįstos. Iš 2012-10-24 teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad apeliantui buvo išaiškintos procesinės teisės, nušalinimo bylą nagrinėjusiai teisėjai nepareiškė (b. l. 26). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų abejoti teisėjos nešališkumu.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Vadovaujantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šalių ginčą iš esmės išsprendė teisingai, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Byla išnagrinėta dokumentinio proceso tvarka. Byloje priimtas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. preliminarus sprendimas, kuriuo ieškinys visiškai patenkintas ( b. l. 11-12). Atsakovei pateikus prieštaravimus (b. l. 15-16), ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, todėl akivaizdu, kad byla išnagrinėta pagal CPK XXII skyriaus „Dokumentinis procesas“ taisykles. CPK 430 straipsnio 6 dalies nuostatos reglamentuoja teismo galutinio sprendimo galimus sprendimus, todėl galutinio sprendimo rezoliucinė dalis turi vieną iš jų atitikti. Todėl skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis kaip neatitinkanti CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatos tikslintina taip: Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. preliminarų sprendimą, pagal kurį iš atsakovės UAB „Archsoma“ priteista 3000,00 Lt skolos, 45 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo V. K. naudai, palikti nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
2012-08-16 preliminarų sprendimą, pagal kurį iš atsakovės UAB „Archsoma“ (j. a. kodas -132972620, buveinės adresas - Šv. Gertrūdos gt. 8-6, Kaune) priteista 3000,00 Lt skolos, 45 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo V. K. (gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai, palikti nepakeistą.