- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-05
- Bylos Nr.
- 2A-41-577/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01783-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Jadvyga Mardosevič (pran.)
- Ieškovas
- J. E.
- Atsakovas
- Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. E. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-03-08 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės J. E. ieškinį atsakovui Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, juridinio fakto nustatymo, buto pirkimo-pradavimo sutarties pripažinimo galiojančia. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipdamasi į teismą, vėliau 4 kartus tikslinusi savo reikalavimus, patikslintu 2012-01-30 priimtu teisme ieškiniu prašė: atnaujinti įpėdinei J. E. po palikėjo Č. Č. mirties palikimui priimti nustatytą terminą; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1992-11-24 dienos gyvenamosios patalpos orderis Nr. 519, suteikiantis Č. Č. teisę apsigyventi bute, kurio adresas (duomenys neskelbtini), Baltosios Vokės m., Šalčininkų r. sav., priklauso butui, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini), Baltosios Vokės m., Šalčininkų r. sav.; pripažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Baltosios Vokės m., Šalčininkų r. sav., pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su Č. Č., galiojančia. Paaiškino, jog Č. šeima (ieškovės tėvas Č. Č., motina V. Č. ir sesuo G. Č.) apsigyveno gyvenamajame name pagal 1992-11-24 išduotą orderį Nr. 519, adresu (duomenys neskelbtini), Baltojoje Vokėje, Šalčininkų r.. Ieškovė orderyje neįvardinta, kadangi ji 1991 m. išvyko gyventi į Rusiją. Č. Č. mirė (duomenys neskelbtini), V. Č. – (duomenys neskelbtini), sesuo G. Č. – (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, jog nesikreipė dėl palikimo priėmimo į notarę, nes pagrįstai tikėjo, kad jos sesuo G. Č. priėmė palikimą, faktiškai jį valdydama, ir norėjo, kad tame bute jos sesuo gyventų iki pat mirties. Prašydama atnaujinti praleistą terminą palikimui po tėvo Č. Č., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti, nurodė, jog terminą praleido dėl svarbių priežasčių; ieškovė negyveno Lietuvoje, iki tėvo mirties motina V. Č. 1992-10-10 sunkiai susirgo, todėl ieškovė po tėvo mirties išsivežė motiną pas save į Kazachstaną ir turėjo ją prižiūrėti iki pat mirties (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovė turėjo sūnų – V. J., kuris gimė (duomenys neskelbtini) (praėjus beveik dviem mėnesiams po motinos mirties), jis buvo silpnos sveikatos, nuo 2007-02-09 jam buvo nustatytas invalidumas, o (duomenys neskelbtini) jis mirė; ieškovė labai išgyveno po jo mirties, todėl į Lietuvą nevyko, o atvažiavo tik sužinojusi apie sesers Galinos mirtį – (duomenys neskelbtini). Po G. Č. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) 2009-07-01 ieškovė kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Tada paaiškėjo, jog butas, kuriame gyveno sesuo, nėra privatizuotas. Ieškovė teigia, jog apie tai, kad privatizavimo procesas nėra baigtas, nebuvo žinoma nei Č. Č., nei V. Č., nei G. Č., nes turint 1992-11-24 gyvenamosios patalpos orderį Nr. 519 ir sumokėjus privatizuojamo buto kainą, susiformavo teisėti ir pagrįsti lūkesčiai, kad butas priklauso nuosavybės teise Č. Č. ir V. Č.. Iš karto po G. Č. mirties atsakovas užkirto kelią į jį patekti bei juo naudotis, nes šiame bute gyvena Šalčininkų rajono seniūno savavališkai apgyvendinta N. Š.; be to, privatizavimo procesas nebūtų buvęs baigtas dėl neteisingai įrašyto privatizuojamo buto adreso ir jo nebaigimo inventorizuoti ir įregistruoti. Mano, jog 1992-11-24 išduotame gyvenamosios patalpos orderyje Nr. 519 yra padaryta techninė rašymo klaida nurodant namo ir buto numerius – (duomenys neskelbtini), Baltosios vokės m., Šalčininkų r. sav. vietoj (duomenys neskelbtini), Baltosios Vokės m., Šalčininkų r. sav. Aplinkybę, jog tai yra tas pats butas, patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Fakto, kad 1992-11-24 gyvenamosios patalpos orderis Nr. 519, nustatantis Č. Č. teisę apsigyventi bute, kurio adresas (duomenys neskelbtini), Baltosios Vokės m. Šalčininkų r.sav., priklauso butas, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini), Baltosios Vokės m., Šalčininkų r. sav., nustatymas reikalingas tam, kad ieškovė galėtų prašyti pripažinti buto pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia. Ieškovė, prašydama buto pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti galiojančia, nurodo, jog privatizaciją patvirtina mokėjimo dokumentas – kasos pajamų orderio kvitas, indeksacijos Taupomosiose knygelėse; 1992-11-24 kasos pajamų orderio kvitas, kuriame nurodyta, kad sumokėta 270 rublių už buto privatizavimą, negalėjo būti išrašytas, jeigu pinigai nebūtų buvę nurašyti nuo taupomųjų knygelių. Mano, jog mokėjimo dokumentai patvirtina, kad buto pirkimo-pardavimo sutartis, nepaisant to, kad nebuvo sudaryta raštiškai ir patvirtinta notariškai, buvo visiškai įvykdyta, taigi galiojanti, o atsakovas vengia baigti buto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymą. Taip pat nurodo, kad privatizavimo proceso nebuvo galima užbaigti dėl to, kad į orderį buvo įrašytas neteisingas privatizuojamo buto adresas; butas buvo neinventorizuotas, o B.Vokės durpių įmonė nebaigė inventorizavimo proceso. Nors privatizavimo procesai turėjo būti baigti iki 1998 m., tačiau 1998-05-19 ir 1998-02-29 aktai patvirtina, jog atsakovui buvo perduotas likviduojamos B.Vokės durpių įmonės balanse buvęs turtas, kuris ir turėjo užbaigti ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), inventorizavimo procesą.
Atsiliepimas
Atsakovas Šalčininkų rajono savivaldybės administracija su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė jį atmesti; nurodė, jog ieškovei nėra teisinio pagrindo atnaujinti terminą palikimui po palikėjo Č. Č. mirties priimti; ginčo bute, mirus paskutiniam šeimos nariui G. Č., niekas negyveno, t.y. neprižiūrėjo minimo buto, nemokėjo už komunalines paslaugas ir faktiškai palikimas nėra priimtas. Kadangi teismas, nustatydamas faktą, kad teisę nustatantis dokumentas priklauso atitinkamam asmeniui, neturi teisės keisti ar papildyti tuose dokumentuose esančių duomenų, todėl teismas negali nustatyti ieškovės prašomo juridinio fakto. Taip pat mano, jog nesant kitų dokumentų, o esant tik kasos pajamų orderio kvitui, kurio pagrindu negalima spręsti, ar buvo ir kokia apimtimi buvo apmokėta ginčo buto vertė, ar buvo sumokėta tik pradinė įmoka, pripažinti buto pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2012-03-08 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei atsižvelgęs į laikotarpį, kuris praėjo po Č. Č. mirties, sprendė, jog nėra pagrindo pratęsti ieškovei terminą palikimui priimti, jos prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti atmetė. Nustatė, jog Č. Č. nuomojosi „Baltosios Vokės“ durpių įmonės butą, esantį (duomenys neskelbtini), Baltosios Vokės m., Šalčininkų rajone; nekilnojamojo turto registre tokio buto nėra; duomenų, kad toks butas buvo perduotas Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai, byloje nėra. Pagal seniūnijos patikslintą butų numeraciją, šio namo numeris yra 3A, o buto numeris – 4; taip pat nurodė, jog 2002-01-03 Baltosios Vokės seniūnijos pažyma patvirtina, kad buvo keičiami adresai iš (duomenys neskelbtini) į A. V. ir Č. Č. iki mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Baltosios Vokės m., Šalčininkų rajone. Teismas, remdamasis Vyriausybės 1996-11-27 nutarimo Nr. 1395 nuostatomis, sprendė, jog prašomo juridinę reikšmę fakto nustatymas yra ne teismo kompetencija; pažymėjo, jog teismas gali nustatyti tik faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Taip pat teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia; ištyręs bylos medžiagą, sprendė, jog visos būtinos butui privatizuoti sąlygos nebuvo įvykdytos; nustatė, jog byloje nėra duomenų apie buto įvertinimą ir atsiskaitymą už jį; ieškovė neįrodė reikalavimo pagrįstumo, t.y., kad buvo sumokėta norimo privatizuoti buto kaina, todėl padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti sutartį galiojančia.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė J. E. prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-03-08 sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai aiškinant ir taikant materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių vykdymą, bei civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą. Teismas neteisingai taikė juridinio fakto nustatymą reglamentuojančias teisės normas, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes; pažymėjo, jog ieškovė neprašė teismo nustatyti juridinio fakto dėl buto adreso pakeitimo, o faktą, kad teisę apsigyventi bute suteikiantis dokumentas – 1992-11-24 gyvenamosios patalpos orderis Nr. 519, yra išduotas ne butui, kurio adresas (duomenys neskelbtini), Baltosios Vokės m., Šalčininkų r. sav., bet butui, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini), Baltosios Vokės m., Šalčininkų r. sav.; jokia kita tvarka tokio juridinio fakto ieškovė negali nustatyti, nes byloje nustatyta, jog klaidingo adreso ((duomenys neskelbtini), Baltosios Vokės m., Šalčininkų r.sav.) įrašymas į orderį bei kitus turimus ieškovės dokumentus buvo sąlygotas techninės klaidos. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog duomenų apie gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), perdavimo į Šalčininkų rajono savivaldybės balansą, byloje nėra, nes tokia išvada prieštarauja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo ir juos įgyvendinančius teisės aktų nuostatoms ir pažeidžia įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas; pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nepripažino, kad ieškovė praleido terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių; teismas neteisingai aiškino ir taikė 1964 m. CK 58 str. 5 d. ir CK 1.93 str. 4 d. teisės normas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Šalčininkų rajono savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą. Pažymėjo, jog butas adresu Geležinkelio g. 3-1, Baltosios Vokės mst., Šalčininkų r. sav., nuosavybės teise priklauso Šalčininkų rajono savivaldybei, šio buto nuomininkė – J. U.. Nagrinėjant patikslintą ieškinį, savivaldybės administracija negali būti atsakovu šioje byloje, kadangi butas Geležinkelio 3A-4, Baltoji Vokė, Šalčininkų r., neapskaitomas savivaldybės administracijos balanse ir savivaldybės administracija nėra Valstybinės durpių įmonės „Vokė“ teisių perėmėja; apeliantė neteisingai aiškina CK 1.93 str. 4 d. nuostatas, pažymėjo, jog šios normos taikymui yra svarbu ir tai, jog būtų akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį, tuo tarpu nei Č. Č., nei V. Č., nei G. Č. niekada nesikreipė į Šalčininkų rajono savivaldybę dėl buto, kuriame gyveno, privatizavimo proceso užbaigimo. Dėl proceso užbaigimo 2009-10-06 kreipėsi tik J. E.. Nors Č. Č. buvo pradėjęs įgyvendinti teisę privatizuoti butą, kuriame gyveno, tačiau sutartis nebuvo sudaryta ne dėl atsakovo vengimo tai padaryti, bet dėl pačių Č. šeimos neveikimo, nesiekiant įgyvendinti teisės įsigyti ginčo butą nuosavybėn.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo
Byloje nustatyta, jo ieškovės tėvas Č. Č. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 26), po jo mirties ieškovė (mirusiojo dukra) į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.
Visų pirma pažymėtina, jog 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje ginčijamas palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), t.y. iki 2000 m. CK įsigaliojimo, tai ginčui dėl termino palikimui priimti pratęsimo taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.
Antra, visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalį veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalį teismo gali būti prailgintas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi nagrinėjamu atveju teismas turėjo taikyti aukščiau paminėtas materialinės teises normas. Pažymėtina, jog įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, tiek 1964 m. CK 588, tiek CK 5.57 straipsniuose nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Gausioje kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011, 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje NR. 3K-3-191/2012 ir kt.). Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011 ir kt.).
Ieškovė prašydama atnaujinti terminą palikimui po tėvo mirties priimti nurodė, jog nesikreipė dėl palikimo priėmimo į notarę, nes pagrįstai tikėjo, kad jos sesuo G. Č. priėmė po tėvo mirties atsiradusį palikimą faktiškai jį valdydama, ir norėjo, kad tame bute jos sesuo gyventų iki pat mirties. Taip pat nurodė, jog terminą praleido dėl svarbių priežasčių: ieškovė negyveno Lietuvoje, dar iki tėvo mirties ieškovės motina, o mirusiojo Č. Č. žmona –V. Č. 1992-10-10 sunkiai susirgo, todėl ieškovė po tėvo mirties išsivežė motiną pas save į Kazachstaną ir turėjo ją prižiūrėti iki pat jos (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovė turėjo sūnų –V. J., kuris gimė (duomenys neskelbtini) (beveik po dviejų mėnesių po motinos mirties), jis buvo silpnos sveikatos, nuo 2007-02-09 jam buvo nustatytas invalidumas, o (duomenys neskelbtini) jis mirė; ieškovė labai išgyveno po jo mirties, todėl į Lietuvą nevyko, o atvažiavo tik sužinojusi apie sesers G. mirtį – (duomenys neskelbtini). Po G. Č. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) 2009-07-01 ieškovė kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Tik tada paaiškėjo, jog butas, kuriame gyveno sesuo, nėra privatizuotas. Ieškovė teigia, jog apie tai, kad privatizavimo procesas nėra baigtas, nebuvo žinoma nei Č. Č., nei V. Č., nei G. Č., nes turint 1992-11-24 gyvenamosios patalpos orderį Nr. 519 ir sumokėjus privatizuojamo buto kainą, susiformavo teisėti ir pagrįsti lūkesčiai, kad butas priklauso nuosavybės teise Č. Č. ir V. Č..
Teisėjų kolegija pažymi, jog terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų norėjusi priimti palikimą; priešingai, iš ieškovės nurodytų aplinkybių – ieškovė pati nurodo maniusi, kad palikimą po tėvo mirties priėmė jos sesuo G. Č., – akivaizdu, jog ieškovė po tėvo Č. Č., mirusio 1993 m., mirties net neketino priimti palikimo; be to, ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji negyveno Lietuvoje, prižiūrėjo sergančią motiną, kuri mirė 1994 m., po jos mirties ieškovei gimė sūnus, kuris irgi buvo silpnos sveikatos, vertinant tai, kad nuo palikimo atsiradimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki ieškovė kreipėsi su pareiškimu dėl termino atnaujinimo (2010-11-03) praėjo daugiau kaip 17 metų, ieškovė neatliko jokių veiksmų įgyvendinti teisę priimti palikimą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės nurodytų aplinkybių visumos kontekste nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė per tokį laikotarpį neturėjo galimybės pati ar per įgaliotą atstovą atlikti veiksmus, būtinus palikimui priimti; nagrinėjamu atveju įstatymo nustatyto termino pakankamai ilgas praleidimo laikotarpis negali būti pateisintas, o ieškovės nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos svarbiomis. Teisėjų kolegija pažymi, jog neįgyvendinus subjektinės teisės iki materialinės teisės normose apibrėžtų terminų pabaigos, tokia teisė pasibaigia. Dėl to, nesant teismo pripažintų svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, praleidusio įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti įpėdinio teisė į palikimą pasibaigia.
Esant nurodytam, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad ieškovės nurodytos termino praleidimo priežastys nepripažintinomis svarbiomis; taip pat daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus dėl praleisto termino atnaujinimo.
Apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, kad ieškovės reikalavimai dėl praleisto termino palikimui priimti yra nepagrįsti ir atmestini, akivaizdu, jog vertinant ieškovės sąsajas su butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Baltosios Vokės m. Šalčininkų r. sav., ieškovė neturi reikalavimo teisės (nes nėra materialinio teisinio santykio subjektas) nei reikalavimui dėl prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto, nei dėl buto prikimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia pareikšti, todėl minėti ieškovės reikalavimai turėjo būti atmesti. Esant nurodytam bei vertinant tai, jog pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei buto prikimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia netenkino, kolegijos nuomone, šiuo atveju nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nėra pagrindo plačiau pasisakyti nei dėl jų pagrįstumo, nei dėl šios dalies pirmos instancijos sprendimo apeliacinio skundo argumentų.
Taigi, esant išdėstytam, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-03-08 palikti nepakeistą.