Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Genovaitei Eidukienei,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui B. D., išvadą teikiančiai institucijai Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl 2015 m. vasario 20 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-273-959/2015 priteisto sūnui išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo pakeisti 2015 m. vasario 20 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-273-959/2015 priteistą išlaikymo dydį, nustatant atsakovui B. D. sūnaus Ž. D., gimusio (duomenys skelbtini), išlaikymui iki sūnaus pilnametystės mokamas periodines išmokas po 275 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos; sūnaus Ž. D. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikyti ieškovę V. D.; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Vaiko poreikiai: Mėnesio išlaidos: Maistas, įskaitant mokykloje pavalgyti 10 Eur (dienai) arba 300 Eur/mėn. Išlaidos būstui (vaiko dalis) 50 Eur/mėn. Išlaidos drabužiams 50 Eur/mėn. Išlaidos lavinimo priemonėms (mokymosi, dailės, lavinimo priemonėms įsigyti) 40 Eur/mėn. Išlaidos sveikatos priežiūrai (vaistai, medicininės prekės) 35 Eur/mėn. Išlaidos higienai (muilai, prausikliai, kirpykla ir t. t.) 40 Eur/mėn. Išlaidos laisvalaikiui (kinas, išvykos ir t. t.) 40 Eur/mėn. Išlaidos šventėms (gimtadieniams, Kalėdoms, Velykoms ir pan.) 30 Eur/mėn. Nenumatytos išlaidos (patalynė, lova, spinta, kuras ir t. t.). 50 Eur/mėn. Valstybės mokami vaiko pinigai -85 Eur/mėn. Viso: 550 Eur/mėn.

Taigi, įvertinus įprastus sūnaus Ž. D. poreikius, tenkančios išlaidos vidutiniškai sudaro 550 Eur. Šiai dienai sūnaus poreikiams iš atsakovo yra reikalinga po 275 Eur per mėnesį. Tėvai abu turi proporcingai prisidėti prie išlaikymo. Atsakovui netenka kasdienė sūnaus priežiūra, vaikui atsitikus nelaimei, jai vienai reikia vežti sūnų pas gydytojus, reikia atsiprašinėti iš darbo, imti nedarbingumą, dėl kurio gauna mažesnes pajamas ir t. t. Sūnus turi spec. poreikius: PPT yra nustatyti emocijų ir elgesio sutrikimai, mokymosi sunkumai. Ji su vaiku lankėsi pas psichiatrą, vartojo slopinančius vaistus. O tuo tarpu atsakovas neatsižvelgia į aukščiau minėtus poreikius, apleido savo, kaip tėvo pareigas, įskaitant ir išlaikymą. Atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, yra sveikas, todėl, jei jo esama finansinė padėtis netenkina, galėjo/privalėjo ir šiai dienai gali susirasti darbą, teikti išlaikymą savo vaikui. Atsakovo turtinė padėtis yra pagerėjusi. Kiek jai žinoma, atsakovas turi daug žemės, kurią nuomoja ir gauna pajamas. Atsakovas šiai dienai tik dalinai prisideda prie sūnui reikalingo išlaikymo ir atsisako vykdyti savo, kaip tėvo pareigas. Jai labai sunku vienai rūpintis sūnumi. Tuo tarpu atsakovas šiai dienai tik dalinai prisideda prie sūnui reikalingo išlaikymo ir atsisako prisidėti papildomai, kai sūnui būtina pragyventi, nesinori riboti jo poreikių. Jai labai sunku vienai rūpintis sūnumi, o vaiko saugumo bei sveikatos sąskaita taupyti negalima. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingo amžiaus žmogus, turintis galimybę ir pareigą siekti gauti didesnes pajamas, iš jo prašomas priteisti išlaikymas vaikui turėtų būti priteistas.

Atsakovui B. D. ieškinys ir jo priedai buvo įteikti asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis), tačiau atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Be to, atsakovui tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, tačiau atsakovas į teismo posėdžius neatvyko, nepranešė neatvykimo priežasčių, neprašė atidėti bylos nagrinėjimo ir pan., todėl byla buvo išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl Ž. D. interesų, kurioje nurodė, kad ieškovės šeimoje vaiko teisių pažeidimai registruoti nebuvo, atvejo vadyba netaikoma. Ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį vaiką Ž. D. Su ieškove bendrauta telefonu. Ieškovė nurodė, kad nuo 2022 m. lapkričio mėn. atsakovas neteikia sūnui 2015 m. vasario 20 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo (100 Eur), sūnaus nelanko, nesidomi vaiko ugdymu, sveikata. Nepilnamečio vaiko Ž. D. poreikiai auga, vaikui yra nustatyti specialieji poreikiai, elgesio ir emocijų sutrikimai, todėl vaikas lankosi pas psichiatrą, psichologą, jam reikalingi vaistai, be to, šalyje nuo 2015 metų yra smarkiai pasikeitusi ekonominė situacija ir priteisto išlaikymo po 100 Eur nebepakanka. Ieškovė dirba (duomenys skelbtini) ir (duomenys skelbtini), jos mėnesio pajamos po mokesčių yra apie 1 100 Eur per mėnesį ir vaiko pinigai – 85,75 Eurų. Su atsakovu susisiekti nepavyko, Satkūnų seniūnijos nurodytu telefonu atsakovas neatsako. Skyriaus turima informacija atsakovas niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neįgalumo neturi. Ieškovė detalizuoja ir nurodo vaiko išlaikymui reikalingą sumą per mėnesį. Tai sudaro 550 Eur. Skyrius neturi pagrindo abejoti ieškovės teiginiais apie augančio sūnaus Ž. D. poreikių apimtį, kad šalių sūnui yra reikalingos įvairios priemonės ugdymui, taip pat reikalinga nuolat atnaujinti aprangą, avalynę. Ž. yra 15 metų amžiaus, jam reikalinga ir sveikatos specialistų priežiūra, įvairūs vaistai, vitaminai. Skyrius daro išvadą, kad išlaikymo dydžio pakeitimas ir priteisimas po 275 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis iki sūnaus pilnametystės atitinka geriausius vaiko interesus.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė byloje pateiktą išvadą ir prašė ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų Ž. D., gimusį (duomenys skelbtini). Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-273-959/2015 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria ieškovė ir atsakovas susitarė, kad nuo 2015 m. gruodžio 15 d. atsakovas įsipareigoja savo vaikams teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis, kurių dydis – po 100 Eur kiekvienam vaikui iki kiekvienas jų sulauks pilnametystės. Išlaikymui skiriamo turto ir piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skiriama atsakovė. Pasak ieškovės, minėtu teismo sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiui Ž. D. atsakovas teikė tinkamai iki 2022 m. lapkričio mėn.

Ieškovė prašo nepilnamečiui sūnui iš atsakovo priteistą 100 Eur išlaikymą padidinti iki 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Būtinybę padidinti išlaikymo sūnui dydį ieškovė motyvuoja iš esmės padidėjusiais sūnaus poreikiais ir padidėjusiomis prekių bei paslaugų kainomis, infliacija.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Nors vaiko poreikiai, teismui tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tačiau vaikams augant ir keičiantis jų poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

Kaip minėta, ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnamečiui vaikui nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo, motyvuodama išaugusiais sūnaus poreikiais, todėl nagrinėjamu atveju svarbus realus dabartinis vaiko poreikių nustatymas.

Ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei 8 metams po Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas sūnui, priėmimo. 2015 m. vasario 20 d., kuomet buvo priimtas Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimas, šalių sūnui Ž. D. buvo beveik septyneri metai. Šiuo metu Ž. D. yra 15 metų amžiaus, jis mokosi 9 klasėje, (duomenys skelbtini). Augant vaikui, platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Paauglio Ž. D. poreikiai per 8 metus padidėjo (šalių sūnus lanko ugdymo įstaigą, jam reikalingos papildomos priemonės laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškai, be to, per tą laiką jam buvo nustatyti elgesio ir emocijų sutrikimai, vaikas lankosi pas specialistus, vartoja medikamentus, turi regos problemų ir pan.). Taigi, vaiko amžius ir su tuo susiję poreikiai pasikeitė, taip pat per šį laikotarpį gana ženkliai pasikeitė ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų ir įvairių paslaugų kainos. Dėl to, teismas daro išvadą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės spręsti klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Ieškovės skaičiavimu, vaiko poreikiams per mėnesį užtikrinti reikalinga 550 Eur suma, todėl iš atsakovo prašo priteisti išlaikymą po 275 Eur per mėnesį. Ieškovė ieškinyje išsamiai detalizavo vaiko poreikius bei patiriamas jų patenkinimui išlaidas per mėnesį.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2023 m. MMA – 840 Eur neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 633 Eur. Todėl šiuo atveju išlaikymo orientacinis dydis 2023 m. turėtų būti pusė šios sumos – 316,50 Eur (633:2=316,50). Nagrinėjamu atveju vaiko išlaikymo dydis neviršija orientacinio teismų praktikos formuojamo dydžio.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kadangi pagal įstatymą vaiko tėvai yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems asmenims. Sprendžiant dėl to, kokiomis dalimis turi būti teikiamas išlaikymas, pažymėtina, kad išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Tėvų lygiateisiškumo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.26 straipsnis) reiškiantis, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, jie turi lygias teises ir pareigas vaikams ir konstitucinės išlaikymo teisės ir pareigos atžvilgiu (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis).

Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys skelbtini), esantis (duomenys skelbtini), ir jame esantys gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys skelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys skelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys skelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys skelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys skelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys skelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys skelbtini) ir kiti kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys skelbtini), kurių bendra vidutinės rinkos vertė 4 316 Eur, vertės nustatymo data 2017 m. liepos 7 d.; 0,19 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys skelbtini), esantis (duomenys skelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 643 Eur, vertės nustatymo data 2017 m. liepos 11 d. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad ieškovės vardu yra registruotos dvi transporto priemonės: „VOLVO S40“, valstybinis Nr. (duomenys skelbtini), 2005 m., ir „LEXUS IS220D“, valstybinis Nr. (duomenys skelbtini), 2006 m. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės matyti, kad ieškovė dirba (duomenys skelbtini) ir (duomenys skelbtini), jos darbo užmokestis per mėnesį yra apie 1 100 Eur, atskaičius mokesčius. Ieškovė nurodė, kad gyvena kartu su vaiku jai priklausančiame būste. Pritartina ieškovės argumentui, kad vaikui susirgus, būtent ji rūpinasi vaiko slauga ir dėl to praranda dalį savo pajamų, negalėdama vykdyti darbinės veiklos. Be to, teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti ir į ieškovės indėlį rūpinantis namais, maisto gaminimu, vaiko apipirkimu ir kitų jo poreikių tenkinimu, kurie turi ekonominę vertę bei turi būti vertinami išlaidų, reikalingų vaiko išlaikymui, kontekste.

Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso po 7/8 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys skelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys skelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys skelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys skelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys skelbtini), kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys skelbtini), esančių (duomenys skelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė yra 5 418,87 Eur, vertės nustatymo data 2021 m. rugsėjo 22 d. Taip pat, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 7/8 dalys 36,73 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys skelbtini), esančio (duomenys skelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 172 375 Eur, vertės nustatymo data 2021 m. rugsėjo 24 d. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad aukščiau paminėtą dalį žemės sklypą atsakovas iki 2028 m. kovo 1 d. yra išnuomojęs M. V. Iš VĮ „Regitra“ informacijos matyti, kad atsakovas neturi savo vardu registruotų transporto priemonių. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės matyti, kad atsakovas nuo 2015 metų nedirbo ir šiuo metu niekur nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, kuriems turėtų teikti išlaikymą.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės teisme pateiktus paaiškinimus bei pateiktus įrodymus, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, spręstina, jog teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimu priteistas išlaikymo dydis (100 Eur) nėra proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, neatitinka vaiko interesų, kadangi nėra pakankamas patenkinti vaiko poreikius, todėl egzistuoja įstatyme įtvirtintos sąlygos padidinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Atsakovas yra darbingo amžiaus, nėra duomenų apie jo sveikatos problemas, dėl kurių negalėtų dirbti, todėl negalėjimas teikti vaikui jo poreikius atitinkančio išlaikymo negali būti pateisinamas nedidelėmis atsakovo pajamomis. Be to, atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi gana didelės vertės žemės sklypą, kurį nuomoja ir galimai gauna pastovias pajamas iš žemės nuomos, tačiau atsakovui nepateikus atsiliepimo ir nedalyvavus bylos nagrinėjime, teismas neturi galimybės įvertinti realios atsakovo turtinės padėties. Atsakovas gali ir turėtų imtis iniciatyvos spręsti esamą situaciją, įvertinti galimybes turimu turtu disponuoti taip, kad pagerintų savo turtinę padėtį ir tuo pačiu galimybes teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Be to, kaip jau buvo minėta aukščiau, atsakovas nuo 2015 metų oficialiai nedirbo, nors yra sveikas ir darbingo amžiaus vyras. Sprendžiant, jog atsakovo materialinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, įvertinant nepilnamečio šalių sūnaus amžių, taip pat ir tai, kad sūnui yra nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai, elgesio ir emocijų sutrikimai, pripažintina, jog atsakovas nepilnamečio vaiko išlaikymui gali ir turi galimybes skirti po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas (CPK 183 straipsnis, CK 3.192 straipsnis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimu, patvirtintas sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis, keistinas ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko Ž. D. išlaikymui priteistina po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. birželio 22 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.201 straipsnis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo vertinimu, tokio dydžio išlaikymas yra pakankamas protingiems ir minimaliai būtiniems nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti bei proporcingas atsakovo turtinei padėčiai.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja ieškovė pakartotinai neskirtina, nes dėl to šalių jau buvo susitarta teismo 2015 m. patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 47 Eur (((275 Eur – 100 Eur)X12 mėn.,)X3 proc.)–25 proc.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis), taigi, 47 Eur žyminis mokestis yra priteistinas iš atsakovo valstybės naudai.

Šioje byloje teismas iš viso patyrė 30,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytos išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendė:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-273-959/2015 iš atsakovo B. D., asmens kodas (duomenys skelbtini), priteisto nepilnamečiui vaikui Ž. D., asmens kodas (duomenys skelbtini), gimusiam (duomenys skelbtini), išlaikymo dydį.

Priteisti iš atsakovo B. D., asmens kodas (duomenys skelbtini), nepilnamečio vaiko Ž. D., asmens kodas (duomenys skelbtini), gimusio (duomenys skelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 275 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2023 m. birželio 22 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo B. D., asmens kodas (duomenys skelbtini), valstybės naudai 47 Eur (keturiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, 30,76 Eur (trisdešimt eurų 76 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą, sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor bank AS, LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870, Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.