Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1595-431/2015

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-05-15
Bylos Nr.: 2A-1595-431/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-38176-2013-0
Bylos rūšis: civilinė byla
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas

Teisėjai: Jūratė Varanauskaitė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
Atsakovas: UAB Medicinos bankas Nekilnojamo turto valdymas, UAB „Medicinos bankas“, notarei J
Trečiasis asmuo: UAB „Žaidimų šalis“

Kategorijos

32.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1595-431/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38176-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 32.5.; 36.2.; 63.1.; 121.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovams UAB „Medicinos bankas“ ir notarei J. Š. dėl neteisėtų veiksmų ir vykdomojo rašto panaikinimo, tretieji asmenys byloje – UAB „Žaidimų šalis“ ir partneriai, UAB „Onis Market“ ir UAB „Lokantera“.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė pripažinti atsakovo UAB „Medicinos bankas“ visus ir bet kokius veiksmus, kuriais yra siekiama išieškoti 65.386,04 € sumą pagal Kredito sutartį Nr. LOAN_67028 su vėlesniais pakeitimais iš ieškovui priklausančių negyvenamųjų patalpų, neteisėtais iki UAB „Medicinos bankas“ atliks išieškojimo veiksmus iš UAB „Lokantera“, UAB „Onis Market“ ir UAB „Žaidimų šalis“ ir partneriai turto ir turtinių teisių, panaikinti notarės J. Š. 2013 m. spalio 23 d. vykdomąjį įrašą kaip neteisėtą. Nurodė, kad 2008 m. gegužės 26 d. atsakovas UAB „Medicinos bankas“ ir UAB „Žaidimų šalis“ ir partneriai sudarė Kredito sutartį Nr. LOAN_67028, pagal kurią atsakovas kredito gavėjui suteikė 435.000,00 Lt kreditą iki 2011 m. balandžio 26 d. Papildomais susitarimais negrąžinto kredito suma buvo nustatyta 79.057,54 €, o galutinis kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 2014 m. rugpjūčio 26 d. Pagal Kredito sutarties 2.7. punktą kredito gavėjo tinkamas įsipareigojimų įvykdymas buvo užtikrintas kredito gavėjo visų sąskaitų banke, jose esančių ir būsimų piniginių lėšų bei turtinių teisių į jas įkeitimu, nekilnojamojo turto hipoteka ir INVEGA garantija. Pagal Kredito sutarties 2.7.2. punktą ieškovas, atsakovas ir kredito gavėjas 2008 m. birželio 9 d. sudarė hipotekos lakštą, kuriuo atsakovo naudai buvo įkeistas ieškovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. 2009 m. rugpjūčio 19 d. Papildomo susitarimu Nr. 2 Kredito sutarties 2.7. punkte nurodytas prievolių užtikrinimo sąrašas buvo papildytas 2.7.4. punktu, įtvirtinant trečiojo asmens UAB „Lokantera“ laidavimą už kredito gavėjo tinkamą prievolių įvykdymą. 2010 m. spalio 8 d. Papildomu susitarimu Nr. 3 Kredito sutarties 2.7. punkte nurodytas prievolių užtikrinimo sąrašas buvo papildytas dar vienu 2.7.5. punktu, kuris įtvirtino trečiojo asmens UAB „Onis Market“ laidavimą už kredito gavėjo tinkamą prievolių įvykdymą. Atsakovas kreipėsi į notarę, kuri 2013 m. spalio 23 d. atliko vykdomąjį įrašą, siekiant išieškoti atsakovo naudai iš hipoteka užtikrinto ieškovo turto. Kredito sutarties įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, nei ieškovui, nei laiduotojams pranešimais nėra pateikta jokių duomenų apie tai, jog Kredito sutartis yra nutraukta vienašališkai. Nenutraukus Kredito sutarties, nėra teisinio pagrindo atlikti išieškojimo veiksmus iš Ieškovo turto. Pagal CK 4.195 straipsnio 1 dalį įkaito davėjas tampa su skolininku subsidiariai atsakingas nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos. Pagal bendrą taisyklę, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąja prievole turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Tiek laiduotojai, tiek kredito gavėjas yra solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, todėl atsakovas turi teisę reikalauti kredito gavėjo neįvykdytos prievolės tinkamo įvykdymo tiek iš kredito gavėjo, tiek iš laiduotojų. Atsakovas išieškojimo veiksmus iš ieškovo turto galėjo pradėti vykdyti tik tuo atveju, jeigu negavo tinkamo prievolės įvykdymo iš kredito gavėjo bei solidariųjų laiduotojų. Todėl išieškojimo veiksmai iš ieškovo turto yra pradėti neteisėtai, o vykdomasis įrašas – naikintinas.

Atsakovas UAB „Medicinos bankas“ nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog kredito sutartis yra nutraukta. Pranešimai apie kredito sutarties nutraukimą pateikti į bylą. Pagal 2013 m. spalio 23 d. vykdomąjį įrašą skola pirmiausiai bus išieškoma iš UAB „Žaidimu šalis“ ir partneriai, o vėliau iš ieškovo įkeisto turto. Nurodo, kad subsidiarus skolininkas atsako papildomai greta pagrindinio skolininko, tai yra tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas. Tai reiškia, jog skolos išieškojimas, pirmiausia, nukreiptinas į skolininkų turtą, ir tik tokio turto nepakakus – į įkeistą turtą, priklausantį įkaito davėjams, kurie nėra skolininkai. Kitaip tariant, kreditorius pirmiausia turi pareikalauti, kad prievolę įvykdytų pagrindinis skolininkas. Pagal įstatymą svetimo daikto hipotekos atveju notaro padarytas vykdomasis įrašas skirtas visai skolos sumai išieškoti tiek iš įkeisto daikto, tiek iš kito skolininko turto ne ginčo tvarka. Atsakovo veiksmai, gaunant vykdomąjį įrašą, nelaikytini neteisėtais, kadangi vykdomajame įraše aiškiai įvardintas ieškovo prievolės subsidiarumas, ir visų pirma antstolis imasi veiksmų bei priemonių išieškoti skolą iš pagrindinio skolininko – trečiojo asmens UAB „Žaidimų šalis ir partneriai“. Laidavimo prievolė yra solidari ir atsakovas neturi jokios pareigos pirma skolos išieškojimą nukreipti į trečiojo asmens UAB „Žaidimų šalis ir partneriai“ laiduotojus pagal ginčo kredito sutartį. Laidavimas yra šalutinė prievolė, kurios likimas priklauso išimtinai nuo kreditoriaus valios. Atsakovas neprivalo pasinaudoti išieškojimo iš bankrutuojančios UAB „Lokantera“ ir UAB „Onis market“ galimybėmis. Ieškovo subsidiari atsakomybė pagal CK 4.195 straipsnį dėl to nepasikeistų.

Atsakovė, notarė J. Š., nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 27 d. į ją kreipėsi atsakovas dėl vykdomojo įrašo dėl skolos išieškojimo iš 2008 m. birželio 9 d. sutartinės hipotekos lakštu įkeisto turto atlikimo. 2013 m. spalio 2 d. skolininkui ir įkaito davėjui lakšte nurodytais buveinės adresais buvo išsiųstas pranešimas, raginantis ne vėliau kaip per 20 dienų po pranešimo išsiuntimo sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Skolininkui ar įkaito davėjui nepateikus įrodymų, kad prievolė pagal Kredito sutartį įvykdyta, 2013 m. spalio 23 d. buvo atliktas vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo iš lakštu įkeisto turto. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 49¹ straipsnį notaras, gavęs hipotekos kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, patikrina: a) ar vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą pateikia asmuo, kuris yra hipotekos kreditorius; b) ar hipotekos kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodyti duomenys atitinka Hipotekos registre nurodytus duomenis; ar pasibaigęs hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą, ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose. Notaras netikrina kitų, negu anksčiau nurodyta duomenų atitikties ir neatsako už juos. Lakštu skolininkas, įkaito davėjas ir kreditorius susitarė, jog įkeičiamu turtu yra užtikrinami tie reikalavimai ta apimtimi, kuri yra jo patenkinimo momentu, įskaitant palūkanas, netesybas, nuostolius padarytus prievolės įvykdymo termino praleidimu, taip pat išieškojimo išlaidas.

Trečiasis asmuo, BUAB „Lokantera“, nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad kredito sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir UAB „Žaidimų šalis“ ir partneriai yra akivaizdžiai nutraukta. Ieškovo argumentai, susiję su subsidiariosios ir solidariosios atsakomybės normų taikymu, yra nepagrįsti ir prieštarauja BUAB „Lokantera“ kreditorių teisėms. Laidavimas yra šalutinė prievolė, kurios likimas priklauso išimtinai nuo kreditoriaus valios. Atsakovas gali ir nepasinaudoti išieškojimo iš bankrutuojančios UAB „Lokantera“ ir UAB „Onis market“ galimybėmis, kadangi tai lemia šalutinės prievolės, laidavimo, esmė. Šiuo atveju kreditorius turi teisę pasirinkti, iš kurių užtikrinimo priemonių vykdys išieškojimą. Šios pasirinkimo teisės neturi ieškovas, įstatymuose nenumatyta jokių imperatyvių nuostatų, kad svetimo daikto hipotekos atveju turi būti pirmiausiai įvykdytas skolos išieškojimas iš šalutinės prievolės – laidavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui UAB „Medicinos bankas“ iš ieškovo 2.904,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo 108,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, kad pagal išduotą vykdomąjį įrašą ieškovo atsakomybė subsidiari. Pagal 2013 m. spalio 23 d. vykdomąjį įrašą skola pirmiausiai išieškoma iš UAB „Žaidimų šalis“ ir partneriai, o vėliau iš subsidiariai atsakingo asmens – ieškovo įkeisto turto. Subsidiariosios civilinės atsakomybės prievolė yra kreditoriui akcesorinė ir subsidiarus skolininkas atsako papildomai greta pagrindinio skolininko, tai yra tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas. Tai reiškia, jog skolos išieškojimas, pirmiausia, nukreipiamas į skolininkų turtą, ir tik tokio turto nepakakus – į įkeistą turtą, priklausantį įkaito davėjams, kurie nėra skolininkai, tai yra kreditorius pirmiausia turi pareikalauti, kad prievolę įvykdytų pagrindinis skolininkas. Pagrindinis skolininkas atsako savo turtu, o jo neturint, kreditorius gali prašyti pradėti išieškojimą iš kito subsidiariosios atsakomybės subjekto, šiuo atveju įkaito davėjų turto. Pagal CK 4.195 straipsnį svetimo daikto hipotekos atveju notaro padarytas vykdomasis įrašas skirtas visai skolos sumai išieškoti tiek iš įkeisto daikto, tiek iš kito skolininko turto ne ginčo tvarka ir atsakovo veiksmai gaunant vykdomąjį įrašą nelaikytini neteisėtais, kadangi vykdomajame įraše aiškiai įvardintas ieškovo prievolės subsidiarumas, ir visų pirma, antstolis imasi veiksmų bei priemonių išieškoti skolą iš pagrindinio skolininko – trečiojo asmens UAB „Žaidimų šalis“ ir partneriai.

Pagal įstatymą laidavimas yra šalutinė prievolė, kurios likimas priklauso išimtinai nuo kreditoriaus valios (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Atsakovas neprivalo pasinaudoti išieškojimo iš bankrutuojančios UAB „Lokantera“ ir UAB „Onis market“ galimybe, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ subsidiari atsakomybė CK 4.195 straipsnio prasme dėl to nepasikeistų. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalį kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo; jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui. Taigi, CK 6.245 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimai turi būti pareikšti tik pagrindiniam skolininkui (šiuo atveju UAB „Žaidimų šalis“ ir partneriai), kad atsakovas turėtų galimybę visa apimtimi nukreipti reikalavimą į subsidiariai atsakingą asmenį (Ieškovą).

Subsidiari ieškovo atsakomybė buvo įtvirtinta 2012 m. liepos 1 d. CK pakeitimais, todėl teismas padarė išvadą, kad hipotekos sandorio sudarymo metu ieškovui buvo suprantama ir žinoma, kad UAB „Žaidimų šalis“ ir partneriai, nevykdant kredito sutarties sąlygų, skolos ieškojimas pirmiausiai bus nukreiptas į Ieškovo įkeistą turtą, o vėliau ir į kitą skolininko turtą. Pagal Civilinio kodekso papildymo 4.192 (1), 4.194 (1) straipsniais įstatymo 54 straipsnio 2 dalį iki šio Įstatymo įsigaliojimo išduoti hipotekos (įkeitimo) lakštai keičiami, baigiami vadovaujantis šio Įstatymo nustatyta sutartinės hipotekos ar priverstinės hipotekos (įkeitimo) keitimo ir baigimo tvarka. Taigi, teisės norma įtvirtina, kad išieškojimas iš ieškovo turto turi būti atliekamas šiuo metu galiojančia teisės normų tvarka. Pagal bylos duomenis Hipotekos sandorio sudarymo metu ieškovo prievolė buvo solidari, todėl vadovaujantis hipotekos sandorio sudarymo metu galiojusiomis teisės normomis už pagrindinio skolininko prievolių neįvykdymą, visų pirma, atsakytų ieškovas, o skola, visų pirma, turėtų būti išieškoma iš atsakovo naudai įkeisto ieškovui priklausančio turto, kas reikštų visišką ieškovo reikalavimų nepagrįstumą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas yra subsidiariai atsakingas ne už laiduotojų, o kredito gavėjo tinkamą prievolių vykdymą, todėl atsakovui pradėjus išieškojimą iš kredito gavėjo ir neradus turto, išieškojimas iš ieškovo turto yra teisėtas ir pagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Ieškovas nesutinka su teismo pozicija, jog atsakovas turi teisę nukreipti išieškojimą į ieškovą iš karto po reikalavimo pareiškimo kredito gavėjui, tačiau nepareiškus reikalavimų ir neišieškojus iš kredito gavėjo laiduotojų, kaip solidarių skolininkų, turto. Teismo nurodytos CK normos reglamentuoja reikalavimų pareiškimo seką tais atvejais, kai yra pagrindinis skolininkas ir subsidiarus skolininkas, tačiau nereglamentuoja atvejų, kai yra ne tik pagrindinis skolininkas, bet ir vienas ar keli solidarūs bendraskoliai. CK 6.6 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, o CK 6.245 straipsnio 5 dalis nustato, jog kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Ši norma nereguliuoja tų atvejų, kai su pagrindiniu skolininku yra solidarius skolininkas. Minėtos normos niekaip nepagrindžia teismo motyvų, kadangi reglamentuoja skirtingus, nei byloje, teisinius santykius. Ieškovo prievolės subsidiarumas lemia tai, jog atsakovas prieš vykdydamas išieškojimą iš ieškovo turto privalo ne tik išieškoti iš kredito gavėjo turto, tačiau ir iš kartu su kredito gavėju solidariai atsakingų skolininkų – laiduotojų. Bendroji taisyklė nurodo, jog skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Nagrinėjamu atveju laiduotojai yra solidariąją prievolę kartu su kredito gavėju turintys bendraskoliai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 pažymima, jog solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Taigi tiek laiduotojai, tiek kredito gavėjas yra solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, todėl konstatuotina, jog atsakovas turi teisę reikalauti kredito gavėjo neįvykdytos prievolės tinkamo įvykdymo tiek iš kredito gavėjo, tiek iš laiduotojų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. kovo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2012, nagrinėdamas subsidiarią atsakomybę pagal garantijos teisinius santykius, yra išaiškinęs, jog subsidiarios atsakomybės principas reiškia, kad, vykdant teismo sprendimą, pirmiausia priteistų sumų išieškojimas bus vykdomas iš atsakovo turto, o jo neturint, - iš kasatorės turto. Taigi pagal teismų praktiką subsidiaraus skolininko atžvilgiu vykdymo veiksmai gali būti pradėti tik nesant kredito gavėjo bei solidariųjų laiduotojų turto. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2SA-165-661/2013 nurodyta, kad skolininkai atsako kreditorei solidariai, o įkaito davėjai atsako kreditorei subsidiariai. Subsidiariosios civilinės atsakomybės prievolė yra akcesorinė. Jos esminis bruožas tas, kad subsidiarus skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, tai yra tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas. Tai reiškia, jog skolos išieškojimas, pirmiausia, nukreiptinas į skolininkų turtą, ir tik tokio turto nepakakus – į įkeistą turtą, priklausantį įkaito davėjams, kurie nėra skolininkai. Kreditorius pirmiausia turi pareikalauti, kad prievolę įvykdytų pagrindinis skolininkas. Minėta nutartimi iš esmės konstatuota ir tai, kad kreditorius gali vykdyti išieškojimą iš įkaito davėjo, kaip subsidiariai atsakingo asmens, turto ne tik tada, kai nepakanka skolininko turto, tačiau tik tada, kai nepakanka ir solidariai su skolininku atsakingų asmenų turto. Teismo argumentas dėl tariamo vykdomojo rašto teisėtumo yra nepagrįstas. Vykdomasis raštas nepagristai nustato, jog iš ieškovo turto ieškojimą galima vykdyti prieš tai nesikreipus į kredito gavėjo laiduotus.

2) Teismas nurodo, kad Hipotekos lakšto sudarymo metu ieškovo prievolė atsakovui buvo solidari, tai yra jog vadovaujantis hipotekos sandorio sudarymo metu galiojusius teisės normomis už pagrindinio skolininko prievolių neįvykdymą, visų pirma, atsakytų ieškovas. Tokia teismo pozicija yra visiškai nepagrįsta ir prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.127, 4.170, 4.171, 4.172, 4.173, 4.174, 4.175, 4.176,4.177,4.,4.179,4.180,4.181,4.182,4.183, 4.184, 4.185, 4.186, 4.187, 4.188, 4.189, 4.190, 4.191, 4.192,4.193,4.195.4.196,4.197,4.198,4.199, 4.200, 4.201, 4.202, 4.204, 4.206, 4.207, 4.209, 4.210,4.211, 4.212, 4.213, 4.214, 4.216, 4.219, 4.220, 4.221, 4.223, 4.224, 4.225, 4.226, 4.256 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 4.192 (1), 4.194 (1) straipsniais įstatymo nuostatoms. Įstatymu priimti CK pakeitimai įsigaliojo 2012 m. liepos 1 d. Įstatymas nenumato, kad įkaito davėjo atsakomybė (solidarioji ar subsidiarioji) nustatoma pagal iki Įstatymo įsigaliojimą galiojusias teises normas. Šią poziciją patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1246/2013, kurioje nurodyta, kad kadangi svetimo daikto hipotekos atveju šalia pagrindinio skolininko atsiranda papildomas skolininkas (skolininkų daugetas), juos su kreditoriumi siejanti prievolės rūšis yra subsidiarioji. Ši išvada darytina, remiantis bendruoju prievolių rūšių klasifikavimu, esant skolininkų daugetui (dalinės, solidarios ir subsidiarios) bei CK 6.6 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią solidari skolininko prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju, nesant įstatymo bei šalių susitarimo dėl solidarios svetimo daikto hipotekos davėjo atsakomybės taikymo, prievolė pagal hipotekos lakštą pagrindinio skolininko kreditoriui yra subsidiari. Kreditoriaus teisė reikalauti, kad svetimo daikto hipotekos davėjas, kaip subsidiarus bendraskolis, vykdytų turimą subsidiarią prievolę, yra saistoma galimybės gauti reikalavimo dalies patenkinimą iš pagrindiniam skolininkui priklausančio turto. Vadovaujantis CK 4.195 straipsnio 3 dalimi, jeigu kreditoriaus reikalavimai užtikrinti ir skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto hipoteka, ir svetimo daikto hipoteka, kreditorius turi teisę išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto tiek, kiek neįmanoma jo reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto. Nors svetimo daikto hipotekos sandorio sudarymo metu ex lege nebuvo įtvirtintos analogiškos išieškojimo iš svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto taisyklės, tačiau tokia taisyklė išplaukia iš papildomo skolininko prievolės kreditoriui subsidiarumo. Konstatuotina, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog iki Įstatymo įsigaliojimo galiojusios CK nuostatos taikytinos ir išieškojimo iš ieškovo įkeisto turto vykdymui.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Medicinos bankas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad laidavimo prievolė yra solidari, tačiau atsakovas neturi jokios pareigos (kylančios įstatymo ar sandorio pagrindu) visų pirma skolos išieškojimą nukreipti į pagrindinio skolininko laiduotojus pagal kredito sutartį. Laidavimas yra šalutinė prievolė, kurios likimas priklauso išimtinai nuo kreditoriaus valios, atsakovas neprivalo pasinaudoti išieškojimo iš bankrutuojančios UAB „Lokantera“ ir UAB „Onis market“ galimybėmis. Pažymėtina, kad hipotekos lakštu ieškovas užtikrino ne laiduotojų prievolių vykdymą, o išimtinai pagrindinio skolininko prievolių vykdymą atsakovui. Taigi, atsakovo reikalavimas į skolininką apskritai nesiejamas su kreditoriaus reikalavimu į pagrindinio skolininko laiduotojus.

Atsakovė notarė J. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 yra konstatavęs, jog Civilinis kodeksas laidavimą ir įkeitimą (hipoteką) reglamentuoja netapačiai, bet jų vienas kitam nepriešpastato, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti įvykdyti prievolę, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Hipotekos sutartyje kreditorius ir ieškovas nebuvo susitarę, jog kreditorius iš pradžių išieškojimą turi nukreipti į laiduotojų turtą, o tik vėliau į ieškovo Hipotekos sutartimi įkeista turtą. Taigi, ieškovo reikalavimas pirmiausia nukreipti išieškojimą į skolininko ir laiduotojų, kaip solidarių skolininkų, turtą, o tik vėliau į ieškovo Hipotekos sutartimi įkeistą turtą, yra nepagrįstas, nes vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 4 dalimi kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai. Tad reikalavimų pateikimas skolininkui ir laiduotojams kiekvienam atskirai ar abiem kartu yra kreditoriaus diskrecijos teisė, o ne pareiga.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės nukreipti išieškojimą į hipoteką įkeistą turtą, prieš tai nepareiškus reikalavimų laiduotojams, kai prievolė yra užtikrinta laidavimu ir skolininkui nepriklausančio nekilnojamojo turto įkeitimu.

Byloje nustatyta, kad UAB „Žaidimų šalis“ ir partneriai su atsakovu „Medicinos bankas“ 2008 m. gegužės 26 d. sudarė Kredito sutartį Nr. LOAN_67028, pagal kurią atsakovas suteikė kredito gavėjui, UAB „Žaidimų šalis“ ir partneriai 435.000,00 Lt kreditą iki 2011 m. balandžio 26 d. (t. I, b.l. 14-19). Pagal sutarties 2.7 punktą kredito gavėjo prievolių įvykdymas užtikrinamas kredito gavėjų visų sąskaitų banke įkeitimu, nekilnojamojo turto hipoteka ir INVEGA garantija. Notaras 2008 m. birželio 9 d. patvirtino hipotekos lakštą, pagal kurį atsakovui UAB „Medicinos bankas“ buvo įkeistas ieškovui priklausantis nekilnojamas turtas, kuriuo buvo užtikrintas 2008 m. gegužės 26 d. kredito sutarties su visais esamais ir būsimais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais įvykdymas (t. I, b.l. 24-25). 2009 m. rugpjūčio 17 d. papildomu susitarimu Nr. 1 prie 2008 m. gegužės 26 d. kredito sutarties buvo nustatyta, kad kredito suma – 92.825,00 €, jos grąžinimo terminas – 2014 m. rugpjūčio 26 d. (t. I, b.l. 20-21). 2009 m. rugpjūčio 19 d. papildomu susitarimu Nr. 2 prie kredito sutarties buvo pakeistas sutarties 2.7 punktas, jį papildant UAB „Lokantera“ laidavimu (t. I, b.l. 29; t. II, b.l. 45-48). 2010 m. spalio 8 d. papildomu susitarimu Nr. 3 prie kredito sutarties buvo nustatyta, jog kredito likučio suma – 79.057,54 €, sutartis papildyta 2.7.5 punktu, pagal kurį prievolių įvykdymas užtikrinamas papildomai UAB „Onis Market“ laidavimu, pasirašant laidavimo sutartį (t. I, b.l. 22-23; t. II, b.l. 42-44).

Atsakovas UAB „Medicinos bankas“ 2013 m. rugsėjo 25 d. pateikė notarui prašymą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, kuriame nurodė, kad kredito sutartis buvo nutraukta nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d., skolininkas skolos negrąžina, todėl prašė išduoti vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti iš skolininko negrąžintą kreditą, nukreipiant išieškojimą į ieškovo įkeistą turtą pagal hipotekos lakštą (t. I, b.l. 30-31). Notarė 2013 m. spalio 23 d. išdavė vykdomąjį įrašą, kuriame nurodė, jog siūlo pagal šį vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą iš UAB „Žaidimų šalis“ ir partneriai, nurodytą hipotekos sandoryje hipotekos turėtojo UAB „Medicinos bankas“ naudai pagal 2008 m. birželio 9 d. patvirtintą sutartinės hipotekos lakštą. Įkaito gavėjas, kaip su skolininku subsidiariai atsakingas asmuo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (t. I, b.l. 37).

Hipoteka ir laidavimas yra tiesiogiai CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai. Hipoteka – daiktinės teisės institutas. Šios daiktinės teisės būdingi bruožai yra jos absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius ir sekimas paskui įkeistą daiktą. Viena iš sutartinės hipotekos rūšių yra svetimo daikto hipoteka. Esant sutartinei svetimo daikto hipotekai, t. y. kai hipoteka kreditoriaus reikalavimo tinkamo įvykdymo užtikrinimui yra įkeistas ne skolininkui, bet trečiajam asmeniui priklausantis nekilnojamasis turtas (CK 4.181 straipsnis), šis kreditoriui už skolininko neįvykdytas prievoles atsako tik hipoteka įkeistu turtu (CK 4.195 straipsnio 1 dalis).

2011 m. gruodžio 22 d. buvo priimtas įstatymas Nr. XI-1842, įsigaliojęs 2012 m. liepos 1 d., kuriuo buvo pakeista ir papildyta dauguma CK ketvirtosios knygos XI skyriaus, reglamentuojančio hipoteką, normų. CK 1.7 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta lex retro non agit taisyklė. Pagal minėto įstatymo 54 straipsnio 2 dalį iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti hipotekos (įkeitimo) lakštai keičiami, baigiami vadovaujantis šio įstatymo nustatyta sutartinės hipotekos ar priverstinės hipotekos (įkeitimo) keitimo ir baigimo tvarka. Tuo tarpu minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo įregistruoti hipotekos (įkeitimo) kreditorių reikalavimai tenkinami eile, nustatyta pagal iki šio įstatymo įsigaliojusias teisės normas. Ieškovas su atsakovu hipotekos lakštą sudarė 2008 m. birželio 9 d. Taigi nagrinėjamu atveju taikytina 2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo argumentas, jog pirmos instancijos teismas vadovavosi negaliojančiomis teisės normomis, yra nepagrįstas.

Prieš aukščiau minėto įstatymo įsigaliojimą, CK 4.195 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, jog įkeisto daikto savininkas atsako už skolininko įsipareigojimo įvykdymą tik įkeistu savo daiktu. Naujoji šio straipsnio 1 dalies redakcija papildomai numato, jog įkaito davėjas tampa su skolininku subsidiariai atsakingas nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos. Pažymėtina, kad anksčiau galiojusi šios teisės normos redakcija nedetalizavo įkeisto daikto savininko atsakomybės apimties ar eiliškumo, taip pat neįtvirtino prievolės solidarumo. Kadangi svetimo daikto hipotekos atveju šalia pagrindinio skolininko atsiranda papildomas skolininkas (skolininkų daugetas), juos su kreditoriumi siejanti prievolės rūšis yra subsidiarioji. Ši išvada darytina, remiantis bendruoju prievolių rūšių klasifikavimu, esant skolininkų daugetui (dalinės, solidarios ir subsidiarios) bei CK 6.6 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią solidari skolininko prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis; solidarioji prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1246/2013). Todėl sutiktina su ieškovu, jog nagrinėjamu atveju, nesant įstatymo bei šalių susitarimo dėl solidarios svetimo daikto hipotekos davėjo atsakomybės taikymo, ieškovo prievolė pagal 2008 m. birželio 9 d. hipotekos lakštą pagrindinio skolininko kreditoriui yra subsidiari.

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs dėl hipotekos ir laidavimo, kaip prievolių užtikrinimo būdų, tarpusavio santykio. Kasacinis teismas išaiškino, kad CK normos laidavimą ir hipoteką, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, reglamentuoja netapačiai, tačiau jų nesupriešina, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos. Laiduotojo prievolė, laiduojant kreditoriui už skolininką, yra asmeninio pobūdžio. Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis). Prievolės solidarumas lemia kreditoriaus pasirinkimo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Taigi, esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (LAT 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-7-364/2010; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2011). Pagal nurodytą išaiškinimą kreditorius nagrinėjamoje byloje teisėtai naudojosi savo pasirinkimo teise ir išieškojimą nukreipė tik į pagrindinį skolininką ir su juo subsidiariai atsakingą ieškovą.

Ieškovas apeliaciniame skunde remiasi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SA-165-661/2013, kurioje buvo aptariama netapati nagrinėjamai bylai teisinė situacija, kadangi analizuojama prievolė buvo užtikrinta tik svetimo daikto hipoteka, o ne laidavimu, solidarieji bendraskoliai abu buvo pagrindiniai skolininkai, o ne skolininkas ir laiduotojas. Be to, šioje nutartyje padarytos išvados iš esmės neprieštarauja skundžiamame teismo sprendime padarytoms išvadoms. Notarė 2013 m. spalio 23 d. vykdomajame įraše nurodė, jog ieškovas yra tik subsidiariai atsakingas asmuo, todėl išieškojimas pagal šį vykdomąjį raštą bus nukreiptas pirmiausia į pagrindinio skolininko – kredito gavėjo – turtą.

Pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalį kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje vienam iš laiduotojų, UAB „Lokantera“, 2012 m. liepos 18 d. Vilniaus apygardos teisme buvo iškelta bankroto byla (N. B2-369-577/2014). Atsakovas 2013 m. spalio 4 d. raštu kreipėsi į laiduotoją UAB „Onis Market“ ragindamas įvykdyti kredito gavėjo prievolė (t. I, b.l. 34-35), tačiau minėtas skolininkas savo prievolės neįvykdė. Todėl kreditorius pagrįstai pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalies nuostatas reikalavimą nukreipė į ieškovo įkeistą turtą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiLaima GerasičkinienėDainius RinkevičiusJūratė Varanauskaitė