Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. M. ir V. M. (V. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. M. ir V. M. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų, suinteresuotieji asmenys N. Ž., M. M., B. M. (B. M.) ir antstolis V. M.,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis su skolininkų skundu nesutiko ir CPK 510 str. 2 d. nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui. 2012-12-05 patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skolininko skundą nurodė, kad antstolis vykdo Vilniaus m. 33 notaro biuro 2012-09-12 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. PJ-4173/12 dėl 60 130,00 Lt skolos išieškojimo solidariai iš skolininkų L. M. ir V. M. bei subsidariai iš įkaito davėjų M. M. ir B. M., išieškotojos N. Ž. naudai. Kadangi sprendimas neįvykdytas gera valia, areštuotas skolininkams priklausantis butas bei lėšos, esančios bankų sąskaitose. 2012-11-26 patvarkymu paskirta ekspertizė areštuoto turto vertei nustatyti, kurią pavesta atlikti UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“. Kreditorius pirmiausia turi pareikalauti, kad prievolę įvykdytų pagrindinis skolininkas. Jeigu skolininkams turint turto, skola būtų išieškoma iš įkaito davėjų, tokiu būdu būtų pažeidžiamas subsidiariosios atsakomybės principas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad antstolis V. M. 2012-09-13 priėmė vykdyti Vilniaus m. 33 notaro biuro 2012-09-12 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. PJ-4173/12 dėl 60130 Lt skolos išieškojimo solidariai iš skolininkų L. M. ir V. M. bei subsidiariai iš įkaito davėjų M. M. ir B. M. išieškotojos N. Ž. naudai. Antstolis areštavo skolininkei L. M. nuosavybės teise priklausantį 3 kambarių butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį S. S. g. 14-69, Vilniuje (remiantis VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, rinkos vertė nustatyta 150000 Lt.). Atsižvelgiant į tai, kad VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro pateikiamais duomenimis, minėto buto rinkos vertė 2012-01-01 datai sudarė 150000 Lt., o 2012-11-09 datai - 167000 Lt., todėl, gavus išieškotojos prašymą skolos išieškojimą nukreipti į areštuotą butą bei siekiant apsaugoti vykdomosios bylos šalių teises ir teisėtus interesus, 2012-11-26 patvarkymu paskirta ekspertizė areštuoto turto vertei nustatyti, kurią pavesta atlikti UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“. 2012-12-05 pranešimu skolininkai informavo, jog nesutinka su paminėto turto vertintojo kandidatūra bei paprašė turto ekspertu paskirti UAB „Delfa“. 2012-12-10 patvarkymu skolininkų prašymas patenkintas iš dalies - nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertas pakeistas - vietoj UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“ paskirta UAB „Informacijos ir investicijų centras“ turto vertintojas D. G.. 2013-01-07 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr.DGA130107 nustatyta, jog turto rinkos vertė 2013-01-07 datai sudaro 160000 Lt, todėl 2013-01-11 patvarkymu patikslintas areštuoto turto rinkos vertė.

Apeliantai teigia, jog vertinimo ekspertizė atlikta nesilaikant ekspertizės skyrimo ir atlikimo metodikos bei veiklos nuostatų, kadangi UAB „Informacijos ir investicijų centras“ nėra įtrauktas į atestuotų statinių ekspertizes ir statinių projektų ekspertizes įmonių sąrašą. O ekspertizę atliko D. G., kurio turto vertintojo pažymėjimo Nr. 000506, tačiau jis taip pat nėra ekspertų sąraše. Teismas pažymi, jog turto ekspertizę atlikęs turto vertintojas 233 numeriu yra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, kuris yra skelbiamas Teisingumo ministerijos tinklalapyje www.tm.lt., todėl abejoti ekspertizę atlikusio D. G. kompetencija nėra teisinio pagrindo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog VĮ „Registrų centras“ duomenimis, turto rinkos vertė 2013-01-01 datai sudaro 167 000 Lt, turto vertintojo UAB „Informacijos ir investicijų centras“ išvada - 160000 Lt (verčių skirtumas sudaro kiek daugiau, nei 4%). Akcentuotina, jog VĮ „Registrų centras“ pateikiamos rinkos vertės yra nustatinėjamos masiniu būdu, neatsižvelgiant į individualias to turto savybes, todėl antstolis pagrįstai vadovavosi asmens, vertinusio turtą, pateikta išvada. Be to, sutinkamai su CPK 706 str. 4 d., skolininkai gali imtis priemonių, kad apie varžytinėse parduodamą turtą sužinotų kuo daugiau galimų pirkėjų bei pasinaudoti CPK 704 str. įtvirtinta teise iki varžytinių pradžios pasiūlyti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją, kuris nupirktų turtą už pareiškėjams tinkančią kainą.

Apeliantai taip pat nesutinka su teismo nuostata, kad antstolis turi teisę pradėti vykdyti išieškojimą iš paskutinio gyvenamojo būsto. Pažymi, kad prievolės užtikrinimui buvo 2009-03-19 sutartinės hipotekos pagrindu (notarinio reg. Nr. PJ-1901) įkeista 3237/7878 žemės sklypo dalis, priklausanti M. ir B. M.. Todėl pirmiausia išieškojimas turi būti nukreipiamas į hipotekos pagrindu įkeistą 3237/7878 žemės sklypo dalį.

Iš vykdomojoje byloje esančio 2012-09-12 Vilniaus miesto 33 notaro biuro vykdomojo įrašo nustatyta, kad skolininkai atsako kreditorei solidariai, o įkaito davėjai M. M. bei B. M. atsako kreditorei subsidiariai (vykd.b.l.5). Nagrinėjamu atveju procesinės teisės normos nesuteikia antstoliui teisės tikrinti vykdomojo dokumento išdavimo pagrįstumo, todėl vykdomąjį dokumentą pateikus asmeniui, kuriam šis vykdomasis dokumentas išduotas, antstolis, nenustatęs akivaizdžių kliūčių jam priimti, privalėjo jį priimti ir pradėti vykdyti, remiantis vykdomuoju dokumentu. CK 4.195 str. 1 d., reglamentuojančioje skolos išieškojimą iš svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto įtvirtina nuostata, kad įkeisto daikto savininkas atsako už skolininko įsipareigojimo įvykdymą tik įkeistu savo daiktu. Teismas pažymi, jog subsidiariosios civilinės atsakomybės prievolė yra akcesorinė. Jos esminis bruožas tas, kad subsidiarus skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas. Tai reiškia, jog skolos išieškojimas, pirmiausia, nukreiptinas į skolininkų turtą, ir tik tokio turto nepakakus - į įkeistą turtą, priklausantį įkaito davėjams, kurie nėra skolininkai. Kitaip tariant, kreditorius pirmiausia turi pareikalauti, kad prievolę įvykdytų pagrindinis skolininkas. Būtent tai, visiškai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog atsižvelgiant į vykdomojo dokumento turinį, kuriame nurodytas jo įvykdymo būdas, antstolis nepažeidė procesinių normų pradėdamas išieškojimą iš skolininkams kaip solidariosios atsakomybės subjektams priklausančio turto, nes subsidiariosios atsakomybės principas lemia, jog pagrindinis skolininkas visų pirma atsako savo turtu, o jo neturint, kreditorius gali prašyti pradėti išieškojimą iš kito subsidiariosios atsakomybės subjekto, šiuo atveju įkaito davėjų, turto.

Apeliantai taip pat teigia, jog teismui leidus išieškojimą iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame gyvena dukros šeima su mažamečiu vaiku D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) būtų pažeistas CK 3. 85 str. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka bei pažymi, jog apeliantų nurodomas aplinkybės, jog areštuotame bute gyvena pareiškėjų dukra su sutuoktiniu bei mažamečiu vaiku, dėl ko šio turto pardavimas pažeistų vaiko interesus yra nereikšmingos, nes areštuoto turto savininkai L. M. ir V. M. nepilnamečių vaikų neturi.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.