- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- e2-163-241/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Danguolė Martinavičienė, Aldona Tilindienė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Bugasta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties, priimtos pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Bugasta“ prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Statybų garantas“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. eB2-1591-603/2020).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja BUAB ,,Bugasta“ prašė patvirtinti 509 370,32 Eur finansinį reikalavimą atsakovės BUAB ,,Statybų garantas“ bankroto byloje; skirti atsakovės atstovui A. K. 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę jos sumokant pareiškėjai.
2. Pareiškėja nurodė, kad pagal BUAB ,,Bugasta“ buhalterinės apskaitos duomenis atsakovė yra skolinga pareiškėjai 509 370,32 Eur sumą, kurią sudaro: 92 566,68 Eur skola pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) sprendimus dėl mokestinės nepriemokos perėmimo; 116 725,46 Eur skola pagal 2017 m. gruodžio 27 d. šalių susitarimą; 120 250 Eur skola pagal bankinius mokėjimus, 127 436,36 Eur skola pagal išankstinius mokėjimus, 52 291,82 Eur palūkanos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 2 dalį.
3. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja reikalavimą patikslino ir prašė patvirtinti 504 206,49 Eur finansinį reikalavimą (452 210,18 Eur pagrindinė skola ir 51 996,31 Eur palūkanų). Nurodė, kad pareiškėjai teikiant pradinį prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo nebuvo turima duomenų apie 2018 m. rugsėjo 26 d. važtaraštį 4 768,32 Eur sumai, tačiau pareiškėjos apskaitoje ši ūkinė operacija yra įtraukta kaip mažinanti įsiskolinimą, todėl BUAB „Bugasta“ savo finansinio reikalavimo pagrindinę skolą mažina 4 768,32 Eur ir perskaičiuoja palūkanas.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja pažymėjo, kad atsakovės atstovas – nemokumo administratorius nuolat prašo išreikalauti dokumentus, kurie yra nesusiję su bylos dalyku arba jau yra byloje, arba jų pareiškėja tiesiog neturi, todėl jam skirtina bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi pareiškėjos prašymus atmetė.
6. Teismas, susipažinęs su pareiškėjos argumentais, jos pateiktais ir bankroto byloje esančiais dokumentais, sprendė, kad pareiškėja neįrodė ir nepagrindė bendrovės finansinio reikalavimo buvimo fakto. Nei į bylą pateikta vienašališkai pareiškėjos sudaryta suvestinė (2016 – 2018 m. laikotarpio žiniaraščiai), nei į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros ar skolų suderinimo aktai, nei visi pirminiai apskaitos dokumentai negali būtų pripažinti pakankamais ir tinkamais įrodymais šioje bankroto byloje, siekiant patvirtinti pareiškėjos reikalavimo teisę į atsakovę.
7. Teismas nurodė, kad pareiškėjos pateiktuose žiniaraščiuose už 2016 – 2018 m. laikotarpį yra išvardinti abiejų bendrovių apyvartoje išrašyti mokėjimo dokumentai, taip pat pateikta debeto bei kredito galutinių skaičių suma, t. y. atsakovės 452 210,18 Eur dydžio skola pareiškėjai. 2016 m. gruodžio 30 d. dokumentuose Nr. GAR201600316, GAR201600317 ir GAR201600318 yra numatyti projektavimo darbai, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų apie faktiškai suteiktas projektavimo paslaugas už 87 120 Eur sumą. 2017 m. balandžio 30 d. atliktas mokėjimų sudengimas dėl 65 000 Eur sumos, tačiau ir šiuo atveju nepateiktas dokumentas, patvirtinantis sudengimo su UAB ,,Kaita ir ko“ atlikimo pagrindą. Iš galutinės nurodytos pagrindinės skolos (452 210,18 Eur) nėra išminusuota 100 177,29 Eur dydžio skola, kuri numatyta pagal 2018 m. balandžio 5 d. mokėjimo dokumentą Nr. GAR201800875. Be to, UAB ,,Statybų garantas“ 2017 m. birželio 20 d. pranešime apie atsiskaitymą yra patvirtinimas, kad pagal 2017 m. balandžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. SN43-1327 UAB ,,Statybų garantas“ visiškai atsiskaitė 2017 m. balandžio 12 d., t. y. sumokėjo 293 000 Eur, tačiau pareiškėjos 2017 m. žiniaraštyje šiai datai yra nurodyta tik 224 000 Eur. Pareiškėjos atstovas nepaaiškino nurodytų aplinkybių, susijusių su kita žiniaraštyje užfiksuota suma, nei minėtame patvirtinime apie visišką atsiskaitymą. Pareiškėjos atstovas taip pat nepateikė paaiškinimų dėl UAB ,,Garantas“ 2018 m. rugsėjo 10 d. prašyme Nr. 18-09/10/01 nurodyto ir atlikto 15 000 Eur sumos mokėjimo įskaitymo į UAB ,,Statybų garantas“ sąskaitą už vatą.
8. Teismas iš byloje pateiktų duomenų darė išvadą, kad konkrečios BUAB ,,Statybų garantas“ įsiskolinimo sumos pareiškėjai yra vien tik pareiškėjos įvardijamos bei nurodomos jos parengtuose dokumentuose. Pateikti duomenys vertinami ir atsakovės nurodytų aplinkybių kontekste, kad abiejų bendrovių valdymo organais ar juridinio asmens dalyviais atskirais laikotarpiais buvo tie patys asmenys – A. K., L. M., P. V., o atsakovės vadovo ir akcininko A. K. dukra A. K. nuo 2016 m. vasario 24 d. tapo vienintele BUAB ,,Bugasta“ savininke. Atsakovės nemokumo administratoriui iki šiol buvęs bendrovės vadovas nėra perdavęs bendrovės finansinių dokumentų. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-224-603/2020 atmestas A. K. prašymas panaikinti teismo nutartį dėl baudos skyrimo už bendrovės dokumentų neperdavimo įmonės nemokumo administratoriui.
9. Teismas nurodė, kad neturint ginčo laikotarpio pirminių BUAB ,,Statybų garantas“ apskaitos dokumentų, nemokumo administratorius ir bylą nagrinėjantis teismas neturi galimybių įvertinti pareiškėjos reikalavimo pagrįstumo, todėl pareiškėjos prašymas dėl 452 210,18 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo atmetamas, taip pat atmetamas prašymas dėl 51 996,31 Eur palūkanų.
10. Teismas nurodė, kad nemokumo administratoriaus atstovo siekis surinkti byloje įrodymus ir išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes yra naudojimasis jam suteiktomis teisėmis civiliniame procese. Be to, jo atstovaujamai bendrovei nebuvo perduoti finansiniai dokumentai, ir akivaizdu, kad tokia situacija apsunkina gynybinės pozicijos parengimą. Šios priežastys nesudaro pagrindo spręsti, kad administratorius piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Pareiškėja BUAB ,,Bugasta“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti 504 206,49 Eur finansinį reikalavimą BUAB ,,Statybų garantas“ bankroto byloje. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismo nutarties išvados yra visiškai nepagrįstos, kadangi PVM sąskaitos faktūros yra esminiai dokumentai skolos įrodinėjimui, o šalių pasirašyti skolų suderinimo aktai patvirtina šalių tarpusavio įsiskolinimų (ar jų nebuvimo) faktą.
11.2. Absoliučiai visus turėtus dokumentus pareiškėja pateikė į bylą. Pateikti dokumentai yra tiek pirminiai (sąskaitos faktūros, banko sąskaitų išrašai, sutartys, suderinimo aktai), tiek išvestiniai (apyvartos žiniaraščiai), ant visų dvišalių dokumentų yra privalomi rekvizitai, visi dokumentai pasirašyti tiek atsakovės, tiek pareiškėjos atstovų, dokumentuose nurodytos konkrečios sumos, visos jos atitinka apyvartos žiniaraštyje pateiktas sumas, todėl teismo bandoma suponuoti išvada neva pareiškėja pati išgalvojo duomenis, dokumentus ir skaičius yra neteisinga. Jei pareiškėja turi pagrįsti savo reikalavimą ir jį grindžia dokumentais, o oponuojanti šalis dokumentų neteikia, tai nėra pagrindas teigti, kad reikalavimas nepagrįstas. Tai, jog atsakovė ir jos administratorius bylos nagrinėjimo metu neteikė jokių savo skaičiavimų ar suvestinių ir teikė pavienius selektyvius duomenis nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nepagrindžia reikalavimo.
11.3. Pareiškėjos buhalteriniai dokumentai ir apskaita buvo tvarkinga, dokumentai buvo tinkamai surūšiuoti, apskaitos likučiai sutapo su faktiniais, iš esmės visi tirti sandoriai ir ūkinės operacijos identifikuotos ir jokių kitų sandorių trūkumo nenustatyta. VMI nuolat tikrindavo pareiškėją, kadangi ji buvo viena iš didesnių Lietuvoje veikusių statybos bendrovių. Bankroto proceso metu VMI vykdė patikrinimą, kurio metu nenustatė jokių neatitikimų tarp šalių vykdytų ūkinių operacijų. Byloje nėra jokių duomenų, kad kokios nors aplinkybės būtų nuslėptos ar nežinomos, t. y. pareiškėjos pateikti šalių tarpusavio apyvartų dokumentai yra identiški atsakovės apyvartoms, tą įrodo skolų suderinimo aktai.
11.4. Pareiškėja pateikė PVM sąskaitas faktūras kartu su darbų atlikimo aktais. Sutartis dėl projektavimo darbų atlikimo sudaryta nebuvo, tačiau sutarties nebuvimas nėra pagrindas konstatuoti, kad darbai nebuvo atlikti, kadangi darbų atlikimo faktą patvirtina darbų atlikimo aktai. Minėti dokumentai nėra nuginčyti kaip fiktyvūs, negaliojantys ar apsimestiniai sandoriai. Pareiškėja šias ūkines operacijas deklaravo, jas įtraukė į išrašomų ir gaunamų sąskaitų faktūrų registrus, operacijų sukryžminimo metu nenustatyti neatitikimai VMI sistemoje. Tai reiškia, kad ir atsakovė šias ūkines operacijas deklaravo.
11.5. Dokumento apie 65 000 Eur skolų užskaitymą pareiškėja neturi, tačiau ši ūkinė operacija faktiškai yra atspindėta tiek pareiškėjos, tiek atsakovės apskaitoje, kadangi pagal apyvartos žiniaraštį ir skolų suderinimo aktus atitinkamais laikotarpiais šalių tarpusavio įsiskolinimai sutampa. Be kita ko, jei teismui kilo klausimas tik dėl šios reikalavimo dalies, jis galėjo netvirtinti šios reikalavimo dalies, tačiau ne viso pareikšto reikalavimo.
Žemesnės instancijos teismas
11.6. Teismas nurodė, kad iš galutinės 452 210,18 Eur nėra išminusuota 100 177,29 Eur skola pagal 2018 m. balandžio 5 d. mokėjimo dokumentą Nr. GAR201800875, tačiau toks teiginys neatitinka tikrovės, kadangi apyvartos žiniaraštyje už 2016 – 2018 m. galutinis šalių tarpusavio skolų rezultatas yra 552 387,47 Eur. Po šia suma aiškiai nurodyta, jog neprašoma tvirtinti reikalavimo dalis yra 100 177,29 Eur ir galutinis prašomo patvirtinti reikalavimo likutis yra 452 210,18 Eur. Taigi pirmosios instancijos teismas nevertino apyvartos žiniaraščio, netikrino jame pateiktų duomenų, dėl to darė neteisingą išvadą ir nepagrįstai dar kartą sumažino pareiškėjos reikalavimą ta pačia 100 177,29 Eur suma.
11.7. 2017 m. sausio 13 d. atsakovė pervedė pareiškėjai 2 016 000 Eur avansinį mokėjimą už pirktą turtą 2016 m. gruodžio 29 d. preliminarios sutarties pagrindu, pirkto turto kaina buvo 550 000 Eur. Vėliau sudaryta pagrindinė 2017 m. kovo 22 d. pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią šalys susitarė dėl mažesnės apimties turto pirkimo ir sumažino sutarties kainą iki 330 330 Eur. 2017 m. balandžio 12 d. pavedimu atsakovė užbaigė atsiskaityti už įsigytą turtą, o pareiškėja gautų lėšų permoką grąžino pagal kitas ūkines operacijas. Teismo nurodytas 2017 m. birželio 20 d. pranešimas yra pareiškėjos patvirtinimas, kad 2017 m balandžio 12 d. pavedimu buvo atsiskaityta visa apimtimi ir pranešime nėra nurodyta, kad atsiskaityta visa apimtimi sumokėjus 293 000 Eur sumą.
11.8. Visiškai kitame 2017 m. birželio 30 d. pranešime yra minima teismo nurodyta 293 000 Eur suma, tačiau pranešimo turinys yra ne dėl visiško atsiskaitymo, o dėl informacijos pateikimo kredito įstaigai, kuri finansavo turto įsigijimą. Tai reiškia, kad 224 000 Eur suma 2017 m. birželio 20 d. pranešime notarų biurui ir 293 000 Eur suma 2017 m. birželio 30 d. pranešime kredito unijai nėra tos pačios ūkinės operacijos. Apskritai 293 000 Eur lėšų mokėjimas nėra šalių tarpusavio ūkinė operacija, kadangi konkretaus 293 000 Eur mokėjimo už pirktą turtą nėra nei žiniaraščiuose, nei skolų suderinimo aktuose, nei sąskaitų išrašuose. Ši ūkinė operacija yra atsakovės ir jos kredito įstaigos, finansavusios pirkimą, ūkinė operacija, o pareiškėja UAB ,,Bugasta“ tik informavo, kad iš suteikto kredito 293 000 Eur suma buvo panaudota sandoriui.
11.9. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė paaiškinimų dėl UAB ,,Garantas“ 2018 m. rugsėjo 10 d. prašyme nurodytų atliktų mokėjimų 15 000 Eur sumai įskaitymo į UAB ,,Statybų garantas“ sąskaitą už vatą, tačiau pareiškėja ir negalėjo pateikti daugiau duomenų teismui, nes dar kartu su patikslintu reikalavimu pateikė pareiškėjos vykdytų mokėjimų duomenis tretiesiems asmenims, tame tarpe ir mokėjimo UAB „Specializuota komplektavimo valdyba“ kopiją. Pareiškėjai nesuprantama, ką dar reikėjo paaiškinti, jei byloje esantys įrodymai patvirtina lėšų sumokėjimo faktą.
Atsiliepimas
12. Atsakovė BUAB ,,Statybų garantas“ prašo pareiškėjos BUAB ,,Bugasta“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pareiškėja parengė apyvartos žiniaraščius tarp UAB „Bugasta“ ir UAB „Statybų garantas“, tačiau negalėjo pagrįsti parengtuose apyvartos žiniaraščiuose nurodytų sumų: 87 120 Eur už projektavimo darbus; 65 000 Eur užskaitos; 582,12 Eur ir 30 430 Eur skolų sudengimo; 293 000 Eur avanso užskaitymo už parduotą nekilnojamąjį turtą; turto pardavimo už 100 177,29 Eur. Nepagrindus šių sumų, darytina išvada, kad ne atsakovė pareiškėjai BUAB ,,Bugasta“, o pareiškėja atsakovei liko skolinga 124 099,23 Eur.
12.2. Atsakovės BUAB ,,Statybų garantas“ nemokumo administratoriui iki šiol nėra perduoti jokie bendrovės dokumentai ir turtas, dėl to buvusiam bendrovės vadovui ir savininkui A. K. du kartus Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. ir 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. eB2-224-603/2020 skirtos baudos.
12.3. Administratorius, nors ir neturėdamas atsakovės finansinės atskaitomybės, aktyviai įgyvendino jam nustatytą įrodinėjimo pareigą – pareiškėjai vengiant pateikti pirminius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, sutartis, priėmimo perdavimo aktus, statybų žurnalus, įgaliojimus), pagrindžiančius pareiškėjos reikalavimą, pateikė teismui prašymą dėl liudijimo susipažinti su BUAB ,,Bugasta“ dokumentais išdavimo.
12.4. Atsakovės atstovas 2020 m. rugsėjo 10 d., turėdamas išduotą teismo liudijimą, atvyko (duomenys neskelbtini) (pareiškėjos buveinės adresu) susipažinti su pareiškėjos dokumentais, tačiau nepraėjus nei valandai po dokumentų analizės (fotofiksacijos) pareiškėjos atstovas iškvietė policiją, neva jis negalintis daugiau rodyti dokumentų ir prašydamas pašalinti BUAB „Statybų garantas“ atstovą iš patalpų. Tą pačią dieną pareiškėjos atstovas laišku pranešė atsakovės atstovui, kad kitą savaitę vėl galima susipažinti su teismo liudijime nurodytais dokumentais. Toks pareiškėjos atstovo elgesys patvirtina, kad veikiama ne administruojamos įmonės, o buvusių vadovų interesais. Tikėtina, kad pareiškėjos atstovas paprasčiausiai nespėjo pasiruošti ir selektyviai atrinkti tam tikrus dokumentus.
12.5. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė nutarties turiniui keliamų įstatymo reikalavimų – motyvuojamoje nutarties dalyje nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimai, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi. Taigi pirmosios instancijos teismo išvados nuoseklios ir logiškos, nutartis pagrįsta įrodymais ir teisiniais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Atskirųjų skundų nagrinėjimui taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
14. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
15. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tuo atveju, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).
16. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų matyti, kad pareiškėjos BUAB ,,Bugasta“ prašymas patvirtinti 509 370,32 Eur finansinį reikalavimą atsakovės BUAB ,,Statybų garantas“ bankroto byloje buvo atmestas remiantis tuo, kad byloje nepakanka įrodymų reikalavimų pagrįstumui nustatyti. Teismas sprendė, kad atsakovės BUAB ,,Statybų garantas“ įsiskolinimo sumos pareiškėjai yra pagrįstos vien tik jos pačios parengtais dokumentais. Skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad atsakovės nemokumo administratorei iki šiol buvęs bendrovės vadovas nėra perdavęs bendrovės finansinių dokumentų, todėl tiek nemokumo administratorė, tiek bylą nagrinėjantis teismas, neturi galimybių įvertinti atitinkamo pareiškėjos reikalavimo pagrįstumo.
17. Pagal kasacinio teismo praktiką vien buhalterinės apskaitos dokumentai gali būti įrodymai, jei nėra kitų, pirminių dokumentų arba jei pirminiai įrodymai neprieštarauja buhalterinės apskaitos dokumentams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad finansinės atskaitomybės (išvestiniai) dokumentai yra pakankama įrodinėjimo priemonė finansiniams reikalavimas juridinių asmenų nemokumo bylose pagrįsti, jeigu nėra kitų, pirminių dokumentų, arba jei pirminiai įrodymai neprieštarauja buhalterinės apskaitos dokumentams (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-117-781/2021).
18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčui aktualią teismų praktiką, įvertinusi į nagrinėjamą bylą pateiktus šalių paaiškinimus ir įrodymus, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pagal duomenis, kuriais disponuoja ginčo šalys, nėra galimybės nustatyti pareiškėjos reikalavimo pagrįstumo ir (ar) jo dydžio. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, į bylą yra pateikti ne tik pareiškėjos sudaryti išvestiniai buhalterinės apskaitos dokumentai (žiniaraščiai, ataskaitos), tačiau ir didelis kiekis pirminių dokumentų (šalių sudarytos sutartys, atliktų darbų aktai, PVM sąskaitos faktūros), kiti dokumentai, kurie objektyviai gali patvirtinti arba paneigti išvestiniuose ir pirminiuose dokumentuose esančių duomenų teisingumą (įmonių banko sąskaitų išrašai, VMI sprendimai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktinė aplinkybė, kad atsakovės buvę valdymo organai nevykdo įpareigojimo perduoti visus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus nemokumo administratorei, savaime negali panaikinti pareiškėjos BUAB ,,Bugasta“ (jos kreditorių) turtinės teisės į atsakovę BUAB ,,Statybų garantas“, juolab esant kitų duomenų, kurių pagrindu gali būti įvertintas finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumas. Atitinkamai faktas, kad abi bankrutavusios įmonės – pareiškėja ir atsakovė buvo susijusi per įmonės dalyvius ir valdymo organus, esant įrodymų, kad šalys turėjo tarpusavyje sudarytų dvišalių ir trišalių sutarčių, viena kitai atliko mokėjimus, leidžia spręsti, kad šalis siejo faktiniai verslo santykiai, kurių pagrindu galėjo kilti reikalavimai.
19. Pirmosios instancijos teismo išvados (skundžiamos nutarties 8 punktas), kuriomis paneigtas pareiškėjos BUAB ,,Bugasta“ žiniaraščių už 2016 – 2018 m. laikotarpį teisingumas, neparemtos išsamiu bylos įrodymų ir faktinių aplinkybių visumos vertinimu. Be to, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų pareiškėjos reikalavimų, t. y. neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėja savo 509 370,32 Eur finansinį reikalavimą BUAB ,,Statybų garantas“ bankroto byloje grindė penkiais skirtingais pagrindais, kuriems pagrįsti pateikė konkrečius įrodymus.
20. Pareiškėja, prašydama patvirtinti jos finansinį reikalavimą, nurodė, kad atsakovė yra skolinga BUAB ,,Bugasta“ 509 370,32 Eur sumą, kurią, be kita ko, sudaro 92 566,68 Eur skola pagal VMI sprendimus dėl mokestinės nepriemokos perėmimo. Šioms aplinkybėms pagrįsti, be išvestinių dokumentų – žiniaraščių, pareiškėja į nagrinėjamą byla pateikė 2018 m. birželio 21 d. – 2018 m. rugpjūčio 13 d. VMI sprendimus dėl mokestinės nepriemokos perėmimo, kuriais patenkinti mokesčių mokėtojo – UAB ,,Statybų garantas“ prašymai, kad bendro dydžio 92 566,68 Eur mokestines nepriemokas perimtų UAB „Bugasta“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Garantas“). Iš minėtų sprendimų matyti, kad nepriemokų perėmimas buvo pagrįstas šalių konkrečiomis mokestinių nepriemokų (ar jų dalių) perėmimo sutartimis, išvadomis dėl nepriemokų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų nevertino ir skundžiamoje nutartyje dėl šios finansinio reikalavimo dalies pagrįstumo apskritai nepasisakė.
21. Prašyme patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą nurodyta, kad jis apima 116 725,46 Eur atsakovės BUAB ,,Statybų garantas“ skolą pagal 2017 m. gruodžio 27 d. trišalį susitarimą. Iš šio susitarimo matyti, kad užsakovė UAB „Bugasta“ ir rangovė UAB „Anreka“ susitarė nutraukti 13 statybos rangos sutarčių dėl konkrečių butų ir vienos automobilių stovėjimo vietos, o UAB ,,Statybų garantas“ įsipareigojo sudaryti 13 naujų rangos sutarčių su rangove UAB „Anreka“ dėl tų pačių objektų. Susitarimu UAB „Anreka“ patvirtino, kad UAB „Bugasta“ pagal 2017 m. lapkričio 29 d. tarpusavio užskaitos aktą yra įvykdžiusi savo prievolę sumokėti UAB „Anreka“ 1 071 000 Eur pagal statybos sutartis. Susitarimu šalys patvirtino, kad užsakovei UAB „Bugasta“ įvykdžius prievolę trečiajam asmeniui už naują užsakovę UAB ,,Statybų garantas“, UAB „Bugasta“ pereina reikalavimo teisė į UAB ,,Statybų garantas“
22. Į bylą buvo pateiktos rangos sutartys tarp susitarimo šalių dėl konkrečių nekilnojamojo turto vienetų pastatymo, 2017 m. lapkričio 29 d. tarpusavio užskaitos aktas, sudarytas tarp UAB „Bugasta“ ir UAB „Anreka“. Į nagrinėjamą bylą taip pat buvo gauti VĮ Registrų centro duomenys, kad 12 iš 13 minėtų turto vienetų buvo registruoti UAB ,,Statybų garantas“ vardu, t. y. buvo pateikti įrodymai, kad 2017 m. gruodžio 27 d. trišalis susitarimas faktiškai buvo vykdomas. Iš šių duomenų matyti, kad atsakovė UAB ,,Statybų garantas“ nuosavybės teise perėmė nekilnojamąjį turtą, kurį pradiniu pareiškėjos UAB „Bugasta“ užsakymu statė rangovė UAB „Anreka“, patvirtinusi pareiškėjos atsiskaitymą pagal rangos sutartis. Nepaisant to, nurodytos aplinkybės, kuriomis buvo grindžiama pareiškėjos 116 725,46 Eur reikalavimo dalis pirmosios instancijos teismo liko neaptartos. Bylą nagrinėjęs teismas visiškai netyrė ir nevertino 2017 m. gruodžio 27 d. susitarimo ir su juo susijusių sutarčių vykdymo apimties. Pažymėtina, kad atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iš dalies sutiko, kad 2017 m. gruodžio 27 d. susitarimas buvo vykdomas, tačiau atkreipė dėmesį, jog nesutampa trišalio susitarimo ir rangos sutarčių sumos, be to neegzistuoja vienas iš nekilnojamojo turto objektų.
23. Kitos dvi pareiškėjos finansinio reikalavimo dalys buvo grindžiamos pareiškėjos atsakovei atliktais avansiniais ir kitais bankiniais mokėjimais. Pareiškėja nurodė, kad atsakovės įsiskolinimą sudaro 120 250 Eur suma pagal banko mokėjimus ir 127 436,36 Eur suma pagal išankstinius (avansinius mokėjimus). Šias aplinkybes pareiškėja įrodinėjo savo sudarytais žiniaraščiais, taip pat banko sąskaitos išrašais, kuriuose užfiksuoti šalių tarpusavio mokėjimai.
24. Atsakovė, nesutikdama su pareiškėjos finansiniu reikalavimu, įskaitant šias reikalavimo dalis, nurodė, kad BUAB „Bugasta“ parengtame žiniaraščiuose neatsispindi visi bankiniai mokėjimai iš BUAB „Statybų garantas“ į BUAB „Bugasta“. Atsakovė pažymėjo, kad BUAB „Bugasta“ administratorė klaidingai parengė apyvartos žiniaraščius, nes išlaidoms priskyrė BUAB „Bugasta“ mokėjimo pavedimus pagal UAB „Statybų garantas“ išrašytas sąskaitas. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad įvertinus šalių tarpusavio turėtus įsipareigojimus ir atliktus mokėjimus, BUAB „Statybų garantas“ pareiškėjai apskirtai nėra skolinga. Atsakovės teigimu, situacija yra priešinga – pareiškėja yra skolinga atsakovei 124 099,23 Eur.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingas šalių pozicijas lėmė skirtingas įrodymų vertinimas. Pareiškėja ir atsakovė, siekdamos pagrįsti savo skirtingas pozicijas, į bylą teikė didelį kiekį priminių buhalterinės apskaitos dokumentų – sutartis, atliktus darbų aktus, PVM sąskaitas faktūras, kuriuos siejo su šalių (ne)atliktais mokėjimais ir atsiradusiais priešpriešiniais reikalavimais. Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų iš esmės nevertino ir dėl jų įrodomosios reikšmės nepasisakė – nenustatė kokius reikalavimus pagal pateiktus įrodymus viena kitai šalys turėjo. Kaip minėta šios nutarties 19 punkte, pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvados, kuriomis paneigtas pareiškėjos BUAB ,,Bugasta“ žiniaraščių teisingumas, neparemtos išsamiu bylos įrodymų ir faktinių aplinkybių visumos vertinimu. Pirmosios instancijos teismas tik atkreipė dėmesį, kad kai kurie pirminiuose dokumentuose esantys duomenys nėra įtraukti į pareiškėjos parengtus žiniaraščius. Tačiau tokio pobūdžio pirmosios instancijos teismo argumentai nelaikytini faktinių aplinkybių nustatymu, be to, kaip pagrįstai nurodyta pareiškėjos skunde, žiniaraščių duomenys teismo paneigti nepagrįstai.
26. Pareiškėja BUAB „Bugasta“, teikdama prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą, bei bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog neturi BUAB „Bugasta“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. GAR201800875, kurios suma 100 177,29 Eur. Kadangi UAB „Bugasta“ dokumento neturi, todėl neprašė patvirtinti finansinio reikalavimo minėto dokumento pagrindu. Nepaisydamas to pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš galutinės nurodytos pagrindinės skolos (452 210,18 Eur) nėra išminusuota 100 177,29 Eur dydžio skola, kuri numatyta pagal 2018 m. balandžio 5 d. mokėjimo dokumentą Nr. GAR201800875. Tačiau, kaip pagrįstai nurodyta atskirajame skunde, į bylą pateiktuose apyvartos žiniaraščiuose už 2016 – 2018 m. galutinis šalių tarpusavio skolų rezultatas yra 552 387,47 Eur, prašomo patvirtinti reikalavimo likutis – 452 210,18 Eur. Žiniaraščiuose aiškiai nurodyta, kad neprašoma tvirtinti reikalavimo dalis yra 100 177,29 Eur , todėl galutinė prašoma patvirtinti suma – 452 210,18 Eur (552 387,47 Eur - 100 177,29 Eur). Taigi 100 177,29 Eur skola pagal 2018 m. balandžio 5 d. dokumentą jau buvo išminusuota.
27. Skundžiamoje nutartyje nurodyta kad 2016 m. gruodžio 30 d. dokumentuose – PVM sąskaitose faktūrose Nr. GAR201600316, GAR201600317 ir GAR201600318 yra numatyti projektavimo darbai, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų apie faktiškai suteiktas projektavimo paslaugas už 87 120 Eur. Teisėjų kolegija turi pagrindą abejoti nurodytų pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumu, kadangi į bylą kartu su PVM sąskaitomis faktūromis buvo pateikti ir darbų atlikimo aktai. Be to, kaip nurodė pareiškėja, ji šias ūkines operacijas deklaravo, įtraukė į VMI registrus, operacijų sukryžminimo metu nenustatyti neatitikimai VMI sistemoje, o tai reiškia, kad ir atsakovė BUAB ,,Statybų garantas“ šias ūkines operacijas deklaravo. Pareiškėja BUAB „Bugasta“ taip pat nurodė, kad įmonės vykdė tarpusavio atsiskaitymus pagal minėtas sąskaitas faktūras. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių faktinių duomenų nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl skundžiamos nutarties išvados dėl projektavimo paslaugų nesuteikimo negali būti pripažįstamos teisingomis. Be nurodytų duomenų, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, galėjo būti surinkti ir papildomi duomenys, leidžiantys patvirtinti ar paneigti šias faktines aplinkybes (pvz., apklausiami asmenys fiziškai atlikę projektavimo darbus).
28. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjos 2017 m. birželio 20 d. pranešime apie atsiskaitymą yra patvirtinimas, kad pagal 2017 m. balandžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. SN43-1327 BUAB ,,Statybų garantas“ visiškai atsiskaitė 2017 m. balandžio 12 d., sumokėdama 293 000 Eur, tačiau 2017 m. žiniaraštyje šiai datai yra nurodyta tik 224 000 Eur. Šios pirmosios instancijos teismo išvados taip pat nepagrįstos įrodymų visumos vertinimu. Iš pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad nurodytos sumos įrašymą į pareiškėjos žiniaraštį ir neatitikimą pirminiuose dokumentuose fiksuotoms sumoms lėmė įvairių finansinių operacijų (sandorių), atliktų tarp šalių, visuma. Tokios aplinkybės (pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos, jų keitimas, trečiųjų asmenų suteiktas finansavimas) pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintos. Nesant įvertintoms ir aptartoms šioms aplinkybėms, skundžiamos nutarties išvados dėl žiniaraščių duomenų neteisingumo negali būti laikomos teisėtomis ir pagrįstomis.
29. Penktąją pareiškėjos finansinio reikalavimo dalį sudarė pareiškėjos reikalavimas priteisti 52 291,82 Eur palūkanas (patikslintu reikalavimu sumažintos iki 51 996,31) pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad dėl nurodytos išvestinės finansinio reikalavimo dalies pagrįstumo galėjo būti sprendžiama tik tinkamai ištyrus ir visapusiškai įvertinus šalių nurodytas faktines aplinkybes ir duomenis, susijusius su kitų finansinio reikalavimo dalių pagrįstumu.
Dėl bylos procesinės baigties
30. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 dalies normą, nurodyta, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015; kt.).
31. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tai nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Apeliacinio proceso metu tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, nepaisant to, tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo visa apimtimi.
32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės neįvertino pareiškėjos reikalavimo pagrįstumo, t. y. neįvertino ir nepasisakė dėl didžiosios dalies į bylą pateiktų įrodymų, neaptarė šalių pateiktų paaiškinimų, kuriais buvo grindžiami pareiškėjos reikalavimai ir atsakovės atsikirtimai, todėl neatskleidė bylos esmės. Esant tokioms aplinkybėms, byla dėl ginčijamo reikalavimo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujai, vertinant argumentus ir įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė. Bylos nagrinėjimas tokia apimtimi apeliacinėje instancijoje neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei riboja šalių teisę į apeliaciją.
33. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis spręstina, kad buvo padarytas esminis procesinės teisės normų pažeidimas, kuris apeliacinėje instancijoje negali būti ištaisytas, todėl skundžiama nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą, naikinama ir klausimas dėl šio reikalavimo patvirtinimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
34. Atskirai pažymėtina, kad bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, šalims būtina sukonkretinti reikalavimus ir atsikirtimus, kuriais grindžiamos jų pozicijos. Dėl į bylą pateiktų pirminių buhalterinių dokumentų didelio kiekio, šalys šiuos duomenis turėtų teismui pateikti susistemintus, t. y. pateikti detalius tarpusavio prievolių sąrašus, kuriuose būtų nuorodos į byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismui nusprendus, kad tam tikri duomenys neleidžia nustatyti finansinio reikalavimo (jo dalies) pagrįstumo, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl papildomų duomenų byloje gavimo, pavyzdžiui dėl liudytojų, atlikusių konkrečius darbus, apklausos, ir kt.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Bugasta“ 504 206,49 Eur finansinio reikalavimo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Statybų garantas“ bankroto byloje patvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.