- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-12
- Bylos Nr.
- e2-117-781/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00139-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė, Jūratė Varanauskaitė
- Kreditorius
- A. B.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Radzevičienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties, kuria patvirtintas A. B. 242 345,59 Eur finansinis reikalavimas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GROUP EUROPA INVESTMENT“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „GROUP EUROPA INVESTMENT“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas M. Š. (toliau – bankroto administratorius). Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartimi patvirtintas BUAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, taip pat ir trečiosios eilės kreditoriaus A. B. 38 348 Eur reikalavimas.
Šalies argumentai
2. Bankroto administratorius 2019 m. kovo 4 d. kreipėsi į teismą, prašydamas patikslinti patvirtintą kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą – padidinti kreditoriaus A. B. finansinį reikalavimą 350 402,84 Eur suma ir patvirtinti šio kreditoriaus bendrą 388 750,84 Eur reikalavimą. Bankroto administratorius nurodė, kad gavo kreditoriaus A. B. patikslintą pareiškimą bei papildomus finansinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, kuriuos sutikrino su BUAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ archyvo dokumentais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymą tenkino iš dalies ir patvirtino kreditoriaus A. B. 242 345,59 Eur finansinį reikalavimą.
4. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl kreditoriaus A. B. patvirtinto 38 348 Eur finansinio reikalavimo, kilusio iš 2011 m. gegužės 27 d. paskolos sutarties Nr. 01/27.05.2011. 2015 m. kreditorius A. B. pagal 2011 m. gegužės 27 d. paskolos sutartį Nr. 01/27.05.2011, 2014 m. gruodžio 31 d. Reikalavimų perleidimo sutartį Nr. AT-AB/20141231/01, 2014 m. gruodžio 31 d. pranešimą dėl reikalavimo perleidimo prašė išduoti teismo įsakymą dėl 1 400 000 Eur skolos išieškojimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 13 d. priėmė teismo įsakymą dėl 1 400 000 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 2 842 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš UAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi patvirtino A. B. ir UAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ sudarytą taikos sutartį, kuria UAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ perleido kreditoriui A. B. 1 374 466 Eur reikalavimo teisę į dukterinę bendrovę S.C. EUROPA GROUP S.R.L. ir tokiu būdu padengė dalį įsiskolinimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. įsakymą ir liko skolinga A. B. 38 348 Eur (civilinė byla Nr. 2-23231-845/2015). Šioje vykdomojoje byloje 2016 m. vasario 10 d. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 38 348 Eur išieškojimo iš UAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nagrinėjamas ginčas kilo iš 2005 m. kovo 8 d. UAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ ir A. B. sudarytos paskolos sutarties Nr. 9-PS, kuria A. B. paskolino bendrovei 1 425 231,51 Eur (byloje nėra ginčo dėl paskolos pagal šią sutartį suteikimo fakto). 2014 m. kreditorius A. B. pareikalavo grąžinti dalį paskolos, t. y. 1 118 629,96 Eur, o bendrovei paskolos dalies negrąžinus, kreditorius A. B. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 31 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo priteisė kreditoriui A. B. iš UAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ 1 118 629,96 Eur skolos, 20 359,07 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 2 429,04 Eur žyminio mokesčio (viso: 1 141 417,9 + didėjančios palūkanos). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 26 d. nutartimi patvirtino išieškotojo A. B. ir skolininkės UAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad išieškojimas pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. teismo įsakymą baigiamas taikos sutartimi vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0012/14/01807 abipusių nuolaidų būdu, t. y. skolininkė perleidžia išieškotojui, o išieškotojas perima reikalavimo teisę, padengiant visą skolininkės 3 386 192,27 Lt (atitikmuo - 980 709,07 Eur) įsipareigojimą išieškotojui pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. teismo įsakymą. Išieškotojas nuo reikalavimo teisės perėmimo įgyja visas paskolos sutarčių kreditoriaus teises ir pareigas.
6. Teismas konstatavo, kad kreditorius A. B. prašė patvirtinti negrąžintą 350 402,84 Eur paskolos dalį. Teismas pripažino, kad negrąžinta paskolos dalis skaičiuotina kaip sudaranti 306 601,55 Eur (1 425 231,51 Eur – 1 118 629,96 Eur), o ne kreditoriaus A. B. įvardijamus 350 402,84 Eur. Teismas atmetė kaip nepagrįstus kreditoriaus A. B. negrąžintos skolos skaičiavimus lyginant JAV dolerio ir euro santykį paskolos grąžinimo – bankroto bylos iškėlimo dienai, pagal kurį kreditorius A. B. nurodė skolos sumą – 350 402,84 Eur.
7. Iš byloje esančių finansinių dokumentų – UAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ gautų paskolų ataskaitos ir bendrovės detalaus balanso, teismas nustatė, kad įmonė yra skolinga kreditoriui A. B. 280 693,59 Eur. Įvertinant, kad įmonės įsiskolinimas kreditoriui A. B. buvo skaičiuojamas įskaitant palūkanas, ir teismo priteistas sumas, o skola buvo mažinama perleistais reikalavimais, tretiesiems asmenims už kreditorių sumokėtomis sumomis, pasirašytais taikos susitarimais, teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, jog kreditorių A. B. ir skolininkę siejo ne tik pirmiau motyvuose nurodytos dvi prievolės pagal pasirašytas sutartis, bet ir kiti prievoliniai santykiai, įrodymai dėl kurių teismui nebuvo teikiami. Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, kad tokioje situacijoje iš visų buvusių prievolių imti tik prievolinius santykius pagal 2005 m. kovo 8 d. paskolos sutartį Nr. 9-PS dėl likusios kreditoriui A. B. nesumokėtos sumos iš paskolos sumos atimant teismo priteistą sumą, būtų nepagrįsta ir neatitiktų bendrovės buhalterijoje fiksuotų duomenų, kurie nėra paneigti ir nuginčyti.
8. Teismas nurodė, kad bankroto administratorius neteikė pirminių prievolių vykdymą patvirtinančių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pagrįsti visas 15 metų vykusias finansines operacijas.
9. Teismas vertino, kad esant pripažintai kreditoriaus A. B. reikalavimo teisei į bankrutavusią įmonę, būtent įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai pagrindžia kreditoriaus A. B. reikalavimo dydį.
10. Teismas kritiškai vertino 2018 m. liepos 13 d. UAB „Baltic Net Media“ pateiktame lydraštyje nurodytą 308 513,94 Eur negrąžintos paskolos dydį, nes jis nėra grindžiamas jokiais dokumentais. Teismas pažymėjo, kad 2016 m. gruodžio 12 d. UAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ prokuristo V. D. pažyma dėl kreditoriaus A. B. finansinių reikalavimų įmonei, kurioje nurodyta, kad A. B. turi 306 602,51 Eur reikalavimo teisę į UAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ pagal paskolos sutartis, yra ankstesnis dokumentas, nei pateiktieji buhalterinės apskaitos dokumentai, todėl suma galėjo pasikeisti.
11. Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais pagrindais, teismas sprendė, kad BUAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ yra skolinga kreditoriui A. B. 280 693,59 Eur, į kurią įtraukta ir 38 348 Eur suma, kuri byloje jau yra patvirtinta kaip A. B. reikalavimas BUAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“. Todėl pirmosios instancijos teismas patvirtino kreditoriaus A. B. 242 345,59 Eur reikalavimą BUAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ bankroto byloje.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Atskirajame skunde kreditorius A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti kreditoriaus A. B. 388 750,84 Eur finansinį reikalavimą. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-988-241/2019, nurodyto išaiškinimo, kad sprendžiant kreditoriaus A. B. reikalavimo dydžio klausimą, būtina remtis pirminiais įrodymais, o UAB „Baltic Net Media“ pateikta bankrutavusios bendrovės buhalterinės apskaitos medžiaga yra tik antriniai įrodymai, todėl vien šiais buhalterinės apskaitos duomenimis remtis nustatant finansinio reikalavimo dydį negalima.
12.2. Teismas ignoravo faktą, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių paskolos dalies, kurios kreditorius A. B. reikalauja bendrovės bankroto byloje (350 402,84 Eur), grąžinimą. Būtent šį faktą ir nurodė išsiaiškinti Lietuvos apeliacinės instancijos teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartyje.
12.3. Teismas pažeidė savo pareigą būti aktyviam ir išsireikalauti pirminius įrodymus iš bankroto administratoriaus.
12.4. Teismas nepasisakė dėl iš Rumunijos bankų gautos informacijos, t. y. dėl pirminių dokumentų, kurie patvirtino, kad kreditoriui A. B. paskolos sutarties dalis – 306 601,55 Eur – nebuvo grąžinta per kitą bendrovę – EG SRL.
12.5. Teismas nepagrįstai ignoravo kreditoriaus A. B. ir bendrovės paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dėl paskolos grąžinimo valiutos kurso ir šio savo sprendimo niekaip nemotyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutartis, kuria patvirtintas patikslintas kreditoriaus A. B. reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl A. B. finansinio reikalavimo pagrįstumo
14. Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.
15. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tuo atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad bankroto administratorius kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama patvirtinti 38 348 Eur kreditoriaus A. B. finansinį reikalavimą, patvirtintą įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, ir kurio pagrįstumas nagrinėjamu atveju nėra kvestionuojamas. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 12 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus A. B. 38 348 Eur finansinį reikalavimą. Bankroto administratoriui 2019 m. kovo 4 d. pateikus prašymą padidinti kreditoriaus A. B. finansinį reikalavimą 350 402,84 Eur ir patvirtinti bendrą 388 750,84 Eur reikalavimą, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi šį prašymą tenkino iš dalies, kreditoriaus A. B. reikalavimą padidinęs iki 280 693,59 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį, bei kreditoriaus A. B. reikalavimo padidinimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstą tik 242 345,59 Eur kreditoriaus A. B. finansinio reikalavimo dalį (be 38 348 Eur).
17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 350 402,84 Eur ginčijama finansinio reikalavimo dalis kildinama iš 2005 m. kovo 8 d. UAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ ir kreditoriaus A. B. sudarytos paskolos sutarties Nr. 9-PS, pagal kurią A. B. paskolino bendrovei 1 425 231,51 Eur. Paskolos sutartyje numatyta, kad skola turi būti grąžinama pagal kreditoriaus pareikalavimą (paskolos sutarties 3.1. papunktis). Kreditoriui A. B. pareikalavus grąžinti dalį – 1 118 629,96 Eur – paskolos, ir UAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ šio reikalavimo neįvykdžius, paskolos davėjas (A. B.) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 31 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo priteisė kreditoriui A. B. iš UAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ 1 118 629,96 Eur skolos, 20 359,07 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 2 429,04 Eur žyminio mokesčio (viso: 1 141 417,9 Eur + palūkanos). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 26 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2019 m. spalio 18 d., patvirtino išieškotojo A. B. ir skolininkės UAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad išieškojimas pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. teismo įsakymą baigiamas taikos sutartimi vykdymo procese abipusių nuolaidų būdu, o būtent – skolininkė perleidžia išieškotojui, o išieškotojas perima reikalavimo teisę, padengiant visą skolininkės 3 386 192,27 Lt (980 709,07 Eur) įsipareigojimą išieškotojui pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. teismo įsakymą; išieškotojas nuo reikalavimo teisės perėmimo įgyja visas paskolos sutarčių kreditoriaus teises ir pareigas. Vadinasi, 1 118 629,96 Eur dalies lėšų, suteiktų paskolos sutarties Nr. 9-PS pagrindu, grąžinimas yra užtikrintas taikos sutartimi vykdymo procese, todėl kreditorius A. B. šios sumos neprašo patvirtinti kaip jo finansinį reikalavimą nagrinėjamu atveju.
18. Kreditorius A. B. teigia, kad 350 402,84 Eur suma, kurią jis prašo patvirtinti UAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ bankroto byloje, yra jo nepareikalauta 1 425 231,51 Eur paskolos dalis (1 425 231,51 Eur - 1 118 629,96 Eur = 306 601,55 Eur, kas, atsižvelgiant į JAV dolerio ir Euro / Lito kursą, lygu 350 402,84 Eur).
19. Kreditorius A. B., kritikuodamas priimtą procesinį sprendimą, atskirajame skunde apeliuoja į visišką Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartyje išdėstytų nurodymų ignoravimą, kas pakartotinai lėmė neteisingą išvadą dėl šio kreditoriaus finansinio reikalavimo dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumo, kadangi skundžiamoje nutartyje nebuvo vertinama, ar byloje esančių duomenų pakanka finansinio reikalavimo dydžio patvirtinimui.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo našta ginčuose, kilusiuose iš paskolos teisinių santykių, paprastai pasiskirsto taip, jog paskolos davėjas turi įrodyti paskolos teikimo faktą, o paskolos gavėjas – jog paskolą grąžino. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl 280 693,59 Eur kreditoriaus A. B. (38 348 Eur + 242 345,59 Eur) finansinio reikalavimo egzistavimo padarė vadovaudamasis vien tik bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais, konkrečiai – UAB „Baltic Net Media“ parengtu bandomuoju balansu, kurio 4 411 eilutėje (ilgalaikės finansinės skolos) užfiksuota, kad nepadengtų paskolų suma kreditoriui A. B. sudaro 280 693,59 Eur. Teisėjų kolegija sutinka su kreditoriumi A. B., kad šie byloje esantys duomenys nepagrindžia jam priklausančio reikalavimo mąsto, kadangi bandomajame balanse užfiksuoti apibendrinimai yra išvestinio pobūdžio.
21. Pagal kasacinio teismo praktiką vien tik buhalterinės apskaitos dokumentai gali būti įrodymai, jei nėra kitų, pirminių dokumentų arba jei pirminiai įrodymai neprieštarauja buhalterinės apskaitos dokumentams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką vien bendrovės finansinės atskaitomybės (t. y. išvestiniai) dokumentai pakankama įrodinėjimo priemone galėtų būti tada, jeigu nebūtų kitų, pirminių dokumentų, arba jei pirminiai įrodymai neprieštarauja buhalterinės apskaitos dokumentams.
22. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-706/2016). Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017).
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis UAB „Baltic Net Media“ parengtu bandomuoju balansu, nesiaiškino, remiantis kokiais pirminiais dokumentais buvo padaryta išvada apie 280 693,59 Eur skolos kreditoriui A. B. egzistavimą, nors Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartyje nurodė imtis aktyvių veiksmų siekiant įvertinti pareikšto reikalavimo apimtį.
24. Pakartotiniai nagrinėjant kreditoriaus A. B. pareikšto reikalavimo pagrįstumo klausimą, pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 17 d. nutartimi nustatė byloje dalyvaujantiems asmenims 30 dienų procesinį terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos, per kurį suinteresuoti asmenys turi teisę pateikti papildomus turimus įrodymus dėl nagrinėjamo ginčo. Taip pat Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 4 d. nutartimi tenkino kreditoriaus R. B., prieštaravusio kreditoriaus A. B. finansinio reikalavimo didinimui, prašymą dėl įrodymų išreikalavimo iš Rumunijos Respublikoje esančio banko apie „Europa Group“ 2013-2019 m. mokėjimus UAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ ir kreditoriui A. B.. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šie pirmosios instancijos teismo veiksmai negali būti pripažinti pakankamais vykdant apeliacinės instancijos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartyje išdėstytus nurodymus. Suinteresuotiems asmenims nepateikus duomenų apie paskolos, suteiktos pagal paskolos sutartį Nr. 9-PS, grąžinimą, teismas nesikreipė į bankroto administratorių, UAB „Baltic Net Media“ su reikalavimu pateikti pirminius dokumentus, sąlygojusius išvadą dėl 280 693,59 Eur įsiskolinimo kreditoriui A. B. buvimo. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas neįsitikino, ar bankroto administratorius, UAB „Baltic Net Media“ disponuoja pirminiais UAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ buhalterinės apskaitos dokumentais, ir ar jie patvirtina bandomojo balanso duomenis.
25. Be to, iš skundžiamos nutarties turinio nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, didesnę įrodomąją reikšmę suteikė būtent bendrovės bandomajam balansui, ypač, kai jame nepadengtas paskolos likutis kreditoriui A. B. nurodytas 280 693,59 Eur, tačiau 2018 m. liepos 13 d. UAB „Baltic Net Media“ lydraštyje pažymėta, kad akcininko A. B. bendra reikalavimo suma sudaro 308 513,94 Eur.
26. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė motyvų, kodėl, nustatant kreditoriaus A. B. finansinio reikalavimo dydį, buvo atmestas šio kreditoriaus reikalavimas vadovautis paskolos sutarties Nr. 9-PS 3.1. papunkčiu, įpareigojančiu grąžinant paskolą, atsižvelgti į EUR ir JAV dolerio kursą. Teismas nėra paaiškinęs, dėl kokių priežasčių ši aplinkybė yra teisiškai nereikšminga bei neturinti įtakos galutiniai reikalavimo apimčiai.
27. Papildomai nurodytina ir tai, kad skundžiamoje nutartyje nėra atskleista ir teismo iš Rumunijos Respublikoje esančio banko išreikalautų duomenų reikšmė nagrinėjamam klausimui.
28. Teisėjų kolegija, plėtodama dėstomą poziciją pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nenustatinėjo, ar paskolos gavėja (BUAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“) grąžino lėšas paskolos davėjui A. B. pagal paskolos sutartį Nr. 9-PS, jei taip – tai kokia apimtimi. Papildomai paminėtina, kad neatlikus buhalterinės apskaitos pirminių dokumentų analizės negalima ne tik nustatyti kreditoriaus A. B. finansinio reikalavimo, kildinamo paskolos sutarties Nr. 9-PS pagrindu, apimties, bet ir padaryti besąlygiškos išvados, ar bandomajame balanse numatytas 280 693,59 Eur įsiskolinimas apima jau BUAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ bankroto byloje patvirtintą 38 348 Eur kreditoriaus A. B. finansinį reikalavimą.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015).
30. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-484-823/2017). Apeliacinio proceso metu tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra ir negali būti bylos nagrinėjimas iš naujo visa apimtimi.
31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pakartotinai nevertino kreditoriaus A. B. pareikšto reikalavimo pagrįstumo ir neatskleidė jo esmės. Pirmosios instancijos teismas turi imtis priemonių, aktyvių veiksmų nustatyti, ar UAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ nors iš dalies įvykdė savo prievolę grąžinti dalį kreditoriaus A. B. reikalaujamos paskolos. Svarbu nustatyti ir tai, kokiais pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais disponuoja bankroto administratorius, UAB „Baltic Net Media“, kurių pagrindu buvo apskaičiuota bandomajame balanse nurodyta skolos kreditoriui A. B. suma. Esant tokioms aplinkybėms, byla dėl ginčijamo reikalavimo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, vertinant argumentus ir įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė. Bylos nagrinėjimas tokia apimtimi apeliacinėje instancijoje reikštų jos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, todėl tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją.
32. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis spręstina, kad buvo padarytas procesinių teisės normų pažeidimas, kuris apeliacinėje instancijoje negali būti ištaisytas, todėl skundžiama nutartis dėl kreditoriaus A. B. finansinio reikalavimo padidinimo naikintina ir klausimas dėl šio kreditoriaus finansinio reikalavimo padidinimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį, kuria patvirtintas patikslintas kreditoriaus A. B. 242 345,59 Eur reikalavimas, panaikinti ir perduoti kreditoriaus A. B. reikalavimo padidinimo 350 402,84 Eur suma klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.