- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-04
- Bylos Nr.
- 1S-19-209/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Stasys Lemežis
- Pareiškėjas
- S. B.
teismo posėdyje, BPK 441 str. tvarka, išnagrinėjęs S. B. skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria pareiškėjos S. B. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyr. prokurorės T. P. 2012-10-05 nutarimo atsisakyti panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 57-2-0035-11 atmestas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 str. 2 d. dėl to, kad S. B. šeimai priklausantis namas, esantis (duomenys neskelbtini), sukčiaujant buvo įkeistas N. V., po to neteisėtai atimtas iš šeimininko R B. jam nežinant, o vėliau, po A. R. mirties, nuosavybės teises perėmė D. R..
2012-08-27 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroras, BPK 3 str. 1 d. 1 p., 212 str. 1 p., 214 str. 1 d., 216 str. pagrindu priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi nustatyta, kad tarp S. B. ir D. R. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, ginčai dėl sutarčių sprendžiami teisme.
2012-10-05 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyr. prokurorės nutarimu atsisakyta panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Žemesnės instancijos teismas
2012-12-05 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi atmestas pareiškėjos S. B. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyr. prokurorės T. P. 2012-10-05 nutarimo atsisakyti panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėja S. B. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjos 2012-12-05 nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės ir nurodo, kad, jos manymu, skundžiamoji nutartis yra nepagrįsta, klaidinga, todėl naikintina, kadangi Teismo išvada jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai grindžiama prielaidomis, kad „<...> baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija“, bei, kad „proceso pradėjimas, <...> iš anksto žinant, kad išnagrinėjus bylą nebus galima priimti apkaltinamojo nuosprendžio, reikštų nereikalingą lėšų ir proceso dalyvių laiko švaistymą“, kurios iškreipia baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos BPK 1 str.). Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenų matyti, kad pareiškėjos pretenzijos N. V. iš esmės yra susijusios tik su 2001-05-11 d. Hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini), 2001-05-31 d. įregistruoto Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, kurio pagrindu A. R. buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, nominaliai dalinės nuosavybės teise priklausantis N. K. ir I. K. - (duomenys neskelbtini)., atsiradimo aplinkybėmis. Šis įkeitimo sandoris buvo sudarytas be pareiškėjos žinios ir jai nedalyvaujant. Nors N. V. tuo metu atstovaudavo pareiškėją, tačiau faktiškai veikė priešingai jos interesams, o būtent: kreditoriaus A. R. prašymu, už atitinkamą atlyginimą, ji apgaulės būdu gavo iš N. ir I. K., kurių žinioje buvo jų šeimos turtas, įgaliojimą šį turtą įkeisti, nors prieš tai įtikino ją, jog įgaliojimas reikalingas visiškai kitam tikslui - katilinės dokumentų sutvarkymui, po ko, pati pasirašė pareiškėjai nenaudingą įkeitimo sandorį su kreditoriumi A. R.. Būtent ši informacija užfiksuota garso įraše, kuriame pats A. R. (mirė (duomenys neskelbtini)) aiškina pareiškėjai visas aplinkybes – kaip, kodėl ir kokiu būdu N. V. perrašė turtą jam. Ikiteisminio tyrimo metu ji informavo tyrėją apie šį pas ją turimą garso įrašą, prašė jį ištirti. Tyrėja ją įtikino, kad garso įrašas bus ištirtas jai tinkamu laiku, o garso įrašą ji turės pateikti vėliau, jos pareikalavimu, tačiau tokio reikalavimo pareikšta nebuvo. Dėl nurodyto mano, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 57-2-0035-11 yra nutrauktas nepagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra įstatyminio pagrindo.
Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo būdas. Turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų. Apgaulė tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu jie ,,priverčiami” perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. (2005 m. vasario 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2005; 2005 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289/2005; 2005 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-835/2005; 2006 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44/2006; 2006 m. gegužės 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377/2006; 2006 m. birželio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-413/2006; 2006 m. birželio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-220/2006; 2006 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-519/2006; 2008 m. liepos 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-214/2008; 2008 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2008; 2009 m. kovo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71/2009; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206/2009; 2010 m. spalio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-442/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-538/2010; 2011 m. sausio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72/2011).
Kaip matyti iš pačio skundo, pareiškėjos pretenzijos N. V. iš esmės, yra susijusios tik su 2001-05-11 d. Hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini), 2001-05-31 d. įregistruoto Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, kurio pagrindu A. R. buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, nominaliai dalinės nuosavybės teise priklausantis N. K. ir I. K. - (duomenys neskelbtini), atsiradimo aplinkybėmis, N. V. tuo metu atstovaudavo pareiškėją. Šiuo atveju, įvertinus tai, kad N. V. tuo metu atstovaudavo pareiškėją, N. V. gavo iš N. ir I. K., kurių žinioje buvo jų šeimos turtas, būtent įgaliojimą šį turtą įkeisti, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad pareiškėjos reiškiamos pretenzijos iš esmės yra susijusios su tarp šalių susiklosčiusiais civiliniais sutartiniais teisiniais santykiais, kildinamais iš tyrimo metu nustatytų civilinių sandorių, todėl minėti ginčai spręstini civilinio proceso tvarka. Šie civilinio pobūdžio klausimai yra nagrinėjami teismuose.
Skunde nurodoma apie turimą garso įrašą, prašoma jį ištirti, tačiau pažymėtina, kad toks garso įrašas, jeigu jis yra, gali būti pateiktas ir teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BPK 218 str. nustatyta, kad prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, praneša, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir atlikus minėtame straipsnyje numatytus veiksmus, surašo kaltinamąjį aktą. Tik prokurorui yra suteikta teisė spręsti, ar ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę. Tokių duomenų nesurinkus ar pripažinus, kad jų nepakanka, priimamas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (Lietuvos Respublikos BPK 212 str. 1 p. 2 p.). Prokuroras, ar yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, sprendžia pagal savo vidinį įsitikinimą ir įstatymus. Niekas neturi teisės nurodyti prokurorui surašyti kaltinamojo akto ir bylą atiduoti teismui, kas prieštarauja įstatymui.
Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutarties naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti S. B. skundą ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.