Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2004 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas pagal:

BK 182 straipsnio 1 dalį dėl G. P. turto įgijimo apgaule (1999 m. gegužės 26 d. epizodas) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

BK 182 straipsnio 1 dalį dėl G. N. turto įgijimo apgaule (1999 m. liepos 23 d. epizodas) laisvės atėmimu penkiems mėnesiams;

BK 182 straipsnio 1 dalį dėl G. P. turto įgijimo apgaule (1999 m. spalio 5 d. epizodas) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

BK 182 straipsnio 1 dalį dėl A. V. turto įgijimo apgaule (2000 m. sausio 7 d. epizodas) laisvės atėmimu penkiems mėnesiams;

BK 182 straipsnio 1 dalį dėl G. N. turto įgijimo apgaule (2000 m. balandžio 6 d. epizodas) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

BK 182 straipsnio 1 dalį dėl G. P. turto įgijimo apgaule (2000 m. gegužės 17 d. epizodas) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

BK 182 straipsnio 1 dalį dėl A. P. turto įgijimo apgaule (2000 m. birželio 15 d. epizodas) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas V. K. atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be organo, prižiūrinčio bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos bei atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuotas 8200 Lt vertės V. K. turtas.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 17 d. nutartis, kuria apylinkės teismo nuosprendis pakeistas. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria konfiskuotas 8200 Lt vertės V. K. turtas. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad:

1999 m. gegužės 26 d. Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime esančios UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, tyčia apgaulės būdu – žadėdamas sumokėti transporto priemonių savininkų mokestį už automobilį MAN 19422 (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę „Renders“ (duomenys neskelbtini), priklausančius UAB (duomenys neskelbtini), įgijo G. P. priklausančius pinigus 1300 Lt ir pateikė šiam žinomai suklastotus oficialius dokumentus – 1999 m. gegužės 26 d. banko kvitus f-4, kaip įrodymą, kad pinigai tariamai sumokėti valstybei, tačiau šio mokesčio nesumokėjęs nukentėjusiajam G. P. padarė 1300 Lt žalą;

1999 m. liepos 23 d. Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime esančios UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, tyčia apgaulės būdu – žadėdamas sumokėti transporto priemonių savininkų mokestį už puspriekabę VANHOOL (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB (duomenys neskelbtini) įgijo G. N. priklausančius pinigus 1000 Lt ir pateikė šiam žinomai suklastotą oficialų dokumentą – 1999 m. liepos 21 d. banko kvitą f-4, kaip įrodymą, kad pinigai tariamai sumokėti valstybei, tačiau šio mokesčio nesumokėjęs nukentėjusiajam G. N. padarė 1000 Lt žalą;

nenustatytu laiku Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime esančios UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, tyčia apgaulės būdu – žadėdamas sumokėti transporto priemonių savininkų mokestį už automobilį „Volvo“ (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę „Paction“ (duomenys neskelbtini), priklausančius UAB (duomenys neskelbtini), įgijo G. P. priklausančius pinigus 1300 Lt ir pateikė šiam žinomai suklastotus oficialius dokumentus – 1999 m. spalio 4 d. banko kvitus f-4, kaip įrodymą, kad pinigai tariamai sumokėti valstybei, tačiau šio mokesčio nesumokėjęs nukentėjusiajam G. P. padarė 1300 Lt žalą;

2000 m. sausio 7 d. Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. 16, tyčia apgaulės būdu – žadėdamas sumokėti transporto priemonių savininkų mokestį už puspriekabę „Kronsdp“ (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB (duomenys neskelbtini), įgijo A. V. priklausančius pinigus 1000 Lt ir pateikė šiam žinomai suklastotą oficialų dokumentą – 2000 m. sausio 6 d. banko kvitą f-4, kaip įrodymą, kad pinigai tariamai sumokėti valstybei, tačiau šio mokesčio nesumokėjęs nukentėjusiajam A. V. padarė 1000 Lt žalą;

2000 m. balandžio 6 d. Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime esančios UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, tyčia apgaulės būdu – žadėdamas sumokėti transporto priemonių savininkų mokestį už automobilį „Iveco“ (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę „Krone“ (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB (duomenys neskelbtini), įgijo G. N. priklausančius pinigus 1300 Lt ir pateikė G. N. žinomai suklastotus oficialius dokumentus –2000 m. balandžio 5 d. banko kvitus f-4, kaip įrodymą, kad pinigai tariamai sumokėti valstybei, tačiau šio mokesčio nesumokėjęs nukentėjusiajam G. N. padarė 1300 Lt žalą;

2000 m. gegužės 17 d. Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime esančios UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, tyčia, apgaulės būdu – žadėdamas sumokėti transporto priemonių savininkų mokestį už automobilį MAN 19422 (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę „Renders“ (duomenys neskelbtini), priklausančius UAB (duomenys neskelbtini), įgijo G. P. priklausančius pinigus 1300 Lt ir pateikė šiam žinomai suklastotus oficialius dokumentus – 2000 m. gegužės 16 d. banko kvitus f-4, kaip įrodymą, kad pinigai tariamai sumokėti valstybei, tačiau šio mokesčio nesumokėjęs nukentėjusiajam G. P. padarė 1300 Lt žalą;

2000 m. birželio 15 d. Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime esančios UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, tyčia apgaulės būdu – žadėdamas sumokėti transporto priemonių savininkų mokestį už automobilį MAN 19422 (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę „Kaesbo Hrer“ (duomenys neskelbtini), priklausančius UAB (duomenys neskelbtini), įgijo G. P. priklausančius pinigus 1000 Lt ir pateikė jam žinomai suklastotus oficialius dokumentus – 2000 m. birželio 15 d. banko kvitus f-4, kaip įrodymą, kad pinigai tariamai sumokėti valstybei, tačiau šio mokesčio nesumokėjęs nukentėjusiajam G. P. padarė 1000 Lt žalą.

Nuteistasis V. K. kasaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2004 m. vasario 9 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 17 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai turi būti panaikinti dėl esminių BPK normų pažeidimų. Bylos tyrimo metu visi jo pareikšti prašymai dėl išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo, baudžiamosios bylos iškėlimo tariamiems nukentėjusiems buvo atmesti. Jis nepiktnaudžiavo tariamų nukentėjusiųjų pasitikėjimu ir jų turto apgaule neįgijo. Visi nukentėjusieji, liudytojas V. M., duodami parodymus, melavo. Pinigų iš valstybės pasisavinimo mechanizmą sugalvojo G. P., kuris jam pasiūlė tarpininko vaidmenį atliekant technines apžiūras. Jis iš G. P. ir G. N. gavo po 50 Lt už supažindinimą su techninių apžiūrų kontrolieriumi J. P., daugiau jokių pinigų iš nukentėjusiųjų nėra gavęs. Teismas neatsižvelgė į tai, kad G. P. ir kiti nukentėjusieji davė nenuoseklius parodymus, tuo tarpu jo parodymuose prieštaravimų nėra. Jokių kitų įrodymų, išskyrus nukentėjusiųjų parodymus, dėl jo kaltės nesurinkta. Teisme buvo suvaržyta jo teisė užduoti G. P. klausimus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu liudytojas J. P. parodė, kad būtent G. P. pateikinėjo dokumentus techninių apžiūrų atlikimo metu. Nepagrįstai atmestas kaip įrodymas jo ir A. V. pokalbių įrašas. Teismas nesiaiškino, kokiomis aplinkybėmis buvo suklastoti banko kvitai, nors tai turi reikšmės aiškinantis pinigų pasisavinimo iš valstybės aplinkybes. Teismams atmetus jo prašymus dėl rašysenos ekspertizės bei kitus prašymus ir taip suvaržius jo teises, buvo pažeistos BPK 238 straipsnio 1 dalies ir 324 straipsnio 2 dalies nuostatos, sukliudyta išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Kauno apygardos teismas pakartotinai išnagrinėjęs bylą pagal gautą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį neišsprendė bylos iš esmės ir pakartotinai paliko galioti nepagrįstą ir neteisėtą apylinkės teismo nuosprendį, todėl apygardos teismas pažeidė BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes neįvykdė kasacinės instancijos teismo nutartyje duotų nurodymų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos kasacinio nagrinėjimo

Nuteistasis V. K. kasaciniame skunde, neigdamas savo kaltę pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nesutinka su teismo atliktu nukentėjusiųjų ir liudytojo V. M. parodymų įvertinimu, pateikia savąją nusikalstamų veikų padarymo versiją, teigdamas, kad nusikaltimus suplanavo ir įvykdė kitas asmuo. Šie nuteistojo V. K. argumentai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams buvo gerai žinomi ir teismų sprendimuose yra motyvuotai paneigti. Nagrinėdamas bylą kasacinės instancijos teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių yra paduotas skundas, teisės taikymo aspektu, t. y. ar pagal byloje nustatytas aplinkybes yra tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nustatant tas aplinkybes nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymai. Kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir įrodymų iš naujo netiria, todėl minėti nuteistojo V. K. kasacinio skundo argumentai nenagrinėtini.

Dėl nuteistojo V. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį

BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą, t. y. svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą apgaule. Esminis sukčiavimo požymis yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu jie „priverčiami“ perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybėn ar laikinai valdyti. Turto įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis V. K., įgijęs nukentėjusiųjų G. P., G. N. ir A. V. pasitikėjimą ir juo piktnaudžiaudamas – sudarydamas patikimo, turinčio pažinčių techninių apžiūrų atlikimo centre, žmogaus įspūdį, žadėdamas sumokėti transporto priemonių savininkų mokestį, o tai buvo būtina sąlyga automobilių techninei apžiūros atlikti, užvaldė nukentėjusiųjų jam perduotus pinigus, skirtus sumokėti transporto priemonių savininkų mokestį. Šie nuteistojo V. K. veiksmai sudaro baigto nusikaltimo (sukčiavimo) sudėtį ir yra nustatyti nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis ir kitais byloje esančiais faktiniais duomenimis, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Taigi nuteistasis V. K. pripažintas kaltu padaręs septynias savarankiškas nusikalstamas veikas, kurias žemesnės instancijos teismai teisingai kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Kasaciniame skunde nuteistasis V. K. itin daug dėmesio skiria bylos faktinių aplinkybių analizei, teigdamas, kad nusikalstamą veiką ir pinigų iš valstybės pasisavinimo mechanizmą sugalvojo nukentėjusysis G. P. Kasacinės instancijos teismas, kaip buvo pasakyta anksčiau, fakto klausimų nesprendžia, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tokie kasatoriaus teiginiai nėra tinkamai argumentuoti ir yra nepagrįsti. Bylos teisminio nagrinėjimo ribas nustato BPK 255 straipsnis, kurio nuostatos byloje nepažeistos. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo byloje buvo pagrįstai kaltinamas ir nuteistas V. K. Byloje nustatyta, kad materialinė žala kaltais nuteistojo V. K. veiksmais padaryta fiziniams asmenims, kurie pagrįstai pripažinti nukentėjusiaisiais. Kita vertus, kasatoriaus argumentus dėl išsamaus bylos aplinkybių (tiriant banko kvitų klastojimo aplinkybes) ištyrimo paneigia bylos dokumentai: ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos užduotys specialistams, atliktos rašysenos, kompiuterinė, dokumentų techninė ekspertizė, kiti tyrimo veiksmai. Ikiteisminio tyrimo metu bylos dalis dėl oficialių dokumentų suklastojimo V. K. nutraukta neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikaltimą, tačiau ši aplinkybė neturi reikšmės nuteistojo V. K. veikos kvalifikavimui pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl BPK 20 straipsnio 2 dalies, 238 straipsnio 1 dalies taikymo

Kasatorius skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nelaikė įrodymu jo paties padaryto pokalbio su A. V. garso įrašo ir, atmesdamas teismui pareikštus prašymus, pažeidė BPK 238 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti. Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalį, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Iš teismų sprendimų matyti, kad žemesnės instancijos teismai analizavo klausimą dėl minėto įrašo ir išvadas dėl jo kaip įrodymo, leistinumo ir sąsajumo kriterijų, tinkamai motyvavo. Kasatoriaus minimos BPK 238 straipsnio 1 dalies nuostatos reglamentuoja prašymų išsprendimą bylos parengimo nagrinėti teisme metu. Iš bylos dokumentų matyti, kad šioje proceso stadijoje nebuvo gauta kaltinamojo ar jo gynėjo prašymų, taigi šios įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos. Prašymų pateikimą ir išsprendimą bylos teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu reglamentuoja BPK 270 straipsnis. Teisėjų kolegija šio straipsnio nuostatų pažeidimo nenustatė.

Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo laikydamasi bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, įvykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 3 d. nutartyje duotus nurodymus: atliko įrodymų tyrimą, apklausė nukentėjusiuosius G. P., G. N., A. V., išsiaiškino prieštaravimų sukėlusius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teiginius dėl sukčiavimo požymių ir baigtumo momento, nutartyje dėl to pateikė motyvuotas išvadas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatas. Iš bylos dokumentų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas patenkino nuteistojo gynėjo prašymą į posėdį iškviesti ir apklausti ekspertą V. V. Teismas nurodė motyvus dėl kitų prašymų atmetimo. Tiek iš teisiamojo posėdžio, tiek iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolų matyti, kad nuteistojo V. K. ir jo gynėjo teisės užduoti nukentėjusiesiems klausimus nebuvo varžomos, jie šiomis teisėmis aktyviai naudojosi.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. K. kasacinį skundą atmesti.