Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutarties.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. nuosprendžiu K. K. nuteistas pagal:

BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl AB firmos „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimo) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimo) laisvės atėmimu dvejiems metams;

BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimo) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimo) laisvės atėmimu dvejiems metams;

BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio l dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimo) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė K. K. paskirta dveji metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir L. V., tačiau jis nuosprendžio kasacine tvarka neskundžia.

Priteista solidariai iš K. K. ir L. V.: AB „(duomenys neskelbtini)“ – 9911,45 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 108 034,20 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 19 858,56 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 85 342,86 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 10 391,70 Lt turtinė žalos.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nuosprendžiu nuteistųjų K. K. ir L. V. apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.

Panaikinta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalis, kuria K. K. ir L. V. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimo), BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimo) ir BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimo), ir byla šioje dalyje nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis K. K. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimo) ir BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimo) paskirtos bausmės subendrintos iš dalis jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė K. K. paskirta laisvės atėmimą dvejiems metams ir trims mėnesiams.

Taip pat pakeista Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalis dėl L. V. paskirtos galutinės subendrintos bausmės.

Kita Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su L. V., 2002 m. vasario mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prisistatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, kartu su L. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams pateikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens apgaulės būdu atnaujintos veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ registravimo pažymėjimą ir 2002 m. vasario 4 d. jo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, vardu sudarytą statybos-rangos sutartį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio pastato, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), renovacijos darbų atlikimo, tokiu būdu pritraukęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų dėmesį žodžiu susitarė dėl dažyto plieno skardos tiekimo atidedant apmokėjimą, ir 2002 m. kovo 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), L. V., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, sudarius bei pasirašius sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ su sąlyga sumokėti 30 % avanso nuo užsakomos produkcijos sumos, ir L. V. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą įnešus 2002 m. kovo 18 d. pagal kasos pajamų orderį serijos LAB Nr. 6674020 – 5000 Lt, 2002 m. kovo 19 d. pagal kasos pajamų orderį serijos LAB Nr. 6674022 – 9200 Lt, 2002 m. kovo 22 d. pagal kasos pajamų orderį serijos LAB Nr. 6674027 – 5000 Lt, 2002 m. balandžio 2 d. pagal kasos pajamų orderį serijos LAB Nr. 6674031 – 3600 Lt, 2002 m. balandžio 3 d. pagal kasos pajamų orderį serijos LAB Nr.6674033 – 1900 Lt, iš viso 24 700 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu apgaule iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), gavo dažyto plieno skardos: 2002 m. kovo 19 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą serijos GBC Nr. 7090891 už 17 136,55 Lt, 2002 m. kovo 29 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą serijos GBD Nr. 3620426 už 48 013,14 Lt, 2002 m. balandžio 2 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą serijos GBD Nr. 3620435 už 33 691,36 Lt, 2002 m. balandžio 3 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą serijos GBD Nr. 3620445 už 16 459,82 Lt, 2002 m. balandžio 9 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą serijos GBD Nr. 3620471 už 17 433,32 Lt, iš viso už 132 734,20 Lt, tačiau nepradėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), renovacijos darbų ir neatsiskaičius su tiekėju, šį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą neteisėtai realizavo: 2002 m. balandžio 20 d. A. T. pagal ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens suklastotą PVM sąskaitą-faktūrą serijos GBD Nr. 3691188 ir kasos pajamų orderio kvitą serijos LAC Nr. 2862941 už 33 535,60 Lt bei 2002 m. balandžio 22 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą serijos GDB Nr. 4873953 už 12 042,37 Lt, tokiu būdu apgaule savo, L. V. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą už 108 034,20 Lt, t. y. padarė BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininikų grupe su L. V., 2002 m. balandžio mėn., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, K. K. prisistatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu A. V.-M. žodžiu susitarė dėl 100 m² statybinių pastolių, tariamai skirtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), renovacijos darbų atlikimui, nuomos. 2002 m. balandžio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), L. V., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, sudarius bei pasirašius sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ su sąlyga 2130 Lt sumokėti avansu, ir 2002 m. balandžio 9 d. L. V. pagal kasos pajamų orderį serija LAB Nr. 5732248 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą įnešus 2130 Lt, kartu su L. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu apgaule iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 2002 m. balandžio 9 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą serijos GBC Nr. 6928472 nuomai gavo 750 m², 85 342,86 Lt vertės statybinių pastolių, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), renovacijos darbų nepradėjo, likusios nuomos mokesčio sumos nesumokėjo, pastolių negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą už 85 342,86 Lt, t. y. padarė BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

Kasaciniu skundu nuteistasis K. K. prašo teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nuosprendį ir bylą nutraukti.

Kasatorius skunde teigia, kad jis pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimo) nuteistas nepagrįstai, nes jokie faktiniai duomenys nepatvirtina, kad jis iš anksto žinojo apie būsimą neatsiskaitymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir, taip suklaidinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovą, apgaule įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.

Kasatoriaus manymu, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nevertino tų įrodymų, kurie patvirtina, kad jam negalėjo būti žinoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo atnaujinta turint išankstinius tikslus neatsiskaityti su įmonėmis. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo atnaujinta teisėtai ir kasatoriui būnant jos direktoriumi iki 2002 m. vykdė teisėtą veiklą. Neįvertinę kasatorių teisinančių įrodymų ir motyvuotai jų neatmetę, teismai pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Šis BPK pažeidimas lėmė tai, kad pirmosios instancijos teismo suformuluota ir apeliacinės instancijos teismo pakartota išvada dėl mano išankstinio apgaulės suvokimo yra tik prielaida, o ne neabejotinais įrodymais pagristas faktas.

Kasatoriui buvo pasiūlyta užimti atnaujintos įmonės direktoriaus pareigas, kurias pradėjo eiti nuo 2000 m. spalio 23 d. Prieš užimdamas šias pareigas, susipažino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos atnaujinimo dokumentais ir jos veiklą atnaujinusiu asmeniu, kuris prisistatė S. A. ir nurodė esąs vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Kadangi S. A. nesiūlė užsiimti jokia neteisėta veika, abejoti jo asmens tapatybe kasatoriui nebuvo jokio pagrindo. Be to, kasatoriaus teigimu, jam buvo pateikti tvarkingi įmonės dokumentai, kurie vėliau buvo perduoti įmonių rejestrui, todėl kasatorius pagrįstai buvo įsitikinęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla atnaujinta teisėtai. Kasatoriui būnant direktoriumi, įmonės teisėtą veiklą bylos nagrinėjimo metu patvirtino visi apklausti įmonės darbuotojai, t. y. kad kasatoriui būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bendrovė pirko statybines medžiagas, jas perpardavinėjo ir tinkamai atsiskaitydavo su savo kreditoriais. Teisėtą bendrovės veiklą taip pat patvirtina ir skundų, ieškinių ar šiaip pretenzijų nebuvimas iš įmonės partnerių ir klientų. Be to, teisėtą ir nefiktyvią įmonės veiklą įrodo 2000-2002 metų išrašai iš bendrovės sąskaitų bankuose bei kiti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, kurių dabartinė buvimo vieta man nėra žinoma, nes 2002 metais faktiškai vėl nutraukus bendrovės veiklą ir kasatoriui likus dirbti tik bendrovės vadybininku, o ne direktoriumi ar finansininku, jis negalėjo disponuoti šiais dokumentais.

Bylos nagrinėjimo teismuose metu kasatorius nurodė, kad atnaujinus bendrovės veiklą S. A., kaip bendrovės savininkas, skolino pinigus be sutarčių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų apyvartinių lėšų. Vėliau bendrovės apyvartines lėšas sudarė tiek S. A. duodami, tiek pačios bendrovės uždirbti pinigai iš statybinių medžiagų perpardavinėjimo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2001 m. lapkričio - gruodžio mėnesiais (jau praėjus metams po to, kai kasatorius buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi) liudytojas V. M. pasiūlė kasatoriui, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui, sudaryti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį dėl jos pastato renovacijos pagal V. M. parengtą sąmatą. Kasatorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su šiuo pasiūlymu sutiko ir derinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį dėl pastato renovacijos kartu su įmonės vadybininkais pradėjo ieškoti, kur pigiau nupirkti statybines medžiagas. Pačią sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasatorius sudarė 2002 m. vasario 4 d.

Kasatorius nurodo, kad siekdamas tinkamai įvykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašytą sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieškojo kontaktų su statybinėmis medžiagomis prekiaujančiomis įmonėmis. Kadangi dėl asmeninio konflikto su S. A. kasatorius buvo atsisakęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų, todėl prie sudarytos sutarties vykdymo prisidėjo vykdydamas vadybininko pareigas, nors sutartis su tiekėjais buvo įgaliotas pasirašyti naujasis direktorius L. V.

Kasatorius nurodo, kad užimdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigas sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdymui susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dėl skardos pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirkimo-pardavimo sutartį su atidedamuoju mokėjimu pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius L. V. Kasatoriaus manymu, jis tardamasis dėl skardos pardavimo jokių klaidinančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovą veiksmų neatliko ir negalėjo suvokti, kad už šias prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ neketina atsiskaityti. Be to, apie sunkią įmonės finansinę būklę ar planuojamą neatsiskaitymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasatoriaus neinformavo nei S. A., nei L. V.

Kasatorius pažymi, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų prekių realizavimas tretiesiems asmenims ir gautų už jas pinigų nesumokėjimas šiam kreditoriui taip pat neįrodo, kad jis suvokė dėl apgaulės panaudojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu. Kasatorius teigia, kad jam buvo žinoma, jog iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyta skarda turėjo būti panaudota UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato renovacijai. Byloje nustatyta, kad dalis skardos buvo išvežta į Uteną pigesniam jos apdirbimui, tačiau nėra nustatyta, jog į Uteną išvežtą skardą kasatorius ar kiti asmenys jo nurodymu perdavė tretiesiems asmenims, nes būdamas tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, kasatorius nebuvo įgaliotas disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytomis prekėmis savo nuožiūra, nes tiek skardos, tiek kitų prekių pardavimo kitiems asmenims sutartis pasirašinėjo L. V.

Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kitą dalį skardos pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. T., nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė pastato renovacijos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie tai, kad šią sutartį nutraukė pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas Z. R. Kadangi tuo metu terminas atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ artėjo prie pabaigos, todėl atsiskaitymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdymui buvo tikslinga parduoti skardą kitiems asmenims.

Tačiau nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, nei A. T. neparodė, kad pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas skardos pirkimo-pardavimo sutartis jie atsiskaitė su kasatoriumi.

Minėtos aplinkybės įrodo, kad kasatorius negalėjo suvokti, jog L. V. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiruošia atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tuo tarpu tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui buvo pateiktas bendrovės, atnaujintos apgaulės būdu, registravimo pažymėjimas, po to susitarta dėl prekių tiekimo, o gavus prekes su tiekėju atsiskaityta, išoriškai atitinka objektyviuosius apgaulės bendrininkaujant požymius. Tačiau ne mažiau svarbus sukčiavimo subjektyvusis požymis, t. y. savo veiksmų apgaulės suvokimas, todėl bylą nagrinėję teismai pripažindami kasatorių kaltu pagal BK 25 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimo), turėjo nustatyti ne tik išorinį kasatoriaus veiksmų atitikimą sukčiavimo požymiams, bet ir jo galėjimą suvokti, kad toks įmonės vadybininko pareigų vykdymas, kuriuo buvo susitariama tik dėl skardos tiekimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra apgaulingas, nes už prekes nebus atsiskaitoma.

Tuo tarpu, kasatoriaus manymu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas apgaulės suvokimo neįrodė, nes priimdamas nuosprendį rėmėsi tik tais įrodymais, kurie neva įrodė, kad kasatorius suvokė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu naudojamą apgaulę ir be jokių motyvų atmetė tuos įrodymus, kurie patvirtino, kad kasatorius negalėjo suvokti, jog vadybininko pareigų vykdymas derantis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki tol tinkamai veikusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, reiškia apgaulę, dėl kurios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus suklaidinta ir praras savo didelės vertės turtą.

Taip pat kasatorius nurodo, kad jam eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas pasiūlė S. A. prisistatęs vyras, nurodęs, kad yra šios įmonės akcininkas. Patikrinti, ar šis asmuo iš tikrųjų yra tas, kuo prisistatė, kasatorius neturėjo nei galimybių, nei teisės. Be to, abejoti asmens, kuris pasiūlo būti bendrovės direktoriumi, pateikia parengtą įmonės atnaujinimui akcininko sprendimą, pasirašytą S. A. vardu, patikimumu, kai įmonių rejestro darbuotojai nesuabejojo S. A., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko, statusu, nebuvo pagrindo. Be to, kasatoriui pradėjus dirbti direktoriumi, vienintelis akcininkas ir įmonės savininkas S. A. duodavo tik nurodymus, su kokiomis bendrovėmis sudarinėti sutartis dėl prekių tiekimo. Tuo tarpu jokių neteisėtų nurodymų, kurie galėtų leisti suabejoti šiuo žmogumi, nebuvo.

Kasatorius pažymi, kad apie tikrąjį S. A., kuris yra asocialus asmuo, jis sužinojo tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-1310-02. Faktą, kad su šiuo asocialiu asmeniu iki prasidėjus ikiteisminiam tyrimui kasatorius nebuvo susitikęs, teismo posėdžio metu patvirtino tikrasis S. A. Todėl teismo išvados, kad kasatorius žinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos atnaujinimą asocialaus asmens vardu, jo parašo klastojimą ir kad jam eiti direktoriaus pareigas pasiūlęs asmuo nėra tas, kuo prisistato, yra nepagrįstos ir neatitinka paties teismo pripažintų įrodymų. Ikiteisminio tyrimo metu S. A. prisistatęs asmuo nebuvo nustatytas, tačiau jo egzistavimą patvirtina ne tik mano, bet ir liudytojų parodymai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje apie šias aplinkybes nėra užsiminta, iš ko susidaro įspūdis, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas ir S. A. vardu įvardytas asmuo tėra tik išgalvotas asmuo, nors tai paneigia paminėti liudytojų parodymai.

Esant šioms aplinkybėms, apkaltinamasis nuosprendis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto įgijimo apgaule yra pagrįstas tik prielaidomis, todėl kasatorius pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį nuteistas nepagrįstai.

Kasatorius nurodo, kad jis taip pat nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto įgijimo apgaulės būdu. Kasatoriaus teigimu, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklostė tokia pati situacija kaip ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus vardu suorganizavęs derybas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pastolių nuomos negalėjo žinoti, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebus atsiskaityta. Kasatorius pabrėžia, kad šiuo atveju bylą nagrinėję teismai negalėjo remtis UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomotų pastolių realizavimo faktu, nes nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jis ar kiti asmenys jo nurodymu realizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pastolius ir už jų realizavimą perdavė gautus pinigus kasatoriui ar pasiliko sau. Todėl, kasatoriaus teigimu, jo veiksmai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimo tik išoriškai atitinka BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamas veikos sudėtį. Teismai taip pat privalėjo įrodyti, kad kasatorius, organizuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų susitikimą, suvokė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokės likusios dalies nuomos mokesčio ir negrąžins išsinuomotų pastolių. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai neįrodo, kad kasatorius suvokė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš anksto ketino nesumokėti likusios dalies nuomos mokesčio ir negrąžinti išsinuomotų pastolių. Esant šioms aplinkybėms, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir kasatorių nepagrįstai nuteisė pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto įgijimo apgaule.

Atsiliepime į nuteistojo K. K. kasacinį skundą prokuroras nurodo, kad Negalima sutikti su kasatoriaus kasacinio skundo argumentu, jog tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai jo atžvilgiu netinkamai taikė BK 25 straipsnio 2 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes, anot kasatoriaus, pagal byloje surinktus įrodymus ir nustatytus faktus jo atliktuose veiksmuose nebuvo būtinojo subjektyviojo nusikaltimo požymio – tyčios, todėl teismai, jį nuteisdami, neva pažeidė BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Prokuroro manymu, kasatoriaus nusikalstama veika pilnai įrodyta ir kvalifikuota teisingai. Esminis sukčiavimo požymis yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti turtą. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu juos „priverčiant“ perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Apgaulė sukčiaujant turi būti esminė – suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Turto įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų.

Prokuroras pažymi, kad kasatorius pagal nuosprendyje nurodytas aplinkybes svetimą turtą įgijo apgaule, o jo veikoje apgaulė įgyjant svetimą turtą pasireiškė tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, apgaule (klastojant dokumentus) atnaujintos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarinėjo su įmonėmis sutartis, kurių pagrindu prisiimtų įsipareigojimų neketino vykdyti. Tai, kad prisiimtų įsipareigojimų nebuvo ketinama vykdyti, patvirtina ne tik pats neatsiskaitymo su įmonėmis faktas, bet ir naudojimasis suklastota sutartimi (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimas panaudojant apgaulę), naudojimasis negalutine sutartimi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl renovacijos darbų atlikimo, kuri buvo nutraukta (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimas panaudojant apgaulę), pinigų, gautų realizavus (pardavus) įgytą turtą, panaudojimas ne atsiskaitymams su kreditoriais, o kitoms, tiksliai nenustatytoms reikmėms. Kasatorius suvokė, kad dėl sudaromo rimto verslo partnerio įvaizdžio (prekių gausa, sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“), dalies sumos išankstinio sumokėjimo įmonės perduos jiems turtą, tačiau taip bus suklaidintos, nes prisiimtų įsipareigojimų (apmokėjimo už prekes) nebuvo ketinama vykdyti.

Atsižvelgiant į veiksmų visumą, matyti, kad kasatorius būtent ir norėjo apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, o jo veikose yra visi požymiai, įskaitant ir subjektyviuosius, kurie yra būtini tam, kad jos būtų kvalifikuotos kaip sukčiavimai. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kasatoriaus kaltė dėl sukčiavimo bendrininkų grupėje visiškai įrodyta ir nėra jokio pagrindo daryti priešingas išvadas.

Nuteistojo K. K. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl K. K. veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto įgijimo apgaule)

Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas apgaule. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis, turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat ir civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu turtas įgyjamas teisėtai, t. y. sutarties sudarymo metu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės, kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdo, panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas suklaidinimas ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problematišku pažeistos teisės atstatymą.

Kasatorius ginčija apgaulės panaudojimą turtui užvaldyti, teigia, kad sudarant pirkimo –pardavimo ir nuomos sutartis nebuvo išankstinio ketinimo apgaule užvaldyti svetimą turtą.

Kolegija laiko, kad teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai K. K. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį nuteisė už didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimą apgaule (už dvi nusikalstamas veikas).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė pirkimo –pardavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl dažyto plieno skardos pirkimo tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato rekonstrukcijai iš viso už 132 734,20 Lt. Pagal sutarties sąlygas perkant prekes buvo sumokėta dalis prekių vertės, t. y. 24 700 Lt. Likusi pinigų sumą pagal prekių pirkimo-pardavimo sutartį turėjo būti sumokėta per 30 kalendorinių dienų po prekių gavimo. Tačiau, kaip nustatyta byloje, likusi pinigų suma, t. y. 108 034,20 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta nebuvo. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta 108 034,20 Lt turtinė žala.

Civilinės sutarties nevykdymas pats savaime nėra nusikalstama veika ir paprastai užtraukia civilinės atsakomybės priemones. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina sąlyga yra civilinės sutarties įvykdymo, t.y. pažeistų vienos iš sutarties šalių teisių atstatymo, negalimumas, dėl kaltininko nusikalstamų veiksmų, o būtent, apgaulės panaudojimo. Šioje byloje teismai apgaulės faktą konstatavo dėl šių priežasčių.

Visų pirma, įgyta skarda nebuvo panaudota pagal paskirtį, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato renovavimui, dėl ko ši įmonė 2002 m. vasario 4 d. sudarytą statybos rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2002 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, nutraukė. Be to, byloje nustatyta, kad ši skarda dar iki sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukimo 2002 m. balandžio 20 d. (kasos pajamų orderyje nurodyta data) buvo parduota piliečiui A. T., o 2002 m. kovo mėnesį – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri 2002 m. balandžio 19 d. šią skardą perpardavė IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas yra būtent kasatorius.

Suėjus mokėjimo terminui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėmė reikalauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaityti už pirktą skardą, buvo skambinta telefonu, tačiau po keleto pokalbių vėliau į skambučius niekas neatsiliepė. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepavyko rasti nei pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), nei adresu (duomenys neskelbtini), kur jie buvo išsinuomavę kabinetą. Taigi šioje byloje be teisėsaugos institucijų įsikišimo civilinės sutarties vykdymas tapo neįmanomas, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2002 m. gegužės 14 d. su pareiškimu kreipėsi į teisėsaugos institucijas.

Aprašyti kasatoriaus veiksmai rodo, kad nuo pat sutarties sudarymo momento nebuvo siekiama atsiskaityti už prekes. Nuteistojo K. K. nusikalstamą sumanymą apgaule įgyti turtą rodo ir tas faktas, kad byloje figūruojantis pilietis S. A. niekada nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, šios įmonės akcijų neturėjo ir apie šią įmonę nieko nežino, o jo pasu buvo pasinaudota nusikalstamais tikslais. Šių aplinkybių visuma rodo, kad buvo siekiama apsunkinti pažeistos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės teisės atstatymą civiline tvarka. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ suklaidinta dėl tikrųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ketinimų pardavė skardą avansu. Esant šioms aplinkybėms, teismas pagrįstai K. K. nuteisė pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį už UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto pasisavinimą apgaule.

Panašiu būdu buvo įgytas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtas. Teismo nuosprendžiu nustatyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2002 m. balandžio 9 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį dėl pastolių, kurių vertė 85 342,86 Lt, nuomos tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato renovacijai 7080 Lt sumai. Sutarties sudarymo dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 30 % avansą, t. y. 2130 Lt. Likusi suma už pastolių nuomą pagal sutartį turėjo būti sumokėta per 14 kalendorinių dienų. Pasibaigus nuomos sutarties terminui, kuris pagal sutartį buvo 4 savaitės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai skambino telefonu į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau į skambučius niekas neatsiliepė. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepavyko rasti nei pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), nei adresu (duomenys neskelbtini), kur jie buvo išsinuomavę kabinetą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams nuvykus adresu Savanorių pr. 178, kur turėjo būti vykdomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vartai pastato renovavimo darbai, pastolių rasti taip pat nepavyko.

Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo apsunkintas išnuomoto turto gražinimas ir nuomos mokesčio sumokėjimas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2002 m. birželio 3 d. kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, jau prieš sudarydama nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, neketino jos vykdyti. Kasatoriaus tyčią apgaule įgyti svetimą turtą rodo ir ta aplinkybė, kad iki teismo sprendimo priėmimo pastoliai nebuvo gražinti savininkui, o už jų nuomą nebuvo atsiskaityta. Esant šioms aplinkybėms, K. K. pagrįstai nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straispnio 2 dalį už UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto įgijimą agaule.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad K. K., be UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto įgijimo apgaule, pirmosios instancijos teismo taip pat buvo nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį dar už tris nusikalstamas veikas, t. y. AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimo apgaule, tačiau dėl šių nusikaltimų apeliacinės instancijos teismas K. K. bylą nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad minėtos BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, t. y. AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimo apgaule, buvo padarytos panašiomis aplinkybėmis kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto įgijimas apgaule. Už perkamas prekes buvo sumokama tik nedidelė dalis jų vertės, tačiau suėjus atsiskaitymo terminui, kreditoriai nurodytu adresu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nerasdavo, todėl atsikaitymo užtikrinimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis bendrovėms buvo apsunkintas. Be to, visos K. K. padarytos nusikalstamos veikos, t. y. tiek tos, už kurių padarymą jis nuteistas, tiek tos, dėl kurių baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo terminui, buvo padarytos nuo 2002 m. sausio mėnesio iki 2002 m. balandžio mėnesio, kas rodo kasatoriaus veiksmų kryptingą pobūdį – vengiant atsiskaitymų ir sudarant sunkumų nustatant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvimo vietą bei jos atsakingus darbuotojus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes kolegija laiko, kad kasatorius pagrįstai nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį dėl sukčiavimo nusikaltimų, padarytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo K. K. kasacinį skundą atmesti.