Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 28 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutarties.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu R. M. nuteistas pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu dvejiems metams;

BK 182 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda;

BK 300 straipsnio 1 dalį 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda;

BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas dvejiems metams ir 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi panaikinta Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartimi nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

R. M. nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent, būdamas Kauno miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) departamento vyriausiasis specialistas bei Kauno miesto nevyriausybinių organizacijų rėmimo fondo tarybos narys ir šio fondo darbo grupės narys, 2008 metų vasarą, tiksliai nenustatytu laiku, kavinėje „Pilies menė“, esančioje Vilniuje, Pilies g. 8, pažadėjo M. B., kad už 10 000 Lt atlygį, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, proteguos M. B. atstovaujamą VšĮ „Jaunimo iniciatyva“ ir padės šiai įstaigai gauti iš Kauno miesto savivaldybės 40 000 Lt dydžio finansavimą projektui „Verslauk Kaune“, nors žinojo, kad Kauno miesto taryba jau 2008 m. vasario 28 d. buvo priėmusi sprendimą dėl šio projekto finansavimo. Po to R. M., jo suorganizuotų ir 2008 m. rugsėjo 2 d., apie 15.00 val., bei 2008 m. rugsėjo 11 d., apie 18.50 val., įvykusių A. B. ir M. B. susitikimų prie prekybos ir pramogų centro „Akropolis“, esančio Vilniuje, Ozo g. 25, metu per A. B. įgijo iš M. B. atitinkamai 3800 Lt ir 2400 Lt, o asmeninio susitikimo su M. B. metu 2008 m. spalio 2 d., apie 15.00 val., kavinėje „Pizza Jazz“, esančioje Vilniuje, Ozo g. 25, įgijo iš M. B. likusius 3800 Lt. Tokiais veiksmais R. M. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsnyje nustatytas pareigas nešališkai tarnauti žmonėms, laikytis tarnybinės etikos ir nustatytų taisyklių, garantuoti savo tarnybinės veiklos skaidrumą, vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas, taip pat pažeidė to paties Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, draudžiantį gauti kitą, nei šio įstatymo numatytą, darbo užmokestį, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 5 punkte įtvirtintą veiklos skaidrumo principą, be to, nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 2, ir 3 punktuose nustatytų prievolių nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, vengti interesų konflikto, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, t. y. R. M. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos, šiais veiksmais pažemino valstybės tarnautojo vardą ir padarė didelės žalos Kauno miesto savivaldybės administracijos autoritetui bei apgaule savo naudai įgijo svetimą 10 000 Lt turtą.

Taip pat R. M. nuteistas už tai, kad pagamino netikrą dokumentą, jį laikė ir gabeno, o būtent, pažadėjęs M. B. pagrįsti VšĮ „Jaunimo iniciatyva“ išlaidas 10 000 Lt sumai, kuri realiai buvo išmokėta jam (R. M.), laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 30 d. iki 2008 m. spalio 2 d., tiksliai nenustatytoje vietoje, kompiuteriu surašė sutartį Nr. 08-07-01 ir 2008 m. rugsėjo 1 d. datuotą priėmimo-perdavimo aktą, pagal kuriuos VšĮ „Jaunimo iniciatyva“ neva išsinuomojo iš L. K. garso aparatūrą už 10 000 Lt, šiuos netikrus dokumentus neteisėtai laikė ir perdavė pasirašyti V. K., po to 2008 m. spalio 2 d. šiuos dokumentus automobiliu nugabeno iš Kauno į Vilnių, kur apie 17.00 val., kavinėje „Pizza Jazz“, esančioje Vilniuje, Ozo g. 25, pateikė juos pasirašyti M. B., po ko po vieną minėtų dokumentų egzempliorių pasiliko sau, o dar po vieną atidavė M. B.

Taip pat R. M. nuteistas už tai, kad sukurstė kitą asmenį suklastoti dokumentą, o būtent, pažadėjęs M. B. pagrįsti VšĮ „Jaunimo iniciatyva“ išlaidas 10 000 Lt sumai, kuri realiai buvo išmokėta jam (R. M.), ir žinodamas, kad V. K. sūnus L. K. pagal verslo liudijimą nuomoja garso aparatūrą, tačiau jokios aparatūros VšĮ „Jaunimo iniciatyva“ nėra nuomojęs, sukurstė V. K. suklastoti prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą, nurodant, kad VšĮ „Jaunimo iniciatyva“ turi sumokėti L. K. 10 000 Lt už garso aparatūros nuomą; po to V. K. tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje suklastojo 2008 m. rugsėjo 1 d. datuotą prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą, serija A Nr. 0328759, nurodydamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis neva už garso aparatūros nuomą VšĮ „Jaunimo iniciatyva“ turi sumokėti L. K. 10 000 Lt, ir šį suklastotą dokumentą davė pasirašyti L. K., po to šis perdavė jį R. M.

Kasaciniu skundu nuteistasis R. M. prašo teismą panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 28 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti.

BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal BK 40 straipsnio formuluotę nusikalstama veika apibūdinama vienaskaitos forma, todėl sąvokos „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-P-85/2008, Nr. 2K-632/2005, Nr. 2K-P-82/2010). Teisės doktrina numato du esminius požymius, atribojančius idealią nusikalstamų veikų sutaptį nuo realios sutapties – nusikalstamų veikų skaičius ir jų padarymo laikas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-92/2005 kiek išplėtė idealios ir realios nusikalstamų veikų atskyrimo požymius be jau minėtų, nurodydamas, kad veikos turi būti padarytos per trumpą laiko tarpą, jas turi sieti bendras sumanymas, o viena iš nusikalstamų veikų yra tik etapas tikslui pasiekti. Ideali nusikalstamų veikų sutaptis suprantama kaip toks atvejis, kai kaltininkas viena pavojinga veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Tuo tarpu reali nusikalstamų veikų sutaptis – tai atvejis, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis pavojingomis veikomis, kurias skiria laiko tarpas, padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų tame pačiame ar skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-355/2009).

Tuo tarpu kasatoriui inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos skirtingose vietose, skirtingais veiksmais, skirtingu laiku, pažeidžiant skirtingus teisinius gėrius ir, nors jas sieja tai, kad buvo padarytos siekiant apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, jos neatitinka idealios nusikalstamų veikų sutapties požymių, ir apylinkės teismas jas pagrįstai kvalifikavo kaip pavienes nusikalstamas veikas, sudarančias realią nusikalstamų veikų sutaptį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. M. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų teisėtumo ir nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį

Be kitų nusikaltimų, R. M. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad pagamino netikrą dokumentą, jį laikė ir gabeno, o būtent, pažadėjęs M. B. pagrįsti VšĮ „Jaunimo iniciatyva“ išlaidas 10 000 Lt sumai, kuri realiai buvo išmokėta jam (R. M.), laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 30 d. iki 2008 m. spalio 2 d. tiksliai nenustatytoje vietoje kompiuteriu surašė sutartį Nr. 08-07-01 ir 2008 m. rugsėjo 1 d. datuotą priėmimo-perdavimo aktą, pagal kuriuos VšĮ „Jaunimo iniciatyva“ neva išsinuomojo iš L. K. garso aparatūrą už 10 000 Lt, šiuos netikrus dokumentus neteisėtai laikė ir perdavė pasirašyti V. K.; po to 2008 m. spalio 2 d. šiuos dokumentus automobiliu nugabeno iš Kauno į Vilnių, kur apie 17.00 val., kavinėje „Pizza Jazz“, esančioje Vilniuje, Ozo g. 25, pateikė juos pasirašyti M. B., ir po vieną minėtų dokumentų egzempliorių pasiliko sau, o dar po vieną atidavė M. B.

Taip pat R. M. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad sukurstė kitą asmenį suklastoti dokumentą, o būtent, pažadėjęs M. B. pagrįsti VšĮ „Jaunimo iniciatyva“ išlaidas 10 000 Lt sumai, kuri realiai buvo išmokėta jam (R. M.), ir žinodamas, kad V. K. sūnus L. K. pagal verslo liudijimą nuomoja garso aparatūrą, tačiau jokios aparatūros VšĮ „Jaunimo iniciatyva“ nėra nuomojęs, sukurstė V. K. suklastoti prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą, nurodant, kad VšĮ „Jaunimo iniciatyva“ turi sumokėti L. K. 10 000 Lt už garso aparatūros nuomą; po to V. K. tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje suklastojo 2008 m. rugsėjo 1 d. datuotą prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą, serija A Nr. 0328759, nurodydamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis neva už garso aparatūros nuomą VšĮ „Jaunimo iniciatyva“ turi sumokėti L. K. 10 000 Lt, ir šį suklastotą dokumentą davė pasirašyti L. K., po ko šis perdavė jį R. M.

Kasatorius skunde ginčija Vilniaus apygardos teismo išvadą, padarytą išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, kad jokių teisėsaugos pareigūnų veiksmų, provokuojančių R. M. klastoti dokumentus, nenustatyta. Jis teigia, kad nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, kurių pagrindu surinkti įrodymai dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 24 straipsnio 5 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, byloje buvo pritaikyti neteisėtai, nes jis buvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką.

Byloje nustatyta, kad 2008 m. vasario 28 d. Kauno miesto savivaldybė patvirtino 40 000 Lt dydžio finansavimą VšĮ „Jaunimo iniciatyva“ projektui „Verslauk Kaune“. Tačiau M. B., tuo metu ėjęs VšĮ „Jaunimo iniciatyva“ direktoriaus pareigas, apie tai neturėjo informacijos. 2008 m. vasaros pradžioje R. M., susitikęs su M. B. ir supratęs, kad pastarasis nežino apie skirtą finansavimą, pasiūlė padėti gauti finansavimą šiam projektui. Kartu pasiūlė iš gautos 40 000 Lt sumos 10 000 Lt perduoti R. M. už paslaugas, o 10 000 Lt M. B. pasilikti sau. 2008 m. rugpjūčio pabaigoje VšĮ „Jaunimo iniciatyva“ iš Kauno miesto savivaldybės buvo pervesti pinigai – 40 000 Lt.

2008 m. rugsėjo 2 d. M. B., prieš tai susitaręs su R. M., susitiko su R. M. atsiustu žmogumi – A. B. ir perdavė jam 3800 Lt.

2008 m. rugsėjo 5 d. M. B., pasitaręs su įmonės direktoriumi, kreipėsi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą (toliau – STT) dėl R. M. pasiūlymo ir jo veiksmų. Tą pačią dieną, t. y. 2008 m. rugsėjo 5 d., pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 225 straipsnio 2 dalį bei BK 300 straipsnį. 2008 m. rugsėjo 8 d. prokuroras kreipiasi į teismą dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų sankcionavimo. Prašyme nurodoma, kad M. B. imituos veiksmus, numatytus BK 227 straipsnio 2 dalyje. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartimi leista M. B. nuo 2008 m. rugsėjo 8 d. iki 2008 m. lapkričio 8 d. atlikti šiuos nusikalstamą veiklą imituojančius veiksmus: leisti sutikti su R. M. reikalavimu perduoti likusią kyšio dalį (6200 Lt), susitikti su R. M., nenustatytu asmeniu „Aurimu“ ar kitu R. M. nurodytu asmeniu ir perduoti pastarajam likusią kyšio dalį – 6200 Lt, t. y. atlikti nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, imituojančius veiksmus.

2008 m. rugsėjo 11 d. įvyksta antras susitikimas, kurio metu M. B. kasatoriaus atsiustam žmogui (A. B.) perdavė dar 2400 Lt. Susitikimo metu M. B. pasakė, kad negali duoti visos sumos, nes yra problemų su finansiniais dokumentais. A. B. paskambino savo seseriai ir, perdavus telefoną M. B., šis išdėstė prašymą. Pastaroji prašymą perdavė R. M. Sekančią dieną M. B. paskambino kasatoriui ir paprašė dokumentų, kurie atspindėtų gautų iš Kauno miesto savivaldybės lėšų padengimą, ir nurodė adresą, kuriuo reikia juos siųsti. 2008 m. rugsėjo 18 d. atėjo registruotas laiškas iš R. M., kuriame, be kitų dokumentų, buvo prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas, kuriame nurodyta, kad VšĮ „Jaunimo iniciatyva“ turi sumokėti L. K. 10 000 Lt už garso aparatūros nuomą. Tačiau po kiek laiko M. B. perdavė R. M., kad to neužtenka ir reikia dar sutarties. Tada R. M. pats surašė suklastotą sutartį dėl aparatūros nuomos ir pasiūlė susitikimo laiką ir vietą – 2008 m. spalio 2 d. Vilniaus „Akropolyje“ esančioje picerijoje „Pizza jazz“. Susitikimo metu R. M. perduos sutartį, o M. B. likusius pinigus (3800 Lt).

2008 m. spalio 2 d. prokuroras pateikė Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui naują prašymą, kuriame prašė leisti M. B. imituoti nusikalstamus veiksmus, numatytus 300 straipsnio 1 dalyje. Tą pačią dieną Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi tenkino prašymą ir leido M. B. atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, o būtent, pasirašyti ir patvirtinti parašą antspaudu R. M. pateiktose suklastotuose dokumentuose, t. y. imituoti nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje. Tą pačią dieną, t. y. 2008 spalio 2 d., 15.15 val., įvyksta judviejų susitikimas, kuriuo metu R. M. perduodami likę 3800 Lt, o M. B. pasirašo jam pateiktus dokumentus, kurių vienas egzempliorius perduodamas M. B., o kitas lieka kasatoriui. Iš karto po to R. M. sulaikomas.

2008 m. spalio 3 d. R. M. pateikiamas įtarimas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, o 2008 m. gruodžio 12 d. – įtarimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį.

Iš bylos aplinkybių, nustatytų teisminio bylos nagrinėjimo metu, darytina išvada, kad pasiūlymą klastoti dokumentus R. M. 2008 m. rugsėjo 11 d. vykusio susitikimo bei kitą dieną vykusio pokalbio metu pateikė M. B. Tiesa, M. B., apklaustas kaip liudytojas ikiteisminiame tyrime tyrėjos, teigė, kad kasatorius pirmo pokalbio 2008 m. vasarą metu paklausė, ar reikės išlaidas pateisinančių dokumentų. Tačiau M. B. bylą nagrinėjant pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme nedalyvavo ir teisme apklaustas dėl šių aplinkybių nebuvo. Neapklausė M. B. ir ikiteisminio tyrimo teisėjas. Tuo tarpu R. M. nepatvirtino tokių M. B. žodžių. Todėl šių M. B. apklausoje ikiteisminio tyrimo metu pasakytų teiginių teisėjų kolegija nepripažįsta pakankamu įrodymu sprendžiant klausimą dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų teisėtumo.

Visoje eilėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinių nutarčių (kasacinės nutartys Nr. 2K-52/2001, 2A-P-6/2008, 2K-7-315/2009), taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 198¹ straipsnio 1 bei 2 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėta, kad „modeliu gali būti tik „prisijungiama“ prie tęstinių ar trunkamųjų nusikaltimų, taip pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų. Ši nusikalstama veika tęsiasi be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų. Jie tik imituoja rengiamo ar daromo nusikaltimo veiksmus. Modeliu negali būti kurstomas ar provokuojamas naujo nusikaltimo darymas, negali būti kurstoma padaryti nusikalstamą veiką, kurią asmuo tik rengė ir tokius veiksmus nutraukė. Taigi pagal įstatymą jie laikomi teisėtais, jeigu neperžengiamos modelyje nustatytos veiksmų ribos. Įstatyme nustatytų modelio taikymo ribų nepaisymas, nusikaltimo provokavimas ar kitoks piktnaudžiavimas modeliu daro jį neteisėtą. Šių aplinkybių tyrimas ir vertinimas – teisminio nagrinėjimo dalykas“.

Kasatorius skunde pažymi, kad M. B., susitikimo su A. B. metu, paprašė išlaidas pagrindžiančių dokumentų, o kasatorius sutiko tai padaryti ir paprašė V. K. išrašyti kvitą dėl garso aparatūros nuomos. Pasak kasatoriaus, M. B., gavęs kvitą, jam paskambino ir pasakė, kad šio kvito neužtenka, reikia dokumentų, kuriuose atsispindėtų iš Kauno miesto savivaldybės gautų lėšų padengimas.

Kolegija konstatuoja, kad nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai dėl BK 227 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo buvo sankcionuoti ir vykdyti teisėtai, t. y. laikantis įstatymo reikalavimų. Tuo tarpu teismo leidimas M. B. imituoti BK 300 straipsnyje numatytus veiksmus buvo duotas po to, kai M. B. sukurstė R. M. klastoti dokumentus. Taigi M. B. veiksmai (sukurstymas suklastoti dokumentus), atlikti realizuojant 2008 m. rugsėjo 8 d. patvirtintą teismo nutartį dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų, laikytini išėjimu už ribų, patvirtintų Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, ir pripažįstami provokuojančiais padaryti nusikaltimą, kurio nebuvo leista daryti.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartyje nepagrįstai konstatuota, jog veiksmų, provokuojančių kasatorių padaryti dokumentų klastojimą, nenustatyta. Esant šioms aplinkybėms, teismų sprendimų dalis dėl kasatoriaus nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį naikintina.

Dėl nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už sukčiavimą

R. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad pažadėjo M. B. už 10 000 Lt atlygį, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, proteguoti M. B. atstovaujamą VšĮ „Jaunimo iniciatyva“ ir padėti šiai įstaigai gauti iš Kauno miesto savivaldybės 40 000 Lt dydžio finansavimą projektui „Verslauk Kaune“, nors žinojo, kad Kauno miesto taryba jau 2008 m. vasario 28 d. buvo priėmusi sprendimą dėl šio projekto finansavimo. Po to R. M., jo suorganizuotų ir 2008 m. rugsėjo 2 d., apie 15.00 val., bei 2008 m. rugsėjo 11 d., apie 18.50 val., įvykusių A. B. ir M. B. susitikimų prie prekybos ir pramogų centro „Akropolis“, esančio Vilniuje, Ozo g. 25, metu per A. B. įgijo iš M. B. atitinkamai 3800 Lt ir 2400 Lt, o asmeninio susitikimo su M. B. metu 2008 m. spalio 2 d., apie 15.00 val., kavinėje „Pizza Jazz“, esančioje Vilniuje, Ozo g. 25, įgijo iš M. B. likusius 3800 Lt. Taip apgaule savo naudai įgijo svetimą 10 000 Lt turtą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. M. supratęs, jog M. B. nežino apie finansavimo projektui „Verslauk Kaune“ skyrimą, pasisiūlė padėti gauti paramą, tačiau iškėlė sąlygą, kad M. B. perduos jam už paslaugą 10 000 Lt iš skirtų 40 000 Lt. M. B. pažadėjo perduoti pinigus ir per kelis kartus prašomą sumą perdavė.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis 2K-620/2010). Svarbu pažymėti, kad esant sukčiavimui, nukentėjusysis perduoda turtą kaltininkui, galvodamas, kad kaltininkas turi teisę į perduodamą turtą.

Tuo tarpu šioje byloje R. M. neturėjo jokio teisėto pagrindo reikalauti iš M. B. 10 000 Lt. Savo ruožtu M. B. aiškiai suprato, kad R. M. reikalavimas yra neteisėtas ir net nusikalstamas, ir dėl to kreipėsi į teisėsaugos institucijas, šiuo atveju – į STT. Taigi M. B. turtą perdavė R. M. ne suklaidintas dėl tariamos kasatoriaus teisės į turtą, o dėl to, kad suprato, jog kitaip gauti finansavimą projektui „Verslauk Kaune“ būtų buvę sunku. R. M. veiksmai šiuo atveju neatitinka sukčiavimo nusikaltimo sudėties požymių, todėl šioje dalyje teismų sprendimai keičiami, panaikinant R. M. padarytos veikos kvalifikavimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

BK 40 straipsnio 1 dalis (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant šiems pagrindams: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Be to, teismas turi padaryti išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kolegija laiko, kad, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą (padarytas apysunkis nusikaltimas), jo padarymo aplinkybes (kaltininkas pats pasiūlė kyšininkauti, sugalvojo nusikaltimo schemą, įtraukė į nusikalstamą veiką kitus asmenis, tikslui pasiekti sutiko daryti naujus nusikaltimus) nėra pagrindo kasatoriui taikyti BK 40 straipsnio nuostatų ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai, atsisakydami atleisti R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, BK 40 straipsnio nuostatų nepažeidė.

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

Pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 28 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartį R. M. byloje.

Panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 28 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutarties dalį dėl R. M. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Kitą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 28 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutarties dalį, tame tarpe dėl R. M. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, palikti nepakeistą.