- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-18
- Bylos Nr.
- 1-570-1117/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49609-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aida Stulpinienė
- Nukentėjusysis
- D. U.
- Kaltinamasis
- V. U.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis UAB „ V. r." direktoriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. U. 2018 m. spalio 14 d., apie 11.36 val., (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,50 promilės etilo alkoholio) vairuodamas automobilį ,,Audi A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 punktuose nurodytus reikalavimus, t. y. nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui bei turtui, važiuodamas didesniu nei leistina toje vietoje greičiu (2019 m. birželio 19 d. ekspertizės akte nustatyta, kad įvykio metu, tikėtinas mažiausias automobilio greitis prieš pat nuvažiuojant nuo kelio važiuojamosios dalies buvo 60 km/h), neatsižvelgė į važiavimo sąlygas dėl ko nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, t. y. įvyko eismo įvykis, kurio metu keleivei D. U. dėl nosies viršutinės dalies žaizdos, pereinančios į dešinį viršutinį voką, dislokuoto skeveldrinio dešinio stipinkaulio distalinės dalies lūžimo su riešo panirimu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. U. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2018 m. spalio 14 d. apie 10 val. jis atvažiavo pas buvusią žmoną D. U., gyvenančią (duomenys neskelbtini), nes norėjo pasikalbėti. Pasikalbėjęs su D. U., jis nuvažiavo pas uošvienę, t. y. buvusios žmonos motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Tada vėl grįžo pas D. U. ir kartu su ja išvažiavo pas uošvienę pasikalbėti. Jis nesijautė esąs neblaivus, alkoholio buvo vartojęs iš vakaro. Ryte neįtarė, kad negali vairuoti automobilio. Atsikėlė, atsiprausė, tik nieko nevalgė ir išvažiavo. Važiavo automobiliu „Audi A6“. Eismo įvykis įvyko grįžtant iš uošvienės link D. U. namų. Važiuojant kilo konfliktas, jis važiavo didesniu, nei leistinu greičiu. Toje vietoje leistinas greitis yra 40 km/h, o jis važiavo gal 50 km/h greičiu. Kai įvyko konfliktas, šiek tiek stipriau paspaudė greičio pedalą. Oro sąlygos buvo geros, sausa. Tuo metu, kai įvyko eismo įvykis, jau važiuojant posūkyje, nuo (duomenys neskelbtini) parvažiavo juoda mašina, ji važiavo kairėje pusėje, jis nenorėjo įpulti į tą mašiną, pasuko į dešinę ir tiesiai „nuėjo“ į akmenis. Pripažįsta, kad dėl jo veiksmų kilo eismo įvykis. Įpuolė į akmenis, sugadino tvorą. Automobilis liko stovėti šonu, neapsivertė. Iš automobilio išlipo pats. D. U. sėdėjo automobilyje, buvo priėjęs prie nukentėjusiosios. Ji dejavo, sakė, kad skauda. Nežino, kas iškvietė greitąją pagalbą. Jis nebespėjo, greitoji pagalba jau buvo iškviesta. Jis taip pat patyrė sužalojimų. Sutinka, kad tuo metu buvo neblaivus. Labai gailisi dėl to, kas nutiko, žalą stengiasi atlyginti. Draudimo bendrovė atlygino D. U. žalą ir jis pervedė dar 500 Eur. Su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu nesutinka, prašoma per didelė suma. Mano, kad draudimo įmonės sumokėta suma ir jo sumokėti 500 Eur yra pakankama suma žalos atlyginimui. Administracine tvarka nėra baustas, ateityje tokių nusikaltimų nebedarys. Pretenduojantis tapti laiduotoju V. U. yra jo tėvas, gyvenantis (duomenys neskelbtini). Jis gyvena (duomenys neskelbtini), bet su tėvu bendrauja dažnai, vienas kitam padeda. Klauso tėvo, apie įvykį kalbėjo su tėvu, šis jį po eismo įvykio prižiūrėjo, gydė, slaugė. Su nukentėjusiąja po įvykio nebendravo, bandė kelis kartus atsiprašyti, bet nepavyko to padaryti, nes nukentėjusioji nesutiko bendrauti, nupirktas gėles išmetė lauk. D. U. gyvenamosios vietos adresu tebėra registruota jo įmonė, tačiau nuvykus prie savo įmonės garažo, jam buvo iškviesta policija. Atsiprašo nukentėjusiosios dėl visko, kas nutiko, jei reikės kokios pagalbos, pagelbės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
nukentėjusioji D. U. parodė, kad ji su V. U. išsiskyrė (duomenys neskelbtini) metais, tačiau kartu negyvena tik metus laiko. Ji liko gyventi(duomenys neskelbtini), o V. U. nuomojasi butą (duomenys neskelbtini). Visus šiuos metus laiko V. U. neleidžia jai ramiai gyventi: nuolat atvažiuoja, keikia ją necenzūriniais žodžiais. 2018 m. spalio 13 d., apie 8 val., pas ją atvažiavo V. U., buvo kažkoks piktas, ieškojo priekabių. Tada jis buvo blaivus. Paskui V. U. išvažiavo, tačiau rašė SMS žinutes, daug kartų skambino. Ji su juo stengėsi nebendrauti, nes jautė, kad tai gali iššaukti konfliktą. Vėliau neiškentusi, ji V. U. atsiliepė ir pasakė, kad grįš namo 17.30 val. Tačiau tokiu laiku jai namo grįžti nepavyko. Apie 19 val. ji buvo pas giminaitę I. D., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Tada jai paskambino V. U., paprašė, kad išeitų į lauką. Ji išėjo su juo pasikalbėti. V. U. buvo labai piktas, agresyvus, ant jos šaukė, kumščiais trankė automobilį, jų konfliktą girdėjo giminaičiai. V. U. pasiūlė ją vėliau parvežti namo. Norėdama, kad jis kuo greičiau išvažiuotų, pasakė, kad sutinka, tačiau jau tada žinojo, kad su juo nevažiuos, nes bijojo, kad jai kažko blogo nepadarytų, kadangi tikrai tą vakarą atrodė neadekvatus. Apie 22.15 val. ji su savo dukra A. U. grįžo namo, o kieme, automobilyje sėdėjo V. U.. Jai išlipus iš dukros automobilio V. U. iš karto prie jos priėjo ir paklausė, kodėl ji jį apgavo, kodėl su juo nevažiavo namo. V. U. vis dar buvo labai agresyvus, ėmė priekaištauti, kad ji neva yra jam neištikima. Jie apsižodžiavo. Dukra pro langą pamačiusi, kad vyksta konfliktas, išėjo į kiemą ir liepė jai eiti į vidų, prašė tėvo duoti jai ramybę. Po to, būnant terasoje, V. U., nusiėmė nuo pečių rankinę su ilga rankena, kuria apsisuko kaklą ir ėmė save smaugti. Tada dukra iš jo rankų išplėšė rankinę ir, nubėgusi į kambarį, iškvietė policiją. Visas šis V. U. elgesys jas labai išgąsdino. Pabendravus su pareigūnais, ji su dukra nuėjo į namus, o V. U. savo automobiliu išvyko į (duomenys neskelbtini). Dar tą patį vakarą, prieš atvykstant policijos pareigūnams, V. U. sakė, kad nori kartu su ja gyventi. Tačiau ji atsisakė, ir toks jos atsakymas jį labai papiktino. Tą vakarą daugiau jie susitikę nebuvo. V. U. jai daug kartų skambino, tačiau ji į jo skambučius jau nebeatsakinėjo. 2018 m. spalio 14 d., apie 10 val., gal šiek tiek vėliau, pas ją į namus vėl atvažiavo V. U.. Atvyko automobiliu ,,Audi A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įėjo pas ją į kambarį, vėl ėmė kaltinti neištikimybe, klausė, kodėl ji vakar kvietė policiją. Buvo agresyvus, piktas. Girtas jis neatrodė, nuo jo sklindančio alkoholio kvapo ji nejautė. Jis jai atrodė pavargęs, neišsimiegojęs, jo akys buvo raudonos. Tada jis pasakė, kad dabar važiuos pas jos mamą Z. Š., gyvenančią (duomenys neskelbtini), išaiškinti, kokia ji yra negera, kokia yra iš tikrųjų. Po šių žodžių sėdo į minėtą automobilį ir išvažiavo. Netrukus, gal apie 10.40 val., V. U. vėl grįžo, prašė važiuoti pas jos mamą. Ji sutiko su juo važiuoti. Važiavo tik dėl to, kad nebereikėtų su juo konfliktuoti, norėjo, kad jis pagaliau paliktų ją ramybėje. Abu sėdo į automobilį ,,Audi A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ji sėdo į keleivio vietą priekyje, o V. U. į vairuotojo vietą. Pakeliui pas jos mamą, V. U. vėl jai priekaištavo, šaukė. Ji nieko į jo tuos priekaištus neatsakė, tik tylėjo. Nuvykus pas jos mamą į namus, kieme pamatęs mamą V. U. iš karto į ją kreipėsi. Pasakė, kad jis ją tokią kalę, kurvą ištraukė ,,į paviršių", kad iš vargšės padarė ponia. Nuolat šaukė, elgėsi neadekvačiai. Mama pasakė, kad baigtų pyktis, kad taikytųsi ir eitų gyventi kartu. V. U. nesiramino, vis tiek šaukė. Paskui ėjo link automobilio ir sakė, kad išvažiuoja. Kadangi ji neturėjo su kuo grįžti, paprašė, kad ją parvežtų namo. Važiuojant namo, prisisegė saugos diržus. Automobilio salone jokių alkoholinių gėrimų ji nematė. Pakeliui namo V. U. nesiliovė jai priekaištauti. Pamena, kad įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) V. U. pristabdė automobilį ir toliau jai priekaištavo. Ji tada jau jam pasakė, kad jai tas pats, kad jis priekaištauja. Po šių jos žodžių V. U. labai supyko, ir pasakęs, kad ,,dabar tau padarysiu" paspaudė greičio pedalą. Yra įsitikinusi, kad tokie jo žodžiai reiškė, tai, kad jis norėjo jog tiek ji, tiek jis užsimuštų. Prašė liautis taip elgtis, važiuoti tokiu dideliu greičiu per miestelį. Šaukė, kad ją paleistų, kad sustotų. Jis į jos žodžius nereagavo. Tik važiavo vis greičiau. Nematė koks tai buvo greitis, bet važiavo tikrai labai greitai. Buvo labai išsigandusi. Pamena, kad būnant (duomenys neskelbtini) gatvėje, pradėjo labai ,,mėtyti" automobilį. Ji vis šaukė, kad sustotų. Tačiau į jokius jos žodžius V. U. nereagavo, jai nieko neatsakė. Įvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę, vos nesusidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu. Po to V. U. nesuvaldė automobilio ir jie nuvažiavo nuo kelio. Pajuto smūgį, suprato, kad į kažką atsitrenkė. Sąmonės nei ji, nei V. U. nebuvo praradę. Pamena, kad V. U. tik nusikeikė, kumščiu trenkė į vairą, po to į durelių stiklą, bei kojomis spirdamas į dureles, jas atidarė ir iš automobilio išlipo. Ji tik šaukė, kad jai kas nors padėtų, kad ją gelbėtų. Jautė didelį skausmą visame kūne. V. U. išlipęs iš automobilio prie jos net nebuvo priėjęs. Tik po to, kai atvertė automobilį, ji pamatė, kad V. U. paėjęs toliau nuo automobilio su kažkuo kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu. V. U. net ir tada nebuvo priėjęs prie jos ir neklausė kaip ji jaučiasi. Po įvykio buvo pristatyta į VšĮ ,,Regioninės Telšių ligoninės" priėmimo skyrių. Priėmimo skyriuje jai buvo diagnozuotas dešinės rankos dilbio lūžis, sutrupinti kaulai, dešinės akies žaizda ir daugybiniai sumušimai, sutrenkimai įvairiose kūno vietose. Po apžiūros buvo paguldyta į traumatologijos skyrių iš kur ją, jai prašant, išleido 2018 m. spalio 19 d. Dėl įvykio savo buvusiam vyrui V. U. ji turi pretenzijų, nes ji tikrai mano, kad šitaip elgdamasis norėjo nužudyti ją ir nusižudyti pats. Ir šiuo metu V. U. jai neduoda ramybės, ieško kaip su ja susisiekti, ateina pas ją į namus būdamas neblaivus, agresyvus, ir ją tai tikrai labai gąsdina. V. U. girtas atėjo į ligoninę pas ją, prašė atleidimo (1 t., b. l. 58-60).
2018 m. gruodžio 27 d. specialisto išvadoje Nr. G 2229/2018 ( 03 ) nurodoma, kad D. U. nustatyti sužalojimai: nosies viršutinės dalies žaizda, pereinanti į dešinį viršutinį voką, dislokuotas skeveldrinis dešinio stipinkaulio distalinės dalies lūžimas su riešo panirimu, patirta trauma nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. ( 1 t. b. l. 175-176).
Liudytojas K. M. parodė, kad jis yra namo, esančio (duomenys neskelbtini) , dalies savininkas. Kita pusė namo priklauso bendrasavininkui P. A.. 2018 m. spalio 14 d., apie 13 val., jo darbdaviui E. R. paskambino šio žmona, kuri pasakė, kad į jam priklausančią namo dalį įvažiavo automobilis. E. R. jam iš karto savo žmonos žodžius perdavė. Dar pridūrė, kad žmona jam sakė, jog į namo dalį savo automobiliu įvažiavo V. U.. Ar E. R. žmona matė įvykį negali pasakyti. Iš karto po to namo jis nevažiavo, kadangi turėjo dirbti. Namo grįžo tik vakare apie 17.30 val. Grįžęs pamatė, kad jam priklausanti namo dalis apgadinta per visą aukštį ir plotį, t. y. visa namo siena nutaškyta tepalu iki pat stogo pradžios, įėjimo į namą betoniniai laiptai (prie jų turėklų nėra) sudaužyti, išversta apie 25 metrus medinės tvoros bei ją jungiantys 4 metaliniai strypai, nulaužtas jo sklype esantis dekoratyvinis medis ir kadagys, išvažinėtas sklypas, sugadinta veja. Namo ir sklypo dalis, kuri priklauso P. A., neapgadinta. Nors jis pats minėto eismo įvykio nematė, tačiau (duomenys neskelbtini) miestelyje žmonės kalba, kad V. U. per miestelį važiavo labai dideliu greičiu, kad automobilyje susipykęs su buvusia žmona, tyčia padidino greitį, ir norėjo nužudyti savo žmoną bei nusižudyti pats (I t., b. l. 93 - 94).
Liudytoja L. R. parodė, kad 2018 m. spalio 14 d. apie vidurdienį ji kartu su savo 2 metų sūnumi ėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Pro juos itin dideliu greičiu, tačiau tikrai negali įvardyti kokiu, pravažiavo tamsios spalvos automobilis, tačiau nei markės, nei modelio, ar valstybinių numerių ji tada neįsidėmėjo. Automobilis pravažiavo tokiu dideliu greičiu, kad pagalvojo, jog tikrai vairuotojas kur nors atsitrenks. Netrukus, tam automobiliui pro ją bei sūnų pravažiavus, ji išgirdo didelį garsą, taip lyg kažkas į kažką atsitrenktų. Iš karto pagalvojo, kad pro juos pravažiavęs automobilis į kažką atsitrenkė. Stabdymo garso ji tikrai negirdėjo. Kas į ką atsitrenkė ji nematė. Iš parduotuvės su sūnumi grįžo namo ir su savo vyru nuvažiavo pažiūrėti, kas įvyko. Nuvažiavusi į įvykio vietą, pamatė daug susirinkusių žmonių ir nuo kelio į asmens, jai žinomo A. pavarde, sodybą nuvažiavusį automobilį. Ji iš karto suprato, kad tai tas pats automobilis, kuris pro ją bei sūnų pravažiavo labai dideliu greičiu. Įvykio vietoje buvę žmonės sakė, kad automobiliu važiavo vyras ir moteris, kad moteris gyva. Dar šiek tiek pabuvusi, ji išvažiavo namo (I t., b. l. 96 - 97).
Liudytojas J. B. parodė, kad pernai rudenį, nei mėnesio, nei dienos dabar jau nepasakys, buvo gal vidurdienis, jis iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), ėjo ta pačia gatve pas draugą J. G., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Jam paėjus apie 150 metrų nuo savo namų, reikėjo pereiti (duomenys neskelbtini) gatvę. Susiruošė eiti, apsižvalgė ar nėra atvažiuojančių automobilių. Jokių automobilių iš pradžių nepastebėjo. Įėjęs maždaug į vidurį gatvės, pastebėjo, kad nuo (duomenys neskelbtini) miestelio centro dideliu greičiu atvažiuoja automobilis. Jis iš karto bėgo į šaligatvį. Didžiuliu greičiu atvažiuojantis automobilis buvo juodos spalvos, galimai ,,Audi" markės, bet to tiksliai pasakyti negali. Jo asmenine nuomone, automobilis važiavo tikrai ne mažesniu nei 180 km/h greičiu. Jis pro jį tiesiog praskrido. Kadangi (duomenys neskelbtini) gatvė užsisuka į kairę pusę, o ant posūkio stovi namas ir didžiuliai akmenys, jis suprato, kad tokiu didžiuliu greičiu važiuojantis automobilis niekaip šio posūkio neišsuks. Tuo metu jis tikrai nepastebėjo, o gal nepamena, kad priešpriešais didžiuliu greičiu važiuojantį automobilį važiuotų koks nors kitas automobilis. Įtarimai, kad juodo automobilio vairuotojas važiuodamas tokiu dideliu greičiu tikrai neišsuks(duomenys neskelbtini) gatvės posūkio į kairę ir įvyks eismo įvykis, pasitvirtino. Juodo automobilio vairuotojas net nestabdęs automobilio priekiu trenkėsi į jo paminėtus didžiulius akmenis buvusius palei posūkį. Tuos akmenis automobilis nuo smūgio net nustūmė iki (duomenys neskelbtini) gatvės kampe stovėjusio namo ir apsivertė, jei gerai pamena, ant stogo. Automobiliui atsitrenkus į akmenis bei į namą, pasigirdo didžiulis garsas, po kurio iš karto prie automobilio susirinko daug asmenų. Kažkas tą automobilį atvertė. Po to iš automobilio vairuotojo pusės išlipo jam iš matymo žinomas U., vardo jo nežino. Matė, kad U. iš karto kažkam skambino, kažką gėrė iš mineralinio butelio. Ten buvo didžiulė sumaištis, daug žmonių. Jis artyn priėjęs nebuvo. Visą laiką stovėjo gal už kokių 15 - 20 metrų nuo eismo įvykio vietos. Minėtas U. iki atvykstant policijai su niekuo nebendravo, tik vaikščiojo ir vis kažką gėrė iš plastikinio butelio, jam tai buvo panašu į mineralinio butelį. Po maždaug 20 min. atvyko policija bei GMP medikai su gaisrine. U. išlipęs iš automobilio net nebuvo priėjęs prie keleivio pusės, bet apie automobilyje esančią keleivę jis suprato, kadangi girdėjo moters dejones. Po įvykio visame (duomenys neskelbtini) miestelyje sklandė kalbos, kad U. tyčia padidino greitį ir norėjo nusižudyti pats bei nužudyt kartu su juo važiavusią buvusią žmoną (I t., b. l. 99 -100).
Liudytoja R. Ž. parodė, kad pernai metais, gal rudenį, tiksliai nepamena, maždaug vidurdienį, ji (duomenys neskelbtini) gatve, kuri kertasi su (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) miestelyje, ėjo į bažnyčią. Eidama pastebėjo, kad nuo degalinės, (duomenys neskelbtini) gatve labai dideliu greičiu, kuris, jos nuomone, galėjo būti tikrai apie 200 km/h, atlekia juodos spalvos automobilis. Automobilis važiavo taip greitai, kad ji iš karto suprato, kad jis neišsuks (duomenys neskelbtini) gatvės posūkio. Jos įtarimai pasitvirtino ir automobilio vairuotojas neišsukęs posūkio, net nestabdęs, trenkėsi į palei posūkiu ties(duomenys neskelbtini) gatve esančius didelius akmenis. Kiek pamena, tas automobilis net nustūmė tuos akmenis ir atsitrenkė į ten esantį namą. Nepamena ar kas nors prieš tą juodą greitai atvažiavusį automobilį, priešpriešais važiavo. Ji nuėjo iki įvykio vietos. Jai atrodo, kad greitai lekiantį automobilį dar matė J. B.. Visi (duomenys neskelbtini) miestelio žmonės kalba, kad greitis iki įvykstant eismo įvykiui buvo didžiulis. Iš karto po eismo įvykio į įvykio vietą susirinko labai daug žmonių. Kas automobilį atvertė nežino. Matė, kad V. U. išlipo iš automobilio ir vaikščiojo aplink, ar su kuo šnekėjo nematė. Prie keleivės, kuri yra jo buvusi žmona, priėjęs nebuvo. Netrukus atvyko policija, GMP ir gaisrinė. Po to visi išsiskirstė. (duomenys neskelbtini) miestelyje girdėjo žmones kalbant, kad V. U. tyčia padidino greitį, nes norėjo nužudyti savo buvusią žmoną (I t., b. l. 102 - 103).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Automobilio ,,Audi A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulas deformuotas, sulenktas variklio dangtis, nuplėšta automobilio dugno apsauga, kitos apdailos detalės, įskilęs priekinis stiklas, išsilieję tepalai iš variklio skyriaus. Siekiant išlaisvinti keleivius, automobilis iki įvykio vietos apžiūros momento buvo nuo kairės pusės atverstas ant visų keturių ratų. Automobilio važiavimo trajektorijoje matoma daug išverstų medžių, kelmų, nustumti akmenys, nulenktas ir pervažiuotas nurodomojo kelio ženklo stulpai ir lentos. Įvykio vietos apžiūros metu paimta: stiklinis 0,35 l talpos degtinės butelis su daugiau nei puse skysčio, tuščia energetinio gėrimo skardinė, medikamentai "Panalgin", vitaminas C, vaizdo registratorius (1 t. b. l. 12-34).
Papildomos įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, bei vieta ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad sankryžos pagrindinis kelias yra(duomenys neskelbtini) gatvė, o šalutiniai – (duomenys neskelbtini) gatvės. Kelio danga asfaltas, linijų, skiriančių eismo juostas, nesimato. Kelias lygus, kokių nors stabdymo ar kitų žymių ant dangos nesimato. Užfiksuota teritorijos prie namo, esančio(duomenys neskelbtini), būklė, aprašyti žolės dangos, tvoros, augalų, namo apgadinimai (1 t., b. l. 35-40). Šios aplinkybės užfiksuotos ir papildomoje eismo įvykio vietos schemoje (1 t., b. l. 42).
Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu Nr. 48/2018 automobilis ,,Audi A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas saugojimui į UAB „Tomadas“ aikštelę, Telšiuose, Žemaitės g. 34 (1 t., b. l. 54). 2018 m. spalio 16 d. daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas automobilis ,,Audi A6",valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti jo apgadinimai (2 t., b. l. 43-51). Po apžiūros automobilis perduotas saugojimui į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato aikštelę (kvitas Nr. 0002388) (2 t., b.l. 68-69)
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad 2018 m. spalio 18 d. buvo apžiūrėti iš automobilio paimti daiktai: stiklinis 0,35 l talpos degtinės butelis su daugiau nei pusę skysčio, tuščia energetinio gėrimo skardinė, medikamentai "Panalgin", vitaminas C, vaizdo registratorius (2 t., b. l. 52-58)
Iš 2018 m. spalio 28 d. – 2018 m. spalio 29 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus vaizdo registratorių, garso ar vaizdo įrašų apie eismo įvykius ir eismo įvykį, įvykusį(duomenys neskelbtini) g. sankirtoje, nėra (2 t., b. l. 59-65).
2018 m. lapkričio 20 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-162(18) nurodyta, kad šioje eismo situacijoje orientacinis automobilio ,,Audi A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo greitis prieš išraustų žemių ploto pradžią buvo 45 km/h (1 t., b. l. 190-193).
Specialisto išvadoje nurodyta, kad V. U. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,50 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 183).
2019 m. sausio 30 d. specialisto išvadoje Nr. 30-(62)-IS1-82 nurodyta, kad tyrimui pateiktoje atminties kortelėje nerasta vaizdo/garso įrašo, kuriame matomas eismo įvykis ar girdimas konfliktas tarp vyro ir moters. Tyrimui pateiktas vaizdo registratorius neturi vidinės atminties, kurioje būtų saugomi vaizdo/garso įrašai (II t., b. l. 6-7).
2019 m. birželio 17 d. ekspertizės akte Nr. 11-728(19)/1141(19) pateikta išvada:
1. (4) Įvertinant automobilio ,,Audi A6",valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimų pobūdį, jo įveiktą atstumą šio įvykio metu, tikėtinas mažiausias automobilio greitis prieš pat nuvažiuojant nuo kelio važiuojamosios dalies yra 60 km/h.
2. (1) Tikėtina, kad dešinio stipinkaulio lūžimas su riešo panirimu D. U. buvo padarytas jai dešine ranka remiantis į kažkokį paviršių, tuo metu, kai automobilis priekine dalimi atsitrenkė į kliūtį. Nosies viršutinės dalies žaizda, pereinanti į dešinį viršutinį voką buvo padaryta šia sritimi atsitrenkiant į salono dalį, turinčią briauną. Nustatyti konkrečią detalę iš pateiktų duomenų negalima.
3. (2) Mokslinės metodikos nustatyti konkretų automobilio važiavimo greitį eismo įvykio metu pagal jame buvusių asmenų kūno sužalojimus nėra. Atsižvelgiant į ekspertinę praktiką, automobiliui važiuojant 60 km/h greičiu ir atsitrenkiant priekine dalimi į kliūtis (ar virstant) nukentėjusioji D. U. galėjo patirti jai nustatytus rankos ir veido sužalojimus.
4. (3) Objektyviai negalima pagrįsti nurodomos aplinkybės, kad automobilis ,,Audi A6",valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pat eismo įvykio kilimą važiavo 200 km/h, ar tam artimu greičiu (II t., b. l. 32-36).
Kaltinamojo V. U. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta teismo aptartais įrodymais. Kaltinamasis V. U. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,50 promilės etilo alkoholio), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 punktuose nurodytus reikalavimus, t. y. nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui bei turtui, važiuodamas didesniu nei leistina toje vietoje greičiu, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas dėl ko nesuvaldė automobilio ir padarė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kaltinamasis V. U. nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tai yra neatsargios kaltės rūšis - nusikalstamas nerūpestingumas (BK 16 straipsnio 3 dalis). V. U. neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Taigi, kaltinamasis V. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kaltinamasis V. U. prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jo tėvą V. U., kuris ikiteisminio tyrimo metu pateikė prašymą atleisti jo sūnų V. U. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir teisiamojo posėdžio metu sutiko, jog kaltinamasis V. U. būtų perduotas jo atsakomybei pagal laidavimą. Iš V. U. paaiškinimo, pateiktų dokumentų matyti, kad jis yra kaltinamojo tėvas. (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad V. U. su žmona D. U. užaugino keturis vaikus, šiuo metu yra senatvės pensininkas bei ūkininkauja. Iki pensijinio amžiaus dirbo įvairius darbus, daugiausiai vairuotoju. Seniūnijos žiniomis, V. U. neturi žalingų įpročių, dėl jo elgesio nėra gauta jokių nusiskundimų (2 t., b. l. 178). V. U. neteistas (2 t., b. l. 179), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 180). Teisiamojo posėdžio metu V. U. nurodė, jog galės daryti sūnui teigiamą įtaką, kad šis daugiau nusikaltimų nedarytų. Jį ir sūnų V. U. sieja glaudūs ryšiai, nes sūnus vienintelis likęs Lietuvoje, dukros yra išvykusios gyventi į užsienį. Jie su sūnumi nuolat bendrauja, vienas kitam padeda. Po eismo įvykio sūnus jam pasipasakojo, jis kiek galėjo, tiek padėjo. Jis nevartoja alkoholio, 40 metų dirbo vairuotoju, bet niekada nėra padaręs jokio pažeidimo. Teismo vertinimu, visos šios aplinkybės rodo, kad V. U. yra vertas pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam V. U..
Žemesnės instancijos teismas
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-435/2011).
Kaltinamasis V. U. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlygą: jis padarė neatsargų nusikaltimą, iš byloje surinktų duomenų matyti, kad kaltinamasis V. U. anksčiau neteistas (2 t., b. l. 142).
Antroji būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra tada, jeigu nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. Tačiau ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir t. t.
Kaltinamasis V. U. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažino esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, dėl visų esminių bylos aplinkybių davė nuoseklius parodymus, savo kaltę pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, neklaidino ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų, siekdamas vilkinti tyrimą ar išvengti baudžiamosios atsakomybės, padėjo nustatyti byloje objektyvią tiesą dėl padaryto nusikaltimo, dėl ko byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kaltinamasis V. U. gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tai jis nurodė tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje. Kaltinamasis nurodė, jog ne kartą bandė atsiprašyti nukentėjusiosios D. U., norėjo su ja taikiai susitarti, rodė iniciatyvą, tačiau nukentėjusioji su juo bendrauti atsisakė, nupirktas gėles išmetė, o jam atvykus prie savo įmonės garažo, esančio D. U. gyvenamosios vietos adresu, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Be to, pati nukentėjusioji D. U. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad V. U. po eismo įvykio buvo atėjęs pas ją į ligoninę, prašė atleidimo. Teisiamojo posėdžio metu V. U. atsiprašė nukentėjusiosios dėl to, kas nutiko, sakė stengsis pagelbėti jai viskuo, kuo galės. Nukentėjusioji ir jos atstovas kritiškai vertino V. U. išsakytus teiginius, sakė neįžvelgiantys jo veiksmuose nuoširdumo, noro padėti. Tokie nukentėjusiosios ir jos atstovo teiginiai, nepaneigia jau anksčiau teismo minėtų ir bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, jog kaltinamasis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, dėjo pastangas atlyginti žalą, sumokėdamas D. U. 500 Eur neturinei žalai atlyginti, siekdamas susitaikyti su nukentėjusiąja, jos atsiprašyti. Be to, tiek nukentėjusiosios atstovas, tiek kaltinamojo gynėja nurodė, jog vyko derybos dėl taikos sutarties, kuria V. U. būtų įsipareigojęs atlyginti daugiau neturtinės žalos, nei išmokėjo draudimo įmonė, tačiau nukentėjusiajai nustačius 3 mėnesių terminą gana didelei sumai sumokėti, tos derybos liko nerealizuotos. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, jog egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.
Trečioji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte, – konstatavimas, kad asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Kaltinamasis V. U. neatsargiu nusikaltimu padarė eismo įvykį, kurio metu sužalota nukentėjusioji D. U., jai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 175-176). Nukentėjusioji byloje yra pareiškusi 10000 Eur ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 76). Iš byloje esančio grynųjų pinigų įmokėjimo banko skyriuje Nr. 771613 (2 t., b. l. 82) matyti, kad kaltinamasis V. U. sumokėjo D. U. 500 Eur žalai atlyginti. Tai, jog kaltinamasis dalį neturtinės žalos atlygino, teisiamojo posėdžio metu patvirtinimo ir pati nukentėjusioji. Tai, jog kaltinamasis V. U. savanoriškai, nelaukdamas kol draudimo bendrovė išmokės nukentėjusiajai išmokas, pats atlygino dalį, t. y. 500 Eur neturtinės žalos, patvirtina, jog šiuo atveju egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta sąlyga.
Ketvirtoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, – egzistuojantis pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nukentėjusioji D. U. šioje baudžiamojoje byloje yra pareiškusi 10000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pagal BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudžiamojoje byloje už padarytą žalą atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, t. y. civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Šiame eismo įvykyje dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajai D. U. draudikas AB „Lietuvos draudimas“ prisiėmė už draudėją nuostolių riziką, nes kaltinamojo V. U., vairavusio automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo drausta transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Atlyginti turtinę ir neturtinę žalą tais atvejais, kada ieškinio suma dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo neviršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatytos žalos dydžio (nuo 2012 m. birželio 11 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui) privaloma draudikui. Kaip matyti iš bylos duomenų AB „Lietuvos draudimas“ D. U. išmokėjo 2374,20 Eur (2000 Eur neturtinė žala, 75,67 Eur gydymo išlaidos, 105,84 Eur kelionės išlaidos, 192,69 Eur už negautas pajamas), taip pat buvo atlygintos gydymo išlaidos Teritorinei ligonių kasai ir nedarbingumo išmokos Sodrai pagal šių institucijų pretenzijas. Civilinio atsakovo rašte nurodoma, kad visos dėl nagrinėjamo įvykio padarytos išmokos bus regreso tvarka išieškomos iš kaltinamojo V. U. (3 t., b. l. 33-39). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog žino apie draudimo įmonės išmokėtas išmokas, gavo pretenziją ir tariasi su AB „Lietuvos draudimas“ dėl šių išmokų grąžinimo dalimis per tam tikrą laikotarpį. Tai, jog kaltinamasis V. U. visiškai atlygins padarytą žalą patvirtina tiek jo savanoriški veiksmai sumokant nukentėjusiajai 500 Eur, tiek tai jog AB „Lietuvos draudimas“ visos dėl nagrinėjamo įvykio padarytos išmokos bus regreso tvarka išieškomos iš kaltinamojo V. U.. Be to, pats kaltinamasis nurodė, jog gavęs draudimo įmonės pretenziją tariasi su draudimo bendrove dėl išmokėtų išmokų grąžinimo tam tikra tvarka.
Pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Kaltinamasis V. U. anksčiau neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, jam nustatytas 45 procentų darbingumo lygis. V. U. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (2 t., b. l. 141-146), visas už anksčiau padarytus keturis administracinius nusižengimus paskirtas baudas yra sumokėjęs, jo padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs, nesistemingi. Kaltinamasis V. U. vieną kartą (2014 metais) baustas administracine tvarka už tai, kad viršijo leistiną greitį, daugiau administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais jis nėra padaręs, iki nusikalstamos veikos padarymo nėra buvęs baustas už vairavimą būnant neblaiviam arba kitus administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu. Po nusikalstamos veikos padarymo, 2018 m. spalio 17 d. ir 2018 m. gruodžio 18 d. fiksuoti atvejai, kuomet V. U. iškviestas į Telšių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą procesinių veiksmų atlikimui, atvyko būdamas neblaivus (2 t., 134, 135, 136-137, 138-139, 140, 141). Daugiau duomenų apie kaltinamojo V. U. polinkį nusikalsti byloje nėra. Žinoma, šie atvejai gadina kaltinamojo V. U. reputaciją, tačiau jie negali būti pagrindu teiginiams apie V. U. padidintą pavojingumą visuomenei būtent dėl vairavimo išgėrus ir dėl to suponuoti būtinybę jį nuteisti. Teismas, vertina visumą anksčiau paminėtų aplinkybių, V. U. charakterizuojančią medžiagą. Kaltinamasis nėra linkęs nepaisyti įstatymų reikalavimų, padarė neatsargų nusikaltimą, suprato jo padarinius, nėra jiems abejingas, nes deda pastangas atlyginti padarytą žalą. Be to, teigiamą įtaką kaltinamajam sugebės daryti už jį laiduojantis tėvas. Visuma nustatytų aplinkybių, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis V. U. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo ir valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras, kuris betarpiškai dalyvavo bylos nagrinėjime, o taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu. Prokuroras nurodė teismui, kad V. U. galima skirti laidavimą ir išreiškė nuomonę, kad kaltinamojo tėvas V. U. yra tinkamas būti laiduotoju. Esant BK 40 straipsnyje įtvirtintiems pagrindams, V. U. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1-4 dalys).
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besąlygiškas veiksmas ir priklauso nuo asmens, kuriam jis taikytas savo neteisėtų veiksmų suvokimo ir tolesnio elgesio koregavimo. Pagal BK 40 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Tuo tarpu, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis). Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kilusius padarinius, kaltinamojo V. U. asmenybę, nustatytinas 2 metų laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 4 dalis).
BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Dėl užstato taikymo ar jo netaikymo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto prevencinio poveikio nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui. Teisės teorijoje teigiama, kad paprastai užstatas turėtų būti skiriamas atsižvelgus į laiduotoją ir nusikalstamą veiką padariusį asmenį charakterizuojančias savybes. Padarytą nusikalstamą veiką, ją padariusį asmenį ir laiduotoją apibūdinančių aplinkybių visuma šiuo konkrečiu atveju sąlygoja išvadą, kad laidavimas skirtinas be užstato. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, iš dalies atlygino neturtinę žalą nukentėjusiajai, dirba, jam nustatytas 45 procentų darbingumo lygis. Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas V. U. nurodė, kad yra pasiryžęs padėti kaltinamajam, teikti jam pagalbą tam, kad jį teigiamai paveiktų ir šis daugiau nenusikalstų. Teismas pasitiki laiduotoju, teigiamai vertina jo asmenines savybes, pasiryžimą užtikrinti, jog kaltinamasis daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Paties laiduotojo V. U. teigimu, jis turi gyvenamąjį namą, gyvulių, gauna 240 Eur senatvės pensiją. Taigi, įvertinus kaltinamąjį bei laiduotoją charakterizuojančius duomenis, laiduotojo turtinę padėtį, jo solidų amžių, skirtinas laidavimas be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų uždraudimas naudotis specialia teise ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktai). Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, ir kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. U. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,50 promilės alkoholio, padarė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas kitas asmuo. Taigi, kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Kaltinamasis ir jo gynėja prašė teismo skirti uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams, nes teisė vairuoti kaltinamajam reikalinga kasdienėje darbinėje veikloje, teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas kaltinamajam sukelia daug nepatogumų. Kaip minėta, V. U. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, aplinkybės, susijusios su darbine veikla, šiam asmeniui buvo žinomos ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai jam nesutrukdė būnant apsvaigus nuo alkoholio vairuoti transporto priemonę, padaryti eismo įvykį, kurio metu nukentėjo D. U. bei galėjo nukentėti kiti asmenys, buvo sugadintas turtas. Tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti daug skaudesnių nusikalstamos veikos padarymo pasekmių. Baudžiamojo poveikio priemonei būdingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 68 straipsnio 2 dalies redakcija numatė, kad teismas gali uždrausti naudotis specialia teise nuo 1 iki 3 metų (BK 3 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo įsitikinimu, 1 metų uždraudimas naudotis specialia teise būtų neproporcingas padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui ir nepakankamas auklėjimo bei prevencijos tikslų įgyvendinimui. Dėl to, kaltinamajam V. U. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (BK 68 straipsnis). 2018 m. spalio 15 d. nutarimu V. U. buvo skirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, paimtas jo vairuotojo pažymėjimas (2 t., b. l. 168-169). Taigi akivaizdu, jog nuo 2018 m. spalio 15 d. V. U. realiai buvo suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, todėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams terminas skaičiuotinas nuo 2018 m. spalio 15 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018).
Skirdamas baudžiamojo poveikio priemones, teismas vertina baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-14-511/2018). Dėl kaltinamojo V. U. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjo kitas asmuo, kuriam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, todėl siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, V. U. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, t. y. jis nekilnojamojo turto neturi, gyvena nuomojamame būste, teikia išlaikymą nepilnametei dukrai, turi kreditorinį įsipareigojimą už eismo įvykio metu sugadintą automobilį, dirba, tačiau aktualių duomenų apie gaunamas pajamas teismui nepateikė (pateikta pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. sausio mėn. jo gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai sudarė 466 Eur per mėnesį), nustatytinas 15 MGL įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. U. šioje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo V. U. priteisti 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad palaiko civilinį ieškinį. Nukentėjusioji ir jos atstovas nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo D. U. 2000 Eur neturtinės žalos, taip pat 500 Eur neturtinės žalos atlygino kaltinamasis. Turtinė žala nukentėjusiajai yra atlyginta, ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo ji nereiškia. Baigiamųjų kalbų metu nukentėjusiosios atstovas pabrėžė, jog nukentėjusiajai nesvarbu iš ko bus priteista neturtinė žala, ar iš paties kaltinamojo, ar civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Pagal BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudžiamojoje byloje už padarytą žalą atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, t. y. civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Šioje byloje turtinę ir neturtinę žalą atlygina draudikas AB „Lietuvos draudimas“. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis yra rizikos sandoris (CK 6.160 straipsnio 3 dalis), t. y. ja draudikas nustatytų draudimo sumų ribose prisiima už draudėją nuostolių atsiradimo riziką dėl eismo įvykiu nukentėjusiems asmenims padarytos žalos. Draudimo bendrovės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią dalį atlygina ją padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad nuo 2012 m. birželio 11 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Šiame eismo įvykyje dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajai D. U. draudikas AB „Lietuvos draudimas“ prisiėmė už draudėją nuostolių riziką, nes kaltinamojo V. U., vairavusio automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo drausta transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Atlyginti turtinę ir neturtinę žalą tais atvejais, kada ieškinio suma dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo neviršija įstatymo nustatytos žalos dydžio privaloma atlyginti draudikui.
Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Turtinę žalą nukentėjusiajai atlygino AB „Lietuvos draudimas“, išmokėdamas 75,67 Eur gydymo išlaidas, 105,84 Eur kelionės išlaidas, 192,69 Eur už negautas pajamas. Iš 2019 m. rugsėjo 5 d. civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ informacijos (3 t., b. l. 33-39) matyti, kad nukentėjusiajai D. U. draudimo bendrovė atlygino 2000 Eur įvykio metu patirtos neturtinės žalos. Nurodo, kad tokia draudimo išmoka dėl neturtinės žalos atitinka Eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367, 4.2.2 punktą (jeigu gydymas trunka nuo 1 iki 3 mėn., išmoka yra iki 5 MMA dydžio. 2018 metais 1 MMA siekė 400 Eur) ir teismų praktiką. Civilinė atsakovė pažymėjo, kad pagrįstos neturtinė ir turtinė žalos D. U. yra atlygintos, todėl nėra jokio teisinio ir/ar faktinio pagrindo priteisti kokias nors sumas iš kaltinamojo ir/ar AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo. Nukentėjusioji D. U. teisminio nagrinėjimo teisme metu prašė neturtinei žalai atlyginti priteisti iš viso 10000 Eur sumą.
Neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimas kiekvienu atveju yra sąlygotas ne kokio nors vieno kriterijaus, o jų visumos ir kartu konkrečių faktinių bylos aplinkybių viseto įvertinimu. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama kaip fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, pagal kuriuos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmę bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, nukentėjusiajai D. U. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jai padaryti šie sužalojimai: nosies viršutinės dalies žaizda, pereinanti į dešinį viršutinį voką, dislokuotas skeveldrinis dešinio stipinkaulio distalinės dalies lūžimas su riešo panirimu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji po 2018 m. spalio 14 d. eismo įvykio buvo paguldyta į VšĮ Regioninės Telšių ligoninės traumatologijos skyrių, iš kur išleista 2018 m. spalio 19 d. pačiai prašant (taip nukentėjusioji nurodė apklausta ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 58-60), paskui gydėsi ambulatoriškai. 2018 m. spalio 29 d. D. U. buvo operuota, atlikta dešinio stipinkaulio atvira repozicija, osteosintezė, 2018 m. gruodžio 14 d. atlikta operacija – metalo konstrukcijų pašalinimas. Pagal AB „Lietuvos draudimas“ pateiktą informaciją (3 t., b. l. 37) ji nedarbinga buvo nuo 2018 m. spalio 14 d. iki 2019 m. kovo 6 d. Neturtinės žalos atlyginimo institute svarbu nustatyti žalos sukeltas pasekmes, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė ne tik fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusiajai buvo apribotos galimybės judėti, ji patyrė nepatogumus kasdienėje veikloje, todėl pablogėjo jos gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo ir yra pablogėjusi sveikata. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. U. buvo nedarbinga beveik 5 mėnesius. Pagal Eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367, 4.2.3 punktą, jeigu sveikatos sutrikdymas trunka nuo 3 iki 6 mėn., orientacinis išmokos dydis yra iki 6 MMA dydžio. 2018 metais 1 MMA siekė 400 Eur. Taigi AB „Lietuvos draudimas“ galėjo išmokėti nukentėjusiajai D. U. iki 2400 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti. Kaip minėta AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai išmokėjo 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, dar 500 Eur neturtinei žalai atlyginti sumokėjo kaltinamasis V. U.. Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau tik išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Šiuo atveju nukentėjusioji D. U. po nedarbingumo laikotarpio yra pasveikusi, jokių duomenų apie liekamuosius reiškinius nepateikė. Pati nukentėjusioji jokių įrodymų apie patirtą neturtinę žalą teismui nepateikė, jos atstovas nurodė, kad neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų neturi. Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiai šaliai pasipelnyti. Įvertinus pažeistų vertybių svarbą, skirtingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad D. U. 10000 Eur civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti nėra adekvatus dėl nukentėjusiosios sveikatai sukeltų pasekmių. Atsižvelgdamas į sužalojimo pobūdį, gydymosi trukmę, patirtus išgyvenimus ir kitus nepatogumus, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai sumokėta 2500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra pakankama, kompensuoja jos patirtus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Teismo nuomone, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, kaltinamojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas, todėl civilinis ieškinys atmestinas.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kardomųjų priemonių bei proceso išlaidų
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio užvedimo rakteliai, vaizdo registratorius grąžintini savininkui V. U. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); stiklinis 0,35 l talpos degtinės butelis su daugiau nei puse skysčio, tuščia energetinio gėrimo skardinė, medikamentai „Panangin“, „Vitaminas C“ sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); registracijos liudijimo ir įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo kopijos, DVD laikmena paliktinos baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kaltinamajam V. U. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo, Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas panaikintinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimas perduotinas jį išdavusiai institucijai VĮ „Regitra“.
Liudytoja L. R. 2019 m. rugsėjo 6 d. pateikė prašymą dėl kelionės išlaidų atlyginimo. Pagal atliktą išlaidų paskaičiavimą, liudytojos kelionės į teisiamąjį posėdį išlaidos sudaro 15,56 Eur. Kadangi baudžiamoji byla nutrauktina, šios proceso išlaidos apmokėtinos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (BPK 105 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
V. U., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 2 (dvejų) metų terminui laiduotojo V. U., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 68 straipsnį, V. U. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 15 d.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 71 straipsnį, V. U. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL dydžio (750 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti iki 2020 m. vasario 1 d. į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB.
Kol nuosprendis įsiteisės V. U. palikti tas pačias kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nukentėjusiosios D. U. civilinį ieškinį atmesti.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio užvedimo raktelius, vaizdo registratorių grąžinti savininkui V. U.; stiklinį 0,35 l talpos degtinės butelį su daugiau nei puse skysčio, tuščią energetinio gėrimo skardinę, medikamentus „Panangin“, „Vitaminas C“ sunaikinti; registracijos liudijimo ir įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo kopijas, DVD laikmeną palikti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti jį išdavusiai institucijai VĮ „Regitra“.
V. U. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.