Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Š. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4617-457/2025 pagal pareiškėjos Š. D. skundą dėl antstolės D. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė D. P., valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Finpro LT“, viešoji įstaiga Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

21. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų reikalavimų

22. Apeliantė atskirajame skunde kelią naują reikalavimą – priteisti iš antstolės D. P. pareiškėjos patirtą žalą dėl prarastų pajamų ir reputacijos (preliminariai – ne mažiau kaip 200,00 Eur už vienus mokymus, papildomai tikslintina bylos nagrinėjimo metu), nurodydama aplinkybes, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ po antstolės rašto atsisakė ne tik suplanuotų 2025 m. vasario 26 d., už kuriuos pareiškėja turėjo gauti 200,00 Eur, mokymų, bet ir reguliaraus bendradarbiavimo, kurį ketino vykdyti iki antstolės veiksmų, o tai lėmė pajamų praradimą.

23. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pažymi, kad pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 312 straipsnyje imperatyviai nurodyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat įstatymas draudžia apeliacinį (atskirąjį) skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad skundas dėl antstolės veiksmų minėtu aspektu nebuvo pateiktas, kad pirmosios instancijos teismas keliamo pareiškėjos reikalavimo dėl prašomos priteisti patirtos žalos dėl prarastų pajamų ir reputacijos nenagrinėjo, nepasisako dėl apeliantės naujai reiškiamo reikalavimo.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

25. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolės D. P. kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio skolų išieškojimo iš skolininkės Š. D.. Antstolei atliekant vykdymo veiksmus, 2025 m. vasario 3 d. buvo gautas išieškotojos UAB „Finpro LT“ prašymas dėl lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto, kuriame išieškotoja nurodė, kad skolininkė turi debitorių, kuris galimai turi / turės neįvykdytų įsipareigojimų skolininkei, t. y. debitorių UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl išieškotoja prašė išsiųsti šiai įmonei patvarkymą dėl lėšų pas trečiuosius asmenis arešto. 2025 m. vasario 6 d. išieškotoja UAB „Finpro LT“ pateikė papildomą informaciją, kad iš viešai prieinamos informacijos, t. y. skolininkės profesinės veiklos „Facebook“ paskyros, matyti, jog skolininkė skelbia informaciją apie jos vedamus mokymus, kuriuos organizuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“. Antstolė atsižvelgusi į gautą informaciją, 2025 m. vasario 11 d. priėmė Patvarkymą dėl skolininko lėšų ir / ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos raštu pateikti detalius duomenis apie tai, ar įmonėje yra skolininkės pinigų bei kitokio turto, taip pat ar privalo išmokėti skolininkei pinigų sumas arba duoti kitokio turto. Antstolė pareikalavo areštuotas lėšas nedelsiant pervesti į skolininko sąskaitą, taip pat nurodė, kad jei yra įvykdyti visi finansiniai įsipareigojimai skolininko atžvilgiu, privaloma pateikti atsiskaitymą patvirtinančius dokumentus. Minėtas patvarkymas buvo išsiųstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), nurodytu skelbime apie mokymus ir skelbiamame viešai jų internatiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini). 2025 m. vasario 13 d. buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymas, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo numačiusi išorinius mokymus, planuodama samdyti pareiškėją 2025 m. vasario 26 d., už vienos dienos mokymus sumokant 200,00 Eur atlygį. 2025 m. vasario 11 d. pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, skundą motyvuodama tuo, kad antstolė savavališkai ir neproporcingai išsiuntė pareiškėjos asmens kodą, skolas ir kitą konfidencialią informaciją tretiesiems asmenims, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į bendrąjį el. paštą (duomenys neskelbtini), taip pažeidžiant pareiškėjos teisę į privatumą, kadangi antstolė nesirūpino, kas konkrečiai šią informaciją gauna, neturėjo jokio teisinio pagrindo platinti pareiškėjos asmeninių duomenų pašaliniams asmenims. Antstolė D. P. 2025 m. vasario 19 d. Patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skolininkės 2025 m. vasario 11 d. skundą, pareiškėjos skundo netenkino ir skundą su vykdomąja byla persiuntė teismui, nurodydama, kad Patvarkyme dėl skolininko lėšų ir / ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto Nr. (duomenys neskelbtini) įtraukta tik tokia informacija, kokia yra nurodyta Sprendimų vykdymo instrukcijų patvirtintose formose. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. kovo 14 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, motyvuodamas tuo, kad antstolės 2025 m. vasario 11 d. Patvarkyme dėl skolininko lėšų ir / ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto Nr. (duomenys neskelbtini) įtraukta tik tokia informacija, kokia yra nurodyta Sprendimų vykdymo instrukcijų patvirtintose formose ir kuri yra būtina tam, kad patvarkymas būtų tinkamai suprastas ir įvykdytas, todėl pirmosios instancijos teismas vertino, kad antstolė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, susijusių su pareiškėjos asmeninės informacijos perdavimu tretiesiems asmenims, nes antstolė asmens duomenų tvarkymui turi teisėtą pagrindą. Pareiškėja nesutikdama su pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartimi pateikė atskirąjį skundą.

26. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

27. Atskirajame skunde apeliantė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjos asmens kodo ir kitos konfidencialios informacijos platinimas be pareiškėjos sutikimo, atitiko BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktą, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka.

28. AĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlikdamas funkcijas, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, valstybės kadastrų, registrų ir informacinių sistemų, bankų ir kitų finansų įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, CPK 613 straipsnis nustato, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu, kuriame nurodo patvarkymo surašymo datą, savo vardą ir pavardę, vykdomosios bylos numerį, bylos šalis, sprendžiamo klausimo esmę, motyvus, kodėl priimamas vienoks ar kitoks sprendimas.

29. BDAR 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (netaikoma duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis).

30. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens sutikimas tvarkyti duomenis yra tik vienas iš teisėto duomenų tvarkymo pagrindų, todėl net ir nesant pareiškėjos sutikimo tvarkyti asmens duomenis, antstolė turėjo teisę tvarkyti pareiškėjos asmens duomenis vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktu, t. y. siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją, pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktą, asmens duomenis tvarko teisėtai.

31. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodė, kad antstolė neįvertino duomenų perdavimo būtinumo, kadangi būtų pakakę minimalios informacijos, o ne detalių duomenų apie visas vykdomąsias bylas, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad jeigu patvarkymuose nebūtų pateikiama jokia informacija apie skolininko atžvilgiu atliekamus priverstinius veiksmus, ar šių veiksmų atlikimo pagrindą, asmenys, kuriems buvo adresuoti antstolio patvarkymai, turėtų teisę pagrįstai atsisakyti teikti antstoliui informaciją apie jų žinioje esantį skolininko turtą (pingines lėšas), kadangi nurodytiems asmenims nebūtų žinoma ir suprantama, kokiu tikslu iš jų yra reikalaujama tokios informacijos pateikimo ir kaip tokie jų pateikti duomenys bus panaudoti, nebūtų informuoti apie teisę skųsti antstolio procesinius veiksmus, nebūtų informuoti apie tai, kokiu pagrindu būtina atlikti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir pan. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, antstolis, rengdamas procesinius dokumentus, vadovaujasi Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytomis formomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro.

32. Apeliantė atskirajame skunde pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepatikrino ar antstolės sprendimas siųsti pareiškėjos duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo būtinas ir proporcingas be to neįvertino el. pašto (duomenys neskelbtini) saugumo.

34. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl el. pašto (duomenys neskelbtini) saugumo, sutinka su antstolės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad būtent juridinio asmens vadovas turi užtikrinti, kad antstolio siunčiami dokumentai oficialiai skelbiamu juridinio asmens elektroninio pašto adresu būtų atskleisti tik atsakingiems asmenis. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

35. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad antstolė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, susijusių su pareiškėjos asmeninės informacijos perdavimu tretiesiems asmenims, nes antstolė asmens duomenų tvarkymui turėjo teisėtą pagrindą, todėl apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus vertina ir apeliantės argumentus, dėl pareiškėjos profesinio įvaizdžio sugadinimo, antstolei perduodant duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“.

36. Apeliantė atskirajame skunde taip pat prašė panaikinti UAB „Finpro LT“ naudai priteistas 332,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, nes pirmosios instancijos teismas neproporcingai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui UAB „Finpro LT“, kadangi suinteresuoto asmens atsiliepimas neturėjo esminės įtakos bylos nagrinėjimui.

37. Pagal bendrąją taisyklę, ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šiuo atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, suinteresuoto asmens UAB Finpro LT ir pareiškėjos interesai vykdymo procese buvo priešingi, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstą pagrindą priteisti iš pareiškėjos suinteresuoto asmens UAB „Finpro LT“ bylinėjimosi išlaidas.

38. Pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų proporcingumo, apeliacinės instancijos teismas iš bylos duomenų nustatė, kad suinteresuotas asmuo UAB „Finpro LT“ pateikė 2025 m. kovo 3 d. sąskaitą faktūrą Nr. LVP5015 bei 2025 m. kovo 3 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į klieno sąskaitą, iš kurių matyt, kad suinteresuotas asmuo už atsiliepimo į pareiškėjos 2025 m. vasario 11 d. skundą parengimą advokatei D. L. sumokėjo 332,75 Eur. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.16 punktuose numatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis apskaičiuojamas pagal 0,4 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Taigi, šiuo atveju, už advokatės į bylą pateiktą suinteresuoto atsiliepimą į pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų maksimali priteistina suma, 2025 m. pirmąjį ketvirtį, sudarė 895,16 Eur. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad 332,75 Eur bylinėjimosi išlaidas suinteresuoto asmens naudai iš pareiškėjos pirmosios instancijos teismas priteisė neproporcingai. Suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų vertinti kaip nepagrįstai per didelėmis ir prieštaraujančiomis Rekomendacijose nustatytiems dydžiams nėra jokio pagrindo.

39. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018).

40. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Suinteresuotas asmuo UAB „Finpro LT“ prašo priteisti iš pareiškėjos 332,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Suinteresuotas asmuo pateikė 2025 m. balandžio 3 d. sąskaitą faktūrą Nr. LVP5047 bei 2025 m. balandžio 4 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, kurie patvirtina, kad suinteresuotas asmuo už atsiliepimą į atskirąjį skundą advokatei D. L. sumokėjo 332,75 Eur. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingos bei atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl priteistinos suinteresuoto asmens naudai iš pareiškėjos (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos Š. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Finpro LT“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 332,75 Eur (tris šimtus trisdešimt du eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.