Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

4.2.Kaip matyti iš D. A. bankroto bylos duomenų, 2024 m. Birželio 26 d. pakartotiniame D. A. kreditorių susirinkime nutarimu Nr. 3 kreditoriai nutarė nepritarti administratoriaus pristatytam D. A. mokumo atkūrimo plano projektui. Pažymima, jog nagrinėjamu atveju, nors hipotekos kreditorius FIRST INVESTMENT BANK, AD pateikė savo nuomone dėl plano, tačiau formaliai kreditorių susirinkime nedalyvavo. LR FABĮ 8 str. 3 d. numato, jog kreditorių susirinkime dėl pritarimo plano projektui balsuojama kreditorių grupėse. Vieną grupę sudaro įkaito turėtojai ir hipotekos kreditoriai, kitą - kiti kreditoriai. Sprendimas dėl pritarimo plano projektui laikomas priimtu, kai kiekvienoje kreditorių grupėje plano projektui pritaria kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę šios grupės kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Jeigu balsai dėl pritarimo plano projektui vienoje kreditorių grupėje pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad plano projektui nepritarta. Atsižvelgiant į šią LR FABĮ 8 str. 3 d. nuostatą, vieninteliam hipotekos kreditoriui Bulgarijos bankui FIRST INVESTMENT BANK, AD ir kreditoriui Debt Profilers SP1 OU nedalyvaujant susirinkime 2024 m. Birželio 26 d. susirinkime, planas negalėjo būti patvirtintas, be to kitų kreditorių (neužtikrintų hipoteka) dalyvavusių šiame susirinkime reikalavimų suma sudarė 31857.89 €, kas sudaro 7.57 proc. nuo visų Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. Kovo 22 d. nutartimi patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos (420804.56 €). Tačiau siekiant kompromiso su kreditoriais bei atsižvelgiant į hipotekos ir kitų kreditorių pastabas, mokumo atkūrimo planas buvo patikslintas ir teiktas kreditorių pritarimui pakartotinai 2024 m. rugpjūčio 22 d. D. A. kreditorių susirinkime. Tačiau kaip minėta 2024 m. rugpjūčio 22 d. D. A. kreditorių susirinkime nutarimu Nr.1 kreditoriai pakartotinai nutarė nepritarti administratoriaus pristatytam patikslintam D. A. mokumo atkūrimo plano projektui. Pažymima, kad D. A. kreditorių susirinkime raštu balsavo kreditoriai, kurių bendra finansinių reikalavimų suma sudaro 222922.17 €, kas sudaro 52,98 proc. nuo visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos (420804.56 €), todėl remiantis FABĮ 25 str. 6 d. 2024 m. rugpjūčio 22 d. kreditorių susirinkimas laikomas teisėtai įvykusiu. Nagrinėjamu atveju remiantis LR FABĮ 8 str. 3 d., kreditorių susirinkime dėl pritarimo plano projektui balsuojama kreditorių grupėse, vieną grupę sudaro įkaito turėtojai ir hipotekos kreditoriai, kitą - kiti kreditoriai. Vienintelis hipotekos kreditorius Bulgarijos bankas FIRST INVESTMENT BANK, AD balsavo “Už” pritarimą patikslintam planui. Kiti hipoteka neužtikrinti kreditoriai balsavo: AB SEB bankas (kurio reikalavimas 25662.17 €, kas sudaro 6,10 proc. nuo visų reikalavimų sumos arba 11,17 proc. nuo visų savo grupės kreditorių reikalavimų sumos) balsavo “Už” pritarimą patikslintam planui; VMI prie LR FM (kurios reikalavimas 6151.09 €, kas sudaro 1.46 proc. nuo visų reikalavimų sumos arba 2,68 proc. nuo visų savo grupės kreditorių reikalavimų sumos) balsavo “Prieš” pritarimą patikslintam planui. Atsižvelgiant į tai susidaro situacija, kai 2024 m. rugpjūčio 22 d. kreditorių susirinkimas yra teisėtas, nes yra kvorumas (dalyvavo 52,98 proc. nuo visų kreditorinių reikalavimų sumos), tačiau kreditoriui Debt Profilers SP1 OU (kurios reikalavimas 197191.78 €, kas sudaro 46,86 proc. nuo visų reikalavimų sumos arba 85,52 proc. nuo visų savo grupės kreditorių reikalavimų sumos) nedalyvaujant susirinkime, kitų hipoteka neužtikrintų kreditorių grupėje nutarimas dėl pritarimo planui tiesiog negali būti priimtas, nes minėta LR FABĮ 8 str. 3 d. numato, jog planui pritariama kai kiekvienoje kreditorių grupėje plano projektui pritaria kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę šios grupės kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Todėl kreditoriui Debt Profilers SP1 OU (kurios reikalavimas sudaro 85,52 proc. nuo visų savo grupės kreditorių reikalavimų sumos) nedalyvaujant ir nebalsuojant dėl kvorumo formaliai įvykusiame susirinkime, kitų hipoteka neužtikrintų kreditorių grupėje nutarimas dėl pritarimo planui negali būti priimtas, nes tam tiesiog neužtenka balsų. Ko pasėkoje vadovaujantis minėta LR FABĮ str. 8 d., jeigu vienoje iš kreditorių grupių nepritariama planui, laikoma, kad plano projektui nepritarta. Nagrinėjamu atveju pažymima, kad kreditorius Debt Profilers SP1 OU nedalyvavo nei viename kreditorių susirinkime, bei netgi nebuvo pateikęs kreditorinio reikalavimo, ko pasėkoje reikalavimas buvo patvirtintas remiantis administratoriaus pateiktais vykdomosios bylos duomenimis. Tačiau šiuo atveju bankroto administratorius neturi jokių galimybių priversti kreditoriaus elgtis aktyviai bei dalyvauti kreditorių susirinkimuose, kadangi tai kreditoriaus teisė, o ne pareiga, ko pasėkoje dėl kreditoriaus Debt Profilers SP1 OU pasyvaus elgesio, susidarė situacija, kai pritarimo planui klausimas negali būti priimtas kreditorių susirinkime, dėl susidariusios kreditorių reikalavimų dydžių struktūros. Kadangi net jei visi šios grupės kreditoriai balsuotų “Už” pritarimą plano projektui, tačiau dėl kreditoriaus Debt Profilers SP1 OU pasyvaus elgesio balsų vis tiek neužtektų plano pritarimui hipoteka neužtikrintų kreditorių grupėje, kadangi šios grupės likusių kreditorių reikalavimai bendrai sudaro 14,48 proc. nuo visų savo grupės kreditorių reikalavimų sumos. Kaip minėta LR FABĮ 8 str. 3 d. sureguliuota teisinė situacija, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 ir šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui dėl mokumo plano patvirtinimo neturint kreditorių pritarimo. Atsižvelgiant į tai, jog dėl nurodyto kreditoriaus Debt Profilers SP1 OU pasyvaus elgesio nedalyvaujant susirinkimuose, kas nagrinėjamu atveju iš esmės pilnai atitinka minėtą LR FABĮ 8 str. 3 d. nuostatą,- kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių, todėl mokumo atkūrimo planas teikiamas tvirtinti teismui neturint kreditorių pritarimo.

4.3.Kaip minėta VMI prie LR FM (kurios reikalavimas 6151.09 €, kas sudaro 1.46 proc. nuo visų reikalavimų sumos arba 2,68 proc. nuo visų savo grupės kreditorių reikalavimų sumos) balsavo “Prieš” pritarimą patikslintam planui bei pateikė pastabas. VMI prie LR FM teigimu atsižvelgiant į tai, kad parduodamo turto kainą nustato kreditorių susirinkimas, o pateiktame Plane nėra nurodyta pradinė kaina, VMI prie FM nuomone, bankroto administratorius atlikęs nekilnojamojo turto vertinimą turėtų šaukti kreditorių susirinkimą dėl turto pardavimo kainos nustatymo. Pažymima, kad FABĮ 7 str. 1 d. 3 p. numatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašas, turto pardavimo eiliškumas, terminai ir numatoma turto pardavimo kaina plano sudarymo metu; Kaip minėta 2024 m. Birželio 26 d. pakartotiniame D. A. kreditorių susirinkime nutarimu Nr. 3 kreditoriai nutarė nepritarti administratoriaus pristatytam D. A. mokumo atkūrimo plano projektui, bei vienas iš nepritarimo motyvų buvo, tai jog pirminiame plane buvo siūloma Lietuvoje esantį nekilnojamąjį turtą pardavinėti Nekilnojamojo turto registro nustatytomis vidutinės rinkos kainomis, tačiau kreditoriai nesutiko su tokia pardavimo kaina, bei siūlė turtą pardavinėti nepriklausomo turto vertintojo nustatytomis kainomis, ko pasėkoje būtent atsižvelgiant į šias kreditorių pastabas patikslintame plane ir buvo numatyta, jog Lietuvoje esančio nekilnojamojo turto pardavimo kainą nustatoma pagal nepriklausomo turto vertintojo nustatytą vertę. Atkreiptinas dėmesys, kad pats kreditorius VMI prie LR FM 2024 m. Birželio 26 d. pakartotiniame D. A. kreditorių susirinkime nutarimu Nr. 3 dėl plano tvirtinimo balsavo „prieš“ plano patvirtinimą bei balsavimo biuletenio priede nurodė „Plane nepateikta informacija, ar vidutinė rinkos vertė atitinka tikrąją rinkos kainą“, kas kaip galima suprasti parodo, jog pats kreditorius VMI prie LR FM sutiko, jog turtas būtų įvertintas, siekiant nustatyti jo tikrąją rinkos kainą. Taipogi pažymima, kad plane įvertintą turtą siūloma pardavinėti iš varžytinių, kas papildomai užtikrina, jog turtas bus parduotas už didžiausią rinkos kainą. Atsižvelgiant į tai, bankroto administratoriaus nuomone plane numatyta turto pardavimo tvarka atitinka tiek įstatymo reikalavimus, tiek optimalų turto pardavimo būdą, siekiant gauti maksimaliai pajamų iš turto pardavimo. Taip pat pažymima, kad atsižvelgiant į turto vertinimo rezultatus, JANĮ numato galimybę atitinkamai reaguoti tiek bankroto administratoriui, tiek kreditoriams, t.y. gavus informaciją apie turto kainos pokyčius, turto pardavimo tvarka ir kaina gali būti nustatyta arba keičiama atskirai kreditorių susirinkimo nutarimu, kai tai visiškai teisingai nurodė kreditorius AB SEB bankas savo balsavimo biuletenio priede. Taipogi VMI prie LR FM teigimu, Plano 6 dalyje nurodyta, kad per mėnesį skiriama 80,00 Eur išlaidoms, susijusioms su komunaliniais mokesčiais (elektros, vandens, šiukšlių išvežimui ir kitiems komunaliniams mokesčiams), tačiau Plane nurodyta, kad D. A. nėra sudaręs sutarčių, numatytų FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punkte (5 psl.). Nagrinėjamu atveju pažymima, kad kaip tai visiškai teisingai nurodyta plane, D. A. nėra sudaręs sutarčių, numatytų FABĮ 7 str. 1 d. 8 ir 9 p., kadangi D. A. su savo dukromis gyvena pas artimuosius, todėl nuomos sutarties nėra, bei sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais yra sudaręs gyvenamųjų patalpų savininkas, o D. A. apmoka už komunalines paslaugas pagal gautas sąskaitas.

4.4.Taip pat VMI prie LR FM teigimu, Plano 7 dalyje siūloma bankroto administravimo išlaidoms skirti 10 proc. atlygį administratoriui nuo faktiškai gautos iš turto pardavimo lėšų sumos arba remiantis LR FABĮ 27 str. 3 dalimi perdavus įkeistą turtą hipotekos kreditoriui nuo paskutinės nustatytos įkeisto turto pardavimo kainos. Pažymėtina, kad LR FABĮ nėra reglamentuotas papildomas atlygis bankroto administratoriui nuo turto pardavimo pajamų. Remiantis LR FABĮ 22 straipsnio 5 dalimi, pardavus ar perdavus įkeistą turtą, bankroto administravimo išlaidoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų gautos lėšų sumos ar šio turto vertės, išskyrus atvejus, kai įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius sutinka kitaip. Bankroto administratorius visiškai nesutinka su šia VMI prie LR FM pozicija, kadangi minėtoje LR FABĮ 27 str. 3 d. taipogi labai aiškiai numatyta, jog bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų (gautų pardavus ir (ar) perdavus fizinio asmens turtą, fiziniam asmeniui grąžintų skolų, individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir kitų fizinio asmens bankroto proceso metu gautų lėšų). Taipogi kaip matyti iš komentuojamos įstatymo nuostatos,- pardavus ar perdavus įkeistą turtą, bankroto administravimo išlaidoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų gautos lėšų sumos ar šio turto vertės, išskyrus atvejus, kai įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius sutinka kitaip, tačiau nagrinėjamu atveju plane siūloma bankroto administravimo išlaidoms skirti 10 proc. atlygį administratoriui nuo faktiškai gautos iš turto pardavimo lėšų sumos arba remiantis LR FABĮ 27 str. 3 dalimi perdavus įkeistą turtą hipotekos kreditoriui nuo paskutinės nustatytos įkeisto turto pardavimo kainos. Iš ko aiškiai matyti, jog plane numatytos administravimo išlaidos netgi neviršija įstatymo numatytos ribos, be to pažymima, kad nors įstatymas nustato 15 proc. ribą, tačiau LR FABĮ 27 str. 3 d. taipogi numato, kad galimi atvejai, kai įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius sutinka kitaip, t.y. esant hipotekos kreditoriaus sutikimui procentas skiriamas administravimo išlaidoms gali būti netgi didesnis nei numatyta įstatymo. Atsižvelgiant į tai VMI prie LR argumentai dėl administravimo išlaidų sąmatos yra akivaizdžiai nepagrįsti.

4.5.Kreditorių susirinkimo pirmininkas AB SEB bankas balsavo “Už” pritarimą patikslintam planui, bei pateikė pranešimą su pastabomis dėl plano įgyvendinimo kontrolės. Iš esmės bankroto administratorius pilnai sutinka su kreditoriaus AB SEB bankas nurodytais pranešimo motyvais dėl bankroto administratoriaus veiksmų kontroliuojant mokumo atkūrimo plano įgyvendinimą, tačiau pažymi, jog jie iš esmės yra pertekliniai, kadangi visos kreditoriaus nurodytos administratoriaus pareigos yra ir taip numatytos JANĮ 12 str., taipogi informacijos kreditoriams teikimo tvarka buvo patvirtinta 2024 m. Birželio 26 d. pakartotiniame D. A. kreditorių susirinkime. Taip pat kreditorius AB SEB bankas nurodė apie D. A. pajamas gautas nuo bankroto bylos iškėlimo iki plano patvirtinimo, kurias atėmus asmeniniams poreikiams skirtas lėšas, bankrutuojantis asmuo turi pervesti bankroto procesui. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius taipogi visiškai sutinka su kreditoriaus AB SEB bankas nurodytais argumentais, tačiau pažymima, kad nors šiai dienai kreditoriaus nurodyta sumą yra teisinga, bet visų pirmą tiksli pinigų sumą kurią bankrutuojantis asmuo turi pervesti bankroto procesui (už pajamas gautas nuo bankroto bylos iškėlimo iki plano patvirtinimo) bus aiški tik teismui patvirtinus planą. O taipogi pažymima, kad patikslintame plane yra numatyta minėtų lėšų išmokėjimo kreditoriams tvarka (Plano 9 dalis),- „Taip pat lėšos gautos D. A. bankroto proceso metu iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, atėmus 2023-12­01 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi patvirtintas administravimo išlaidas, bus paskirstytos kreditoriams LR FABĮ 29 str. 2 d. numatyta tvarka, bankroto administratoriui atsiskaitant už pirmąjį šio plano vykdymo pusmetį”.

4.6.Apibendrinant bankroto administratorius laikosi pagrįstos nuomonės, kad teikiamas tvirtinti patikslintas D. A. mokumo atkūrimo planas atitinka teisėtus tiek kreditorių, tiek bankrutuojančio asmenų interesus bei realiai įvykdomas per plane numatytą laikotarpį, kas sudaro sąlygas maksimaliai patenkinti kreditorių reikalavimus bei atstatyti bankrutuojančio fizinio asmens mokumą. Be to pažymėtina, kad nors planas formaliai nepatvirtintas dėl didžiausio kreditoriaus pasyvaus elgesio, kai susidarė situacija, jog pritarimo planui klausimas negali būti priimtas kreditorių susirinkime, dėl kreditorių reikalavimų dydžių struktūros,- kreditoriui Debt Profilers SP1 OU nedalyvaujant susirinkimuose, tačiau iš esmės už plano patvirtinimą viso balsavo 51,51 proc. balsų turintys kreditoriai, kurių reikalavimai viso sudaro 216771,08 €, o prieš tik 1,46 proc. balsų turintis kreditorius, kurio reikalavimai sudaro 6151,09 €, kas parodo, kad aktyvių kreditorių dauguma palaikė plano patvirtinimo klausimą.

8.1.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad kreditoriaus AB SEB bankas reikalavimas D. A. pervesti į bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą

1780.87 € dydžio lėšas buvo įvykdytas 2024-08-27. Nagrinėjamu atveju pažymima, kad iš esmės įvyko nesusipratimas, kadangi AB SEB bankas buvo informuotas apie minėtą bankrutuojančio asmens mokėjimą, bet duomenis apie mokėjimą buvo pateikti teismui į bankroto bylą ne su 2024-08-23 prašymu dėl plano patvirtinimo (kadangi mokėta 2024-08-27), bet mokėjimo duomenis pateikti kartu su 2024-09-25 pranešimu dėl duomenų pateikimo (DOK-58299), kuriame iš esmės buvo pateiktas administratoriaus prašymo vertimas į anglų kalbą, todėl minėtas mokėjimo dokumentas buvo nepastebėtas. Taipogi pažymime, kad AB SEB bankas buvo papildomai informuotas el. paštu dėl minėto mokėjimo (el. pašto nuorašas, Priedas Nr.1).

8.3.Kaip buvo nurodyta D. A. bankroto administratorius 2024-08-23 prašyme dėl plano patvirtinimo, jog plane visiškai teisingai nurodyta kad D. A. nėra sudaręs sutarčių, numatytų FABĮ 7 str. 1 d. 8 ir 9 p., kadangi D. A. su savo dukromis gyvena pas artimuosius, todėl nuomos sutarties nėra, bei sutartys su komunalinių paslaugų tiekėjais yra sudaręs gyvenamųjų patalpų savininkas, o D. A. apmoka už komunalines paslaugas pagal gautas sąskaitas. Taipogi Kreditoriaus VMI prie LR FM teigimu, mokumo atkūrimo plano projekto 7 dalyje siūloma bankroto administravimo išlaidoms skirti 10 proc. atlygį administratoriui nuo faktiškai gautos iš turto pardavimo lėšų sumos arba remiantis FABĮ 27 straipsnio 3 dalimi perdavus įkeistą turtą hipotekos kreditoriui nuo paskutinės nustatytos įkeisto turto pardavimo kainos. Taip pat VMI prie LR FM teigimu FABĮ nėra reglamentuotas papildomas atlygis bankroto administratoriui nuo turto pardavimo pajamų. Remiantis FABĮ 22 straipsnio 5 dalimi, pardavus ar perdavus įkeistą turtą, bankroto administravimo išlaidoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų gautos lėšų sumos ar šio turto vertės, išskyrus atvejus, kai įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius sutinka kitaip.

8.4.Bankroto administratorius visiškai nesutinka su tokia VMI prie LR FM pozicija, kadangi minėtoje LR FABĮ 27 str. 3 d. taipogi labai aiškiai numatyta, jog bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų (gautų pardavus ir (ar) perdavus fizinio asmens turtą, fiziniam asmeniui grąžintų skolų, individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir kitų fizinio asmens bankroto proceso metu gautų lėšų). Taipogi kaip matyti iš komentuojamos įstatymo nuostatos,- pardavus ar perdavus įkeistą turtą, bankroto administravimo išlaidoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų gautos lėšų sumos ar šio turto vertės, išskyrus atvejus, kai įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius sutinka kitaip. Tačiau nagrinėjamu atveju plane siūloma bankroto administravimo išlaidoms skirti 10 proc. nuo faktiškai gautos iš turto pardavimo lėšų sumos arba remiantis LR FABĮ 27 str. 3 dalimi perdavus įkeistą turtą hipotekos kreditoriui nuo paskutinės nustatytos įkeisto turto pardavimo kainos. Iš ko aiškiai matyti, jog plane numatytos administravimo išlaidos netgi neviršija įstatymo numatytos ribos, be to pažymima, kad nors įstatymas nustato 15 proc. ribą, tačiau LR FABĮ 27 str. 3 d. taipogi numato, kad galimi atvejai, kai įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius sutinka kitaip, t.y. esant hipotekos kreditoriaus sutikimui procentas skiriamas administravimo išlaidoms gali būti netgi didesnis nei numatyta įstatymo. Pažymima, kad nagrinėjamu atveju remiantis Lietuvos Respublikos teismų praktika formuojama fizinio asmens bankroto bylose numato, jog plane numatomas bankroto administravimo išlaidoms skirti 10 proc. administratoriui nuo faktiškai gautos iš turto pardavimo lėšų sumos yra pagrįstas. “Nustatyta, kad mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad administravimo išlaidoms (atlyginimas bankroto administratoriui ir kitos administravimo išlaidos) dengti bus skiriama 10 proc. pajamų, gautų nuo parduoto bankrutuojančių asmenų turto, jei turtas bus parduotas per 12 mėnesių nuo plano patvirtinimo, arba 8 procentai pajamų gautų už parduotą turtą, jei turtas bus parduotas vėliau, nei per 12 mėnesių nuo plano patvirtinimo. Pabrėžtina, kad nepriklausomai nuo to, už kokią kainą bankroto procese pavyks parduoti R. N. bei V. N. priklausantį nekilnojamąjį turtą (ar turtas bus parduotas už rinkos, ar už didesnę kainą), bankroto administratoriui atiteks toks pat procentas pajamų, koks numatytas plane. Iš gautų pajamų bus dengiamos ne tik per visą bankroto procesą patirtos išlaidos (kanceliarinės, ryšių, transporto, pašto, turto vertinimo, už pažymas iš registrų bei kt.), atlyginimas bankroto administratoriui, tačiau ir privalomieji sumokėti mokesčiai valstybei (pridėtinės vertės mokestis, pelno mokestis). Įvertinus byloje esančius įrodymus yra pagrindo išvadai, kad mokumo atkūrimo plane procentine išraiška nustatyta administravimo išlaidų sąmata nėra per didelė ir pažeidžianti kreditorių teisėtus interesus. Numatyta gauti pajamų suma susijusi su rizika - nepardavus bankrutuojantiems asmenims priklausančio turto už pakankamą kainą, gali būti nepadengtos net būtinosios bankroto administratoriaus išlaidos, be to, įstatymo numatyta bankroto administratoriaus atsakomybė yra didelė, jam teks atlikti įstatyme nustatytas funkcijas administruojant fizinių asmenų bankroto procesą. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog pardavus ar perdavus įkeistą turtą, bankroto administravimo išlaidoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 proc. gautos lėšų sumos ar šio turto vertės, todėl įstatyme nustatytos nuostatos dėl procentinės išraiškos dydžio nėra pažeistos. Pažymėtina, kad nustačius procentinę išraišką administravimo išlaidoms bankroto administratorius yra suinteresuotas parduoti turtą kiek galima didesne kaina ir siekia bankroto proceso operatyvumo. Atsižvelgiant į tai, kad iš anksto neįmanoma nustatyti, kokia bus bankrutuojančių asmenų turto pardavimo kaina, atitinkamai nėra galimybės įvertinti, kokio dydžio atlyginimas bankroto administratoriui bus sumokėtas.” (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-556-123/2016, pažymima, kad minėta nutartis buvo įtrauktą į Lietuvos aukščiausiojo teismo praktikos apžvalgą bylose dėl fizinių asmenų bankroto, kuriai buvo pritarta 2017 m. gegužės 10 d. Civilinių bylų skyriaus teisėjų pasitarime). Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad pats hipotekos kreditorius FIRST INVESTMENT BANK, AD, pritarė pateiktam D. A. mokumo atkūrimo plano projektui, tame tarpe ir numatytoms administravimo išlaidoms, nors akivaizdu, kad didžioji dalis administravimo išlaidų bus dengiama iš įkeisto turto pardavimo ar perdavimo hipotekos kreditoriui. Pažymima, kad kaip nurodyta teikiamame tvirtinti mokumo atkūrimo plane, Lietuvoje esančios turto dalys yra iš esmės mažavertės, nors jų pardavimo sąnaudos atitiks pilno turto pardavimą bei gal net viršys pardavimo pajamas, taipogi pažymima, kad Bulgarijoje esančio turto pardavimas objektyviai bus susijęs su didesnėmis sąnaudomis, kadangi turtas fiziškai randasi Bulgarijoje, be to administratorius UAB “Audata” nuo gautų pajamų turės mokėti valstybei pridėtinės vertės mokestį, todėl administratoriaus nuomone siūlymas bankroto administravimo išlaidoms skirti 10 procentų nuo faktiškai iš turto pardavimo gautų lėšų yra pagrįstas. Ko pasėkoje atsižvelgiant į tai kas aukščiau išdėstyta, VMI prie LR argumentai dėl administravimo išlaidų sąmatos yra akivaizdžiai nepagrįsti, kadangi prieštarauja tiek nurodytam teisiniam reguliavimui, tiek formuojamai teismų praktikai.