- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-20
- Bylos Nr.
- 2A-489-661/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26566-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Alvydas Barkauskas (pran.)
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- L. J., I. J.
- Trečiasis asmuo
- D. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Rūtos Burdulienės ir Neringos Švedienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. G. mokslo, projektavimo ir komercinės įmonės „Georima“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. mokslo, projektavimo ir komercinės įmonės „Georima“ ieškinį atsakovams L. J. ir I. J. dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimo, trečiasis asmuo byloje D. M. ir teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas R. G. mokslo, projektavimo ir komercinė įmonė „Georima“ prašė priteisti iš atsakovų L. J. ir I. J. 26 620 Lt (7 709,68 Eur) skolą už atliktus statybos darbus, 835,07 Lt (241,85 Eur) palūkanų, 907,50 Lt (262,83 Eur) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas L. J. kreipėsi į ieškovą su prašymu įrengti atsakovų statomam namui pamatus. Atsakovas pateikė namo techninį projektą. Šalys sutarė, kad ieškovas atliks statybos darbų dalį, t.y. įrengs pamatų polius, pagal jo paties parengtą pamatų darbo projektą. Šalys susitarė, kad visų darbų kaina sudarys 22 000 Lt be PVM, o įskaičiuojant PVM – 26 620 Lt. Visa suma turėjo būti sumokėta per 7 dienas po darbų atlikimo ir jų perdavimo užsakovams. Ieškovas ir atsakovai 2013-10-21 sudarė statybos rangos sutartį Nr. 20131021, kuri buvo atsakovams persiųsta elektroniniu paštu. Pamatų darbo projektas atsakovams buvo persiųstas 2013-10-30. Atsakovai nurodė, kad jiems sutarties sąlygos bei pamatų darbo projektas yra priimtini. Atlikus darbus, atsakovai juos apžiūrėjo, pareiškė juos priimantys bei patvirtino, kad už juos sumokės per sutartyje nurodytą laiką. 2013-11-27 darbai buvo perduoti atsakovams perdavimo-priėmimo aktu. Atsakovai darbus priėmė, darbų trūkumų nenurodė, nurodė tik pastabas. Pažymėjo, kad ieškovas nerengė ir nekeitė techninio projekto, o ieškovo naujai parengtas darbo projektas buvo suderintas su projekto dalies vadovu D. M., kurį nusamdė atsakovai. D. M. patvirtino darbo projektą, patikslindamas jo rengtą namo techninį projektą, o darbo projekto sprendiniai tapo bendro techninio projekto dalimi. Atsakovai sutartos pinigų sumos nesumokėjo.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime į ieškinį (II t., b.l. 40-42) nurodė su ieškiniu nesutinkantys, prašė jį atmesti. Nurodė, kad šalys susitarė, jog darbai bus atlikti pagal atsakovų pateiktą projektą už 18 000 Lt. Šalys susitarė, kad ieškovas darbus pradės tuomet, kai gaus 8 000 Lt avansą, o likusi 10 000 Lt suma bus sumokėta po darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo. Atsakovas ieškovui sumokėjo 8 000 Lt avansą, tačiau joks dokumentas, patvirtinantis pinigų perdavimą, nebuvo pasirašytas. Ieškovas, atlikęs darbus, sugalvojo įteisinti sutartinius santykius visai kitomis nei buvo susitarta sąlygomis, tačiau tai nereiškia, kad šalys dėl tokių sąlygų susitarė. Vienašalis PVM sąskaitos faktūros išrašymas, sutarties kainos įrašymas į sutarties projektą nepatvirtina, kad šalys dėl tokių sąlygų susitarė. Atsakovai sudarė sutartį su techniniu prižiūrėtoju, kuriam buvo pavesta atstovauti atsakovus santykiuose su rangovu. Rangovui atlikus darbus, techninis prižiūrėtojas peržiūrėjo pamatų gręžtinių polių įrengimo atliktų darbų išpildomąją schemą ir nustatė, kad atlikti darbai neatitinka techninio projekto. Dėl to atsakovai atsisakė ieškovui sumokėti likusią 10 000 Lt sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė priteisti iš atsakovų L. J. ir I. J. solidariai 2 896,20 Eur skolos, 93,63 Eur palūkanų, 262,83 Eur nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą, t.y. 3 252,66 Eur, nuo bylos iškėlimo dienos 2014-08-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 145,34 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo R. G. mokslo, projektavimo ir komercinės įmonės „Georima“, juridinio asmens kodas 121594742, naudai. Kitą ieškinio dalį atmesti.
Teismas konstatavo, jog užsakydami darbus pas ieškovą atsakovai galėjo ir privalėjo pasidomėti, kokius darbus ieškovas gali atlikti ir kokią technologiją darbams atlikti naudoja. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad rangovas pažeidė savo pareigas suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus. Ieškovo parengtas pamatų polių įrengimo darbo projektas buvo raštu suderintas su statinio techniniu projektuotoju D. M. (I t., b.l. 28), kuris teisme patvirtino, kad rangovas tokį projektą jam pateikė, jis patikrino siūlomus pamatų polių įrengimo sprendinius ir, nustatęs, jog juos įgyvendinus, suprojektuota antžeminė pastato dalis nekis, patvirtino pamatų darbo projekto sprendiniams neprieštaraujantis. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl darbų kainos įvertino tai, kad ieškovas, būdamas statybos darbų, konkrečiai pamatų polių įrengimo darbų profesionalas, turėjo pareigą tinkamai įforminti sutartinius santykius, todėl kylančias abejones dėl šalių suderėtos kainos teismas aiškino užsakovų naudai, atsižvelgdamas ir į aplinkybę, kad darbai užsakyti tenkinant buitinius atsakovų šeimos poreikius (CK 6.681 str. 4 d.), nesant byloje įrodymų apie tai, kad šalys susitarė dėl 26 620 Lt kainos už rangos darbus, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193–6.195), sprendė, kad labiau tikėtina, kad šalių suderėta pamatų polių įrengimo darbų kaina yra 18 000 Lt (CPK 176, 185 str., CK 6.676 str. 1 d., 6.198 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas R. G. mokslo, projektavimo ir komercinė įmonė „Georima“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą pakeisti ir nepatenkintoje ieškinio dalyje sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apelianto nuomone teismas neteisingai vertino, laikydamas pakankamu įrodymu pripažinti, kad sutarties kaina sudarė 18000 litų, remdamasis tuo, jog tokios pozicijos nuosekliai laikėsi atsakovas, ją paminėdamas procesiniuose dokumentuose, paaiškinimuose bei darbų priėmimo-perdavimo metu. Apeliantas sutinka, kad pamatų po namų įrengimo kaina yra 18000 Lt, tačiau visuose dokumentuose ir dėstant poziciją teisme nurodė, kad minėtų papildomų darbų kaina yra 4000 Lt, o visų darbų bendra kaina sudarė 22000 Lt. Atsakovas minėjo tik pačių pamatų su išplūktu padu sutartą įrengimo kainą, vengdamas sutikti, sutarta ir dėl papildomų darbų, t.y. žemės darbų kasant rūsio pamatų duobę. Dėl darbų papildomų darbų jis sutiko. Apeliantas taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovai pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Jie nurodo, kad teismo padarytos išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas vertino tiek Ieškovo, tiek Atsakovų pateiktus įrodymus, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės. Pažymėtina, kad Ieškovo vienašalis PVM sąskaitos faktūros išrašymas ir sutarties kainos įrašymas į sutarties projektą bei Apelianto deklaratyvūs teiginiai apeliaciniame skunde nepatvirtina, kad dėl tokių sąlygų šalys susitarė. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, teisingai nurodė, kad šioje byloje pareiga įrodyti, jog šalys susitarė būtent dėl Ieškovo nurodomos darbų kainos, kilo Ieškovui. Ieškovas, būdamas statybos darbų, konkrečiai pamatų polių įrengimo darbų profesionalas, turėjo pareigą tinkamai įforminti sutartinius santykius, todėl kylančias abejones dėl šalių suderėtos kainos, teismas aiškino užsakovų, t.y. Atsakovų naudai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytos tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl skolos, susijusios su statybos ranga, apeliaciniu skundu ginčijama nepriteistas atliktų rangos darbų kainos dalis.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų matyti, jog apeliantas (ieškovas) aiškino, kad šalys susitarė dėl darbų kainos, kokia ji nurodyta ieškovo pateiktoje nepasirašytoje rangos sutartyje (I t., b.l. 22-23), t.y. 26 620 Lt (22 000 Lt + PVM 4 620 Lt). Ieškovas nurodo, kad aplinkybę, jog šalys susitarė dėl šios sumos patvirtina tai, kad ta pati suma nurodyta pažymoje apie atliktų darbų ir išlaidų vertę (I t., b.l. 24), šiai sumai atsakovams išrašyta PVM sąskaita-faktūra (I t., b.l. 25), tokia suma nurodyta ir ieškovo parengtuose darbų perdavimo-priėmimo aktuose (I t., b.l. 7, 26). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog rašytiniai įrodymai nepatvirtino tikslios šalių suderėtos kainos už rangos darbus. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalys žodžiu susitarė ne tik dėl rangos darbų, bet ir dėl jų kainos. Šioje byloje pareiga įrodyti, jog šalys susitarė būtent dėl ieškovo nurodomos darbų kainos, kilo (apeliantui) ieškovui (CPK 178 str.). Pagal CK 6.653 str. 1 d. darbų kaina arba jos apskaičiavimo kriterijai nurodoma rangos sutartyje, o vadovaujantis CK 6.198 str. 1 d. dėl sutarties kainos šalys gali būti susitarusios ir kitaip. Teismas nustatydamas kainą rėmėsi rašytiniais įrodymais bei atsakovo duotais paaiškinimais teisme – atsakovo L. J. pastabomis dėl 2013-11-27 darbų perdavimo-priėmimo akto (I t., b.l. 7, 3), antstolio D. T. 2013-11-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. FA-0241-14-02 (I t., b.l. 30-48).
Kolegijos nuomone, spręsdamas ginčą dėl darbų kainos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantas (ieškovas), būdamas statybos darbų, konkrečiai pamatų polių įrengimo darbų profesionalas, turėjo pareigą tinkamai įforminti sutartinius santykius, todėl kylančias abejones dėl šalių suderėtos kainos aiškino užsakovų naudai, atsižvelgdamas ir į aplinkybę, kad darbai užsakyti tenkinant buitinius atsakovų šeimos poreikius (CK 6.681 str. 4 d.). Taigi, nesant byloje įrodymų apie tai, kad šalys susitarė dėl 26 620 Lt kainos už rangos darbus, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193–6.195), labiau tikėtina laiko, kad šalių suderėta pamatų polių įrengimo darbų kaina yra 18 000 Lt (CPK 176, 185 str., CK 6.676 str. 1 d., 6.198 str.).
Dėl avanso sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismas, aplinkybę, jog 8 000 Lt kaip avansas apeliantui jau buvo sumokėtas prieš pradedant darbus, atitinkamai rėmėsi nuosekliai procesiniais dokumentais bei teismo posėdžio metu atsakovo L. J. paaiškiniamais, kuri nurodyta atsakovui teikiant pastabas dėl darbų perdavimo-priėmimo akto (I t., b.l. 7, 4 pastaba), šis atsakovo teiginys užfiksuotas ir antstolio D. T. 2013-11-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FA-0241-14-02 (I t., b.l. 30-48) bei atsakovo L. J. banko sąskaitos išrašu, iš kurio matyti, kad 2013 metų rudenį jis išimdavo iš savo sąskaitos grynuosius pinigus (III t., b.l. 112-113). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuris šiuo atveju rėmėsi tikėtinumo taisykle, jog atsakovas L. J. buvo sumokėjęs 8 000 Lt avansą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovas apeliaciniu skundu taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nepriteisti 5000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas nurodo, kad išlaidos, kurias ieškovas patyrė besirengdamas kreiptis į teismą, yra pripažintinos bylinėjimosi išlaidomis, nes tokiomis yra visos išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu. Tad šios išlaidos nėra atstovavimą, tačiau yra išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Taip pat nurodo, kad faktas, jog įmonės darbuotojas parengė bylą teismui, nesudaro pagrindo netenkinti reikalavimo priteisti išlaidas, patirtas rengiantis ginčo nagrinėjimui iki bylos teisme pradžios. Tačiau sutikti su šiais apelianto teiginiais nėra jokio teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas apeliantui aiškiai nurodė aktualią Aukščiausiojo teismo praktiką šiuo konkrečiu atveju. Kasacinio teismo praktikoje CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. V. v. J. B. -R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-104/2009). O apelianto nurodomos išlaidos - procesinių dokumentų parengimas teismui, kurios savo prasme tiesiogiai atitinka Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 dėl patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo aptariamas išlaidas advokato ir advokato padėjėjo atlyginamas, yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl minėti apelianto argumentai dėl kitokios įstatymo normos interpretacijos patirtoms 5000 Lt išlaidoms yra nepagrįsti. Aplinkybė, kad apeliantas bylinėjimosi išlaidoms patirtoms rengiant procesinius dokumentus teismui įvardina kitaip nei pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo kitaip spręsti šio klausimo, nes tinkamas tiek materialiosios, tiek proceso teisės normų taikymas yra teismo, o ne bylos šalių prerogatyva.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje pateiktuose mokėjimo dokumentuose nurodyta, kad ieškovas patyrė 200 EUR išlaidų už advokato paslaugas surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Minėtos išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos iš apelianto.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. G. mokslo, projektavimo ir komercinės įmonės „Georima“ 605 eurų bylinėjimosi išlaidų atsakovui L. J. a.k. (duomenys neskelbtini)