- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-16
- Bylos Nr.
- e2-3745-1069/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01447-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Atsakovas
- J. R.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajono savivaldybėje
- Kategorijos
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajono savivaldybėje ieškinį atsakovui J. R. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo nepilnamečiam vaikui, išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo bei nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. ieškovė prašo: 1) neterminuotai apriboti tėvo J. R. valdžią jo nepilnamečio sūnaus R. R., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) pakeisti 2004-02-03 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimą (civilinėje byloje Nr. N2-219⁶ 2004 m.) dalyje, dėl išlaikymo priteisimo, ir priteisti iš atsakovo J. R. išlaikymą R. R. po 150 Eur kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis nuo laikinosios rūpybos nustatymo dienos (2020-07-2) iki sūnaus pilnametystės; 3) nustatyti nepilnamečio R. R. gyvenamąją vietą su laikinuoju rūpintoju, jo gyvenamojoje vietoje; 4) paskirti laikinąjį rūpintoją išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio R. R. nuolatinės rūpybos nustatymo bei rūpintojo paskyrimo įsiteisėjimo dienos; 5) priteisti iš atsakovo visas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad J. R., būdamas santuokoje su J. R., (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus R. R., kurio šiuo metu neaugina. 2004-02-03 teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui. Santuoka tarp J. R. ir J. R. buvo nutraukta 2006-01-02. Nepilnamečio motina 2010-09-25 įregistravo santuoką su Ž. K.. Šeimoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus Ž. K.. Iš ankstesnių santykių nepilnamečio motina augino sūnų E. B., gimusį (duomenys neskelbtini). Nepilnamečio R. R. motina J. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau - Tarnyba) nepilnamečio šeima žinoma nuo 2007-07-14, J. K. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. J. K. ištekėjus už Ž. K., socialinių įgūdžių ugdymo bei palaikymo paslaugos buvo teikiamos iki pat jos mirties, nes Tarnyboje ne kartą buvo gauta informacija apie galimai pažeidžiamas vaiko teises ir buvo nustatyta, kad vaikas auga aplinkoje, kurioje galimai smurtaujama, vaiko teisių pažeidimai nustatyti dėl motinos netinkamo elgesio. Mirus nepilnamečio motinai, socialinė darbuotoja, teikianti šeimai socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas, susisiekė su biologiniu berniuko tėvu J. R. ir informavo apie nepilnamečio motinos mirtį bei apie tai, kad jo pareiga yra auginti bei rūpintis sūnumi. Tarnybos specialistai nuvyko į atsakovo gyvenamą vietą ir su atsakovu bei jo šeima sprendė klausimus dėl nepilnamečio R. R. teisių bei teisėtų interesų užtikrinimo. Tačiau nepilnametis atsisakė vykti gyventi į savo biologinio tėvo šeimą ir norėjo toliau gyventi sau artimoje aplinkoje su patėviu bei broliu. Mirus nepilnamečio motinai, nepilnamečio R. R. nuomonė dėl gyvenimo nekito, ji yra užfiksuota 2020-05-08 pranešime apie galimą Vaiko teisių pažeidimą, 2020-05-12 ir 2020-07-14 R. R. paaiškinimuose, 2020-05-14 Vaiko situacijos vertinimo anketoje. Vaikinas visada teigė, kad nori likti gyventi su patėviu, nes su biologiniu tėvu per 17 metų matėsi vieną kartą, su juo nebendravo, tėvo biologinės šeimos nepažįsta, o savo šeima nepilnametis laiko brolį Ž. K. ir patėvį Ž. K.. R. R. dėl patirtų išgyvenimų teko teikti psichiatro pagalbą, vaikinas nuo 2020-06-18 iki 2020-06-30 buvo gydomas VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filiale. Po gydymosi, gydantis nepilnamečio gydytojas rekomendacijoje nurodo, kad berniuko globos nustatymo procese rekomenduojama atsižvelgti į berniuko norą likti gyventi su patėviu. Taip pat rekomenduojama supratingumas, psichologinis palaikymas ir dėmesys nepilnamečiui. Vaikinas skaudžiai išgyvena mamos netektį, baiminasi dėl to, kad gali tekti gyventi visai nepažįstamoje aplinkoje su svetimais asmenimis. Atsakovas, 2020-05-08 Tarnybos specialistėms paaiškino, kad su sūnumi jam draudė bendrauti nepilnamečio motina, tačiau pats nesikreipė į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nesiekė spręsti su vaiko motina iškilusių problemų dėl galimybės dalyvauti vaiko gyvenime, nelankė jo gyvenamojoje vietoje, ugdymo įstaigoje. Mirus nepilnamečio motinai, tėvas J. R. teigė, kad vaikas gali ateiti ir gyventi pas jį, jei nori. Su tėvu bendraudami specialistai priėjo išvados, kad tėvas nesupranta, kad jis turi dėti pastangas dėl ryšio su vaiku atstatymo, nes jie šiuo metu yra svetimi žmonės vienas kitam, o mirus nepilnamečio motinai, įstatyminiu vaiko atstovu yra būtent jis. Šilutės socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja paaiškino, kad R. R. visada augo su mama ir dar vienu, šiuo metu jau pilnamečiu, broliu. Vėliau moteris sukūrė šeimą su Ž. K. ir kartu augino sūnų bei susilaukė vieno bendro vaiko. Berniuko gyvenime biologinis tėvas J. R. nedalyvavo, nėra duomenų, kad tėvas domėjosi vaiku ar jį lankydavo. Socialinės darbuotojos žiniomis, R. R. pirmas rado mamą negyvą ir dėl šio įvykio vaikas yra sukrėstas. Po mamos mirties jis išreiškė norą toliau gyventi savo namuose, kuriuose gyveno visą gyvenimą, kartu su patėviu ir broliais. Berniukas pasakojo, kad turi nuoskaudų tėvui ir nenori su juo bendrauti ar vykti gyventi pas jį. (duomenys neskelbtini), kurią lanko R. R., pedagogai nurodė, kad biologinis R. R. tėvas niekada nebendravo su mokyklos administracija, klasės auklėtoja ar mokytojais ir nesidomėjo sūnaus mokymosi. Tarnyba nustatė apsaugos vaikui poreikį ir taikė laikinosios priežiūros priemonę R. R.. Nuo 2020-05-14 R. R. buvo nustatyta laikinoji priežiūra, emociniais ryšiais susijusioje patėvio Ž. K. šeimoje. Taikant laikinosios priežiūros priemonę, Tarnyba atsižvelgė į nepilnamečio norą bei į tai, kad R. R. visą gyvenimą augino motina, tėvas vaiko gyvenime nedalyvavo, tik teikė išlaikymą. Vaiko tėvas J. R. sutiko, kad sūnus liktų gyventi Ž. K. šeimoje, jam buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, taikant laikinosios priežiūros priemonę, tai yra, kad jis yra vaiko įstatyminis atstovas ir privalo lankyti sūnų, rūpintis juo, bendradarbiauti su pagalba sūnui teikiančiais specialistais, siekti atkurti tėvo ryšį su sūnumi. J. R. buvo informuotas, kad laikinoji priežiūra yra skirta mėnesiui laiko ir po to bus vertinami pokyčiai šeimoje ir galimybė R. R. gyventi su biologiniu tėvu.
3. Tarnyba 2020-05-14 inicijavo R. R. ir J. R. atvejo vadybininko bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Mobiliosios komandos (toliau - Mobili komanda) specialistų pagalbą, kad padėtų šeimai įveikti krizinę situaciją. 2020-06-17 vykusiame atvejo vadybos posėdyje Mobilios komandos specialistai, teikę intensyvią pagalbą šeimai, identifikavo šeimos problemas: tarp tėvo ir sūnaus nėra emocinio ryšio, tėvo tėvystės, socialinių įgūdžių stoka, neigiamas požiūris į specialistus ir teikiamą pagalbą. Taip pat nurodė, kad tėvui trūksta vidinės motyvacijos dėl problemų sprendimo, jis nesuvokia emocinio ryšio su vaiku kūrimo svarbos, nepripažįsta turintis problemų, jis prioritetą teikia darbui, o ne bendravimui su vaiku. Atsižvelgiant į tai, šeimai buvo sudarytas pagalbos planas, numatyti įpareigojimai tėvui. Nepilnamečio tėvas posėdžio metu akcentavo, kad jis labai užsiėmęs ir norėtų parašyti įgaliojimą, kad sūnumi ir jo poreikiais rūpintųsi Ž. K., atsakovas nesutiko, kad šeimai būtų skirtos socialinės paslaugos, kadangi nuolat bendrauti su specialistais jis neturi laiko ir noro. Posėdžio metu buvo nutarta pratęsti laikinosios priežiūros priemonę, o tėvui vykdyti specialistų įpareigojimus, siekiant, kad jis suvoktų savo vietą sūnaus gyvenime, ugdyti tėvystės įgūdžius ir taip vaikas galėtų gyventi savo biologinėje šeimoje. Sekantį posėdį nutarta organizuoti 2020-07-14. Tarnybos specialistai, atvejo vadybininkas, socialinis darbuotojas po mėnesio laiko, 2020-07-14 dalyvavo atvejo vadybos posėdyje ir įvertinę situaciją, nustatė, kad J. R. nevykdo įpareigojimų, jis net neatvyko į posėdį, tuo išreikšdamas savo poziciją, kad jam visai nesvarbu, kas toliau rūpinsis jo sūnumi, kur jis augs, kur tęs mokymąsi, kokia jo sveikatos, emocinė būklė. Akivaizdu, kad laikinosios priežiūros skyrimas R. R. nepasiteisino, dėl nepilnamečio tėvo kaltės negalima buvo toliau tęsti laikinosios priežiūros, nes ji yra neefektyvi, tėvas ir toliau neįgyvendina tėvo valdžios, ir tokiu būdu negali atstovauti sūnaus interesų, atsisako bendradarbiauti su specialistais bei priimti pagalbą dėl ryšio su sūnumi atstatymo. Tarnyba negalėjo R. R. perduoti rūpintis tėvui, kadangi jis yra nusišalinęs nuo sūnaus auginimo, ugdymo, auklėjimo, su vaiku nebendrauja, tarp vaiko ir tėvo nėra susiklostę šeimyniniai ryšiai, vaikas tėvo faktiškai nepažįsta, kategoriškai atsisako vykti pas jį gyventi. Nepilnamečio tėvas J. R. neprieštarauja, kad sūnus gyventų Ž. K. šeimoje, jis nesiekia pats auginti sūnaus, jam buvo ir dabar yra patogi tokia situacija ir jis nieko neplanuoja keisti. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2020-07-20 nutartimi (c/b Nr. eS2-3004-385/2020) išdavė leidimą paimti nepilnametį iš tėvo J. R.. Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2020-08-12 direktoriaus įsakymu Nr. Al-1026 R. R. nuo 2020-07-23 nustatyta laikinoji rūpyba ir paskirtas laikinasis rūpintojas. Atsakovas, jau pirmojo atvejo vadybos posėdžio metu (2020-06-17) pareiškė, kad kategoriškai atsisako specialistų paslaugų, kurių pagalba būtų galimybė tarp jo ir sūnaus užmegzti emocinį ryšį, tėvui sustiprinti tėvystės įgūdžius, pradėti bendravimą su sūnumi, todėl specialistų rekomendacijos bei pagalbos šeimai priemonės nebebuvo įtrauktos. Atsižvelgiant į tai, Šilutės socialinių paslaugų centro 2020-08-04 direktoriaus įsakymu Nr.V2-128 atsakovui buvo nutrauktas atvejo vadybos procesas.
4. Atsakovas J. R. neįgyvendina tėvo valdžios, jis yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus priežiūros, auklėjimo, su sūnumi nebendrauja ir nesiekia užmegzti ryšio, kurio tarp sūnaus ir tėvo nebuvo daugelį metų. Atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas bei į tai, kad tėvas nėra motyvuotas keisti požiūrio į sūnaus ir jo, kaip tėvo ryšio užmezgimą, o profesionalių specialistų pagalbos nepriėmė ir nepriima, sūnumi nesidomi ir nesirūpina, akivaizdu, kad tėvas neįgyvendina tėvo valdžios ir nėra duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose (buvęs pavadinimas Šilutės rajono apylinkės teismas) 2004-02-03 iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui R. R. po 150 Lt (44 Eur). Išlaikymas nepilnamečiui po 44 Eur iš atsakovo buvo priteistas kai berniukui buvo metukai, šiuo metu vaiko poreikiai išaugo, todėl yra pagrindas padindi išlaikymą nepilnamečiui. Atsakovas yra darbingas, turi visas galimybes dirbti, augina dar vieną nepilnametį sūnų J. P. R., gimusį (duomenys neskelbtini), nepilnamečiu R. R. prašomu priteisti išlaikymu siekiama užtikrinti berniuko amžių ir socialinę brandą.
II. Atsakovo procesinė pozicija
5. Atsakovas atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais iš esmės sutiko, nurodydamas, kad su savo biologiniu sūnumi R. R. jis nepalaiko jokių santykių, berniukas nenori bendrauti nei su juo nei su atsakovo šeimoje augančiu savo broliu (J. P. R.), todėl mano, kad jų tarpusavio bendravimas yra neįmanomas. Atsakovas paaiškino, kad yra neįgalus, jam nustatytas 60 procentų darbingumo lygis. Šiuo metu nedirba, jo sutuoktinė verčiasi ūkininko veikla, turi ūkį ir augina karves, o atsakovas pagal išgales padeda. Atsakovas gauna tik 157 Eur invalidumo išmoką, iš kurios turi išlaikyti ir kitą nepilnametį sūnų. Priteistą išlaikymą 80 Eur jis moka reguliariai, įsiskolinimo nėra, šiai aplinkybei pagrįsti teismui pateikė ir bylos svarstymui prašo prijungti mokėjimo pavedimus, atliktus per AB „Lietuvos paštas“. Atsakovui prašoma priteisti išlaikymo suma yra didelė. Savo gyvenamojo būsto neturi, gyvena tėvo namuose. Savo vardu turi žemės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
Dėl tėvo valdžios ribojimo
6. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).
7. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 d. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 d., yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 d. nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo.
8. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-04 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
9. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008).
10. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
11. Byloje nustatyta, kad atsakovas J. R. yra nepilnamečio R. R., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. Nepilnamečio R. R. mama - J. R.. J. R. ir J. R. santuoką nutraukė 2006-01-02. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-02-05 įsakymu Nr. Al-122 „Dėl įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ J. R. šeima įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. J. R. 2010-09-25 susituokė su Ž. K.. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-11-25 įsakymu Nr. Al-1252 „Dėl Ž. K. įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ Ž. K. šeima įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nepilnamečio mama J. K. (duomenys neskelbtini) mirė.
12. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-07-20 nutartimi išduotas leidimas paimti nepilnametį R. R. iš jo tėvo J. R.. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2020-08-12 įsakymu Nr. Al-1026 R. R. nuo 2020-07-23 nustatyta laikinoji rūpyba ir paskirtas laikinasis rūpintojas. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo gydytojo 2020-06-21 epikrizėje išsakyta rekomendacija paisyti R. R. valios likti gyventi su laikinuoju globėju. Tokį norą R. R. ne kartą išreiškė raštu (berniuko rašytiniai paaiškinimai 2020-05-12, 2020-07-14) ir žodžiu, teigdamas, kad su tėvu yra svetimi, nepažįsta jo šeimos ir, kad nori likti savo šeimoje su broliu ir patėviu, su kuriais yra artimas.
13. Taip pat nustatyta, kad atsakovas J. R. tiek specialistų pagalbos teikimo procese tiek ir teismo posėdžio metu vienareikšmiškai tvirtino, jog jam nėra jokios galimybės atkurti santykių ir emocinio ryšio su sūnumi R. R.. Teismo posėdžio metu atsakovo išsakyta pozicija leidžia įsitikinti, kad jau daugelį metų tėvo ir sūnaus santykiai yra nutrūkę ir atsakovas neturi motyvacijos siekti jų atnaujinimo.
14. Teismas, atsižvelgdamas į ištirtų įrodymų visuma, sprendžia, kad byloje pakanka duomenų spręsti, jog atsakovas yra nusišalinęs nuo nepilnamečio vaiko auginimo, jų santykiai yra susvetimėję, atsakovas akivaizdžiai neturi noro ir motyvacijos atkurti ryšį su sūnumi. Be to, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti prielaidas, kad aptarta padėtis artimiausiu metu galėtų iš esmės pasikeisti (CPK 185 straipsnis).
15. Apibendrindamas pirmiau nustatytas konkrečias faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad jos sudaro pagrindą neterminuotai apriboti tėvo valdžią (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Dėl to yra tenkinamas ieškovės reikalavimas ir neterminuotai apribotina atsakovo J. R. tėvo valdžia jo sūnaus R. R. atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio, CK 3.180 straipsnio 1 ir 2 dalis).
16. Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Be to, pažymėtina, kad apribojus tėvo valdžią neterminuotai, be atskiro tėvo sutikimo vaikas gali būti įvaikinamas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis, 3.219 straipsnio 3 dalis).
17. Neterminuotai apribojus atsakovų tėvo valdžią vaikui iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos / rūpybos nustatymo įsiteisėjimo R. R. gyvenamoji vieta nustatytina su pagal Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-08-27 įsakymu Nr. A1-1026 paskirtu laikinuoju globėju jo gyvenamojoje vietoje (CPK 407 straipsnis).
Dėl išlaikymo priteisimo
18. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis).
19. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Be to, išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik nepilnamečių vaikų poreikiams bet ir jų tėvų turtinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
20. Ieškovė prašo padidinti iš J. R. Šilutės rajono apylinkės teismo 2004-02-03 sprendimu priteistą išlaikymo dydį sūnui (150 Lt, ekvivalentas eurais – 44 Eur), kadangi ši suma neatitinka vaiko poreikių. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį
21. Byloje nustatyta, kad atsakovas yra neįgalus, teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam nustatytas 60 proc. darbingumo lygis, jis padeda ūkininkauti sutuoktinei. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys leidžia įsitikinti apie atsakovui apskaičiuotą 250,89 Eur pašalpos sumą (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 376 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nurodė, kad jis augina ir išlaiko dar vieną nepilnametį sūnų – J. P. R., gimusį (duomenys neskelbtini).
22. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, manytina, kad jo galimybės susirasti papildomą darbą yra taip pat ribotos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas augina ir išlaiko dar vieną panašaus amžiaus nepilnametį vaiką, darytina išvada, kad jam bus sudėtinga tinkamai vykdyti 150 Eur per mėnesį išlaikymo prievolę nepilnamečiui vaikui, todėl darytina išvada, kad tikslinga mažinti ieškovės prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymo dydį. Tokios pozicijos laikomasi ir teisminėje praktikoje (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2020-12-03 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1282-538/2020). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš atsakovo nepilnamečiam sūnui priteistinas po 100 Eur išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį.
23. Kita vertus, paskyrus rūpybą nepilnamečiam vaikui yra skiriama atitinkama valstybės išmoka, kuri taip pat turi būti naudojama nepilnamečio vaiko išlaikymui. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-02 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
25. Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, iš atsakovo priteistina 75 Eur žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 27 Eur žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš viso iš atsakovo priteistina valstybės naudai 102 Eur dydžio žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša
26. Pagal CPK 406 straipsnio 2 dalį, 407 straipsnį priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. CPK 496¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.
27. Taigi pagal bendrąją taisyklę tėvų valdžios apribojimo ir vaiko nuolatinės globos nustatymo klausimai spręstini atskirose bylose. Tokio teisinio reglamentavimo tikslas – apsaugoti būsimų nepilnamečio vaiko globėjų duomenis, užtikrinti būsimos globos konfidencialumą ir vaiko interesus.
28. CPK 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad priimdamas sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat, jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis.
29. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko globėjų duomenis, užtikrinti būsimos globos konfidencialumą ir vaiko interesus teismas pripažįsta nevieša bylos medžiagos dalį – Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-08-27 įsakymą Nr. A1-1026, kuriame yra pateikti asmens duomenys apie vaiko globėjus. Taip pat, siekiant užtikrinti duomenų apie vaiko sveikatos būklę konfidencialumą, teismas pripažįsta nevieša bylos medžiagos dalį – VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo gydytojo 2020-06-21 epikrizę.
30. Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10, 259, 260, 263–271 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406, 407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 504 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Neterminuotai apriboti atsakovo J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su pagal Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-08-27 įsakymu Nr. A1-1026 paskirtu laikinuoju globėju jo gyvenamojoje vietoje.
Padidinti iš atsakovo J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu, priteistą išlaikymo dydį sūnui R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir priteisti nuo laikinosios rūpybos nustatymo dienos (2020-07-23) iki vaiko pilnametystės, kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieno šimto eurų), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir išieškomų lėšų tvarkytoju paskirti vaiko rūpintoją.
Paskirti R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikinąjį globėją (rūpintoją), pagal Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-08-27 įsakymą Nr. A1-1026, išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo bei globėjo (rūpintojo) paskyrimo įsiteisėjimo.
Priteisti iš atsakovo J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 102 Eur (vieną šimtą du eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Inicijuoti procesą dėl nepilnamečio R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinės rūpybos nustatymo ir nuolatinio rūpintojo paskyrimo.
Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Pripažinti nevieša bylos medžiagos dalį – Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-08-27 įsakymą Nr. A1-1026 ir viešosios įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo gydytojo 2020-06-21 epikrizę.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.
Šis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.