Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1273-467/2017

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-10-19
Bylos Nr.: 2A-1273-467/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-06461-2013-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jadvyga Mardosevič, Andrius Ignotas, Alma Urbanavičienė
Ieškovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos
Atsakovas: N. G., L. B., G. S., J. G.
Trečiasis asmuo: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, D. N., V. Š., K. Š., A. J. Z., D. K.

Kategorijos

3.1.3.4.1Privalomas procesinis bendrininkavimas

Civilinė byla Nr. 2A-1273-467/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06461-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.4.1.; 3.1.3.4.2.; 3.3.1.18.1. (s)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Andrius Ignotas, Jadvyga Mardosevič ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atsakovams N. G., L. B., G. S. ir J. G. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys - Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, D. N., V. Š., K. Š., A. J. Z. ir D. K..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2013 m. vasario 26 d. kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį 2014 m. lapkričio 13 d. patikslino, ir prašė įpareigoti atsakovus N. G., L. B., G. S. ir J. G. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai perstatytas namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje - bute, adresu (duomenys neskelbtini), dalis taip, kad atitiktų Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro 1981 m. rugpjūčio 05 d. duomenis bei sutvarkyti statybvietę.

2. Ieškovas nurodė, kad atsakovė N. G., neturėdama normatyviniuose techniniuose dokumentuose nurodytų privalomųjų techninių dokumentų, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo (duomenys neskelbtini)dalyje, bute Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai vykdė statybos darbus, pakeisdama stogo konstrukciją, paaukštindama 2 m. išorines sienas. Padarius pakeitimus, buvo įrengtos dvi naujos patalpos. Tam statytojas privalėjo turėti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau atsakovė N. G. darbus atliko be statybą leidžiančio dokumento, todėl statyba laikytina savavališka ir privalo būti pašalinta, sutvarkant statybvietę.

3. Dėl savavališkos statybos atsakovei N. G. buvo surašytas savavališkos statybos aktas, kuriuo ji buvo įpareigota nugriauti savavališkos statybos objektą ir sutvarkyti statybvietę, tačiau to nepadarė, todėl ieškovas kreipėsi į teismą.

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-30 nutartyje nurodė, kad stogo konstrukcijų ir išorinių namo sienų, kurios buvo atstatytos po gaisro, finansavimo ir statybos darbus atliko bendrasavininkiai, gyvenantys toje namo dalyje, kurioje buvo atstatomas stogas. Namo stogas ir išorinės sienos, kaip pagrindinės namo konstrukcijos, priklauso savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis (CK 4.82 str. 1 d.). Tokiu atveju, teismo nuomone, yra absoliutus procesinis atsakovų bendrininkavimas tarp bendrasavininkų (CPK 43 str.). Atsižvelgiant į šią teismo nutartį, ieškovas pateikė patikslintą ieškinį.

Atsiliepimas

5. Atsakovė N. G. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2002-05-17 pirkimo-pardavimo sutartimi ji įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Prieš jai įsikuriant, kilo gaisras ir sudegė pastato stogas. Visi butų savininkai finansavo stogo remonto darbus. Vieno iš butų savininku yra valstybė, kuri žinojo apie esamą situaciją ir prisidėjo prie remonto darbų, suteikdama šiferio lakštus stogo remontui. Po stogo remonto pasikeitė stogo nuolydžio kampas, o pats stogo aukštis nesikeitė. Kadangi stogas yra bendra namo konstrukcija, ji priklauso visiems namo savininkams. Po stogo remonto darbų paties pastato ilgis, plotis, aukštis nepasikeitė, tačiau pasikeitė stogo nuolydžio kampas.

6. Atsakovės teigimu, ieškovas neteisingai nurodo, kad dėl pakeistų stogo konstrukcijų yra įrengtos dvi naujos patalpos, kurių kiekvienos plotas sudaro apie 13 kv.m, nes iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos, inventorinis Nr. 5994 matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra dvi patalpos – pastogės patalpos, į kurias patenkama iš atsakovei priklausančio buto, taigi ieškovo minimos dvi patalpos nėra naujai pastatytos.

7. Atsakovės teigimu, ieškinio reikalavimas neatitinka savavališkos statybos akte suformuluoto reikalavimo, iš ieškinio nėra aišku, kokios patalpos yra laikytinos savavališkos statybos padariniais: ar pakeista stogo konstrukcija, ar namo (pastato) išorinių sienų paaukštinimas.

8. Atsakovė taip pat prašė taikyti ieškinio senatį, nes stogo remonto darbai atlikti 2002 m. vasarą, o ieškinys reiškiamas praėjus daugiau nei 10 metų. Ieškovas jau 2003 metais žinojo apie atliktus statybos darbus (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2003-04-11 nutarimu paskyrė nuobaudą už savavališką statybą, o trečiasis asmuo K. Š. patvirtino faktą, jog, prasidėjus statyboms, pranešė atsakingoms institucijoms).

9. Atsakovė G. S. atsiliepime su ieškiniu sutiko, prašė ieškinio jos atžvilgiu netenkinti. Nurodė, kad yra netinkama atsakovė, kadangi nedalyvavo savavališkoje statyboje. Buto savininke tapo 2007 metais, o savavališkos statybos darbai atlikti anksčiau, taigi neprisidėjo prie statybų nei lėšomis, nei darbu. Ieškinio dalykas ne bendrasavininkių teisės ir pareigos, bet pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl procesinis bendrininkavimas neatsiranda.

10. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinti. Nurodė, jog statinys patenka į Kultūros vertybių registre registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės – Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Antakalniu, teritoriją. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 17 dalies 4 punktą turėjo būti gautas Kultūros paveldo departamento pritarimas, tačiau niekas nėra kreipęsis dėl pritarimo ginčo objektui.

11. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, jog sutinka su ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis.

12. Trečiasis asmuo J. G. atsiliepime į ieškinį prašė civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, jog nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio subjektas ir neturi teisinio suinteresuotumo byloje.

13. Atsakovas J. G. 2015 m. balandžio 13 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė pakeisti atsakovą tinkamu atsakovu, pakeičiant jo procesinį statusą į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, o, ieškovui nesutikus to padaryti - atmesti ieškinį.

14. Atsakovas J. G. nurodė, jog savavališkos statybos darbai atlikti 2002 m. liepos mėnesį po įvykusio gaisro. Pagal tuo metu galiojusią Statybos įstatymo 28 straipsnio redakciją reikšti reikalavimus dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo buvo galima tik statytojui (užsakovui), o vėlesnė įstatymo redakcija išplėtė subjektų ratą, kuriems gali būti reiškiamas reikalavimas. Gramatinis ir teleologinis teisės normų aiškinimas leidžia teigti, jog reikalavimai turi būti reiškiami statytojui (užsakovui), tik jo nenustačius, įpareigojimai gali būti reiškiami kitiems asmenims, neatlikusiems savavališkos statybos darbų. Jei statytojas (užsakovas) yra žinomas, nėra pagrindo reikšti reikalavimo kitiems asmenims.

15. Šiuo atveju darbus organizavo ir atliko N. G., M. V., V. K., A. J. Z., todėl jie laikytini užsakovais ir yra atsakingi dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Atsakovas J. G. nėra užsakovas, statybos darbų neužsakinėjo ir jų nefinansavo, todėl nėra tinkamas atsakomybės subjektas. Ieškovas netinkamai taiko absoliutaus procesinio bendrininkavimo institutą, nes pagrindas pripažinti absoliutų procesinį bendrininkavimą buvo ne bendrosios nuosavybės teisiniai santykiai, o bendrai vykdyti savavališkos statybos darbai.

16. Ieškovas procesą atsakovo J. G. atžvilgiu pradėjo neteisėtai, nes buvo pažeista savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra. Ieškovas privalėjo atsakovo atžvilgiu surašyti aktą ir nustatyti terminą savavališkos statybos padarinių pašalinimui. Tik nepašalinus padarinių nustatytu terminu, ieškovas įgytų teisę kreiptis į teismą su ieškiniu. Atsakovo atžvilgiu aktas nebuvo surašytas, todėl ieškovas neturėjo teisės kreiptis į teismą su ieškiniu šio atsakovo atžvilgiu.

Atsiliepimas

17. Atsakovas J. G. 2016 m. rugsėjo 6 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė pakeisti atsakovo teisinį statusą iš atsakovo į trečiojo asmens ir prašė tenkinti ieškinį dalyje dėl reikalavimų atsakovei N. G., kuri atliko savavališkos statybos darbus, neturėdama statybą leidžiančio dokumento. Atliekant statinio rekonstrukcijos darbus, nebuvo atsižvelgta į pastato būklę ir laikančių konstrukcijų galimybes išlaikyti naują stogo konstrukciją ir aukštesnes sienas. Pastatas pripažintas avariniu pagal 2014 m. birželio 2 d. aktą. Kadangi pastatas pripažintas avariniu, todėl savavališkos statybos padariniai turi būti pašalinti nedelsiant, siekiant išvengti avarijos grėsmės.

18. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė priimti sprendimą pagal teisės aktų reikalavimus ir byloje nustatytas aplinkybes. Nurodė, jog savivaldybė nėra išdavusi atsakovei N. G. leidimo atlikti ieškinyje nurodytus statybos darbus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dallies - įpareigojo atsakovę N. G. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai perstatytas namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), dalis taip, kad atitiktų Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Valstybės įmonės Vilniaus filialo 1981 m. rugpjūčio 05 d. nekilnojamojo turto kadastro duomenis ir sutvarkyti statybvietę; ieškinį dalyje dėl reikalavimų, pareikštų atsakovams L. B., J. G., G. S., atmetė; paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.

20. Teismas nurodė, kad ieškovas 2012 m. balandžio 23 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu ir 2012 m. birželio 15 d. savavališkos statybos aktu nustatė, jog buvo pakeista namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcija, paaukštinant stogą; gyvenamojo namo pietinėje ir šiaurinėje pusėse išorinės sienos paaukštintos 2,0 m; rekonstruota savavališkai; statytoju ir užsakovu nurodyta atsakovė N. G.. Ieškovas 2012 m. birželio 18 d. reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius pareikalavo atsakovės N. G. iki 2012 m. gruodžio 15 d. išardyti savavališkai perstatytas statinio dalis ir sutvarkyti statybvietę, tačiau 2013 m. sausio 3 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu nustatė, kad atsakovė N. G. nepašalino savavališkos statybos padarinių.

21. Atsakovė N. G. pateikė ekspertinio tyrimo 2014 m. birželio 26 d. aktą, iš kurio matyti, kad, eksperto vertinimu, pastato aukštis, atlikus remonto darbus po gaisro, išliko tame pačiame aukštyje; pastato konstrukcijos priklauso visiems pastato bendraturčiams; pastato stogas nuo vandens saugo mansardinio ir žemesnių aukštų patalpas. Vilniaus miesto savivaldybės 2014 m. birželio 2 d. statinio pripažinimo avariniu aktu ginčo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintas avariniu.

22. Pirmosios instancijos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo rekonstrukciją atliko atsakovė N. G., tuo tarpu namo bendrasavininkiai N. Ž., kuriai 2003 metais buvo skirta administracinė nuobauda už stogo rekonstrukcijos atlikimo metu padarytus pažeidimus, kurie padaryti remontuojant ne ginčo stogo, bet kitą stogo dalį, ir jos teisių perėmėja L. B. nėra atlikę jokių statybinių rekonstrukcinių darbų ginčo stogo dalyje, todėl ieškinio reikalavimai N. Ž. teisių perėmėjai L. B. yra nepagrįsti ir atmestini.

23. Teismas konstatavo, kad, be atsakovės N. G. paaiškinimų, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių statytojų (užsakovų) privalomą procesinį bendrininkavimą, t. y., kad prie statybos rekonstrukcijos darbų prisidėjo kiti namo bendrasavininkiai - (duomenys neskelbtini) buto savininkė V. K. ir (duomenys neskelbtini) buto savininkė A. J. Z., todėl jų atžvilgiu ieškinį taip pat atmetė, o statytoja (užsakove) pripažino vieną atsakovę N. G..

24. Atsižvelgdamas į tai, kad (duomenys neskelbtini) buto savininkė V. K. ir (duomenys neskelbtini) buto savininkė A. J. Z., nėra statytojos (užsakovės) dėl ginčo statybos rekonstrukcinių darbų, teismas jų turto naujųjų įgijėjų J. G. ir G. S. taip pat nelaikė atsakingais statytojais (užsakovais) Statybos įstatymo prasme ir reikalavimus jų atžvilgiu atmetė.

25. Dėl ieškinio senaties taikymo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo darbai buvo baigti iki 2002 metų vasaros pabaigos, t. y. 2002 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovas 2003 m. pradžioje buvo nuvykęs ir apžiūrėjo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo dalį, už kurią buvo skirta administracinė nuobauda kitos stogo dalies statytojai N. Ž. 2003 m. balandžio 11 d. nutarimu ir pareikalauta nevykdyti statybos darbų, nustatyta tvarka parengti projektą bei gauti leidimą statybai. Tokiu atveju teismas ieškinio senaties terminą skaičiavo nuo ieškovo sužinojimo/ galėjimo sužinoti apie pažeidimą datos, t. y. ne vėliau kaip 15 dienų iki 2003 m. balandžio 11 d. nutarimo Nr. (101)11.12-99 priėmimo, t. y. ne vėliau kaip iki 2003 m. kovo 27 d. ir laikė, kad ieškinio senaties terminas baigėsi 2013 m. kovo 27 d., dėl ko, ieškinį pareiškus 2013 m. vasario 26 d., ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog statybos rekonstrukciniai darbai atlikti nesant projekto ir statybą leidžiančių dokumentų, todėl tai yra savavališka statyba, dėl ko ieškovas pagrįstai 2012 m. birželio 15 d. surašė savavališkos statybos aktą ir jo pagrindu 2012 m. birželio 18 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 18 d. Atsakovė N. G. per ieškovo nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą statybą leidžiančio dokumento negavo ir savavališkos statybos padarinių nepašalino, dėl ilgesnio termino nustatymo į teismą nesikreipė.

27. Teismas pažymėjo, kad ieškovas konkrečiu atveju prašė įpareigoti atsakovus išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, kas iš esmės yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą. Šiuo atveju atsakovė N. G. nepateikė savavališką statybą įteisinančių dokumentų ir nurodė, jog jų negalės pateikti, todėl teismas taikė vienintelę galimą atsakovės neteisėtų veiksmų pašalinimo priemonę – fizinį savavališkos statybos padarinių pašalinimą ir įpareigojimą sutvarkyti statybvietę.

28. Atsižvelgęs į tai, kad ginčo pastatas pripažintas avariniu, stogo konstrukcija daro neigiamą poveikį statinio konstrukcijoms, nuo savavališkos statybos praėjo daug laiko, teismas buvo skyręs daug laiko atsakovei N. G. įteisinti statybos padarinius, teismas padarė išvadą, kad savavališkos statybos padarinių šalinimui turi būti nustatytas minimalus terminas. Teismas atsakovei N. G. nustatė trijų mėnesių terminą savavališkos statybos padarinių pašalinimui ir statybvietės sutvarkymui.

Žemesnės instancijos teismas

29. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

30. Apeliaciniu skundu ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-30 sprendimo dalį, kurioje ieškinys atmestas dalyje dėl reikalavimų, pareikštų atsakovams L. B., J. G., G. S. ir priteista iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 325,35 EUR išlaidų, patirtų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti, valstybės naudai, ir įpareigoti atsakovus N. G., L. B., G. S., J. G. per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai perstatytas namo, esančio Pavasario g. 13, Vilniuje, dalyje, bute, adresu (duomenys neskelbtini), dalis taip, kad atitiktų Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Vilniaus filialo 1981-08-05 nekilnojamojo turto kadastro duomenis, ir sutvarkyti statybvietę.

31. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir netinkamai nustatė aplinkybes, susijusias su subjektais, turinčiais šalinti savavališką statybą. Kadangi civilinė byla buvo išnagrinėta, vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-30 nutartimi, kuria konstatuotas absoliutus procesinis atsakovų (bendrasavininkių) bendrininkavimas, šiuos nutarties pagrindu į bylą įtraukti kiti atsakovai, todėl savavališkos statybos padariniai turėtų būti šalinami visų atsakovų.

Žemesnės instancijos teismas

32. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-30 nutartis yra privaloma , o nutarties rezoliucinėje dalyje buvo kategoriškai nurodyta, kad, esant absoliučiam privalomajam bendrininkavimui, teismo sprendimas gali būti priimamas tik dėl visų materialinio teisinio santykio bendrininkų. Tuo atveju, kai ieškovas nesutinka ar nepageidauja atsakovais į bylą įtraukti visus materialinio teisinio santykio bendrininkus, teismas šiuos asmenis įtraukia į bylą trečiaisiais asmenimis ir ieškinį atmeta. Tokia nutarties formuluotė įpareigojo ieškovą teikti patikslintą ieškinį. Teismas, patenkinęs ieškinį iš dalies, paneigė paties nustatytas aplinkybes. Juo labiau, kad teismas sprendimo 61 pastraipoje nurodė, kad stogo rekonstrukcijos darbus atliko visi bendrasavininkiai.

Šalies argumentai

33. Apeliantas taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nes teismas turėjo atsižvelgti į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių bylinėjimosi išlaidos susidarė. Ieškovas tinkamai laikėsi teismo įpareigojimų, vykdė teismo nutartis, todėl bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti už savavališką statybą ir jos padarinių šalinimą atsakingas asmuo.

Atsiliepimas

34. Atsakovė N. G. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, laiko, kad savavališkos statybos padarinius turi pašalinti visi gyvenamojo namo bendraturčiai ir sutvarkyti statybvietę.

35. Atsakovė akcentuoja, kad buvo vykdomi gaisro likvidavimo darbai – buvo atstatomos konstrukcijos, kurios yra visų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Po gaisro buvo atstatomas stogas, todėl statytojais turi būti laikomi visi patalpų savininkai, kaip stogo bendraturčiai. Ieškovas kėlė reikalavimus, susijusius su pakeistos stogo dangos konstrukcija, tačiau tokius padarinių šalinimo darbus turėtų atlikti ne tik atsakovei priklausančiame bute, esančiame Pavasario g. 13-5, Vilniuje, tačiau ir kitose namo, esančio Pavasario g. 13, Vilniuje, dalyse, o būtent – virš buto esančioje dalyje – pastogėje.

36. VĮ RC Vilniaus filialo 1981-08-05 nekilnojamojo turto kadastro byloje nėra duomenų apie stogo konstrukcijas. Taigi šiuo atveju teismas priėmė neaiškų ir sąlyginį teismo sprendimą. Atsakovė nesutinka su teismo vertinimu, jog N. G. neįrodė, kad prie statybos rekonstrukcijos darbų prisidėjo ir kiti namo bendrasavininkiai. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad prie statybos darbų prisidėjo ir buto Nr. 2 savininkas – savivaldybė, suteikdama stogo atstatymui reikalingas medžiagas – dalį stogo dangos (šiferio lakštų).

Atsiliepimas

37. Atsakovas J. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai sprendė, kad bendraatsakovais byloje turi būti visi statytojai (užsakovai), kaip jie suprantami Statybos įstatymo 2 straisnio 41 dalies prasme, tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad prie statybos rekonstrukcijos darbų būtų prisidėję ne tik N. G., bet ir kiti namo bendrasavininkiai. Nauji pastato butų įgijėjai – J. G., G. S. bei N. Ž. teisėjų perėmėja L. B. negali būti laikomi atsakingi už neteisėtus statybos rekonstrukcijos darbus.

38. Apeliantas netinkamai interpretuoja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-30 nutartį, kurioje teismas tik pasiūlė įtraukti kitus bendrasavininkius kaip bendraatsakovius. Absoliutus bendrininkavimo institutas savavališkos statybos padarinių šalinimo atveju yra grindžiamas ne bendrosios nuosavybės teisiniais santykiais, o materialiniu santykiu, kuris sieja nustatytus savavališkai pastatyto pastato statytojus. Taigi teismui pasiūlius bendraatsakoviais įtraukti kitus bendrasavininkius dar nereiškia, kad visi namo bendrasavininkiai bus įpareigoti pašalinti savavališkos statybos padarinius.

39. Kadangi teismas vertino, jog stogo konstrukcija daro neigiamą poveikį statinio konstrukcijoms, pagrįstai nustatė minimalų terminą savavališkos statybos padarinių šalinimui. Atsakovo J. G. teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

40. Apeliacinis skundas atmestinas.

41. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

42. Ši byla nagrinėjama ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinio skundo ribose, t. y. ieškovui skundžiant pirmosios instancijos teismo sprendimą tik dėl privalomojo procesinio bendrininkavimo netaikymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

43. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apskųstoje dalyje. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Neapskųstoje dalyje teismo sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

44. Pagrindinis ir iš esmės vienintelis ieškovo apeliacinio skundo argumentas yra tai, kad, apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas jau buvo išnagrinėjęs bylą ir iš esmės, o nagrinėjimą atnaujinęs, priėmė nutartį, kuria įpareigojo ieškovą bendraatsakoviais įtraukti kitus asmenis – namo bendrasavininkius, t. y. buvo konstatavo absoliutų procesinį atsakovų bendrininkavimą tarp bendrasavininkių, tačiau, priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas nepagrįstai šia savo nuostata nesivadovavo, todėl neteisingai ieškinio netenkino kitų bendraatsakovių atžvilgiu. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais.

45. Pagal CPK 43 straipsnio 2 dalį, jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais. Taigi, nustatęs materialųjį asmenų bendrininkavimą, teismas turi pasiūlyti ieškovui įtraukti į procesą ir kitą (naują) atsakovą. Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 str. 1 d. 1 p.). Tačiau, esant asmenų materialiniam teisiniam bendrininkavimui, šių asmenų procesinis bendrininkavimas gali skirtis: tam tikrais atvejais teismo sprendimas galės būti priimtas tik dėl visų bendrininkų (absoliutus privalomasis bendrininkavimas), o kitais atvejais teismas galės priimti sprendimą tik dėl vieno bendrininko (santykinis privalomasis bendrininkavimas). Pagal bendrąsias proceso taisykles absoliutaus privalomojo bendrininkavimo atveju, kai ieškovas nesutinka įtraukti visų šių asmenų atsakovais, teismas įtraukia šiuos asmenis trečiaisiais asmenimis ir ieškinį atmeta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2014).

46. Bylos duomenys tvirtina, kad, vadovaudamasis aukščiau nurodyta įstatymo nuostata ir teismų praktika, 2014 m. spalio 30 d. nutartimi išaiškino ieškovui, kad, esant absoliučiam privalomam bendrininkavimui teismo sprendimas gali būti priimamas tik dėl visų materialinio teisinio santykio bendrininkų, jei ieškovas nesutinka ar nepageidauja atsakovais įtraukti visų materialinio teisinio santykio bendrininkų, teismas šiuos asmenis įtraukia trečiaisiais asmenimis ir ieškinį atmeta.

47. Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, atsižvelgdamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį, pareiškė patikslintą ieškinį, kuriame atsakovais įtraukė N. G., L. B., G. S. ir J. G., t. y. visus gyvenamojo namo, esančio Pavasario g. 13, Vilniuje, bendrasavininkius. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, esant atsakovų materialiniam teisiniam bendrininkavimui, konstatavo šių asmenų skirtingą procesinį bendrininkavimą - santykinį privalomąjį bendrininkavimą, todėl pagrįstai tenkino ieškinį tik vieno bendrininko – atsakovės N. G. atžvilgiu, o kitų atžvilgiu atmetė.

48. Taigi, kaip iš esmės teisingai savo atsiliepime nurodo atsakovas J. G., apeliantas netinkamai interpretuoja ir aiškina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-30 nutartį, kurioje pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pažymėjo, kad, teisėjui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, paaiškėjo, jog pagal byloje esančią medžiagą nėra galimybės priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo, nesant byloje dalyvaujančiais asmenimis kitiems bendrasavininkiams. Taigi šioje nutartyje teismas tik nurodė, kad, teismui priėmus galimai ieškovui palankų sprendimą, esami bendrasavininkai gali būti įpareigoti pašalinti savavališkos statybos padarinius, nors ne visi esami bendrasavininkiai atliko galimai neteisėtus savavališkos statybos darbus, nes įgijo nuosavybę iš buvusių bendrasavininkių vėliau.

49. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ginčo darbų atlikimo metu buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke buvo atsakovė N. G.. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2012 m. balandžio 23 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (23.31) FAK – 1169 nustatė, jog buvo atliktas stogo konstrukcijų pakeitimas po gaisro, pakito stogo kampas ir išorinių sienų aukštis 2 ir 1,9 metro. Taip pat ieškovas 2012 m. birželio 15 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-00-120615-00207 nustatė, jog buvo pakeista stogo konstrukcija paaukštinant stogą. Gyvenamojo namo pietinėje ir šiaurinėje pusėse išorinės sienos paaukštinamos 2,0 m. Akte nustatyta, jog rekonstruota savavališkai. Statytoju ir užsakovu nurodyta atsakovė N. G.. Šis aktas nenuginčytas, yra galiojantis.

50. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2012 m. birželio 18 d. reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-120618-00206 pareikalavo atsakovės N. G. iki 2012 m. gruodžio 15 d. išardyti savavališkai perstatytas statinio dalis ir sutvarkyti statybvietę. Ta pati Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2013 m. sausio 3 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. RPA-00-130103-00005 nustatė, jog atsakovė N. G. nepašalino savavališkos statybos padarinių reikalavime nurodytu terminu. Nurodyti aktai ir reikalavimai taip pat yra galiojantys.

51. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), jo dalyje - bute (duomenys neskelbtini)vykdyti darbai yra savavališkos statybos darbai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ne kartą stabdė ir atidėjo civilinės bylos nagrinėjimą, suteikiant būtent atsakovei N. G. galimybę gauti reikiamus dokumentus ir įteisinti statybą. Tačiau atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad savavališkos statybos įteisinti negalės. Taigi, akivaizdu, kad pati atsakovė N. G., nepaisant jos atsiliepimo į ieškinį ir apeliacinį skundą argumentų, aplinkybės, kad ji yra savavališkos statybos statytoja (užsakovė), iš esmės neginčijo ir nekvescionavo.

52. Statybų įstatymo 2 straipsnio 99 punkte nustatyta, kad statytoju (užsakovu) laikomas Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai). Šis apibrėžimas yra iš esmės nepakitęs nuo Statybos įstatymo priėmimo dienos ir galioja nuo 2002-07-19.

53. Taigi pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojų ir pačios atsakovės N. G. parodymais, pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad statytoju Statybos įstatymo prasme laikytina tik atsakovė N. G., kuri, nors ir tvirtino, jog pašalinti nelegalios statybos darbus turi visi bendraturčiai, kadangi stogas yra bendra konstrukcija, bet šių aplinkybių neįrodinėjo.

54. Rungimosi principas civiliniame procese (CPK 12 str.) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Tuo tarpu jokių duomenų, išskyrus pačios atsakovės N. G. aiškinimą, kad darbus atliko ne jos samdyti darbininkai, byloje nėra. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog prie statybos rekonstrukcijos darbų prisidėjo kiti namo bendrasavininkiai - 4 buto savininkė V. K. ir 3 buto savininkė A. J. Z., o taip pat N. Ž. nėra atlikusi jokių statybinių rekonstrukcinių darbų ginčo stogo dalyje, todėl ieškinio reikalavimai N. Ž. teisių perėmėjai L. B. yra nepagrįsti ir atmestini.

55. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nei ieškovas, nei atsakovė N. G. neįrodė, jog savavališkos statybos statytojai buvo bendrasavininkiai V. K. ir A. J. Z. ir (ar) kiti asmenys (CPK 178 str.), todėl vienintele statytoja pripažino atsakovę N. G.. Teismui nustačius, jog statytoja (užsakove) yra viena atsakovė N. G., nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių statytojų (užsakovų) privalomą procesinį bendrininkavimą. Vadinasi, byloje nenustačius, kad bendrasavininkiai vykdė statybos darbus ir juos visus yra pagrindas laikyti statytojais (užsakovais) Statybų įstatymo prasme, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino iš dallies – vienos atsakovės N. G. atžvilgiu.

56. Tai, kad gyvenamojo namo stogas yra bendra konstrukcija ir priklauso visiems bendraturčiams, nesuponuoja pareigos visiems taikyti savavališkos statybos teisinius padarinius, jei jie nebuvo statytojais, kaip tai apibrėžia Statybų įstatymo nuostatos.

57. Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.).

58. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-10-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 str.).

59. Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

60. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ištyrė ir teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas, kurių ieškovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.

61. Kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškinio atmetimu kitų atsakovų atžvilgiu, nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja teismo sprendimo skundžiamoje dalyje teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teismas atskirai ir dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

62. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kuriais ginčijamas bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo priteisimas, kadangi apelianto argumentai nesudaro pagrindo priimti kitokį teismo sprendimą nei priėmė pirmosios instancijos teismas, kadangi ieškovo ieškinys konkrečiu atveju buvo patenkintas iš dallies. Dėl to bylinėjimosi išlaidos iš esmės teisingai paskirstytos ppatenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).

63. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Andrius IgnotasJadvyga MardosevičAlma Urbanavičienė