- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-06
- Bylos Nr.
- 1S-5-307/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Linas Šiukšta, Alenas Piesliakas
- Nuteistasis
- H. D.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako ir Lino Šiukštos rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo H. D. ir jo gynėjo advokato V. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam H. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. H. D. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (1961 metų) 227¹straipsnio 2 dalį (1997 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. VIII-217 redakcija), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), (1961 metų) BK 150 straipsnio 2 dalį (1989 m. balandžio 21 d. įsako Nr. XI-2877 redakcija), BK 181 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) BK 180 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 254 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), (1961 metų) BK 131 straipsnio 2 dalį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija), (1961 metų) BK 206 straipsnį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija), BK 21 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 181 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 181 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 300 straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, šias bausmes subendrinus tarpusavyje ir su bausmėmis paskirtomis Vilniaus apygardos teismo 1997 m. vasario 13 d. nuosprendžiu bei Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime nuo 2009 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. birželio 14 d. išbūtas laikas bei pagal Vilniaus apygardos teismo 1997 m. vasario 13 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžius atlikta bausmė.
3. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendis iš dalies pakeistas, H. D. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 7 punktą, 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) išteisintas. Veikos iš BK 22 straipsnio 1 dalies, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto ir BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 9 punkto perkvalifikuotos į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria H. D. nuteistas pagal 1961 metų BK 131 straipsnio 2 dalį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija), 1961 metų BK 206 straipsnio (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija) ir, pritaikius 1961 metų BK 49 straipsnio 1 dalies 2 punktą, baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Nuosprendžio dalis, kuria H. D. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, panaikinta. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 9 punktą ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą bei Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal 1961 metų BK 227¹ straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 1961 metų BK 150 straipsnio 2 dalį, BK 181 straipsnio 2 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 254 straipsnio 2 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 181 straipsnio 3 dalį, BK 181 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 2 dalį bei bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 1997 m. vasario 13 d. ir 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiais, subendrintos apėmimo būdu ir nuteistajam H. D. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
4. Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija kreipėsi į Kauno apygardos teismą teikimu dėl nuteistajam H. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
5. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas netenkintas. Teismas, įvertinęs visas nuteistojo elgesį charakterizuojančias aplinkybes, nurodė, kad H. D. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę švelninti, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme, teisinio pagrindo nėra.
Šalies argumentai
6. Nuteistasis H. D. ir jo gynėjas V. S. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį ir H. D. paskirtą iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme.
6.1. Skunde teigiama, kad skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta nukrypstant nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-292-654/2019, Nr. 1S-284-616/2019, Nr. 1S-283-870/2019, 1S-252-870/2019 ir kt.). Pirma, apygardos teismas nutartyje nepagrįstai vadovavosi teisės pažeidėjo įvertinimo metodikos OASys (b. l. 12-20) duomenimis, kurių pagrindu buvo parengta ir 2019 m. spalio 18 d. Socialinio tyrimo išvada Nr. 62-4207 (b. l. 6-9.), nes šiuose dokumentuose neteisingai nurodyta, kad H. D. nedirba ir anksčiau neieškojo galimybės įsidarbinti. Priešingai nei nurodyta teikime, H. D., nepaisant jo sveikatos būklės (kuri neleistų asmeniui dirbti visa apimtimi), ne tik nuosekliai ieškojo galimybės dirbti, bet ir nuo 2019 m. lapkričio 18 d. visu etatu įsidarbino valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Medienos ir baldų gamybos cecho darbininku (tą įrodo šios įmonės direktoriaus įgalioto asmens M. J. 2019 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. 7/05-919, (b. l. 37)). Taigi, pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis tokiu pakartotinės nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, kuris atliktas remiantis ne tokiomis fakto aplinkybėmis, kokios buvo teikimo nagrinėjimo metu. Nuteistojo H. D. gynėjas teismo posėdžio metu teismo prašė pavesti institucijai atlikti pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, tačiau teikimą nagrinėjanti teisėjų kolegija protokoline nutartimi tokį gynėjo prašymą nemotyvuotai atmetė (b. l. 94). Be to, nuteistasis H. D. nuosekliai siekė įsidarbinti ne tik Pravieniškių pataisos namuose, bet ir anksčiau atlikdamas bausmę kalėjimo sąlygomis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (b. l. 32, 41-42, 40). Aplinkybės, jog H. D. nuosekliai ieškojo darbo, šiuo metu dirba, pirmosios instancijos teisme buvo netinkamai ir nepakankamai vertintos, juolab pats darbas pataisos įstaigoje (ir netgi nuoseklus ieškojimas galimybės įsidarbinti) rodo, jog nuteistasis nepalaiko nusikalstamos subkultūros, o tai turi esminę reikšmę ir vertinant jo pakartotinio nusikalstamumo riziką.
6.2. Antra, pirmosios instancijos teismas visiškai neskyrė dėmesio nuteistojo amžiui bei sveikatos būklei, kaip sudėtiniams pakartotinio nusikalstamos elgesio rizikos elementams. H. D. šiuo metu yra 62 metų amžiaus, o tai natūraliai mažina pakartotinio nusikalstamumo riziką. Be to, nuteistasis H. D. serga hipertenzija, glaukoma, yra patyręs insultą, nuolat patiria abiejų rankų žastų maudimą dėl deformacijos, jam nustatyta plaučio parenchima, kardiopatija (b. l. 34-36, 87-88), todėl šios aplinkybės taip pat mažina pakartotinio nusikalstamumo riziką.
6.3. Trečia, apygardos teismas netinkamai įvertino duomenis apie H. D. turimus paskatinimus ir nuobaudas, sureikšmino vienintelę galiojančią nuobaudą, neįvertino socialiai naudingos nuteistojo H. D. veiklos, jo pozityviojo užimtumo, dalyvavimo socialinės reabilitacijos programose, noro mokytis. Iš 2019 m. spalio 18 d. pažymos Nr. 62-4209 apie nuteistojo H. D. padarytus pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad dvi nuobaudos, kuriomis rėmėsi ir apie kurias skundžiamoje nutartyje pasisakė apygardos teismas, yra negaliojančios, viena iš jų yra skirta dar 2010-aisiais metais, kita panaikinta anksčiau termino paskatinimo tvarka. Be devynių paskatinimų, kurie yra minimi šioje pažymoje, nuteistojo gynėjas pateikė duomenis apie kitas padėkas ir paskatinimus nuteistajam už jo naudingą visuomenei veiklą, pozityvųjį užimtumą, kuris negali būti vertinamas tik kaip nuteistajam maloni veikla (b. l. 44-74). Skunde teigiama, kad vienintelė nuteistojo turima galiojanti nuobauda negalėjo nulemti skundžiamoje nutartyje teismo padarytų išvadų. Nuteistojo ir jo gynėjo vertinimu, didesnės apimties USB atmintinės turėjimas (kai tokios apimties USB atmintinė buvo leidžiama Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime), negalėjo būti vertinamas kaip šiurkštus pažeidimas, juolab kad šios nuobaudos galiojimas panaikintas anksčiau termino paskatinimo tvarka. Priskyrimas nuteistajam mobiliojo ryšio telefono tik dėl tos aplinkybės, kad šiame telefone buvo nuteistojo nuotraukų, taip pat negalėjo būti vertinamas kaip šiurkštus pažeidimas.
6.4. Ketvirta, nuteistojo gynėjo pateikti duomenys iš skirtingų antstolių kontorų (antstolių M. P., antstolės S. V., antstolės A. A.) įrodo, kad dalis vykdomųjų bylų, pvz., valstybės naudai, yra užbaigtos pilnai išieškojus priteistas sumas, kitose vykdomosiose bylose įmokos mokamos ne tik nuteistojo artimųjų, bet ir paties nuteistojo (b. l. 38-39, b. l. 78, b. l. 80-86). Būtent H. D. vykdomojoje byloje padengė didelę dalį solidariai vykdytinos prievolės (b. l. 86), todėl šios fakto aplinkybės turėjo būti vertinamos nuteistojo naudai.
6.5. Penkta, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nuvertinta nuteistojo palaikomų itin stiprių socialinių ryšių su giminaičiais svarba. Faktas, kad nuteistojo mama J. D. yra jau garbaus amžiaus, todėl ir jos lūkestis susitikti su vieninteliu sūnumi ne pataisos įstaigoje, o laisvėje, turėtų būti vertinamas.
6.6. Šešta, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartyje byloje Nr. 1S-292-654/2019 išaiškinta, jog įstatymas nereikalauja, kad taikant BK 51 straipsnio 2 dalį nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika būtų žema. Svarbi yra ne statinių kriminogeninių veiksnių (kurių pats nuteistasis negali koreguoti) dalis, o dalis, kuri priklauso nuo paties nuteistojo. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartyje byloje Nr. 1S-283-870/2019 vertintas atvejis, kada nuteistojo, kurio atžvilgiu teiktas teikimas, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kintanti dalis sudarė 54 balus, t. y. daugiau, nei nuteistojo H. D., tačiau tai neužkirto kelio teismui taikyti įstatyme numatytą galimybę pakeisti nuteistajam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Šalies argumentai
6.7. Nuteistasis H. D. papildomai nurodo, kad teikime apie jo asmenybę buvo pateikta neteisinga informacija. Anot nuteistojo, jis niekada nėra teigęs, kad turi siekį būti autoritetu, kad jam svarbios nuteistųjų bendrijos elgesio taisyklės. Todėl šia informacija žemesnės instancijos teismas neturėjo teisės vadovautis. Apygardos teismas taip pat pažeidė BK 51 straipsnio nuostatas skundžiamoje nutartyje atsižvelgdamas į nuteistojo kaltės nepripažinimą, nes minėtame straipsnyje nenustatyta, jog spręsdamas dėl įstatyme numatytos galimybės pakeisti nuteistajam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas turi vertinti minėtą aplinkybę. Nuteistasis nurodo, kad pataisos įstaigos pateikta informacija apie iš jo priteistų civilinių ieškinių vykdymą yra neteisinga, nes jis yra padengęs didžiąją dalį civilinių ieškinių, tai įrodantys dokumentai pateikti teismui. Teikime taip pat neteisingai nurodyta, kad jis nesiekė įsidarbinti ir šiuo metu nedirba. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, nuteistojo dalyvavimas socialinės reabilitacijos veikloje nėra tik jam malonios veiklos, o dalis jam skirto resocializacijos plano, kurį organizuoja ir veiklas nuteistajam parenka pataisos įstaigos specialistai. Nuteistojo teigimu, OASys tyrimas buvo atliktas netinkamai, neobjektyviai dėl klaidingos informacijos apie jo asmenybę, nemokumą, nedarbą. Nuteistasis taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi jis buvo perkeltas bausmę atlikti iš kalėjimo į pataisos namus, o teismas rėmėsi jo elgesiu bausmės atlikimo metu, dalyvavimu socialinės reabilitacijos veikloje.
7. Teisme taip pat gauti nuteistojo artimųjų prašymai jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme.
Motyvuojamoji dalis
8. Nuteistojo H. D. ir jo gynėjo V. S. skundas atmetamas.
9. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, nuteistojo H. D. ir jo gynėjo skundo argumentais bei skundžiamos nutarties motyvais, konstatuoja, kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant pataisos namų teikimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma dar neleidžia spręsti, kad yra pagrindas H. D. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
10. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje (2019 m. kovo 21 d. įstatymo Nr. XIII-2007 redakcija) įtvirtinta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 2 dalis nustato, kad spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo, dėl kurio sprendžiamas teikimas, praeityje yra padaręs vieną ar kelis labai sunkius nusikaltimus, kuriais buvo pažeistos pačios svarbiausios, labiausiai visuomenei rūpimos ir saugomos vertybės, BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas tokiam asmeniui įstatymų leidėjas jomis įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir ar bausmės tikslai yra pasiekti, bet ir tikimybę, kad nuteistasis, ateityje išėjęs į laisvę nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Tokią ateities prognozę teismas gali padaryti tik gerai išstudijavęs ir objektyviai įvertinęs visą nuteistojo elgesį iki teikimo svarstymo bei įtikinamai tai motyvavęs. Visų pirma teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, nes jie parodo tiek ar pasiekti bausmės tikslai, tiek nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Taip pat vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.
11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad H. D. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą formalųjį kriterijų – atliko dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, tačiau vien šio kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo turinio matyti, kad nuteistojo H. D. elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę vertinamas teigiamai. Nuteistasis apibūdinamas kaip mandagus, taktiškas, komunikabilus, noriai dalyvauja visuomeninėje būrio veikloje, grupiniuose užsiėmimuose, įvairiuose projektuose. Jis devynis kartus skatintas pataisos įstaigų administracijų, yra gavęs ne vieną kitų įstaigų ir institucijų padėką už dalyvavimą šių institucijų rengiamuose renginiuose. Tačiau be išvardintų nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, bausmės atlikimo metu nuteistasis H. D. tris kartus pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus. Pakutinę galiojančia nuobaudą nuteistasis turėjo iki 2020 m. sausio 3 d., kuomet ji buvo panaikinta anksčiau laiko, ir tai kol kas neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Nuteistasis H. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka už daugybę nusikalstamų veikų, taip pat ir už labai sunkius nusikaltimus – kvalifikuotus nužudymus. Bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis savo kaltę pripažino tik dėl disponavimo netikru dokumentu, kaltę dėl visų kitų nusikaltimų neigė, nepripažino kaltinimų dėl kvalifikuotų nužudymų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad kaltės dėl padarytų nusikaltimų nuteistasis toliau nepripažįsta, mano esąs nuteistas nepagrįstai griežta bausme. Priešingai nei teigiama skunde, aplinkybė dėl kaltės nepripažinimo skundžiamoje nutartyje įvertinta pagrįstai, nes atskleidžia nuteistojo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis ir padarymo aplinkybės, taip pat jo požiūris į padarytus nusikaltimus neabejotinai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas. Be to, iš nuteistojo asmens bylos matyti, jog pirminio pokalbio metu su Psichologinės tarnybos specialistu nuteistasis H. D. teigė, jog jam svarbios neformalios nuteistųjų bendrijos elgesio tradicijos, siekis būti autoritetu, laikytis savo vertybinės sistemos nuostatų, įsitikinimų. Aplinkybė, kad nuteistasis laikosi nusikalstamos subkultūros pažiūrų, kelia pagrįstų abejonių H. D. pasirengimu išėjus į laisvę siekti savo tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis, atsiribojant nuo neigiamą įtaką darančių draugų.
12. Iš nuteistojo asmens bylos duomenų taip pat matyti, kad visų priteistų civilinių ieškinių nukentėjusiesiems jis nėra atlyginęs (b. l. 38-39, b. l. 78, b. l. 80-86), nors ir deda pastangas tai padaryti. Nurodytų aplinkybių visuma, jų kontekste įvertinus ir tai, kad H. D. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė ir artimesnė aukštai – 88 balai (aukšta rizika pripažįstama 100 balų svertinių taškų suma), teisėjų kolegijos įsitikinimu, labiau neigiamai, nei teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuteistasis padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių, ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais. Juo labiau kad H. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro itin didelis dinaminių balų skaičius – 48 svertiniai taškai, kuriuos bausmę atliekantis asmuo pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti. Tačiau nagrinėjamu atveju nuteistasis šios rizikos nėra sumažinęs. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad H. D. nuo 2019 m. lapkričio 18 d. visu etatu įsidarbino valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Medienos ir baldų gamybos cecho darbininku. Tačiau dirbti jis pradėjo po teikimo medžiagos parengimo ir pateikimo nagrinėti teismui, dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad vien tik prieš ne pilną mėnesį pradėtas darbinės veiklos vykdymas padarė pakankamą poveikį nuteistojo elgesiui. Kita vertus, net ir eliminavus 12-kos OASys metodikos balų, kurie nuteistajam buvo paskirti pagal 4 skirsnį (išsilavinimas, mokymasis ir galimybės įsidarbinti), nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika vis tiek išliktų vidutinė.
13. Nors nuteistasis yra jau vyresnio amžiaus, turi sveikatos problemų, yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių: palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, yra skatinamas, pastaruoju metu nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam H. D. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Taigi, nors iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis deda pastangas, kad po bausmės atlikimo galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę ir daugiau nebenusikalsti, tačiau duomenys apie nuteistojo požiūrį į savo veiksmus, į už juos kylančią atsakomybę, civilinių ieškinių neatlyginimas, palyginus trumpa darbinė veikla, aplinkybė, kad galiojusi drausminė nuobauda jam panaikinta palyginti neseniai, nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių, ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais. Dėl to šiuo metu svarstyti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą švelnesnės bausmės rūšies bausme, yra per anksti.
14. Nuteistasis ir jo gynėjas skunde remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 1S-292-654/2019, Nr. 1S-284-616/2019, Nr. 1S-283-870/2019, 1S-252-870/2019, pateiktu bylų aplinkybių vertinimu. Tačiau, visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas teisingumą vykdo kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje nustatytas konkrečias aplinkybes. Antra, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose. Tuo tarpu, paminėtose bylose nagrinėtos faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėtomis šioje byloje – skiriasi nuteistųjų padaryti nusikaltimai, jų požiūris į padarytus nusikaltimus, nuteistųjų asmenybės, aplinkybės dėl civilinio ieškinio atlyginimo ir t. t. Dėl to remtis nurodytomis teismo nutartimis, kaip teismo precedentais, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
15. Aukštesnysis teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti nuteistojo ir jo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo H. D. ir jo gynėjo advokato V. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.