- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- 1S-252-870/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Ernesta Montvidienė, Justas Namavičius
- Nuteistasis
- R. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Ernestos Montvidienės ir Justo Namavičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas dėl R. K. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio15 d. nuosprendžiu R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 105 straipsnio 2, 7, 12 punktus, 235 straipsnį, 278 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, nuteistas subendrinta išimtine mirties bausme, pagal BK 24 straipsnį mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Iš nuteistųjų R. K. ir R. S. solidariai priteista 15 763,84 Lt ir 2 387 Lt civiliniams ieškiniams atlyginti.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m. rugsėjo30 d. nutartimi nuteistojo R. K. ir R. S. apeliaciniai skundai atmesti. Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 15 d. nuosprendis paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. vasario 23 d. nutartimi nuteistųjų R. K. ir R. S. kasaciniai skundai atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo11 d. nutartimi R. K. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos: iš nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. BK 105 straipsnio 2, 7, 12 punktų į nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968 (toliau – BK), 129 straipsnio 2 dalies 5, 11 punktus, iš nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. BK 235 straipsnio į nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, iš nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. BK 278 straipsnio 2 dalies į nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis BK 63 straipsniu, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Bausmės atlikimo pradžia 1997 m. kovo 19 d.
5. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi netenkino Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimo. Įvertinęs nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, skirtos bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, teismas nutartyje konstatavo, jog socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (33 balai pagal OASys metodiką), tačiau nuo pirminio vertinimo sumažėjo tik 6 balais, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nustatyti nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, mąstymas ir elgesys (ne visuomet pasirinkdavo tinkamus elgesio modelius), kas teismo vertinimu, neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistojo asmenybė visiškai prarado pavojingumą. Teismas atkreipė dėmesį į teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, tačiau vertino, jog šiuo metu atlikus tik dalį (22 metus) bausmės gali suformuoti nuteistajam klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Vertino, kad kol kas nėra pagrindo paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
7. Nuteistasis R. K. skunde prašo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę peržiūrėti iš naujo, panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartį Nr. T-93-290/2019, teikimą tenkinti.
8. Nuteistasis nurodo, kad Kauno apygardos teismas priimdamas jam nepalankų sprendimą rėmėsi jo padarytu sunkiu nusikaltimu ir vertino jį kaip pavojingą visuomenei, tačiau jo pavojingumą jau įvertino teismas, skirdamas bausmę, ir antrą kartą nėra teisinga jį vertinti. Nuteistasis nurodo į bylos medžiagą, iš kurios matyti, kad teismas pripažino, kad jie (jis ir R. S.) buvo užpulti, sumušti ir apiplėšti - pradžioje buvo aukos, o po to tapo agresoriais.
9. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į tai, kad OASys metodika pradėta taikyti nuo 2016 m., tad jei tokia balų mažėjimo progresija būtų pradėta taikyti nuo 1998 m., tai šiuo metu būtų 15 balų. Stebimas jo akivaizdus teigiamas elgesys (šiuo metu skatintas 28 kartus). Buvo du kartus baustas: vieną kartą už barzdos auginimą (2010 metais atšaukė tokį draudimą) ir vieną kartą už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą (nepamena už ką). Pataisos namuose žmonės gauna per 1 mėnesį 10 nuobaudų, o jis per 22,5 metų vieną drausminę nuobaudą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Palyginimui pateikia Vilniaus apygardos teismo liepos 4 d. R. B. bylos Nr. 81-654/2019 nutartį, kuria buvo pakeista bausmė iš iki gyvos galvos į terminuotą 5 metų laisvės atėmimą. Asmuo teistas du kartus, OASys -70 balų, 8 kartus baustas, gavęs karcerio po 10-15 parų. Jis nesupranta, kuria linkme jam taisytis, kad galėtų tikėtis pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimą. Jam šiuo metu 45 metai, lygiai pusę iš jų atlikinėja bausmę, jeigu teismas tenkintų skundą – iš viso būtų atlikta 30 metų laisvės atėmimo bausmė. Jis nemano, kad valstybės ir teismų tikslas – nukaršinti žmogų ar paleisti nusenusį. Kol nevėlu, norėtų grįžti į visuomenę, įsilieti į darbo rinką, būti žmonai vyru, mamai sūnum. Buvimas pataisos namuose neturi prasmės, pokyčiai ir susimąstymas jau įvykęs, vertybės perkainotos.
11. Dabar jam bausmė iki gyvos galvos tai žinojimas, kad padarė nusikaltimą, su kuriuo gyvens visą likusį gyvenimą. Nuteistojo elgesys, charakteristika rodo, kad nėra piktybinis žmogus, subkultūros netoleruoja, ugdo žmogiškas vertybes, turi socialinius ryšius, dirba, kaltę pripažįsta, ieškinys sumokėtas, yra raštas, kuriuo baras „Mano guru“ įsipareigoja priimti į projektą, padedantį integruotis į visuomenę.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo R. K. skundas tenkinamas.
11.Europos Žmogaus Teisių Teismas 2017 m. gegužės 23 d. priimtu sprendimu byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą nurodė, kad nacionalinėje teisėje turi būti nustatytas bausmės nuteistajam, kuriam paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, pakeitimo kitos rūšies bausme institutas, t. y. įstatyme turi būti aiškiai įtvirtinti kriterijai, kuriais remiantis būtų sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo. 2019 m. kovo 21 d. įstatymu Nr. XIII-2005 Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė BK 51 ir 97 straipsnių nuostatas ir įtvirtino kriterijus, kurių pagrindu sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu.
12.BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
13.Šios normos taikymas nėra teismo pareiga. Įstatymas suformuluotas taip, kad teismas, atsižvelgęs į įstatyme nustatytas sąlygas, gali (nėra įtvirtintas imperatyvus įpareigojimas) pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Tai įstatymo įtvirtinta galimybė sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu nuteistasis atitinka aukščiau nurodytus formalius reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu surinktus charakterizuojančius duomenis, tačiau nėra pagrindo sutikti su nuteistojo argumentu, kad šiam klausimui spręsti neturi įtakos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas. Sprendžiant pateiktą klausimą teisėjų kolegija įvertina visas aplinkybes: padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, asmens pavojingumą, nuteistojo amžių veikos padarymo metu, jo gyvenimo būdą iki nusikaltimo padarymo, elgesį bausmės atlikimo metu, žalos atlyginimą nukentėjusiesiems, galimybę ir norą adaptuotis, resocializuotis ir pastangas kreipti savo mąstymą laikantis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.
14. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis R. K. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų – atliko daugiau bei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1997 m. kovo 19 d. Tačiau vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
15.Nustatydama nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką kolegija visų pirma remiasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys programą. Pagal ją nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra 33 balų, kuri pagal nustatytą vertinimą yra žema. Pirmą kartą atliekant 2016 m. sausio 5 d. buvo 39 balai. Statinių kriminogeninių veiksnių suma lygi 20 balų, kurių nuteistasis negali sumažinti. Likusią balų dalį (13) sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis savo pastangomis gali realiai sumažinti, t. y. mokymasis ir galimybė įsidarbinti (2 balai), lėšų tvarkymas ir pajamos (1 balas), gyvenimo stilius ir draugai (5 balai), mąstymas ir elgesys (4 balai), piktnaudžiavimas alkoholiu (1 balas).
16.Nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu teigiamai charakterizuoja 28 paskatinimai. Kolegijos nuomone, svarbu pastebėti, būtent kada nuteistasis pradėjo elgtis deramai, ar pastaruoju metu, kuomet atsirado viltis iki gyvos galvos bausmę nuteistajam pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą, ar visą bausmės atlikimo laiką. Iš 1999 m. birželio mėnesio pažymos-charakteristikos(asmens byla t. 1, b. l. 57) matyti, kad nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių stengiasi nepažeidinėti, skatintas už gerą elgesį, individualiuose pokalbiuose dalyvauja aktyviai, palaiko ryšius su artimaisiais. 2000 m. birželio 2 d. pažymoje – charakteristikoje nurodyta, kad nuteistasis R. K. nebuvo baustas drausmine tvarka, su administracijos atstovais mandagus, už gerą elgesį buvo paskatintas, aktyviai dalyvavo krepšinio čempionate, jo metu save parodė kaip komunikabilų, vengiantį konfliktų nuteistąjį (asmens byla t. 1, b. l. 69). 2001 m. birželio 5 d. pažymoje – charakteristikoje nurodyta, kad nuteistasis drausminių nuobaudų neturi, sistemingai skatinamas, daug dėmesio skiria grožinės, dvasinės literatūros skaitymui (asmens byla t. 1, b. l. 81). Iš 2002 m. spalio 13 d. charakteristikos (asmens byla t. 1, b. l. 91) nustatyta, kad R. K. tolimesniu savo likimu, atviras, teigiamai žiūrintis į gyvenimą, stengiasi nerodyti emocijų, lanksčiai prisitaiko prie esamų sąlygų, jo tarpusavio santykiai su artimaisiais geri. Analogiškai teigiamos charakteristikos ir 2003, 2004, 2007 metais (asmens byla t. 1, b. l. 102,106, 171, 175). 2007 m. gruodžio 5 d. atvykęs į Pravieniškių 2-uosius pataisos namus-atvirąją koloniją, pateikė prašymą dirbti (asmens byla t. 1, b. l. 181, 183). Atvykęs į pataisos namus nuteistasis R. K. adaptavosi gerai ir toliau buvo charakterizuojamas teigiamai, 2011, 2012 metų metinėse charakteristikose nurodyta, kad resocializacijos dinamika gera (asmens byla t. 1, b. l. 186, 189, t. 2, b. l. 8, 11). Per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis yra padaręs du pažeidimus – 2000 m. spalio 6 d. uždengė naktinį apšvietimą laikraščiu (apsiribota pokalbiu) ir 2009 m. birželio 17 d. buvo nenusiskutęs barzdos (asmens byla t. 1, b. l. 72, t. 2 b. l. 1).Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis pripažino savo nedėmesingumą, nurodė, kad ateityje tokių dalykų nepasikartos (asmens byla t. 2, b. l. 4).
17.Kolegija teigiamai vertina nuteistojo požiūrį į darbą. Atlikdamas bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime nuo 2002-10-04 dirbo pagal turimą specialybę -įstaigos gamybos bare -siuvėju, kurią yra įgijęs kartu su viduriniu išsilavinimu. Nuo 2014-12-18 dirba VĮ „Mūsų amatai“ staklininko pareigose. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis darbą suvokia kaip privalumą. Teismo nuosprendžiu buvo priteistas civilinis ieškinys, kurį nuteistasis padengė.
18.Nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažina ir jo santykis su artimaisiais. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su žmona, mama bei seserimi. Bausmės atlikimo metu sukūrė šeimą. Iš pirmos santuokos turi dukrą, su kuria ilgą laiką nebendravo, nes dukra nenorėjo, tačiau paskutinius metus parodė iniciatyvą ir norą bendrauti, dėl to nuteistasis labai džiaugiasi ir stengiasi palaikyti ryšius. Šeimos parama veikia kaip apsauginis tolesnio nusikalstamumo veiksnys, palaiko, nuolat lankomas pasimatymų metu. Šios nutarties 16 punkte paminėtų nuteistojo charakteristikų turinys neabejotinai rodo ne tik jo stiprų ryšį su artimaisiais, tačiau atskleidžia ir gerus santykius su kitais nuteistaisiais bei kalinių priežiūrą vykdančiais pareigūnais. Paminėtina ir tai, kad nuteistasis nesusijęs su kriminaline subkultūra, netoleruoja diskriminacinių nuostatų, nori būti pilnaverčiu visuomenės nariu ir prisidėti prie jos gerbūvio kūrimo. Iš byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, kad stebimi geri nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai, palaiko pokalbį bei yra gana atviras, sprendimus stengiasi priimti atsakingai, gerai apgalvodamas. Visi šie veiksniai kartu su nuteistojo kaltės prisipažinimu padarius nusikalstamas veikas ir gailėjimusi taipogi mažina jo pakartotino nusikaltimo galimybę.
19. Teigiamai vertintinos ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis laisvu nuo darbo metu aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse - seminaruose, paskaitose bei sporto turnyruose. Nuteistasis atidus, priima naujas idėjas ir siekia praplėsti savo požiūrį. Jis turi susiformavęs konkrečius ateities planus bei tikslus. R. K. nusikaltimus įvykdė neblaivus, todėl teigiamai vertintina, kad nuteistasis supranta ir pripažįsta alkoholio poveikį, galimą žalą asmeniui ir jo aplinkai. Jis teigia, jog narkotikų nevartojęs ir ateityje nusiteikęs nevartoti.
20.Socialinio tyrimo išvadoje išskirti kriminogeniniai veiksmai, kurie didina pakartotinio nusikalstamumo riziką:1) informacija apie teisės pažeidimus; 2) mąstymas ir elgesys (ne visuomet pasirenka tinkamus elgesio modelius). Iš asmens byloje esančių kasmetinių charakteristikų matyti, kad asmenybėje dominuoja choleriko temperamento tipas, dėl ko, kolegijos vertinimu, ne visada gali būti pasirenkamas tinkamas problemos sprendimo būdas, yra didesnė tikimybė elgtis spontaniškai, neapgalvotai, kas nepalankiose situacijose gali iššaukti konfliktiškumą. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistajam toliau atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę būtina ir toliau dirbti su savimi, įrodyti tinkamą pasirengimą tapti pilnaverčiu valstybės piliečiu, pateisinti išreikštą valstybės pasitikėjimą juo, mokytis valdyti savo emocijas, neprisitaikyti, neslopinti, o taikiai ieškoti kompromiso, tokiu būdu dar labiau mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikas. Nuteistajam rekomenduojamos psichologinės paramos paslaugos ir elgesio pataisos programos lankymas, kuris suteiktų galimybę gerinti emocinę gerovę bei padėtų pasirinkti tinkamus elgesio modelius.
21.Nuteistojo teigiamas požiūris į nustatytas bausmės atlikimo taisykles, mandagus ir taktiškas elgesys su administracija bei kitais nuteistaisiais, teigiamas požiūris į darbą, jo užimtumas, darbinė patirtis ir sukaupti įgūdžiai, santykiai su artimaisiais, jo teigiama charakteristika, kriminalinės subkultūros netoleravimas ir jos taisyklių nesilaikymas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir geras reagavimas į socialinės reabilitacijos poveikio priemones, smurto apraiškų nebuvimas bausmės atlikimo metu, leidžia padaryti išvadą, kad yra visos sąlygos R. K. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Apsvarsčiusi terminuoto laisvės atėmimo terminą, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat į R. K. atliktą bausmės dalį (22 metai ir 6 mėnesiai), į nusikaltimų padarymo aplinkybes, nukentėjusiųjų ir visos visuomenės interesus, teisėjų kolegija mano, kad R. K. turi būti paskirta terminuota maksimali laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.
22.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo3 d. nutartis priimta įvertinus ne visas R. K. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, suabsoliutinant per trumpą paskirtos bausmės atlikimą, todėl naikinama ir dėl skundo priimamas naujas procesinis sprendimas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 1 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą dėl nuteistojo R. K. skundo – patenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimą ir pakeisti R. K. apygardos teismo 1998 m. birželio15 d. nuosprendžiu, perkvalifikuotu Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo11 d., paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.
Terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminą skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.