Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui A. Š. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Priteisė iš atsakovo A. Š. nepilnamečio vaiko E. Š. išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokomų periodinių išmokų nuo 2017-08-02 iki E. Š. pilnametystės, sumokant iki kiekvieno mėnesio 25 d. tiesiogiai vaiko motinai A. B. atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); priteistą sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirti priteistų lėšų tvarkytoją uzufrukto teise ieškovę A. B.;Priteisė iš atsakovo A. Š. išlaikymo skolą sūnui E. Š. už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. 3 600 Eur (36 mėn. x 100 Eur); kitoje išlaikymo skolos dalyje ieškinį atmetė.Priteistą išlaikymo skolos išmokėjimą išdėstė 20 mėn. laikotarpiui, atsakovui A. Š. sumokant ne mažiau kaip po 100 Eur iki kiekvieno mėnesio 25 dienos tiesiogiai vaiko motinai A. B. atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).Priteisė iš atsakovo A. Š. 126 Eur žyminio mokesčio į valstybės pajamas;Priteisė iš atsakovo A. Š. už advokato teisinę pagalbą 588 Eur ir už dokumentų vertimo paslaugas 51 Eur, iš viso – 639 Eur bylinėjimosi išlaidų, A. B. naudai.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-61 -443/2018, dalį kuria nepilnamečiui vaikui E. Š. priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvieną mėnesį ir šią dalį išdėstyti taip: priteisti iš atsakovo A. Š. nepilnamečio vaiko E. Š. išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokomų periodinių išmokų nuo 2017-08-02 iki E. Š. pilnametystės, sumokant iki kiekvieno mėnesio 25 d. tiesiogiai vaiko motinai A. B., atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); priteista sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirti priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę A. B.;Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-61-443/2018, dalis, kuriomis iš atsakovo A. Š. priteista išlaikymo skola sūnui E. Š. už laikotarpį nuo 2014-08-01 iki 2017-08-01 3 600 Eur (36 mėn.x 100 Eur), ir priteistą išlaikymo skolos išmokėjimą išdėstyti 20 mėn. laikotarpiui, atsakovui A. Š. sumokant ne mažiau kaip po 100 Eur iki kiekvieno mėnesio 25 dienos tiesiogiai vaiko motinai A. B., atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), jas atmetant kaip nepagrįstas;Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-61-443/2018, dalį dėl ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai;

ieškovė pasiūlė ir pažadėjo, jog jei atsakovas nereikalaus nuolatinio bendravimo su vaiku Lietuvoje ir neprieštaraus, kad sūnus gyvens su ieškove, ieškovė iš atsakovo nereikalaus materialiai sūnaus išlaikyti. Visą tą laiką, t. y. 11 metų nuo sūnaus gimimo, atsakovas neturėjo jokios informacijos, kurioje tiksliai vietoje ieškovė su sūnumi gyvena, ieškovė su atsakovu kontakto nepalaikė, kontaktas su sūnumi taip pat vykdavo retkarčiais telefonu ar per Facebook socialinį tinklą. Ieškovė visą laiką išlaikymo nereikalavo, atsakovas laikėsi susitarimo. Grįžusi į Lietuvą ieškovė ne visada atsakovą informuodavo, jog yra grįžusi, ne visada pranešdavo, kad su ja kartu yra sūnus ir kad atsakovui yra reali galimybė jį bent pamatyti. Dėl ieškovės išvykimo atsakovui užkirsta galimybė pilnai įgyvendinti įstatymo nustatytą pareigą – dalyvauti sūnaus auklėjime, augime ir prie to prisidėti;

teismas eliminavo atsakovo pateiktus duomenis dėl galimybės dirbti. Spręsdamas dėl gaunamo atsakovo darbo užmokesčio ir priteistino išlaikymo atsakovo ir ieškovės vaikui, retrospektyviai bando vertinti atsakovo daugmaž prieš 5 ir prieš 2 metus gautą darbo užmokestį, nors išlaikymas vaikui sietinas su dabartine ir ateityje būsiančia situacija. Nevertindamas atsakovo pateiktų šuo metu gaunamo darbo užmokesčio duomenų ir sveikatos būklės, teismas nenurodo, kokių dar duomenų reikėtų esančiai finansinei padėčiai patvirtinti. Teismas, vertindamas šalių finansinę padėtį, visiškai neatsižvelgė į atsakovo finansinę padėtį ir ją įvardijo kaip „gali pragyventi sunkiau“, nors iš pateiktų duomenų akivaizdžiai matosi ieškovės ir atsakovo finansinės padėties skirtumai ir būsima padėtis po išlaikymo priteisimo;

teismas nurodo, jog atsakovo sveikata yra „pakankamai gera“, tačiau neaišku, ką teismas turi omenyje apibūdindamas tokią būklę, kai pats atsakovas pateikia duomenis, jog jo būklė nėra tokia gera, kad jis galėtų dirbti. Atsakovas dėl stuburo skausmų ir juosmens ligų nesikreipė į neįgalumo nustatymo tarnybą dėl darbingumo lygio sumažinimo, kadangi tokiu atveju jo galimybės susirasti darbą dar labiau sumažėtų, ko teismas visiškai nevertino ir tai netiesiogiai pripažino kaip priežastį išvengti išlaikymo mokėjimo;

atsakovo darbo užmokestis yra nepastovaus dydžio, jis nesiekia Lietuvoje šiuo metu nustatyto minimalaus mėnesinio atlygio - 380 Eur. Teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo pateiktus duomenis apie būsimą finansinę padėtį, jei teismas priteisia ieškovės prašomą 150 Eur išlaikymą. Gautųsi, jog bendrai šeimos reikmėms liktų 340 Eur per mėnesį (apie 85 Eur kiekvienam šeimos nariui), t. y. šeima atsidurtų žemiau skurdo ribos. Ieškovės ir atsakovo sūnui atsakovo mokėtino išlaikymo dalis (150 Eur) būtų didesnė negu atsakovo ir jo gyvenimo draugės bendra išlaikymo suma, skiriama jų dukrai per mėnesį;

neaišku dėl kokių priežasčių ieškovė kreipėsi dėl išlaikymo priteisimo praėjus 11 metų po sūnaus gimimo, kai tai galėjo padaryti anksčiau. Atsakovas niekada nėra išsisukinėjęs dėl išlaikymo, tačiau vykdė šalių susitarimą. Kai ieškovė grįždavo su sūnumi į Lietuvą, pasiimdavo jį pas save paatostogauti, tuo metu pilnai atsakydavo už jo priežiūrą ir apmokėdavo visas išlaidas. Kvestionuotinas ir pats įsiskolinimo dydis, kadangi iki šiol jokia suma tarp šalių nebuvo sutarta, išlaikymo dydis nebuvo nustatytas, taip pat skyrėsi ir faktinės sąlygos, kadangi sūnus buvo jaunesnio amžiaus, atitinkamai ir jo poreikiai buvo mažesni, dėl to ieškinyje pateiktas reikalavimas įsiskolinimą skaičiuoti pagal šiuo momentu paskaičiuotą didžiausią galimą poreikį iš esmės yra ydingas ir neatitinka realios situacijos.

nustatydamas išlaikymo dydį teismas rėmėsi galiojančiu reglamentavimu ir susiformavusia teismų praktika. Teismas pagrįstai atmetė apelianto argumentus dėl jo sveikatos būklės. Apeliantas teigė, kad jo būklė nėra tokia gera, kad jis galėtų dirbti. Šią poziciją apeliantas grindė UAB D. Z. ambulatorijos 2017-11-02 medicinos dokumento išrašo, kuriame nurodyta, kad apeliantas „Prieš 13-14 metų patyrė stuburo traumą“. Visiškai suprantama, kad teismas apelianto sveikatos būklę įvertino kitaip nei jis norėtų;

deklaruodamas visiškai blogą finansinę padėtį, apeliantas nepateikė jokių duomenų apie jam mokamas išmokas socialiai remtiniems asmenims. Tai reiškia, kad dėl tokių išmokų gavimo apeliantas tiesiog nesikreipė. Tai, kad apeliantas nesikreipė dėl socialinių išmokų ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, leidžia manyti, kad jo finansinė padėtis yra kiek kitokia nei apeliantas deklaruoja. Visuma nurodytų aplinkybių leidžia teigti, kad apelianto reikalavimas išlaikymo dydį sumažinti iki 100 Eur per mėnesį yra nepagrįstas ir atmestinas;

vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, ilgą laiką nereikalauja išlaikymo vaikui iš antrojo tėvo ir vaiką išlaiko vienas, pati savaime nėra pagrindas mažinti išlaikymo įsiskolinimą, nes išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė. Taip pat atmestinas apelianto argumentas, kuriuo kvestionuojamas priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydis. Teismas nepriteisė ieškovės prašomo išlaikymo įsiskolinimo, jį sumažino.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl išlaikymo priteisimo

Apeliantas nesutinka su priteisto išlaikymo (150 Eur) dydžiu, motyvuodamas tuo, jog priteista sumas neatitinka jo turtinės padėties, turimų išlaikytinių.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą sūnui po 150 Eur kas mėnesį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-252/2010).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikams vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

Pažymėtina ir tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr.3K-3-243/2010).

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad priteisto išlaikymo dydis yra per didelis ir neatitinkantis apelianto galimybių teikti tokį išlaikymą. Nustatyta, kad apeliantas dirba; gauna mažesnį, negu minimalus atlyginimą; yra jaunas ir darbingas asmuo; turi pareigą išlaikyti du vaikus (sūnų E. ir dukrą A.), nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių neturi. Apeliantas nurodo, jog jis turi sveikatos problemų (nugaros skausmai), ką neva patvirtina iš UAB D. Z. ambulatorijos pateiktas medicinos dokumentų išrašas (b. l. 45), tačiau šis dokumentas nepatvirtina, jog apeliantas turi tam tikrą ligą, dėl kurios jis negali dirbti, ar jo darbingumas yra sumažėjęs. Apeliantui nėra nustatytas neįgalumas. Taigi, apeliantas turi ne tik pareigą bet ir galimybę (susirasti geriau apmokamą darbą, papildomą darbą) pasirūpinti savo vaikais, prisidedant prie jų išlaikymo tokia apimtimi, kad būtų užtikrintos būtinos jiems vystytis sąlygos. Nustatyta reikalinga mėnesio suma sūnaus išlaikymui - 369 Eur. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas iš apelianto priteisė mažesnę dalį išlaikymo (150 Eur) sūnui E., negu tenka ieškovei (219 Eur), todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad nebuvo atsižvelgta į ieškovės geresnę finansinę padėtį, juo labiau, jog ieškovei tenka kasdienė, nuolatinė materialinio aprūpinimo našta bei priežiūra. Pažymėtina, kad 150 Eur išlaikymo suma (dviem vaikam – 300 Eur) yra pakankamai maža, kuri gali užtikrinti tik minimalius būtinus vaiko poreikius.

Kiti apelianto argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės šio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Apeliantas nesutinka su priteistu 3 600 Eur išlaikymo įsiskolinimu už 3 metus, nes ieškovė niekada neprašė išlaikymo, nesakė, jog jai trūksta pinigų, nebuvo tartasi dėl jokio išlaikymo dydžio.

Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteisiamas nuo tada, kai tėvai nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepateikė jokių motyvų, kurie galėtų turėti reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliantas neginčija to, jog neteikė išlaikymo savo sūnui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus. Tai, kad ieškovė neprašė išlaikymo, nepašalina apelianto pareigos teikti sūnui išlaikymą, nes tai yra vaiko pinigai ir ieškovė negali jų atsisakyti.

Apeliantas, kaip vieną iš skundo argumentų, nurodo, kad sūnui būnant jaunesniam, jo poreikiai buvo mažesni, todėl ieškinyje pateiktas reikalavimas įsiskolinimą skaičiuoti pagal šiuo momentu paskaičiuotą didžiausią galimą poreikį iš esmės yra ydingas ir neatitinka realios situacijos. Šis apelianto argumentas yra nepagrįstas, nes, priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įsiskolinimo dydį (po 100 Eur kas mėnesį), būtent ir atsižvelgė į tai, kad sūnus buvo jaunesnio amžiaus, santykinai jam buvo reikalingas mažesnis išlaikymo dydis, į apelianto šeiminę, socialinę, sveikatos, turtinę padėtis bei priteisė 3 600 Eur (100 Eur x 36), o ne 5 400 Eur (150 Eur x 36), kaip prašė ieškovė.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos už jai suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė prašo priteisti jai – 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Teismas sprendžia, kad nagrinėjama byla apeliacinėje instancijoje nėra didelės apimties ir nėra sudėtinga, joje nėra specialių žinių reikalingumo, nėra teisinių klausimų naujumo, ginčas apeliacinėje instancijoje tik dėl išlaikymo dydžio, advokatas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jo paslaugos apeliacinėje instancijoje apsiribojo nesudėtingo atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu, todėl prašomų priteisti išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas dydis mažintinas iki 250 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisi iš atsakovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.