- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-06
- Bylos Nr.
- 2-61-443/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00957-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- A. Š.
- Trečiasis asmuo
- A. U.
- Išvadą teikia
- Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Advokatai
- Mindaugas Skruibis
- Kategorijos
institucijos teikiančios išvadą – Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Geraldui Glinskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui A. Š. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, trečiuoju asmeniu byloje esant A. U., institucija teikiančia išvadą byloje esant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė A. B. prašo priteisti iš atsakovo A. Š. išlaikymą sūnui E. Š., gimusiam 2006 m. sausio 24 d., periodinėmis 150 eurų dydžio išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki jam sueis pilnametystė, pinigus pervedant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą; priteistą sumą indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečiui E. Š. priteistų piniginių išmokų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; priteisti iš atsakovo A. Š. 5 400 eurų išlaikymo skolą sūnui E. Š..
Šalies argumentai
Ieškovė, palaikydama pateiktą teismui ieškinį, nurodė, jog 2006 m. sausio 24 d. ieškovei A. B. ir atsakovui A. Š., nebuvusiems santuokoje – būnant sugyventiniais, gimė sūnus E. Š. Šalys tuo metu gyveno Šakių rajone, K. N. mieste, kol ieškovė buvo dekretinėse atostogose, atsakovas tai dirbdavo, tai nedirbdavo, bet tuo metu iš esmės abu tėvai augino sūnų. 2010 m. vasarą – liepos mėnesio pabaigoje, ieškovei atsirado galimybė išvykti į gyventi ir dirbti į Jungtinę Karalystę. Ji siūlė kartu važiuoti ir atsakovui, tačiau šis nesutiko. Pradžioje į užsienį išvyko viena ieškovė. Tuo metu šalių sūnus E. Š. ir ieškovės vyresnioji duktė G. B., gimusi 2002 m. liepos 16 d., tikrai keletą mėnesių gyveno su atsakovu ir buvo jo išlaikomi. Tačiau ieškovei sužinojus apie Lietuvoje likusio gyventi atsakovo neištikimybę, jiedu susipyko ir maždaug nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio vaikai persikėlė gyventi pas ieškovės motiną, gyvenusią taip K. N. mieste. Iš esmės nuo to laiko atsakovas išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui E. Š. neteikė ir neteikia – pradėjo mokėti po 100 eurų per mėnesį jau prasidėjus šiam teisminiam procesui. Ieškovė šiuo metu su šalių sūnumi ir savo dukra gyvena dviejų kambarių bute Londono priemiestyje – A. mieste, viena išlaiko E. Š., kurio pragyvenimo ir lavinimo materialiniai poreikiai kasmet auga. Esama situacija pažeidžia tiek ieškovės, tiek ir nepilnamečio E. Š. interesus, todėl ieškovė ieškiniu ir kreipėsi į teismą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo šalių vaikui priteisimo. Ieškovės įsitikinimu, sprendžiant šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, būtina atsižvelgti į nepilnamečio vaiko poreikius maistui, aprangai, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, jo gyvenimo sąlygų užtikrinimui. E. Š. dabar yra 11 metų, jis sparčiai auga ir yra labai aktyvus. Norint užtikrinti tinkamą vaiko vystymąsi jam reikalingas pilnavertis maistas. Ieškovė per mėnesį sūnaus maitinimui išleidžianti apie 150 eurų (maitinimas namie, mokykloje (pusryčiai ir pietūs, užkandžiai). Be to, ieškovė, norėdama stiprinti augančio vaiko organizmą, papildomai perka vitaminus ir maisto papildus – tam skirianti apie 30 eurų per metus (2,5 eurų per mėnesį), papildomų išlaidų atsiranda vaikui susirgus (vaistai, vizitai pas gydytojus) – apie 90 eurų per metus (7,5 eurų per mėnesį). Kadangi šalių sūnus sparčiai auga, drabužius reikia dažnai keisti, vaikui esant judriam, neretai drabužiai ir avalynė tiesiog susidėvi ir suplyšta. Prie išlaidų aprangai priskirtinos išlaidos įvairiems buities daiktams (patalynei, rankšluosčiams ir pan.) bei higienai. Sūnaus mokyklos uniformai ieškovė per metus išleidžianti 76 eurus, visų sezonų drabužiams – 260 eurus, avalynei – 150 eurų, higienai – 90 eurų, t. y. apie 48 eurų per mėnesį. Sūnus aktyviai lanko regbio ir futbolo treniruotes, dėl to jam būtina tinkama apranga ir reikiamas inventorius – apie 80 eurų vienam sezonui. Pramogoms, žaislams, edukacinei veiklai ir laisvalaikio praleidimui ieškovė per metus išleidžia apie 220 eurų, o mokymosi ir ugdymo mokykloje priemonėms – 60 eurų per metus. Vieną kartą per metus atostogų laiku ieškovė vaikui sudaro sąlygas aplankyti senelius ir gimines Lietuvoje – tokios kelionės išlaidos sudaro apie 300 eurų (per mėnesį – apie 55 eurus). Ieškovei tenka visa finansinė našta išlaikyti būstą, kuriame jie gyvena, taip užtikrinant tinkamas gyvenimo sąlygas nepilnamečiui vaikui. Būste, be ieškovės ir šalių sūnaus, dar gyvena bei visai patogumais naudojasi ir ieškovės dukra G. B., todėl tikslinga dalį būsto išlaikymo sumos priskirti prie E. Š. poreikių, kuriuos tenkinant turėtų prisidėti ir atsakovas. Sūnui tenkanti būsto išlaikymo ir gyvenimo sąlygų užtikrinimo (vanduo, elektra, šildymas, dujos, televizija ir internetas) ieškovės išlaidų dalis per mėnesį yra apie 100 eurų. Ieškovė nurodo, jog kiek buvo įmanoma, sumažino išlaidų, skirtų patenkinti vaiko ugdymo/lavinimo ir laisvalaikio poreikius, profilaktinę sveikatos priežiūrą, kitus poreikius (šventės, gimtadieniai, transportas ir degalai, nenumatyti pirkiniai), dydį. Jokių kitų galimybių mažinti sumą reikalingą sūnaus būtiniesiems poreikiams patenkinti ieškovė nematanti. Be to, vaiko poreikių suma (369 eurų) yra netgi mažesnė nei Lietuvos Respublikoje nustatyta minimalios mėnesinės algos dydis, į kurią orentuotinasi dėl priteistino išlaikymo nepilnamečiam vaikui. Ieškovė nurodo, kad ji iš pradžių Anglijoje dirbo padavėja, šiuo metu dirba parduotuvėje pardavėja. Ir nors iš pirmo žvilgsnio jos pajamos yra nemažos, lyginant su analogiškų darbuotojų darbo užmokesčiu Lietuvoje, tačiau sudėjus visas gaunamas pajamas – darbo užmokestį, pašalpas už vaikus, jų vos užtenka padengti išlaidoms už buto nuomą, mokesčiams už komunalines paslaugas, kitoms būtinoms kasdienėms išlaidoms. Ieškovės visos mėnesio pajamos, konvertavus iš svarų sterlingų, sudaro apie 2 280 eurų, o vien buto nuomai bei komunaliniams patarnavimams sumoka apie 1 360 eurų. O juk dar reikia ir maistui, transportui, drabužiams bei kitiems būtiniems poreikiams skirti pinigų. Tai patvirtina ir ieškovės pateikti dokumentai, banko sąskaitos išrašai. Sąskaitoje yra nuolat tam tikras likutis – iki 1 000 svarų sterlingų, kuris kažkiek tai sumažėja, tai padidėja, tačiau iš esmės pinigų sumą sąskaitoje neauga, tad galima sakyti, kad ieškovė iš esmės gyvenanti nuo atlyginimo iki atlyginimo. Patikslina, kad išlaikymą prašo priteisti nuo tos dienos, kai kreipėsi pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo.
Ieškovė nurodė, kad atsakovas A. Š. prie E. Š. išlaikymo jau daug metų neprisideda. Ieškovė pagal savo galimybes visą tą laiką vykdė ne tik savo, bet ir atsakovo prievoles išlaikyti nepilnametį sūnų, dėl ko prašo iš atsakovo priteisti vaiko išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. viso už 36 kalendorinius mėnesius. Iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už nurodytą laikotarpį – už 36 mėnesius x 150 eurų = 5 400 eurų. Įstatymo numatomas 3 m. (arba 36 mėn.) laikotarpis, už kurį gali būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuotinas 3 m. atgal nuo tos dienos, kai kreiptasi į teismą dėl įsakymo, priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui, padavimo. Nurodo, kad jeigu ieškovas sutiktų baigti šią bylą taikiai ir geranoriškai vykdytų savo įsipareigojimus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, sumažintų savo ieškinio reikalavimus iki 135 eurų periodinių išmokų priteisimo ir sutiktų, kad pagal tokią sumą būtų paskaičiuotas išlaikymo įsiskolinimas ne už tris, o už du metus. Nesutinka, su atsakovo siūloma išlaikymo priteisimo 100 eurų periodinės išmokos dydžiu bei siūlymu nereikalauti išlaikymo įsiskolinimo. Sutiktų, kad ieškovės priteistas išlaikymo įsiskolinimo išmokėjimas būtų atidėtas ar išdėstytas kažkuriam tai protingam laikotarpiui. Nesutinka pasinaudoti teisminės mediacijos siūlymu, kadangi dėl darbo sąlygų, dėl tolimo atstumo bei didelių kelionės kaštų tai būtų jai per brangu ir sunkiai įgyvendinama. Nesutinka su atsakovo aiškinimu, kad atsakovas davė sutikimą išsivežti ieškovei sūnų E. Š. gyventi į Angliją mainais į ieškovės pažadą nereikalauti iš atsakovo išlaikymo – tokio jos pažado nebuvo, nors pripažįsta, kad vaikui išlaikymo iš atsakovo irgi nereikalavo iki tol, kol pati viena finansiškai pajėgė tenkinti vaiko poreikius. Iš karto atsakovas nesutiko, kad ieškovė jų sūnų išsivežtų, po to su tuo sutiko, bet vėliau paaiškėjo, kad vaiko išvažiavimui gyventi kartu su motina į Didžiąją Britaniją oficialaus vaiko tėvo sutikimo ir nereikėjo (b. l. 2-6; 2018 m. sausio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 val. 36 min. 12 sek. – 12 val. 12 min. 31 sek.; 13 val. 14 min. 46 sek. – 13 val. 39 min. 49 sek.; 14 val. 30 min. 12 sek. – 14 val. 38 min. 35 sek.; 15 val. 44 min. 09 sek. – 15 val. 45 min. 55 sek.).
Atsiliepimas
Atsakovas A. Š. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad visą tą laiką, t. y. 11 metų nuo sūnaus gimimo, neturėjo jokios informacijos, kurioje tiksliai vietoje ieškovė su jų sūnumi gyvena. Ieškovė su atsakovu kontakto nepalaikė, kontaktas su sūnumi taip pat vykdavęs retkarčiais telefonu ar per Facebook socialinį tinklą. Ieškovė visą tą laiką išlaikymo nereikalavo, o atsakovas savo ruožtu laikėsi šalių, nors atsakovui ir nepriimtino, susitarimo ir nereikalavo, kad ieškovė grįžtų su sūnumi tam, kad vaiko tėvas galėtų su sūnumi gyvai bendrauti. Ieškovė tik kartą per metus grįžta į Lietuvą, kad sūnus galėtų pabendrauti su seneliais, tačiau net ir tuo laiku ji ne visada atsakovą informuoja, jog yra grįžusi, ne visada praneša, kad su ja kartu yra jų sūnus ir kad atsakovui yra reali galimybė jį bent pamatyti. Tokiu būdu, ieškovei išvykus į užsienį, atsakovas prarado galimybę su sūnumi sukurti tokį emocinį ryšį, kokio atsakovas norėtų, sūnus neturi tokio prieraišumo tėvui, koks galėtų būti. Dėl ieškovės išvykimo atsakovui buvo užkirsta galimybė pilnai įgyvendinti įstatymo nustatytą pareigą dalyvauti sūnaus auklėjime, augime ir prie to prisidėti. Iš karto po sūnaus gimimo su ieškove kalbėję jog atsakovas neprieštarauja teikti sūnui išlaikymą, jei jis liktų Lietuvoje, tačiau ieškovė atsisakė tokio pasiūlymo, motyvuodama tuo, jog užsienyje ji uždirbs daugiau ir dėl to nėra reikalo atsakovui prie sūnaus išlaikymo prisidėti savo lėšomis, juolab, kad esant tokiai sąlygai tėvas nekels pretenzijų dėl sūnaus išvežimo, nors to ir nenorėjo. Atsakovas nurodė, kad jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), be jo, gyvena dar trys asmenys: atsakovo gyvenimo draugė A. U., jos mažametis sūnus A. U. bei atsakovo ir A. U. dukra – mažametė A. Š.. Tokiu būdu atsakovas prisiėmė pareigą prisidėti ir išlaikyti visus jo naujoje šeimoje esančius asmenis kartu su A. U.. Atsakovo įsitikinimu, jų finansinė ir šeiminė padėtis kardinaliai skiriasi nuo ieškovės padėties. Visų atsakovo faktinės šeimos narių bendros pajamos per mėnesį sudaro apie 490 eurų, t .y. kiekvienam šeimos nariui per mėnesį tenka apie 122 eurų. Jeigu teismas tenkintų ieškovės reikalavimą ir priteistų po 150 eurų kiekvieną mėnesį už jo su ieškove sūnaus išlaikymą, gautųsi, jog bendrai šeimos reikmėms liktų 340 eurų per mėnesį (apie 85 eurų kiekvienam šeimos nariui), t. y. šeima atsidurtų žemiau skurdo ribos. Tuo pačiu būtų pažeistas visų išlaikomų asmenų lygybės principas, nes ieškovės ir atsakovo sūnaus mokėtino išlaikymo dalis (150 eurų), būtų didesnė, negu atsakovo ir jo gyvenimo draugės bendra išlaikymo suma, skiriama jų bendrai dukrai per mėnesį. Be to, atsakovas nurodo turįs problemų dėl sveikatos, ir tai yra susiję su papildomomis išlaidomis. Atsižvelgiant į tai, jog niekada neturėjo tikslo vengti mokėti išlaikymą, atsižvelgiant į tai, kad su ieškove susitarė dėl tokios tvarkos, mano, jog išlaikymo dydis mažintinas iki 70 eurų per mėnesį – tokia suma jam finansiškai įgyvendinama, dėl tokios sumos nenukentės atsakovo kito išlaikomo vaiko interesai. Atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė niekada nėra užsiminusi, jog jai trūksta lėšų vaikui išlaikyti. Net tada, kai to klausdavo ieškovės, ji kategoriškai neigė, jog jai reikia finansinės pagalbos ir jos iš atsakovo vaikui išlaikyti neėmė. Neaišku dėl kokių priežasčių ieškovė kreipėsi dėl išlaikymo priteisimo praėjus 11 metų po sūnaus gimimo, kai tai galėjo padaryti gerokai anksčiau, netgi ir be teismo sprendimo, nes niekada nėra išsisukinėjęs dėl išlaikymo, tačiau vykdė jų su ieškove susitarimą. Be kita ko, kai ieškovė grįždavo su sūnumi į Lietuvą, ir apie tai atsakovui pranešdavo, pasiimdavau jį pas save paatostogauti, tuo pačiu metu pilnai atsakydavo už jo priežiūrą ir apmokėdavo visas išlaidas. Su ieškove niekada nėra kilę ginčų, jog toks atsakovo prisidėjimas yra per mažas, kadangi toks buvo jų susitarimas. Su ieškove niekada nesitarę nei dėl konkrečios sumos mokėjimo, nei dėl išlaikymo daiktais teikimo, nei dėl kitokios formos vaiko išlaikymo, dėl to ji niekada pretenzijų nebuvo pareiškusi. Dėl šių priežasčių nesuprantamas ieškovės elgesys, kuomet iki paduodant ieškinį mano elgesys jai buvo tinkamas, susitartos sąlygos taip pat tiko, tačiau dabar jų bendras susitarimas staiga nebetinka ir prieš tai tikusias susitarimo sąlygas bandoma paneigti. Kvestionuotinas ir paties įsiskolinimo dydis, kadangi iki tol jokia suma nebuvo šalių sutarta, išlaikymo dydis nebuvo nustatytas, taip pat skyrėsi ir faktinės sąlygos, kadangi sūnus buvo jaunesnio amžiaus, atitinkamai ir jo poreikiai buvo mažesni, dėl to ieškinyje pateiktas reikalavimas įsiskolinimą skaičiuoti pagal esamu momentu paskaičiuotą didžiausią galimą poreikį iš esmės yra ydingas ir neatitinka realios situacijos. Ieškovė jokiais duomenimis nepagrindė, kokiu būdu susidarė būtent tokio pobūdžio įsiskolinimas, kadangi iki ieškinio padavimo dienos nebuvo nustatytas išlaikymo dydis, o ieškovė rėmėsi tik dabartiniu laiku esančiu poreikiu, kuris nuo poreikio, buvusio prieš du ar tris metus gali ir, tikėtina, skyrėsi. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, mano, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra nepagrįstas jokiais duomenimis, dėl to yra atmestinas (b. l. 16-18).
Atsakovas A. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad su viskuo sutinka, išskyrus su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu – sutiktų ne su 150 eurų, bet su 100 eurų išlaikymo dydžiu, kurį teismo procesui prasidėjus ir moka, bei atsiliepime nurodytais motyvais nesutinka, kad iš viso būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Nesutikimą su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo grindžia analogiškais argumentais, kaip ir teismui pateiktame atsiliepime. Teismo posėdyje atsakovas patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes dėl šalių vaiko gimimo, jų bendro gyvenimo sugyventiniu statusu, dėl ieškovės išvykimo gyventi ir dirbti į Angliją, dėl bendro su ieškove ir ieškovės vaiko išlaikymu keletą mėnesių, dėl šalių susipykimo, buvus atsakovui jai neištikimam. Ieškovė prašiusi atsakovo sutikimo išvežti jų sūnų E. Š. į Angliją, atsakovas tokį sutikimą davęs mainais į ieškovės pažadą nereikalauti iš atsakovo išlaikymo. Po to atsakovas dar domėjęsis Šakių vaiko teisių tarnyboje kaip jam reiktų mokėti alimentus savo į užsienį išvežtam vaikui, bet ten jį sukvailinę – ko jis ieškąs pats, tegul motina vaikui reikalaujanti išlaikymo. Su kuo ir kada bendravo Vaiko teisių tarnyboje – nepamena ir pasakyti negali. Nežinojo kur ir kam pervesti išlaikymą sūnui. Su vaiku kartais bendraudavo per Skype programą kompiuteriu. Net kai sūnus E. Š. būdavo parvažiavęs Lietuvoje, su juo irgi paprastai nesusitikdavo, o bendraudavo minėtais būdais. Atsakovas, daugiau nei prieš 5 m. būdamas išvykęs gyventi ir dirbti apie pusantrų metų laikotarpiui į Didžiąją Britaniją, sūnaus E. Š. ten neaplankė, su juo nesusitiko. Be to, prieš keletą metų atsakovas buvo dviem mėnesiams išvykęs uždarbiauti į Norvegiją. Lietuvoje atsakovas dirba 0,5 etato apsauginiu Saugos tarnybos D. D. firmoje „T.“, atskaičius mokesčius – į rankas, uždirba po 100-150 eurų per mėnesį. Turi sveikatos problemų dėl stuburo skausmų, juosmens ligų, tačiau dėl neįgalumo nustatymo nesikreipė ir nedarbingu ar iš dalies nedarbingu nėra pripažintas. Su darbais šiuo metu sunku – negali dirbti sunkių darbų dėl sveikatos būklės, o nesunkaus ar geriau apmokamo darbo taip ir nepasitaikė. Negali nurodyti, kaip ir kada paskutinį kartą ieškojo darbo – prieš pradėdamas dirbti saugos tarnyboje buvo registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo. Jiems pragyventi labai smarkiai padeda užsienyje daug metų gyvenanti sugyventinės A. U. motina (2018 m. sausio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 val. 38 min. 36 sek. – 15 val. 11 min. 37 sek.; 15 val. 29 min. 55 sek. – 15 val. 44 min. 07 sek.).
Trečiasis asmuo A. U. parodė, kad yra atsakovo A. Š. sugyventinė. Jie turi bendrą dukterį A. Š., gimusią 2014 m. gruodžio 14 d. Dar jie augina trečiojo asmens A. U. sūnų A. U., gimusį 2006 m. gegužės 26 d. Gyvena jie (duomenys neskelbtini) – pastatai paveldėti po A. U. tėvo mirties ir trimis dalimis atitinkamai priklauso: pačiai A. U., jos seseriai ir mamai, daug metų gyvenančiai užsienyje. Pati A. U. dirba (duomenys neskelbtini) pastato prižiūrėtoja, 0,5 etato, po mokesčių į rankas gauna apie 190 eurų darbo užmokestį per mėnesį. Pragyventi sekasi sunkiai. Ieškiniui prieštarauja tokia pačia apimtimi ir tais pačiais motyvais kaip ir atsakovas (2018 m. sausio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 val. 45 min. 59 sek. – 15 val. 57 min. 02 sek.).
Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, kad palaiko pateiktą byloje išvadą, konkretizuodamas ją. Įvertinus atsakovo turtinę padėtį ir jo galimybes skirti sūnui išlaikymą, didėjančius vaiko poreikius, būtų tikslinga iš dalies tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo – priteisti iš atsakovo po 125 eurus periodinių išmokų kas mėnesį. Išlaikymo įsiskolinimas nepriteistinas, nes ieškovė daug metų nesikreipė dėl išlaikymo. Nurodo, kad atstovas skyriuje dirba tik keletą mėnesių, todėl negali pasakyti, kada ir į ką galėjęs kreiptis atsakovas dėl išlaikymo mokėjimo (2018 m. sausio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 val. 57 min. 05 sek. – 16 val. 02 min. 22 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.
Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
2006 m. sausio 24 d. ieškovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Apie tai Šakių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus gimimų metrikų knygoje 2006 m. sausio 31 d. buvo padarytas įrašas Nr. 29. E. Š. gimimo liudijime AA Nr. 674651 jo tėvu yra nurodytas atsakovas A. Š. (civilinė bylą Nr. L2-1307-443/2017, b. l. 5). Ieškovė A. B. ir atsakovas A. Š. santuokos sudarę nebuvo, jie gyvena skyriumi. Ieškovė A. B. kartu su šalių sūnumi E. Š. ir savo dukra G. B., gimusia 2002 m. liepos 16 d., sugyventa ieškovės su A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 89), gyvena dviejų kambarių nuomojamame bute (duomenys neskelbtini) (b. l. 34); atsakovas kartu su sugyventine A. U., jos sūnumi A. U., gimusiu 2006 m. gegužės 26 d. (b. l. 29), ir jų bendra dukra A. Š., gimusia 2014 m. gruodžio 14 d. (b. l. 28), gyvena ir gyvenamoji vieta deklaruota daline nuosavybe A. U. priklausančiuose pastatuose – (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-27, 35, 76-78). Atsakovas A. Š. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b. l. 30).
Kreditorė A. B. 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į Šakių rajono apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama iš skolininko A. Š. išieškoti 150 eurų dydžio išlaikymą ir 5 400 eurų dydžio išlaikymo įsiskolinimą jų nepilnamečiui sūnui E. Š. (civilinė bylą Nr. L2-1307-443/2017, b. l. 2-3). Teismas, tenkinęs kreditorės prašymą, 2017 m. rugpjūčio 4 d. priėmė įsakymą ir pranešimą (civilinė byla Nr. L2-1307-443/2017, b. l. 10-11).
Šakių rajono apylinkės teisme 2017 m. rugpjūčio 14 d. buvo gautas skolininko A. Š. prieštaravimas dėl 2017 m. rugpjūčio 4 d. teismo įsakymo, priimto pagal A. B. pareiškimą (civilinė byla Nr. L2-1307-443/2017, b. l. 14). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 439 straipsnio 3 dalimi ir 6 dalimi, teismas informavo kreditorę A. B., jog ji turi teisę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus (civilinė byla Nr. L2-1307-443/2017, b. l. 15). A. B. atstovas advokatas M. Skruibis, nepraleidęs teismo nustatyto termino, teismui pateikė šį ieškinį (b. l. 2-6).
Atsižvelgęs į tai, jog atsakovas iš dalies sutinka su ieškovės reikalavimais ir juos grindžiančiais įrodymais, teismas nebekartoja argumentų ir aplinkybių, dėl kurių nekyla ginčas. Teismas konstatuoja, jog atsakovas, teismui žodžiu paaiškino pripažįstąs, kad: atsakovas yra vaiko E. Š., gimusio 2006 m. sausio 24 d., tėvas; atsakovas sutinka, kad iš jo būtų priteistas vaikui išlaikymas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 100 eurų per mėnesį; atsakovas, nepaisant jo ieškinyje išsakytų priekaištų ieškovei dėl vaiko išvežimo į užsienį, dėl iš tėvo atimtos galimybės bendrauti su vaiku ir to pasekmėje susilpnėjusių bendravimo ryšių su sūnumi ir pan., teismo posėdyje nekėlė tokių klausimų ir nereiškė priešieškinio dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Tačiau atsakovas nesutinka su ieškovės reikalaujamu išlaikymo vaikui priteisimu po 150 eurų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos ir iki vaiko pilnametystės bei su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu, po 150 eurų per mėnesį už trijų metų laikotarpį, skaičiuojant atgal nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d., bendra suma 5 400 eurų. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės pasiūlytu taikiu bylos baigimo variantu – kad ieškovė sumažintų savo ieškinio reikalavimus iki 135 eurų periodinių išmokų priteisimo ir kad pagal tokią sumą būtų paskaičiuotas išlaikymo įsiskolinimas ne už tris, o už du metus.
Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti ieškovės parodymai bei išvadą teikiančios institucijos informacija, jog ieškovė su šalių nepilnamečiu vaiku E. Š., gimusiu 2006 m. sausio 24 d., bei dukra G. B., gimusia 2002 m. liepos 16 d., iš ieškovės žodžių – gyvena nuomojamame būste – 2 kambarių bute. Pagal ieškovės paaiškinimą teisme bei į bylą pateiktus banko sąskaitos išrašus matyti, jog ieškovė gauna darbo užmokestį, pašalpas bei išmokas už vaikus, ieškovės gaunamų pajamų ir nurodomų būtinųjų gyvenimo išlaidų balansas iš esmės tapatus (b. l. 54-59). E. Š. mokosi H. Akademijoje (b. l. 7-10).
Apie atsakovo gyvenamąją vietą teismas sprendžia iš paties atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimų, Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS išvados bei į bylą pateiktų kitų dokumentų. Šiuo metu atsakovas nuo 2017 m. liepos 13 d. dirba 0,5 etato apsaugos darbuotoju Saugos tarnybos D. D. firmoje „T.“, atskaičius mokesčius – į rankas, uždirba maždaug 200 eurų per mėnesį, su šalių vaiku bendrauja minimaliai, išlaikymą vaikui po 100 eurų teikti pradėjo tik nuo šio teisminio proceso pradžios (b. l. 20-24, 32). Duomenų apie savo nuosavybėje turimą ar nuomojamą įregistruotą kilnojamą, nekilnojamą atsakovo turtą byloje nėra. Iš UAB D. Z. ambulatorijos 2017 m. lapkričio 2 d. medicinos dokumento išrašo (b. l. 45) matyti, kad A. Š. prieš 13-14 m. yra patyręs stuburo traumą, skundžiasi juosmens ir tarpslankstelinių diskų ligomis, dėl to jam rekomenduotas lengvesnis fizinis krūvis. Teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad atsakovo teismui pateikti jo atlyginimą patvirtinantys dokumentai, nėra įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais atsakovo gaunamas visas pajamas, susijusias su darbo užmokesčiu – teismui nepateikti atsakovo finansiniai dokumentai, patvirtinantys jo gautas pajamas, jo paties aiškinimu, maždaug prieš daugiau kaip 5 m. ir prieš 2 m., jam dirbus atitinkamai Jungtinėje Karalystėje ir Norvegijoje.
Trečiasis asmuo A. U. – A. Š. sugyventinė, dirba (duomenys neskelbtini) pastato prižiūrėtoja, 0,5 etato, po mokesčių į rankas gauna apie 190 eurų darbo užmokestį per mėnesį, savo vardu turi registruotą transporto priemonę – automobilį VW Passat, nuosavybės teise valdo dalį paveldėtų pastatų, kuriuose gyvena su atsakovu ir dviem vaikais (b. l. 75, 48, 76-78). Sugyventiniams finansiškai padeda A. U. užsienyje gyvenanti motina D. J., apmokanti kai kuriuos sugyventinių ir vaikų komunalinius patarnavimus (b. l. 82-83). A. U. sūnus A. U. dar gauna našlaičio pensiją (b. l. 81).
Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis). Galiojančiuose Lietuvos teisės aktuose vienodai pripažįstama ir ginama tiek gimusio santuokoje vaiko, tiek nesantuokinio vaiko teisė į išlaikymą, nes ši teisė yra prigimtinė.
Sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, tai toks vaiko išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005). Taigi, nustatydamas priteisiamo išlaikymo dydį teismas atsižvelgia į tėvo (motinos) darbo užmokestį, gaunamas pajamas, nekilnojamąjį turtą ir pan. Taip pat svarbu pažymėti, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tik esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiose teisės normose – abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė (int uitu personae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Geriausiai žinodami savo auklėjamo vaiko individualius
poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. Tik esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistino išlaikymo tinkamą formą parenka ir jo realų vaikui reikalingą dydį apskaičiuoja teismas. CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatytas išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikro turto priteisimas. Vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas.
Teismas, įvertindamas visa tai, kas nurodyta, atsižvelgia ir į tokią aplinkybę, jog šalių tuomet dar mažametis vaikas – sūnus E. Š., nuo maždaug 4,5 m. amžiaus yra išlaikomas ir auklėjamas vien tik ieškovės pastangomis ir lėšomis, jog ieškovei vienai tenka šalių vaiko auklėjimo, dėmesio jam skyrimo bei sveikatos priežiūros rūpesčiai, atitinkamos yra ir sunkiai paskaičiuojamos ieškovės asmeninio laiko bei sveikatos sąnaudos, nuo kurių savo požiūriu ir elgesiu sūnaus atžvilgiu yra save atsileidęs atsakovas, iš esmės nebendraudamas, nesirūpindamas nei materialiai, nei dvasiškai savo vaiku. Teismas sprendžia, kad pagal deklaruojamus oficialius duomenis šalių materialinė padėtis yra panaši – kaip ieškovė, taip ir atsakovas oficialiai dirba, jų materialinė padėtis, gaunamos, reguliarios pajamos nėra tapačios dėl skirtingose šalyse esančio skirtingo pragyvenimo lygio, atitinkamai dėl skirtingų atlyginimų ir būtinųjų išlaidų kaštų lygio. Išanalizavus ieškovės ir atsakovo pajamų ir būtinų išlaidų balansą, darytina išvada, kad ieškovė iš gaunamo uždarbio gali pragyventi, tačiau ne sutaupyti, o atsakovas faktinėje šeimoje su sugyventine ir dviem vaikais gali pragyventi sunkiau. Tačiau ieškovė, skirtingai nuo atsakovo ir jo sugyventinės, išlaiko savo ir su atsakovu sugyventą vaiką viena. Teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad atsakovo sveikatos būklė, sprendžiant iš paties atsakovo žodžių apie jo darbą Jungtinėje Karalystėje ir Norvegijoje – pakankamai gera, nors atsakovas ir nurodo turįs bei grindžia šią aplinkybę medicininiu dokumentu, sveikatos sutrikimų – juosmens ir stuburo negalavimų, kurie neleidžiantys jam susirasti ir dirbti geriau apmokamo darbo bei taip vykdyti pareigą teikti deramą išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui.
Teismas konstatuoja, kad pastaruosius keletą metų valstybėje vyksta atskirai neįrodinėtinas, tačiau akivaizdus ir visuotinai pripažįstamas ekonomikos, o kartu ir pragyvenimo lygio augimas. Minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 BSI ? 38 eurų. Tačiau, siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina Lietuvos Respublikos CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (toliau tekste – MMA) iki 2017 m. gruodžio 31 d. 380 eurų, o šiuo metu – 400 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis Nr. 3K-3-469/2006).
Taigi, nepilnamečiui E. Š. pagal jo amžių ir žiūrint į artimiausią ateitį būtina sudaryti tinkamas sąlygas vystytis, socializuotis ir lavintis bei tenkinti jo protingus poreikius. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką, tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, kad jo poreikiai būtų tenkinami. Teismas vertina neesant galimybės aritmetiškai tiksliai apskaičiuoti kas mėnesį įvairiems vaiko poreikiams skirtinos sumos, kuri gali gana ženkliai svyruoti, tad orentuotinasi į tą pačią MMA bei protingą suvokimą, žinojimą apie augančiam vaikui būtinas išlaidas. Kartu atkreiptinas atsakovo dėmesys į teismo jau konstatuotą galimybę ir netgi būtinumą jam ieškoti kitos – geriau apmokamos darbinės veiklos pagal savo sveikatos galimybes ir atitinkamai gauti papildomų pajamų, jei jų šiuo metu nepakanka atsakovui finansinių įsipareigojimų vykdymui, – tai yra atsakovo gyvenimu prisiimtiems (susikurtiems) įsipareigojimas (prievolėms) vykdyti. Teismas vertina ieškovės reiškiamą priteistino išlaikymo vaikui dydį – 150 eurų, kaip pagrįstą, realų ir protingą, kartu konstatuodamas akivaizdų faktą, jog ateityje, vaikui augant, jo poreikiai neišvengiamai tik didės. Kad tokia teismo išvada yra teisinga ir pagrįsta, netiesiogiai patvirtina ir pats atsakovas, į bylą pateikęs su juo kartu augančių vaikų poreikių paskaičiavimo išlaidas (b. l. 79-80), iš kurių matyti, kad su E. Š. panašaus amžiaus atsakovo sugyventinės sūnui A. Š. išlaikyti Lietuvoje per mėnesį reikalinga 314,68 eurų, tai yra suma, kuri artima ieškovės nurodytai ir reikalaujamai šalių sūnaus E. Š. mėnesio poreikių sumai Anglijoje.
Teismas, priimdamas sprendimus šeimos santykių bylose, privalo pirmiausia siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad tokių bylų nagrinėjimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga. Pagal CPK 376 straipsnį teismas šeimos byloje privalo būti aktyvus, kad užtikrintų viešojo intereso apsaugą, pirmiausia – nepilnamečių vaikų, labiausiai socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus.
Vadovaujantis CPK 376 straipsnio ir CK trečiosios knygos nuostatomis, aktyvus teismo
1. Turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis);
2. Privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 straipsnio 2 dalis);
3. Turi teisę, atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, viršyti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK
4. Gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose nustatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą, kai byloje pareikštas vienas iš įstatymuose įtvirtintų alternatyvių reikalavimų negali būti tenkinamas (CPK 376 straipsnio 4 (CPK 376 straipsnio 4 dalis).
5. Iki bus priimtas teismo sprendimas, savo iniciatyva taiko specialias laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgdamas į vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus.
Ieškovės prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikui sumą po 150 eurų periodinėmis išmokomis kas mėnesį teismas dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių vertina kaip protingai reikalaujamą, pagrįstą ir normalių vaiko poreikių tenkinimui pakankamą, todėl savo iniciatyva šios sumos nedidina. Teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad ieškovė, ieškinyje nurodydama ir grįsdama būtinuosius vaiko poreikius kiek buvo įmanoma, jau sumažino išlaidų, skirtų patenkinti vaiko ugdymo/lavinimo ir laisvalaikio poreikius, profilaktinę sveikatos priežiūrą, kitus poreikius (šventės, gimtadieniai, transportas ir degalai, nenumatyti pirkiniai), dydžius. Be to, vaiko poreikių suma (369 eurų) tikrai yra netgi mažesnė nei Lietuvos Respublikoje nustatyta MMA dydis (šiuo metu 400 eurų), į kurią orentuotinasi dėl priteistino išlaikymo nepilnamečiam vaikui. Taip pat svarbu pažymėti, jog ir nuo tokios vaiko išlaikymui paskaičiuotos reikalingos sumos (369 eurų), ieškovė prašo priteisti iš atsakovo tik 150 eurų, tai yra mažiau pusės nurodytos sumos. Tokios aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, jog ieškovės valia dėl to jau yra nukrypta atsakovui finansiškai naudingai nuo principinio reikalavimo išlaikyti nepilnametį šalių sūnų abiejų tėvų lygiai mokamomis lėšomis.
Teismas kaip nepagrįstus atmeta atsakovo aiškinimus, jog ieškovei – vienu atveju teigiama, jog prieš jo valią, kitu – jog susitarus, išsivežus vaiką, taip nebeliko galimybės bendrauti su sūnumi, susilpnėjo jų tarpusavio emocinis ryšys. Atsakovas pats teisme patvirtino, kad net ir šalių nepilnamečiam vaikui grįžus į Lietuvą, jie dažniausiai bendraudavo ne betarpiškai susitikę, bet per Skype programą, o būdamas apie 1,5 m. Jungtinėje Karalystėje, atsakovas nei karto nenuvyko aplankyti sūnaus E. Š..
Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 straipsnis).
Nustatytina, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė (Lietuvos Respublikos CK 3.190 straipsnis).
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tai yra nuo vaikų gimimo dienos. Šiuo atveju pareiga įrodyti išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimą tenka atsakovui. Lietuvos Respublikos CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Atsakovas, būdamas vaiko tėvu (pagal kilmę), pareigos išlaikyti savo nepilnamečio sūnaus E. Š., gimusio 2006 m. sausio 24 d., nevykdė faktiškai nuo 2010 m. vidurio, todėl ieškovės prašymu iš jo nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. priteistinas išlaikymo įsiskolinimas.
Teismas kaip nepagrįstą atmeta atsakovo aiškinimą, jog jis nesutinka su reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nes toks neva buvęs šalių susitarimas, kad jam ieškovės reikalavimas teikti išlaikymą vaikui buvo nelauktas ir netikėtas, kad jis nežinojęs kur pervesti išlaikymo pinigus. Teismui nepateikti jokie tokio susitarimo tarp šalių buvimo įrodymai. Priešingai – atsakovo aiškinimas, kad jis ėjęs į VTAS klausti, kaip jam mokėti užsienyje esančiam sūnui išlaikymą, prieštarauja jo paties pozicijai, kad ieškovė sutiko su atsakovo išlaikymo nemokėjimu, mainais į jo leidimą išsivežti šalių sūnų. Ieškovė taip pat neigia buvus tokiam susitarimui. Bet kuriuo atveju, teismo nesaisto jokie panašūs šalių susitarimai, galintys prieštarauti ir kenkti vaiko interesams. Teismas taip pat atkreipia atsakovo dėmesį į tai, kad jam negalėjo būti ieškovės reikalavimai nelaukti ir netikėti, nes tėvų pareiga išlaikyti vaikus atsiranda tik jiems gimus. Atsakovui nurodžius, kad su sūnumi palaikė ryšius informacinių technologijų pagalba – bendraudavo per programėlę Skype, teismo vertinamas kaip neįtikimas ir nepatikimas atsakovo aiškinimas, kad jis neturėjęs galimybės iš sūnaus ar per sūnų iš ieškovės sužinoti banko sąskaitos, į kurią galėtų pervesti išlaikymo pinigus, numerį. Vėlgi – toks atsakovo A. Š. aiškinimas prieštarauja paties atsakovo teiginiams apie šalių susitarimą dėl atsakovo išlaikymo nemokėjimo mainais į teisę ieškovei išsivežti šalių sūnų užsienin. Teismas tokius atsakovo aiškinimus vertina kaip nenuoširdžius ir nesėkmingus bandymus išvengti išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo iš jo priteisimo.
Teismas, nekeisdamas ieškovės prašymo vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisti po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, keičia ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo A. Š. išlaikymo skolą. Teismas vertina, jog atsižvelgus į E. Š. tuomet (skaičiuojant tris metus atgal nuo pareiškimo teismui teikimo dienos) dar jaunesnį amžių ir santykinai mažesnį poreikį skirti vaikui atitinkamai lėšų išlaikymui, į atsakovo šeiminę, socialinę, sveikatos, materialinę padėtį, į atsakovo ribotas galimybes sumokėti iš karto priteistiną sumą, už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. priteistina mažesnio nei reikalauja ieškovė – 3 600 eurų (100 eurų x 36 mėnesių) dydžio išlaikymo įsiskolinimo suma, 20 mėnesių nustatant priteistos įsiskolinimo sumos išdėstymo laiką.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Analogiška norma įtvirtina ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje paskirstyta tarp šalių išlaidų advokato ar advokato padėjėjo apmokėti atlyginimo prievolė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tam asmeniui, kuris materialiuoju teisiniu požiūriu laikomas laimėjusiu bylą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Taip pat iš atsakovo priteistinas atitinkamo dydžio žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė atleista pagal įstatymą, ir kuris galiojo ieškinio pateikimo metu, tai yra: 54 eurai už reikalavimą priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą (12 mėn. x 150 eurų = 1800 eurų – 3 proc.); 72 eurai už išlaikymo įsiskolinimą (150 eurų x 36 mėn. – 3 proc. = 162 eurai; 100 eurų x 36 mėn. – 3 proc. = 108 eurai; patenkinus 67 proc. šio reikalavimo (100 eurų x 100 proc. – 150 eurų = 67 proc.), atitinkamai nuo 108 eurų mokėtino žyminio mokesčio tai sudaro 72 eurus (108 eurai x 67 proc. – 100 proc)). Iš viso iš atsakovo priteistini 126 eurai žyminio mokesčio į valstybės pajamas (Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė ir atsakovas pateikė dokumentus, pagrindžiančius kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priteisti 700 eurų advokato teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidų ir 61 eurą dokumentų vertimo paslaugas (b. l. 84-88; civilinė byla Nr. L2-1307-443/2017, b. l. 7). Patenkinus pirmąjį ieškinio reikalavimą 100 proc., o antrąjį – 67 proc., bendrai patenkinti reikalavimai sudaro 84 proc. (100 proc. + 67 proc. = 167 proc. : 2 reikalavimų = 84 proc.). Tokiu būdu už advokato teisinę pagalbą priteistini 588 eurai (700 eurų x 84 proc. – 100 proc.), o už dokumentų vertimo paslaugas 51 euras (61 euras x 84 proc. – 100 proc.).
Atsakovas prašo priteisti 300 eurų advokato teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidų. Atsakovui, tenkinus ieškinį iš dalies, nurodytos išlaidos nepriteistinos.
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidų suma yra 2,78 eurų, todėl iš dalies tenkinus ieškinį, valstybės naudai iš atsakovo nepriteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CK 3.192 straipsniu, 3.194 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200, 3.208 straipsniais ir CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 268 straipsnio 5 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 150 eurų kas mėnesį mokomų periodinių išmokų nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki E. Š. pilnametystės, sumokant iki kiekvieno mėnesio 25 dienos tiesiogiai vaiko motinai A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); priteistą sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirti priteistų lėšų tvarkytoją uzufrukto teise ieškovę A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini);
priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), išlaikymo skolą sūnui E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. 3 600 eurų (36 mėn. x 100 eurų); kitoje išlaikymo skolos dalyje ieškinį atmesti.
Priteistą išlaikymo skolos išmokėjimą išdėstyti 20 mėn. laikotarpiui, atsakovui A. Š. sumokant ne mažiau kaip po 100 eurų iki kiekvieno mėnesio 25 dienos tiesiogiai vaiko motinai A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)., 126 eurus žyminio mokesčio į valstybės pajamas;
priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), už advokato teisinę pagalbą 588 eurus ir už dokumentų vertimo paslaugas 51 eurą, iš viso – 639 eurus bylinėjimosi išlaidų, A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.