Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamieji D. A. ir G. Š. 2019 m. liepos 9 d., laikotarpiu nuo 16 val. iki 22 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, namo, esančio (duomenys neskelbtini) aukšto bendro naudojimo koridoriaus balkone, bendrais tyčiniais veiksmais, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė nukentėjusįjį A. S. perduoti jiems pinigus – 50 eurų, po to, panaudodami psichinę prievartą ir pasikėsindami panaudoti fizinį smurtą – D. A. paėmus nukentėjusįjį A. S. per juosmenį, o G. Š. – už kojų, pakėlė ir nešė nukentėjusįjį A. S., grasindami išmesti jį pro 4 aukšto balkoną, D. A. iš nukentėjusiojo reikalavo pinigų, sakydamas: „Arba duodi 50 eurų, arba tuoj tave išmesim per balkoną“, po to, kaimynui R. R. sutrukdžius bei nutraukus jų neteisėtus veiksmus, tęsdami savo nusikalstamą veiką, įėję į nukentėjusiojo A. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), D. A. kumščiu suduodant nukentėjusiajam tris smūgius: į dešinįjį šoną, dešinę krūtinės pusę bei veido sritį ir tokiu būdu nukentėjusiajam A. S. sukeliant fizinį skausmą, neturėdami teisėto pagrindo iš nukentėjusiojo reikalavo iki 2019 m. liepos 12 d. 16.30 val. perduoti jiems 200 eurų, po to D. A. nuo bute esančios spintelės pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam A. S. priklausančius 7 eurus, ir šių neteisėtų veiksmų visuma D. A. ir G. Š. nukentėjusiajam A. S. sukėlė laikiną psichikos sutrikimą – adaptacijos sutrikimą, kuris priskiriamas prie nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Įrodymai

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tai buvo liepos 9 d., antradienis, liepos 7 d. nebuvo niekas pas nukentėjusįjį atėję, niekas nereikalavo iš jo pinigų. Jis apie pietus nuėjo į (duomenys neskelbtini), nes ten anksčiau gyveno, yra ne vietinis, atvyko iš (duomenys neskelbtini), ten bute gyveno. Kai išsikraustė, ten kartais apsilankydavo. Tą dieną buvo kartu su G. Š. pas buvusį kaimyną A., gėrė alų. Ten ketvirtas aukštas. R. buvo užėjęs. A. turėjo išvykti, todėl išėjo į koridorių, atsisėdo ant palangės. G. Š. ar kas kitas nuėjo nupirkti alaus. Atėjo A. S., jie jį vadino Č., pastarąjį kelis kartus yra matęs. Kadangi jie sėdėjo ant palangės, pasisiūlė pas A. S. nueiti atsigerti alaus, nukentėjusysis neprieštaravo. Nuėjo pas A. S., buto nežino, ketvirtas aukštas, gali būti buto Nr. (duomenys neskelbtini), G. Š. nuėjo pirkti alaus, jis (D. A.) atsisėdo ant palangės. Buvo trise – jis, R. R. ir A. S., po to grįžo G. Š.. Begeriant G. Š. su A. S. pradėjo kalbėtis apie pinigus, kad grąžintų 500 litų. Kalbėjo, kad seni laikai buvo, kad Č. su kažkokia panele gyveno „bendrike“ ir paėmė pinigus. Iš pokalbio suprato, kad A. S. su kažkokia mergina buvo pavogęs pinigus iš G. Š.. Jis įsiterpė į pokalbį, klausė Č., ar pastarasis pavogė pinigus, nukentėjusysis sakė, kad ne jis, o ta mergina. Klausė, ar visus pinigus išleido, Č. atsakė, jog ne visus, bet išleido juos kartu su mergina. Jis pasakė, kad tada ir jis (nukentėjusysis) kaltas, kad kalbėtųsi tada. Po to jie pradėjo kalbėti apie invalidumą ir „išėjo tas pokalbis“, kad žmogus pro langą iššokęs visą gyvenimą liks invalidas, kad iš invalido vagia pats būdamas invalidas. Seniau G. Š. iššoko iš penkto aukšto. Tai ir kalbėjo, kad reikalauja pinigų iš invalido, pinigus vagia. Jie susitarė, kad pinigus grąžins penktadienį – liepos 12 d. Sakė, kad grąžins dalį pinigų – 200 eurų.

Ketvirtame aukšte balkono nėra, kodėl sako, kad per balkoną norėjo išmesti. Nieko nėra reikalavęs iš A. S., niekas pastarajam negrasino, jokio smurto prieš jį nevartojo. Nežino, kodėl nukentėjusysis sako, kad pasą paėmė. Jam kažkada kaimynas A. paskambino, jis padėjo Č., nežino, kodėl nukentėjusysis jį šmeižia. Į butą buvo atėjusi R., dar buvo užėjusi N. Ž. ir K. B.. A. S. alaus nevartojo, nebuvo išsigandęs ar sutrikęs. A. S. buto durys buvo atidarytos.

Jo santuoka nutraukta, turi kitą draugę.

Medicininėje išvadoje rašoma, kad nėra A. S. sužalojimų. R. R. liudijo girtas, kiti liudytojai nieko nematė. Nė vienas liudytojas neparodo, kad jie ką būtų nukentėjusiajam padarę. A. S. „neatkuria“ pagrindinių dalykų, o prisimena, kad seniau jį vežė į mišką. Jie buvo liepos 9 d., o už dviejų dienų – liepos 11 d., jie buvo atėję ir sulaikyti, gerai pamena, nes tą dieną buvo atvykęs į „(duomenys neskelbtini)“, reikėjo nusiimti pinigų. Nevertė A. S. perduoti jam 50 eurų balkone, nenešė jo išmesti per balkoną, negrasino, smūgių kumščiu jam nesudavė. Nereikalavo iš nukentėjusiojo 200 eurų, 7 eurų nepagrobė. Nepripažįsta, kad savo veiksmais sukėlė A. S. laikiną adaptacinį sutrikimą.

Įvykis buvo liepos 9 d., o liepos 11 d. atvažiavo, nes turėjo susitikti su drauge, kuri gauna atlyginimą 11 dieną. Liepos 12 d. turėjo tikrintis sveikatą, norėjo įsidarbinti. Liepos 11 d. su G. Š. buvo parkelyje netoli „barako“ (duomenys neskelbtini), matė, kad atvažiavo policija. Jis G. Š. pasakė eiti pažiūrėti, kas ten vyksta. Nuėjo ir juos sulaikė. Buvo išgėręs, bet ne visai girtas, viską pamena, girtumas neturėjo įtakos jo veiksmams.

Buvo prie balkono R., jis ir iš kaimynų kažkas buvo atėjęs parūkyti. G. Š. dar tuo tarpu buvo, po to nuėjo nupirkti porą bambalių alaus. Iš jų (G. Š. ir A. S.) pokalbio suprato, kad jie penktadienį tarėsi dėl pinigų grąžinimo. Nematė pinigų nukentėjusiojo bute, nepaėmė 7 eurų iš A. S.. Nebuvo kambaryje jokio smurto, jokio konflikto. G. kaimynystėje gyveno, todėl kartu vaikščiojo. Jis (D. A.) tuo metu gyveno iš draugės lėšų. Jo draugė irgi buvo atleista iš darbo, po to įsidarbino. Anksčiau su nukentėjusiuoju konfliktų neturėjo, su pastaruoju yra susitikęs gal keturis kartus. Begeriant kažkas pasakojo, kad Č. pinigų reikia, kad jam nesumokėjo, dar A. paskambino, kad jį pusbroliai nori skriausti.

Turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nėra problemų susirasti darbą. Sąžiningai planuoja užsidirbti, gyventi.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad gerai nepamena, kurią dieną buvo įvykis, ar liepos 9 d., ar 10 d. Vieną kartą buvo nuėjęs ten, adresu: (duomenys neskelbtini), kai kitą kartą nuėjo, policija jį sulaikė. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tada geriau prisiminė.

Pagarsinus kaltinamojo G. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 178–179, 185), kaltinamasis G. Š. parodė, jog buvo dienos metas, popietė, kartu su D. A. nuėjo adresu: (duomenys neskelbtini), į butą pas vieną žmogų, buvo ir asmuo, vardu R., kuris buvo D. A. pažįstamas ir buvo apklaustas teisme kaip liudytojas – R. Buto nepamena, kelintas aukštas neskaičiavo, gali būti trečias ar ketvirtas. Tame bute atsigėrė alaus, buto savininkas pasakė, kad reikės išvykti į (duomenys neskelbtini), turėjo išeiti. Tada visi išėjo į koridorių. Matė, kad A. S. atėjo į koridorių parūkyti. Tada jis nuėjo į parduotuvę nupirkti du bambalius alaus, grįžo pas A. S. į butą. Ten gėrė alų, po kiek laiko atėjo L. L.. Pakalbėjo, išgėrė alų ir su D. A. nuėjo prie autobuso, grįžo namo.

A. S. iš jo buvo pavogęs 500 litų. Tai buvo seniai, kai gyveno (duomenys neskelbtini), bendrabutyje. Į policiją tada nesikreipė. Nukentėjusiajam pasakė, kad nors pusę sumos grąžintų, negrasino. Nesakė sumos – 200 eurų, tyrėja taip parašė. A. S. žadėjo grąžinti penktadienį, gali būti 2019 m. liepos 12 d. Nežino, kodėl būtent penktadienį. Niekas smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo, negrasino jo išmesti pro balkoną. A. S. juos apkalba, gal dėl to, kad pinigus prašė grąžinti. Jam yra iškelta byla dėl poveikio liudytojui (A. S.), tyrimas nebaigtas, reikia išsitirti melo detektoriumi. Neėmė 7 eurų iš A. S., nematė pinigų, pas jį padėtų. Nežino, iš kur atsirado parodymuose tokia suma – 200 eurų. Nenešė A. S. nei už kojų, nei už rankų. Tuo metu buvo išgėręs, bet ne toks, kad „nedirbtų galva“, kad neprisimintų dėl girtumo. Liepos 12 d. nenuėjo, nes jį sulaikė liepos 11 d. Liepos 11 d. ėjo į tą patį namą pas kitą asmenį, ne pas A. S., ir buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Niekas nebėgo, niekas nesislėpė, nesipriešino,

Nepamena, prieš kiek laiko A. S. paėmė iš jo pinigus, dar litai buvo. Nesikreipė į policiją, manė, taip nukentėjusiojo paprašys. Tada gėrė degtinės butelį adresu: (duomenys neskelbtini), buvo nukentėjusiojo draugė, du vaikai, jis išėjo, o grįžęs pasigedo pinigų.

Grįžus iš parduotuvės buvo A. S. bute. Nenaudojo prieš pastarąjį smurto. Nukentėjusiojo kaimynas R. liudijo būdamas girtas. Pas A. S. buvo užėjusi R. draugė, trumpam buvo užėjęs L. L.. Nebuvo konflikto, kaimynai nieko nematė, negirdėjo. Niekas nerėkavo. Su ieškiniu nesutinka, nes yra nekaltas.

Su A. S. iš anksčiau yra pažįstami. Iš jo pinigus pavogė arba nukentėjusysis, arba pastarojo mergina. D. A. nežinojo, kad A. S. pavogė pinigų. D. A. nereikalavo iš A. S. pinigų. Jis nereikalavo iš A. S. pinigų, tik pasakė, kad grąžintų. Nematė, kad D. A. būtų paėmęs 7 eurus iš A. S. buto. Nebuvo to, kad anksčiau būtų reikalavę iš A. S. pinigų. Nebuvo tą dieną apsirūkę, apsvaigę. Su D. A. ėjo pas A. S., nes jis pats pasiūlė nueiti pas jį. Negrasino išmesti A. S. per balkoną, nesitarė atimti pinigų, nereikalavo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis G. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2019 liepos mėnesį, trečiadienį, tikslios datos neprisimena, dienos metu, jis su draugu D. A. nuėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini)aukšte, pas D. A. draugą, ten gėrė alų. Po to atėjo R. ir kartu su jais gėrė. D. draugas turėjo išeiti, todėl jis, D. A. ir R. persikėlė į 4 aukšto koridorių, ten toliau gėrė alų. Jiems begeriant atėjo A. S. parūkyti. Neprisimena, ar A. S. pats pasiūlė, ar jie patys jo prašė, kad šis priimtų juos pas save į butą, nes nenorėjo gerti koridoriuje. Pritrūkus alaus, jis nuėjo į parduotuvę alaus nupirkti, o po to grįžo į butą pas A. S.. Begeriant jis A. S. priminė, kad šis su kažkokia mergina iš jo buvo pavogęs 500 eurų, tačiau į policiją dėl to įvykio jis nebuvo kreipęsis. Jis paprašė, kad A. S. grąžintų jam tuos pinigus, bent pusę sumos – 250 eurų. A. S. sutiko grąžinti jam pinigus, sakė, kad 2019 m. liepos 12 d., penktadienį, grąžins pinigus, sakė, kad atiduos visus ir bus nebeskolingi vienas kitam. Jis A. S. nemušė, pastarajam negrasino išmesti per balkoną, taip pat nematė, kad kas nors muštų ar grasintų A. S. (2 t., b. l. 178–179; 185).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. parodė, kad iki įvykio nė vieno kaltinamojo nepažinojo. Buvo savo namuose, (duomenys neskelbtini), buto numerio nepamena. Dėl sveikatos būklės nepamena, kokiame aukšte. Dienos, kada tai buvo, nepamena, bet pamena, ką jam padarė tie žmonės. Buvo namuose, kai išėjo į koridorių parūkyti, ten buvo kaltinamieji D. A. ir G. Š.. D. A. jam pasakė, ar nori skristi per tą balkoną, sakė atnešti 50 eurų, o jei ne, iškrenta per balkoną. D. A. pasakė G. Š. paimti už kojų. Vienas paėmė jam už kojų, kitas už pažastų ir norėjo jį išmesti per turėklus. Jau laikė netoli turėklų, kai kaimynas R. jį išgelbėjo, pastarasis jį pagavo už pilvo, taip išgelbėjo jį. Po to abu kaltinamieji ėjo pas jį į kambarį, atidarė langą, šaukė ant visos gatvės. Tas žmogus (parodė į kaltinamąjį G. Š.) pasakė, kad ten, kur anksčiau jis (nukentėjusysis) gyveno, kur auklė saugojo jo vaiką, jam (G. Š.) dingo 200 litų. Jie apkaltino jo auklę, jis žinojo, kad pastaroji nevogs, sakė jiems, kad neėmė nieko. Tada D. A. du ar tris kartus, gerai nepamena, jam sudavė į krūtinės kairę pusę. Kai pastarasis jį trankė, klausė, kada jis gauna pinigų, jis pasakė, kad 12 dieną, tada pasakė, kad atvažiuos liepos 12 d. ir kad jis paduotų jam (kaltinamajam) pinigų, kiek sakė, nepamena. Jis bijojo kalbėti, norėjo sakyti, kad neduos pinigų, bet bijojo. Nenorėjo, kad jį trankytų, norėjo, kad išeitų, prižadėjo, kad duos 200 eurų. Po to kaltinamieji išėjo. Dar pamena, kad, kai kaltinamieji buvo jo kambaryje, D. A. paėmė jo 7 eurus, buvusius ant sekcijos indelyje, jo neklausė, pasiėmė tuos pinigus ir dar banko kortelę, ją grąžino. D. A. jam sudavė du ar tris smūgius, gerai nepamena, bet akiniai, kuriuos buvo užsidėjęs, buvo išklebę, sulūžo, kai jam trenkė. Tiesą sakė tyrėjams, kiek kartų ir kur jam sudavė: į dešinį šoną, į krūtinę ir vieną kartą į veidą. Tai buvo dieną, bet gerai nepamena, kiek buvo valandų. Kai norėjo jį išmesti per balkoną, iš jo reikalavo 50 eurų, o kai nuėjo į butą, jau reikalavo 200 eurų. Sakė, jei jis nepaduos 50 eurų, išmes per balkoną. Jau jį kėlė, bet kaimynas R. jam padėjo. Kitą dieną kaltinamieji vėl atėjo, neprisimena, kada ir kiek kartų buvo atėję. Kai kitą kartą kaltinamieji vėl atėjo, žmonės pamatė juos ateinančius, iškvietė policiją. Pamena, kad jie buvo du kartus atėję, daugiau neprisimena. Jis pasiskundė kaimynei močiutei, kuri gyvena priešais jį, jis sakė, kad atėjo tokie žmonės, norėjo išmesti per balkoną, liepė duoti pinigų. Kaimynė jam davė vaistų, bintu apsuko per krūtinę. Kitą dieną, kai kaltinamieji vėl atėjo, ta kaimynė ir mergaitė, kuri jos vardo prašė nesakyti, pamatė juos vėl ateinančius, jie sakė: „Č. mušime“. Jis yra romų tautybės. Tada jie nieko nepadarė, įėjo į koridorių, juos sulaikė policija.

Jam sulaužė akinius ir pagrobė 7 eurus. Palaiko civilinį ieškinį dėl 52 eurų turtinės ir dėl 1000 eurų neturtinės žalos. Po tų įvykių jis gydėsi psichiatrinėje ligoninėje apie mėnesį laiko, labai bijojo žmonių, ir dabar bijo išeiti į lauką, vartoja vaistus, anksčiau irgi vartojo, jam pablogėjo sveikata po to įvykio. Jis nevartoja alkoholio, serga epilepsija. Kaltinamieji buvo truputį išgėrę, jo kambaryje gėrė alų, prašė duoti puoduką. Bijo dabar kalbėti. Bute jie buvo trise, bet kaimynas R. nieko jam nedarė. Kaltinamiesiems bebūnant pas jį kambaryje, buvo užėjusi kaimynė, R. sugyventinė, bet jis neprašė pastarosios pagalbos, nes bijojo to kaltinamojo (parodė į kaltinamąjį D. A.), jam neleido net į tualetą eiti. Nebuvo skolingas kaltinamiesiems, nebuvo iš jų pavogęs pinigų, pirmą kartą juos matė.

Pagarsinus nukentėjusiojo A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 89–91, 118–120, 123, 129–131), nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. patvirtino savo duotų parodymų teisingumą, nurodė, jog po įvykio labai bijo, jį išgąsdino. Jei nebūtų paskambinę policijai, tiki, kad kaltinamieji galėjo grasinimus įvykdyti.

Papildomai teisiamajame posėdyje apklausiamas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. parodė, jog tikslios datos, kada pirmą kartą susitiko su D. A. ir G. Š., nepamena, bet tai buvo prieš gaunant invalidumo pensiją, netoli tos dienos, kada ją gaudavo, nepamena, dabar moka kitą dieną. Pirmą kartą įvykio dieną D. A. matė balkone. Po to kaltinamieji užėjo pas jį į kambarį, kurio durys buvo atidarytos, jam sakė eiti į kambarį, atnešti 50 eurų, nes išmes per balkoną. Į jo kambarį buvo įėję du kaltinamieji, jis ir liudytojas, kuris jį išgelbėjo. Jis negėrė alkoholio, nes negali gerti, o pastarieji gėrė alų. Į kambarį buvo atėjusi to kaimyno, kuris jam išgelbėjo gyvybę, žmona ar sugyventinė. Ta moteris atėjo pas jį trumpam cigaretės ar kažko, po to išėjo, nespėjo jai pasakyti, ką kaltinamieji norėjo jam daryti. Nepamena, ar du, ar tris kartus kaltinamieji buvo pas jį atėję, bijo meluoti. Vienas kartas – kai jį norėjo per balkoną išmesti, antras – kai policija atvažiavo.

Pirmą kartą nekvietė policijos, nes bijojo, kaltinamieji jam prigrasino. Kaimynė pasakė, kad ateina tie patys žmonės, ji iškvietė policiją. Jos prašė iškviesti policiją. Jį buvo pakėlę nuo žemės, už kojų ir pažastų nešė. Kaltinamasis D. A. mušė jį kambaryje, o kaltinamasis G. Š. jį apkaltino, kad paėmė 200 eurų. D. A. jam mušė į krūtinę, sudavė tik D. A.. Tą dieną, kai policija buvo atvykusi, jų anksčiau nematė bendrabutyje. Nebuvo skolingas jiems 200 eurų. Jo draugė, kuri prižiūrėjo jo vaiką, irgi nebuvo kaltinamiesiems skolinga. D. A. paėmė iš jo 7 eurus, matė, kad D. A. paėmė pinigus. Ieškinį padidino, nes po įvykio išgyveno, bijo, niekur negali išeiti, ilgai gydėsi ligoninėje, gydytoja nenorėjo jo dar išleisti, norėjo gydyti mėnesį laiko. Prieš tai teko gydytis ligoninėje, bet dėl galvos sutrenkimo, o po to įvykio gydė psichiatrinėje. Tyrėjai padavė receptus. Netyčia išmetė kvitus, kur pirko vaistus. Vaistus, kuriuos pirko, parodė tyrėjai. Apie 50 eurų sumokėjo už vaistus.

Yra įbaugintas, kaltinamasis G. Š. jam neseniai grasino (duomenys neskelbtini), pasakė: „Jei ateisi į teismą, tave pasigausim, ir tada kaskis sau duobę“. Į policiją nesikreipė, nes bijojo. Grasindamas G. Š. sudavė jam (rodo į nosies sritį).

Kai buvo pas jį kambaryje, durys buvo uždarytos. Nesiūlė D. A. parduoti savo paso. Nedavė kaltinamiesiems savo paso. Neduoda savo dokumentų. Kaltinamieji galėjo nufotografuoti pasą atėję į kambarį.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. S. davė analogiškus parodymus (1 t., b. l. 89–90).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. S., be kita ko, parodė, jog R. turėjo girdėti visus šiuos grasinimus ir reikalavimus. R. buvo išgėręs alkoholio. Kai D. A. jį mušė, R. liepė jiems baigti jį (A. S.) skriausti. Po to D. A. jo ir nebemušė. Kai tik D. A. pasiėmė 7 eurus, kartu su G. Š. išėjo, o pas jį liko kaimynas R. Kas vyko toliau, nebepamena, nes buvo labai išsigandęs. Kažkuriuo momentu, po to, kai jau D. A. jam buvo sudavęs smūgius, trumpam į jo kambarį buvo įėjusi kaimynė K., R. žmona, ji paprašė cigaretės ir išėjo. Jai jis nieko nesakė, nes bijojo šalia buvusių D. A. ir G. Š.. Daugiau niekada jie jo nėra mušę, tik tą vieną kartą jo bute. Dėl patirtų sužalojimų parodė, kad 2019 m. liepos 11 d. buvo atvykusi ir greitoji pagalba, tačiau sužalojimų jam nenustatė, bet jam dar tebeskauda šonkaulius ir krūtinės ląstą, todėl vartoja vaistus nuo skausmo: tepalą, kurio pavadinimo nepamena, bei geriamus vaistus nuo skausmo (pavadinimo nepamena). Iš viso už šiuos vaistus sumokėjo 45 Eur. Nusikaltimu jam iš viso padaryta 52 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 118–120; 123).

Ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nukentėjusysis A. S. savo anksčiau duotus parodymus patvirtino (1 t., b. l. 129–130).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis A. S. atpažino D. A., parodė, kad tai D., kuris su kitu vyriškiu bandė jį išmesti pro ketvirto aukšto balkoną, jį atpažįsta iš bendrų veido bruožų (1 t., b. l. 103–108).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis A. S. atpažino G. Š., parodė, kad jis kartu su D. A. bandė jį (nukentėjusįjį) išmesti pro ketvirto aukšto balkoną, jį atpažįsta iš bendrų veido bruožų (1 t., b. l. 110–115).

Liudytojas O. B. parodė, kad kaltinamuosius žino pagal darbą. Dirba Šiaulių AVPK Veiklos skyriuje, kontroliavimo metu reaguoja į įvykius, iškvietimus. Pernai įvykio dieną, gali būti liepos 11 d., gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini). Budėjo su kolege N. V.. Nuvykus su kolege į vietą, bendrabučio tipo namo trečiame aukšte priešais nukentėjusiojo butą gyvenanti moteris, kaimynė N., papasakojo apie įvykį, sakė, kad čia dėl kaimyno, kuris dabar yra bute, kad buvo atėję du vyrai, kad buvo kaip ir konfliktas, galimai naudotas smurtas, nes tie vyrai bandė įeiti į nukentėjusiojo butą, tas jų neįsileido. Su nukentėjusiojo kaimyne N. beldėsi į nukentėjusiojo duris, sakė, kad atvyko policija, pastarasis nenoriai, bet įsileido. Buto numerio nepamena. Nukentėjusysis buvo mažesnio ūgio vyras, buvo labai išsigandęs, drebantis, sunku su juo kalbėti, nes matėsi, kad turi negalią, labai sunkiai kalbėjo, matėsi, kad yra labai įbaugintas, su juo ilgai reikėjo bendrauti, kad pasakytų, kas atsitiko, vis kartojo, kad jam bus blogai. Nukentėjusysis sakė, kad prieš jį buvo smurtauta, suduota keli smūgiai į šoną, į sprandą, kraujosruvų nesimatė, sakė, kad jį norėjo išmesti per balkoną, pinigų reikalavo. Minėjo D. A. pavardę. Sakė, jie buvo keliese. Kiek pamena, sakė, kad viskas prasidėjo iš vakaro, Nukentėjusysis pats buvo labai įbaugintas, kibosi į ranką, prašė nepalikti jo, sakė, kad jį užmuš, bijojo asmenų, kurie reikalavo iš jo pinigų. Nukentėjusysis sakė, kad jį išgelbėjo kaimynas, nes jį jau buvo pakabinę ant turėklo, norėjo išmesti. Kolegė tuo metu buvo tarpduryje, bendravo su kaimyne N. Kolegė jam (O. B.) pasakė, kad tuo metu į bendrą koridorių įėjo abu kaltinamieji, juos pasikvietė aiškintis. Kaltinamieji abu buvo priešiškai nusiteikę, D. A. kur kas ramiau elgėsi, o G. Š. buvo gerokai išgėręs. D. A. ramiau elgėsi, bet nukentėjusysis rodė, kad šis čia viską darė. G. Š. buvo prie durų, o D. A. buvo įėjęs į nukentėjusiojo kambarį. D. A. teko pristabdyti, nes jis vis ėjo link nukentėjusiojo, sakydamas, ką pastarasis čia kalba, ar jis šiam ką padarė. Nukentėjusysis dar labiau išsigando pamatęs kaltinamuosius. D. A. sakė nukentėjusiajam, kad jam bus dar blogiau, jei rašys, skųsis. Keletą sekundžių nukentėjusysis liko vienas su D. A., nes reikėjo raminti G. Š.. Kai grįžo atgal, suprato, kad iš D. A. buvo grasinimai nukentėjusiajam. Nukentėjusysis tyliai jam (O. B.) pasakė, kad jam vėl grasino, kad nieko nesakytų, kad sakė: „Jei tu, pydere, neatsiimsi pareiškimo, tai tau bus šakės, ar tave pakasim“. Kiek pamena, klausė D. A., kodėl grasina, liepė jam nusiraminti. Išsikvietė pagalbos, atvykę kolegos išsivedė G. Š., po to išsivežė abu kaltinamuosius. Jis su kolege liko, aiškinosi aplinkybes, nukentėjusysis parodė balkoną, per kurį jį norėjo išmesti. Sakė, kad D. A. paėmė iš jo pinigus. Nukentėjusysis buvo tamsaus gymio, gali būti romų tautybės, matėsi, kad turi negalią. Davė jam kelis eurus, nukentėjusysis norėjo išvažiuoti pas gimines. Nukentėjusiojo kaimynė N. buvo šneki, papasakojo, kad kaltinamieji nukentėjusįjį reketavo, tačiau sakė, kad nenori liudyti, nes bijo kaltinamųjų. Kaimynas, kuris išgelbėjo nukentėjusįjį, buvo priėjęs, sakė, kad taip pat nenori liudyti, nes čia gyvena. Kai toks kontingentas, normalūs žmonės nenori liudyti, bijo. Daugiau žmonių įvykio vietoje nebuvo, tik tie, kuriuos paminėjo.

Vietinių kaimynų kaltinamieji žinomi kaip neramūs žmonės, galimai iš jų sulaukiama grasinimų. Kai žmonės yra teisti, kiti jų bijo. Sulaikant D. A. nesipriešino, G. Š. buvo daugiau neramus. D. A. kūno kalba, intonacija, rankų judesiais nukentėjusiajam davė suprasti, kad, jei skųsis, turės bėdų, buvo pasakyti ir žodžiai, iš intonacijos galima buvo suprasti, kad grasinimai. Kai atvyko, su kaltinamaisiais apačioje prasilenkė, po to jie atėjo į koridorių po penkių, gal dešimt minučių. Nesimatė, kad nukentėjusysis būtų išgėręs, dėl kaimynės N. sunku pasakyti, jos blaivumo netikrino. Ji bijojo kaltinamųjų, pasakė, kas įvyko, bet sakė, kad teisme neliudys. Nukentėjusysis sakė, kad suduota buvo į šoną. Sužalojimų akivaizdžiai nesimatė. D. A. neigė ką daręs nukentėjusiajam. Greitosios medicinos pagalba buvo iškviesta, buvo suteikta pagalba vietoje, nukentėjusysis nebuvo vežamas į ligoninės priimamąjį.

Liudytoja N. V. parodė, kad kaltinamuosius žino iš matymo, dėl darbo. Su jais teko susitikti tik tą vieną kartą. Dirba Šiaulių AVPK, tą dieną dirbo su kolega O. B.. Gavo pranešimą, kad adresu: (duomenys neskelbtini), buto nepamena, du asmenys pro balkoną bandė išmesti vyrą ir reikalavo pinigų. Nuvykus į vietą, juos pasitiko N. Ž., parodė butą, į kurį buvo atėję du vyrai, pasibeldus į duris, po kurio laiko duris atidarė vyras, jis buvo labai išsigandęs. Tai buvo nukentėjusysis. Jis pasakė, kad jį sumušė, detaliau aiškino kolegai, ji kalbėjosi su kaimyne N. Bute nebuvo tų vyrų, kurie mušė. Bekalbant su nukentėjusiuoju, išeinant iš nukentėjusiojo buto pas N. Ž., ji pamatė du jaunuolius, kurie įėjo į bendro naudojimo laiptinę, N. paklausus, ar tai jie, pastaroji patvirtino, kad jie. Tie vyrai, pamatę policijos pareigūnus, bandė pasišalinti iš koridoriaus, juos sulaikė. Tie vyrai šiandieną yra salėje, abu kaltinamieji. Nukentėjusysis pasakė, kad tie vyrai jį mušė ir prašė pinigų. Vyrai bandė išsiginti, kad jie pinigų nereikalavo, kad nemušė. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kai juos (pareigūnus) įsileido nukentėjusysis, jis buvo labai susijaudinęs, verkė, drebėjo, buvo labai išsigandęs. N. pasakojo, kad ir praėjusią dieną prieš tą įvykį buvo atėję tie du vyrai – kaltinamieji – pas nukentėjusįjį ir prašė pinigų, kad bandė jį išmesti ar gąsdino, kad išmes per balkoną. Taip pat N. pasakojo, kad kaltinamieji buvo paėmę nukentėjusįjį ir nešė koridoriumi į balkoną, išėjęs kaimynas R. R. jiems sutrukdė. Tą dieną šiek tiek kalbėjo ir su R. R., jis patvirtino, kad buvo toks įvykis, kad kaltinamieji bandė išnešti nukentėjusįjį į balkoną, ir jis sutrukdė. Liudytojai sakė, kad nenori kištis, kad nenori liudyti. Iškvietė medicinos pagalbą, nes nukentėjusysis pakankamai blogai jautėsi. Jie išsikvietė kolegas, kurie padėjo sulaikyti kaltinamuosius. Bute buvo kolega, ji trumpai buvo bute. Kolega bendravo su tuo vyru (rodo į kaltinamąjį D. A.), girdėjo, kaip sakė, kad jis mušė nukentėjusįjį į šonkaulius, daugiau nebuvo, negirdėjo.

Kitą dieną, liepos 12 d., buvo nuvykusi vėl tuo pačiu adresu, nes tyrėja davė pavedimą pristatyti R. R., gal dar ir N. Ž.. Nepamena, su kokiu kolega važiavo, gali būti, kad su D. M.. Važiuojant automobiliu, prieš įlipant, informavo, kad automobilyje yra įrašinėjama, daromas vaizdo ir garso įrašas, R. R. papasakojo, kas įvyko, sakė, kad jis bandė sulaikyti kaltinamuosius, patvirtino, kad jis sutrukdė išnešti nukentėjusįjį. Nepamena, ar R. R. buvo išgėręs, girto nepristatytų, jis labai adekvačiai reagavo, dėl to ir vežėsi į apklausą. Kaimynai nenorėjo liudyti, sakė, bijo kaltinamųjų. Tiksliai nepamena, apie kokią pinigų sumą kalbėjo, bet, atrodo, apie 200 eurų. Nepamena, kurią dieną nurodė, kai norėjo išmesti pro balkoną ir reikalavo pinigų. Nebuvo kaltinamųjų, kai atvyko, pastarieji pasirodė po neilgo laiko tarpo, gal už 15 minučių. Kaltinamieji bandė pasišalinti, norėjo pabėgti, išeiti iš laiptinės. Prieš tai ji nematė kaltinamųjų. R. R. nei N. Ž. nebuvo išgėrę. Moteris adekvačiai kalbėjo. N. Ž. sakė, kad nematė, kaip buvo nešamas nukentėjusysis išmesti. Liepos 12 d., kai N. Ž. ir R. R. vežė apklausti, nesimatė, kad jie būtų išgėrę, jie elgėsi adekvačiai.

Pacitavus liudytojos N. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 10–13), liudytoja N. V. patvirtino, kad taip viskas ir buvo, girtumas nebuvo nustatytas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. V. parodė, jog 2019 m. liepos 11 d., apie 13.53 val., iš Šiaulių apsk. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą vykti adresu: (duomenys neskelbtini), nes ten dieną prieš tai D. A. grasino, kaip vėliau nustatyta – ten gyvenančiam A. S., iš šio reikalavo pinigų, norėjo išmesti per balkoną. Iš A. S. žodžių budėtojas nurodė, kad D. A. su dar vienu vyriškiu yra atėję į bendrabutį (duomenys neskelbtini) ir bando patekti į A. S. butą. Atvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad pareiškėjo A. S. butas yra ne Nr. (duomenys neskelbtini), o Nr. (duomenys neskelbtini). Koridoriuje juos pasitiko moteris, kuri prisistatė kaimyne N. Kaip vėliau paaiškėjo, – N. Ž.. N. Ž. paaiškino, kad viską žino, viską matė, kad reikia A. apsaugoti, kad jo nebeskriaustų. Pabeldus į buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, jas atidarė nukentėjusysis A. S., kuris atrodė išsigandęs, įbaugintas, kalba trūkčiojo. Kolega O. B. A. S. ramino, apkabino per pečius, pasodino ant lovos. A. S. šiek tiek nusiramino, bijodamas vis dairėsi į duris, vis klausė, ar jų tikrai nėra, nurodė, kad jį reketuoja D., kurio pavardės nežinojo. A. S. parodė kažkokį lapelį, ant kurio buvo parašyta pavardė A. A. S. sakė, kad jie jau kelias dienas pas jį eina, reketuoja, muša, bandė išmesti per balkoną, bet kaimynas išgelbėjo. A. S. sakė, kad jo minimas D. su dar vienu draugu, vėliau nustatyta, kad tai G. Š., bandė išmesti jį per balkoną. Viso pokalbio metu A. S. buvo labai susijaudinęs, minėjo, kad dieną prieš tai D. su dar vienu vyriškiu tame pačiame bendrabutyje bandė jį išmesti per balkoną, reikalavo pinigų – 200 Eur. A. S. sakė, kad trečio aukšto koridoriaus balkone D. A. jį iš nugaros apkabino per krūtinę, pakėlė bei liepė G. Š. imti už kojų, kad G. Š. paėmė už kojų ir jie abu jį nešė, kad išmesti per balkoną, bet to padaryti nespėjo, nes jį išgelbėjo kaimynas R. R.. Pasak A. S., R. R. priėjęs jį apglėbė iš priekio ir tada G. Š. su D. A. jį paleido. A. S. skundėsi skausmu dešiniame šone, sakė, kad jį sumušė minėtas D. Jai bendraujant su N. Ž. tarpduryje, t. y. tarp koridoriaus ir A. S. buto, ji pamatė į koridorių įėjusius du vyriškius. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo D. A. ir G. Š.. Siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, ji su kolega O. B. juos abu pakvietė užeiti į A. S. butą. A. S. juos pamatęs dar labiau susigūžė, traukėsi atbulas, akivaizdžiai matėsi, kad labai jų bijo. Tiek D. A., tiek G. Š. aiškino, kad jie nieko nežino, jie čia pirmą kartą. Tada jie išsikvietė pagalbą. Atvykę kolegos išsivežė G. Š. ir D. A., o ji kartu su kolega O. B. pasiliko bendrauti su A. S.. A. S. parodė balkoną trečiame aukšte, paaiškino, kad per šį balkoną jį bandė išmesti. Koridoriuje buvo kaimynė N. Ž., kuri vis kartojo, kad viską matė, bet nieko neliudys, nes bijo D. Einant iš balkono bendro naudojimo koridoriuje jie susitiko kaimyną R. R., kuris buvo neblaivus, tai akivaizdžiai matėsi. R. R. paklausė, kas jam žinoma apie šį įvykį, šis vengė bendrauti, nenorėjo atsakyti į klausimus. Šalia buvęs A. S. pasakė, kad būtent šis kaimynas jį išgelbėjo, kai D. A. su G. Š. bandė jį išmesti per balkoną. Ji užsirašė R. R. anketinius ir kontaktinius duomenis, tačiau šis pasakė, kad į tuos reikalus nenori kištis, niekur neis, nieko neliudys.

Parodė, kad kitą dieną, t. y. 2019 m. liepos 12 d., ji kartu su kolega D. M. atvyko pas R. R. bei N. Ž., kuriuos tarnybiniu automobiliu vežė į policijos komisariatą apklausti. Važiuojant tarnybiniu automobiliu R. R. pasakojo, kad, jei jis nebūtų pagavęs A. S. už kojos, tai tikrai jį būtų išmetę per balkoną. Ką konkrečiau kalbėjo, nebepamena, tačiau visa tai yra fiksuota vaizdo ir garso įraše, kuris tuomet buvo daromas tarnybiniame automobilyje (2 t., b. l. 10–13).

Liudytoja N. Ž. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, tik vieną kartą trumpai matė, kai buvo tas įvykis. (duomenys neskelbtini) bute gyveno 2019 m. liepos 11 d., šiuo metu gyvena kitame. Nukentėjusysis, vadino jį Č., gyveno priešais. Jis atbėgo pas ją drebėdamas, prašė kviesti policiją, ji iškvietė. Kaimynai kalbėjo, kad buvo nesutarimai, nežino, dėl ko. Nukentėjusysis nuolat guosdavosi, su juo nebendraudavo, tik pasilabindavo. R. R. yra kaimynas, nieko su juo nekalbėjo, pasimiršo jau viskas. Negali girdėti triukšmo pas nukentėjusįjį, jo durys šarvuotos. Prieš kviečiant policiją, iš ryto nukentėjusysis sakė, kad jam skauda šoną, davė jam elastinio binto, tepalo. Iš vakaro nukentėjusysis prašė paskolinti 7 eurus, paskolino. Dieną vėliau su R. R. buvo vežami į policiją. R. R. policijos automobilyje juokavo, nepamena, ką daugiau kalbėjo. Metai laiko praėjo, nepamena.

Pagarsinus liudytojos N. Ž. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 21–23), liudytoja N. Ž. parodė, jog neprisimena D. A., žino tik, kad atsikėlė į jo butą gyventi. Davė parodymus, bet daug yra prirašiusi ir tyrėja. Teisingi čia jos parodymai.

Tiek daug nebendrauja su nukentėjusiuoju. Vienintelį tą kartą matė nukentėjusįjį išsigandusį. Nebuvo išgėrusi, kai skambino policijai. Kai vyko pas tyrėjus, nebuvo išgėrusi. Nieko nematė, kaip, kas, ką mušė, nematė, kaip kaltinamuosius išvežė. Ji su pareigūnais nekalbėjo. Nematė, kad būtų neštas, muštas, nieko nematė. Niekur nebuvo, per akutę žiūrėjo, girdėjo, kad triukšmas, bet nematė, kas ten buvo viduje, į koridorių nėjo. Jai R. R. neatrodė išgėręs, kai vežė juos policija parodymų duoti. Vežamas į apklausą R. R. akivaizdžiai atrodė blaivus. Apie D. A. kalbėjo visas koridorius, kažkas pasakė apie tai, kad narkomanas, neseniai iš kalėjimo išėjęs. Pasisveikina su nukentėjusiuoju ir viskas, daugiau nebendrauja. Pas ją atėjęs č. sakė, kad neturi ką valgyti, paskolino jam 7 eurus, rytojaus dieną jis sakė, kad nebeturi tų pinigų, atidavė tuos pinigus, nežino, kam.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja N. Ž. parodė, jog datos tiksliai neprisimena, bet galėjo būti 2019 m. liepos 9 d., nors jai atrodo, kad galėjo būti ir 2019 m. liepos 10 d., vakare, gal apie 21 val. ar 22 val., ji viena buvo savo kambaryje, kai koridoriuje išgirdo triukšmą, pažiūrėjo per durų akutę, pamatė, kad atidarytos kaimyno A. S. kambario durys. Triukšmas sklido iš A. S. kambario, buvo prieblanda, per durų akutę jai nieko nesimatė. Ji nieko nesiklausė, nuėjo miegoti. Kitos dienos ryte A. S. apie 8 val. atėjo pas ją į kambarį ir pasakė, kad jam skauda šoną, buvo labai išsigandęs, verkdamas pasakojo, kad atėjo pas jį reketuoti pinigų, A. S. nesugebėjo pasakyti, kas tokie reketavo, nes visas drebėjo, verkė, buvo labai išsigandęs, sakė, kad reketuodami jį sumušė. A. S. sakė, kad iš jo pasiėmė 7 eurus ir dabar jis dar turės atiduoti jiems 200 eurų. Ji A. S. paklausė, iš ko jis gyvens, jei atiduos visus pinigus. A. S. pasakė, kad kitaip jo nepaliks ramybėje, vis tiek turės atiduoti, nes bijo, kad daugiau nemuštų. Ji A. S. apibintavo krūtinę elastiniu bintu. Bendrabučio koridoriuje visi gyventojai vieni per kitus pradėjo pasakoti, kad A. S. norėjo išmesti per balkoną, bet išgelbėjo kaimynas R., o tada A. S. sumušė. Apie pietus pas ją į kambarį išsigandęs įlėkė A. S., visas drebėdamas pasakė: ,,Jie yra kieme, ką daryti“. Ji suprato, kad atėjo tie patys reketininkai, todėl jam pasakė, kad kviestų policiją, ir ji pati iš savo telefono iškvietė policiją. A. S. buvo koridoriuje, pasakė, kad reketininkai jau lipa laiptais, tada ji vėl paskambino numeriu 112, paprašė, kad greičiau važiuotų, nes jie jau lipa laiptais. Policijos pareigūnai atvažiavo labai greitai. Tada ji nuėjo į savo kambarį ir daugiau nieko nematė (2 t., b. l. 21–23).

Liudytoja K. B. parodė, kad kaltinamąjį G. Š. pažįsta iš matymo, kitą kaltinamąjį žino kaip D., nepiktuoju. Gyvena (duomenys neskelbtini). A. S. pažįsta, jis vienas gyvena, buvo kaimynas už sienos, ramus. R. R. – jos sugyventinis. Apie pernai liepos mėnesio įvykius žino tiek, kad išlindo per langą parūkyti ir matė, kaip D. sėdėjo pas A. S. ant palangės, rūkė. Paskui išgirdo konfliktą, toks garsas, kad baldus stumdytų į sieną. Kažką daužė, ar kėdę, ar stalą, nesuprato. Paskui nurimus nuėjo į A. S. butą. D. sėdėjo ant palangės, R. R. stovėjo prie palangės, A. sėdėjo ant kėdės, buvo ir G. Š.. Ji paprašė cigaretės ir išėjo. Kai įėjo, A. sėdėjo ant kėdės ir matėsi, kad jam kažkas negerai, buvo išsigandęs, keistai žiūrėjo, kaip prašydamas pagalbos. Sugyventinio namo nesivedė, kaip jis eis, nes ten buvo vartojamas alkoholis. Iš D. A. nesimatė, kad būtų išgėręs, bet G. Š., matėsi, buvo nemažai išgėręs. R. R. irgi nemažai buvo išgėręs. Daugiau triukšmo negirdėjo. Kad rėktų kas, negirdėjo, D. A. balso negirdėjo, tik girdėjo, kad kažką stumdė.

Pagarsinus liudytojos K. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 29–32), liudytoja K. B. parodė, kad jos parodymai teisingi. Buvo vakaras, nepamena, kokia tiksliai buvo diena, tikrai ne savaitgalis, bet tikslios dienos nepamena. R. R. grįžęs pasakojo, kad D. norėjo išmesti A. per balkoną. Nesuprato, ar jis tiesą sakė, ar juokavo, nes girtas buvo. Gal taip R. R. ir sakė, kad iš A. paėmė 7 eurus. Tai ryte pats A. patvirtino, sakė, kad su kažkokia moterimi ar mergaite neva buvo pavogę 500 eurų ir dabar jie reikalauja 200 eurų, kad davė jam kelias dienas, kad atiduotų. Tuoj po įvykių davė parodymus, tiesą sakė tyrimo metu. Matė, kaip G. Š. uždėjo antrankius. A. S. buvo išsigandęs, kad reiks atiduoti pinigus, sakė, jog buvo išsigandęs, todėl pažadėjo, kad gavęs pašalpą atiduos, nes bijo. Nematė, kad A. S. būtų sužalotas, matė, nugara buvo apvyniota su elastiniu bintu, nesakė, kas aptvarstė, sakė, kad šonai skauda, kad jį mušė kaltinamieji. Atpažinimo metu atpažino G. Š., kuris kartu buvo.

Nėra anksčiau mačiusi D. A. ir G. Š. kartu su A. S.. D. A. ant palangės sėdėjo, kai garsas, triukšmas buvo, ir kai ji atėjo, jis irgi sėdėjo ant palangės. Kai atėjo, jau buvo tylu, ramu. Kai girdėjo triukšmą, atrodė, kad kažkas baldus stumdė ar sieną daužė, kai atėjo, nesimatė smurto žymių. R. R. girtas mėgsta plepėti nesąmones, ne sykį taip yra buvę, girtas žmogus papasakojo ir nuėjo miegoti. Kai D. A. gyveno bendrabutyje, nebuvo konfliktų, jokių pykčių. Nežino jokių skolų. Kai atėjo, durys pas A. S. buvo uždarytos, bet nerakintos, tiesiai ėjo. Neturi pagrindo apkalbėti D. A.. Nėra niekam sakiusi, kad D. A. yra ją apvogęs. Jos sugyventinis, kai grįžo iš A. S., buvo visiškai girtas, liepos 12 d., kai vežė pas tyrėjus, irgi buvo išgėręs, bet viską suvokė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja K. B. parodė, jog 2019 m. liepos 9 ar 10 d., apie 13 val. jos sugyventinis R. R. nuėjo pas kaimyną A. S., nes išgirdo, kad pas jį yra D. A. su draugu. R. su jais norėjo kartu išgerti alkoholio. R. R. išėjus pas A., maždaug po valandos, išgirdo triukšmą, sklindantį iš (duomenys neskelbtini) kambario, kuriame gyvena A. Triukšmas buvo stiprus, ji pagalvojo, jog pas A. bute trankomi baldai. Taip pat ji išgirdo buvusio kaimyno D. A. piktą, rėkiantį balsą, iš to suprato, kad šis kažko reikalavo. Konkrečių žodžių ji negirdėjo. Tuo metu nesuprato, ant ko D. A. šaukė, bet aiškiai suprato, kad vyko kažkoks konfliktas. Kadangi žinojo, jog jos sugyventinis R. R. nuėjo pas A., norėdama sužinoti, kas tame bute vyksta, ji prasidarė savo langą bei truputį pro jį išlindo, kad pamatytų A. langą. Pamatė, kad ant A. buto palangės sėdi D. A., kuris ir ją pamatė, bet nieko jai nesakė, tik pasisveikino su ja. Tada ji nuėjo pas A. į butą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo A., jos sugyventinis R. R., D. A. ir dar vienas iš matymo matytas vyriškis, kurio vardo ir pavardės ji nežino. Kai tik ji įėjo į minėtą butą, labiausiai į akis jai krito tai, kad A. buvo labai išsigandęs, sėdėjo ant kėdės prie lango šalia D. A., kuris vis dar sėdėjo ant palangės. Iš kitos pusės ant kėdės šalia D. A. sėdėjo R. R., o iš matymo matytas vyriškis vaikščiojo po kambarį. Kambarys buvo tvarkingas, daiktai nebuvo išmėtyti. D. A. su savo draugu bei R. R. atrodė girti. Ar A. buvo išgėręs alkoholio, ji nežino, nes ankščiau niekada nėra mačiusi A. išgėrusio. Tame bute ji pabuvo gal kokias 2 minutes. Pamačiusi, kad visi sveiki ir gyvi, ji grįžo namo. Kai grįžo namo, daugiau jokio triukšmo nei iš A. buto, nei iš kur kitur ji nebegirdėjo. Maždaug už valandos, už pusantros valandos, buvo apie 16–17 val., bet dėl laiko gali klysti, grįžo jos sugyventinis R. R., kuris jai papasakojo, kad jam būnant pas A., kur kartu buvo D. A. ir tas jai matytas vyriškis, jiems visiems išėjus į balkoną parūkyti, D. A. su kitu vyriškiu norėjo per balkoną išmesti A. R. R. sakė, kad jis pats spėjo A. pagauti už kojos. R. R. jai sakė, kad jis girdėjo, kaip D. A. iš A. reikalavo 200 Eur, bet nežino, už ką konkrečiai. Daugiau jis jai nieko nepapasakojo, nes jau buvo girtas ir nuėjo miegoti. Ryte R. R. apie tai nieko nebekalbėjo, o ji jo ir nebeklausė. Kitą dieną koridoriuje sutikusi minėtą A. pastarojo paklausė, kas čia įvyko. A. jau atrodė normaliai, nebuvo išsigandęs, buvo blaivus. A. jai papasakojo, kad D. A. su savo draugu norėjo jį išmesti per balkoną, bet jį sulaikė R. R.. Taip pat minėjo, kad D. A. iš jo reikalavo 200 Eur, o, jei neduos, grasino sumušti. A. S. sakė, kad, bijodamas D. A. ir šio draugo, sutiko jiems atiduoti tuos 200 Eur per dvi dalis. A. jai dar sakė, kad D. A. nuo stalo paėmė paskutinius jo pinigus – 7 eurus. A. jai sakė, kad D. A. tų pinigų reikalavo už neva kažkokius seniai pavogtus 500 litų, kuriuos neva iš jų pavogė A. draugė. Kaip ji suprato, tai pats A. net nesuprato, už ką jis jiems turi mokėti, bet sutiko mokėti, nes jų labai išsigando. A. jai nesakė, kad D. A. ar kuris nors kitas būtų jį sumušęs, tačiau ji pastebėjo, kad A. ant krūtinės (ant rūbų) buvo užsivyniojęs elastinį bintą. Ji A. nepaklausė, kam jam tas bintas. Sumušimo žymių ant A. kūno ji nematė (2 t., b. l. 29–32).

Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, jog liudytoja K. B. atpažino G. Š., parodė, kad tai tas jai iš matymo pažįstamas asmuo, kuris buvo su D. A. pas A. (duomenys neskelbtini), atpažįsta jį iš bendrų veido bruožų (2 t., b. l. 34–37).

Liudytojas R. R. parodė, kad D. A. – buvęs kaimynas, kitas – iš matymo pažįstamas (rodo į kaltinamąjį G. Š.), pastarasis ateidavo į bendrabutį. Gyvena (duomenys neskelbtini). Pažįsta nukentėjusįjį A. S., Č., kuris gyvena tame pačiame bendrabutyje. Pasilabina ir tiek, reikalų su juo neturi. Nežino, ar pastarasis geria. Pernai, liepos 11 d., buvo girtas. Tuo metu diena iš dienos gėrė ir krisdavo negyvas. Tuo metu jis kažką ir prisiminė, bet gal vienaip kalbėjo, o kitaip buvo, nieko negali garantuoti. To įvykio nežino, bet yra matęs, kad jie (kaltinamieji) ateidavo, pasikalbėdavo. Bijo ką nors sakyti, nežino, ar taip buvo, iš ryto kaimynė sakė Č.: ,,Padėkok R.“, sakė, kad pastarąjį jis (R. R.) išgelbėjo, jis to nepamena. Tą dieną, kai jį vežė apklausti, jis nuo ryto buvo tris bambalius alaus 7,5 stiprumo išgėręs, jį išvežė visiškai girtą, o ką kalbėjo, nepamena, norėjo pasirodyti prieš pareigūnę. Buvo girtas, jį būtų pastūmę, būtų nuvirtęs dėl girtumo. Save atpažįsta vaizdo įraše. Negali garantuoti, ar tiesą sako nukentėjusysis, kaip viskas buvo. N. Ž. irgi mėgsta pakalbėti, kas būna ir ko nebūna. Gal ir galėjo būti, kad gelbėjo, o gal ir ne. Patvirtina, kad jam kitą dieną po įvykių N. Ž. pasakė, kad jis išgelbėjo Č. Tyrėja jam sakė, kad yra įrašai, jei meluos, bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Matė įrašą, save atpažįsta, tai jo žodžiai.

Pagarsinus liudytojo R. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 44–46), liudytojas R. R. parodė, jog dėl pareigūnės, kuri pasakė, kad gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, tvirtina parodymus, o dėl kalbų mašinoje, kai jį vežė, tai norėjo pavaidinti prie N. Ž. ir prieš pareigūnę norėjo pasirodyti. Ką kalbėjo vaizdo įraše, tai jo žodžiai.

Iš ryto jam pasakė N. Ž. ir č., o kaip viskas vyko, nepamena. Nebuvo sutikęs pareigūnų, nepamena, ar su jais kalbėjo, nežino, ar jie buvo atvykę. Kitą dieną su pareigūnais kalbėjo, apie įvykį bendrabutyje kalbėjo ir viskas. Su sugyventine ta tema nieko nebendravo, gal kokiu žodžiu ir persimetė, nepamena, jam buvo ,,geriamoji“. Yra su D. A. buvusia ar esama drauge bendravęs, su G. Š. jau mirusiu tėvu yra bendravęs, seniau šalia dirbo, kur jie gyveno. Nepamena, ką pasakojo automobilyje, kai buvo vežamas į apklausą 2019 m. liepos 12 d.

Pagarsinus liudytojo R. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 40–41), liudytojas R. R. parodė, jog tada galėjo prisiminti tai, ką pasakojo. Teisingi čia parodymai. Dar prieš išvažiuojant sakė pareigūnams, kad yra girtas, sakė, kiek išgėrė. Sakė, kad gerai atrodo. Nėra buvęs bute pas A. S.. Liepos mėnesį tomis dienomis, matyt, buvo sutikęs kaltinamuosius savo aukšte – trečiame. Jei rūkė, buvo prie balkono. Gal ir buvo nukentėjusysis priėjęs, o gal ir paskui atėjo. Visi bijojo D. A., jei yra ką prisidirbę ar apkalba, tai ir bijo. Jis nesakė policijos pareigūnams, kad neliudys. Jis nepamena, ką sakė, nepamena, ar bendravo su policijos pareigūnais. Pažįsta G. Š., jis ateidavo, kai jo tėvelis dirbo, bet šiaip nebendravo su G. Š.. Nežino, ar D. A. su Č. iš anksčiau buvo pažįstami. Matosi iš vaizdo įrašo, kad jis buvo išgėręs, sakė, kad yra išgėręs, jam sakė, kad gerai atrodo, kad važiuotų, nenustatinėjo girtumo. Duodamas parodymus buvo neblaivus, garantuoti nieko negali, ar tiesą sakė. Apie tris mėnesius D. A. gyveno bendrabutyje, per tą laiką nebuvo jokių konfliktų, yra kartą kartu gėrę, nebuvo jokių konfliktų. Nukentėjusysis ir N. Ž. ryte abu išėję jam pasakojo apie tai, kad išgelbėjo. N. Ž. mėgsta „pletkavoti“, jai yra policiją kvietęs. D. A. jam niekada nėra grasinęs, tarp jų nėra buvę pykčių, jam tikrai negrasino. Nežino, ar D. A. galėjo padaryti tokį dalyką, šiais laikais žmogus gali viską padaryti, jei prisigeri, bet apie tą dieną jis nieko nepamena. Negali nuodyti datų, kada, ką, su kuo kalbėjo. Visas dienas be sustojimo išgėrinėjo. Negalvojo, ar suvokė, kokius duoda parodymus, gal išsigando, kai tyrėja įspėjo dėl atsakomybės. Šiandieną neišsigando, kai išaiškino, kad gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas R. R. parodė, jog nuo praeitos savaitės pradžios, t. y. maždaug nuo liepos 8–9 d., pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, gėrė visą savaitę iki vakar dienos, t. y. iki 2019 m. liepos 17 d., dėl to daugelio aplinkybių jis nepamena. Gali parodyti tik tiek, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 8 ar 9 dienos iki 2019 m. liepos 17 d. jų bendrabutyje adresu: (duomenys neskelbtini), buvo sutikęs savo pažįstamus D. A. ir G. Š.. Kokia konkrečiai buvo diena, kai juos sutiko, nepamena ir nežino, ar buvo diena, ar vakaras. Sutiko juos ketvirto aukšto bendro naudojimo koridoriuje prie balkono. Nepamena, ar prie D. A. ir G. Š. tada buvo kaimynas A. S., gal ir buvo. Jis su tais asmenimis pas A. S. nėra buvęs. Su D. A. ir G. Š. yra tik pažįstamas, jokių santykių su jais nepalaiko. D. A. yra buvęs jo kaimynas, anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini). Neprisimena to epizodo, kai D. A. su G. Š. norėjo išmesti per balkoną A. S., kurį jis ir gelbėjo. Apie tai, kad jis išgelbėjo A. S., sužinojo kitą dieną, jam apie tai pasakė pats Č. (A. S.), kuris jam padėkojo, sakė, kad, jei ne jis, tai jį (A. S.) būtų išmetę per balkoną. Nežino, kas norėjo išmesti per balkoną A. S., bet kaip tik tuo momentu į koridorių išlindo kaimynė N., kuri ir pasakė, kad pro balkoną Č. norėjo išmesti buvęs kaimynas D. A. su draugu. Jis suprato, kad ji kalba apie G. Š., nes kaip tik tomis dienomis juos abu buvo sutikęs (duomenys neskelbtini) ketvirto aukšto balkone. Nežino, ar A. S. (Č.) buvo skolingas D. A. ir G. Š.. Nieko nežino apie tai, kad A. S. kokia draugė būtų pavogusi iš D. A. ir G. Š. pinigus, jokių aplinkybių nepamena. Liudytojui R. R. parodžius 2019 m. liepos 12 d. vaizdo įrašą (laike nuo 10:52 val.) iš pareigūnų tarnybinio automobilio, kuriuo jis kartu su N. Ž. buvo vežamas apklausti į policijos komisariatą ir kuriame yra užfiksuotas jo (R. R.) ir policijos pareigūnės pokalbis, kurio metu jis pasakoja nagrinėjamo įvykio aplinkybes, R. R. patvirtino, kad viskas taip ir buvo, kaip jis pareigūnei pasakojo tarnybiniame automobilyje, kad pirmos apklausos metu buvo bloga sveikata, buvo „pachmielingas“ ir dar išgėręs alkoholio, nenorėjo suklaidinti policijos pareigūnų ar nutylėti bylai svarbių aplinkybių, o ir dabar ne viską pamena, nes tuo laikotarpiu visas dienas gėrė. Tik pamatęs vaizdo įrašą, prisiminė, kad taip kalbėjo su pareigūne. Tada viską geriau prisiminė, negu dabar. Dabar šių aplinkybių nebepamena. Tai, ką jis sakė važiuodamas tarnybiniame automobilyje policijos pareigūnei, viskas taip ir buvo, sakė tiesą. Nepamena, ar savo sugyventinei ką nors pasakojo apie tą įvykį (2 t., b. l. 44–46).

Liudytojas R. R. savo parodymus patvirtino ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (2 t., b. l. 52–53).

Be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. R. parodė, jog su tuo neįgaliu kaimynu, kurio vardo ir pavardės nežino, pravarde Č., nebendraudavo, jokių reikalų neturėjo ir neturi. 2019 m. liepos 10 d. vakare, valandos neprisimena, buvo prieblanda, jis buvo neblaivus, rūkė prie 3 aukšto balkono. Buvo pakankamai girtas ir prisimena tik tą momentą, kad rūkė. Vakar ryte jam kažkas pasakė, t. y. ar kaimynė N. iš (duomenys neskelbtini) kambario, ar pats Č. pasakė: „Ačiū, R., tau, kad išgelbėjai“, jis atsakęs, kad nėra už ką dėkoti (2 t., b. l. 40–41).

1. Nukentėjusiajam A. S. diagnozuota (duomenys neskelbtini), po įvykio jam buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), kurio stacionarinio gydymo trukmė 16 lovadienių.

2. Nukentėjusysis A. S. galimos neteisėtos veikos padarymo metu (nuo 2019-07-07 iki 2019-07-11) galėjo suvokti jo atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdį.

3. Nukentėjusysis A. S. negalėjo priešintis galimos neteisėtos veikos padarymo metu (nuo 2019-07-07 iki 2019-07-11) jo atžvilgiu atliktiems veiksmams.

4. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam A. S. (nuo 2019-07-07 iki 2019-07-11) netrukdė suprasti prieš jį galimai atliktos nusikalstamos veikos pobūdį ir atgaminti pagrindines faktines aplinkybes. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam A. S. šiuo metu netrukdo suprasti prieš jį galimai atliktos nusikalstamos veikos pobūdį, bet dėl šio sutrikimo jis negalėtų analizuoti ir įvertinti įvykio aplinkybes, jis gali atgaminti pagrindines įvykio aplinkybes. Nukentėjusiajam A. S. yra nustatyti (duomenys neskelbtini), trukdantys tiksliai ir nuosekliai atsiminti tiek savo, tiek kitų asmenų veiksmus ar žodžius, bet jis gali atgaminti įvykio aplinkybes. Dėl (duomenys neskelbtini) A. S. būtų sunku fantazuoti ir išsigalvoti įvykio aplinkybes. Dėl (duomenys neskelbtini) jis gali būti padidintai įtaigus.

5. Dėl galimai neteisėtos veikos (nuo 2019-07-07 iki 2019-07-11) prieš nukentėjusįjį A. S. buvo sutrikdyta jo (duomenys neskelbtini) sveikata, jis dėl (duomenys neskelbtini) gydytas stacionare nuo 2019-10-22 iki 2019-11-07, gydymo trukmė 16 lovadienių, jam konstatuojamas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 170–173).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietų, esančių, (duomenys neskelbtini), pirmos laiptinės ketvirto aukšto bendro naudojimo koridoriaus balkone bei nukentėjusiojo A. S.bute Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 25–30).

Iš Š. rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2019 m. spalio 30 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Šiaulių rajono savivaldybė tikslines kompensacijas ir kitas socialines išmokas perveda į gavėjų sąskaitas bankuose kiekvieno mėnesio 12 dieną (1 t., b. l. 49–50).

Iš Š. greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktos 2019 m. liepos 11 d. GMP kvietimo pas A. S. kortelės kopijos matyti, kad A. S. pranešė, jog užpuolikas užvakar grasino, gąsdino visaip, netgi trankė kumščiu (1 t., b. l. 53–56).

Bendrojo pagalbos centro K. skyriaus (raštu Nr. (duomenys neskelbtini)) pateiktuose ir apžiūrėtuose penkiuose garso įrašuose 2019 m. liepos 11 d., laikotarpiu nuo 13.14 val. iki 13.50 val., užfiksuoti duomenys apie nukentėjusiojo A. S.ir liudytojos N. Ž. pagalbos kvietimą adresu: (duomenys neskelbtini), nurodant BBC operatorei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (1 t., b. l. 65–74).

Policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje darytuose vaizdo ir garso įrašuose, kurie pateikti ir apžiūrėti, užfiksuoti duomenys apie tai, kad liudytojas R. R. ir liudytoja N. Ž.pasakoja jiems žinomas įvykio aplinkybes. R. R. nurodė, kad matė, kaip įtariamieji nešė nukentėjusįjį prie balkono durų ir, jei jis (R. R.) nebūtų įsikišęs, tai būtų nukentėjusįjį išmetę per balkoną. R. R. taip pat aiškino, kad dar kambaryje užstojo nukentėjusįjį kelis kartus. Liudytoja N. Ž. nurodė, kad nukentėjusysis jai pasakojo, jog atidavė turėtus 7 eurus (1 t., b. l. 77–81).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad nukentėjusiojo A. S.akinių kairės pusės kojelė palinkusi, akinių kairėje pusėje stiklas į rėmelį įstatytas netaisyklingai, akinių rėmelyje nėra vienos auselės (1 t., b. l. 82–86). Akiniai po apžiūros grąžinti nukentėjusiajam A. S..

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamųjų veikos juridinė kvalifikacija

Pagal BK 181 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino arba sugadino jo turtą arba padarė kitus alternatyvius veiksmus, nurodytus šioje teisės normoje. Turto prievartavimo objektyvieji požymiai – tai neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui, panaudojant psichinę prievartą. Vertimas suteikti turtinę naudą gali pasireikšti atviru reikalavimu arba kitokiu nukentėjusiojo supažindinimo būdu (raštu, veiksmu ir pan.) su turtinės pretenzijos turiniu ir su prievartiniu pobūdžiu (pvz., užuominomis leidžiant suprasti apie būtinumą mokėti duoklę). Būtinasis veikos požymis – psichinės prievartos panaudojimas, kuris gali pasireikšti įvairiais grasinimais prieš nukentėjusį ar kitą asmenį: 1) panaudoti fizinį smurtą; 2) sunaikinti ar sugadinti jo turtą; 3) paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskleidimas nepageidautinas; 4) kitokios psichinės prievartos panaudojimu. Psichinė prievarta – tai bauginimo procesas, siekiant sukelti aukai baimę ir palaužti jos valią. Be to, pastarasis alternatyvusis požymis apima įvairius kitokio turinio grasinimus, kurie pasireiškia kaip tyčinis pavojingas poveikis kito asmens psichikai, bauginant, kad dėl grasinančiojo tolesnių veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir nori taip veikti. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir kaltininkas tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163/2012, 2K-433-507/2016).

Nors kaltinamieji D. A. ir G. Š. savo kaltę dėl turto prievartavimo iš nukentėjusiojo A. S. neigia visiškai, teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina D. A. ir G. Š. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje. Minėtą kaltinamųjų poziciją teismas laiko jų siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl turto prievartavimo, nes kaltinamųjų parodymai apie įvykio aplinkybes prieštarauja kitiems byloje esantiems patikimiems (liudytojų, nukentėjusiojo parodymams, kitai rašytinei bylos medžiagai) įrodymams. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ir pačių kaltinamųjų parodymai dėl įvykio aplinkybių nesutampa (pavyzdžiui, D. A. teismo posėdžio metu nurodė, jog tą dieną, kai buvo sulaikyti policijos pareigūnų, jis su G. Š. buvo parkelyje ir į namą, kuriame gyveno nukentėjusysis, ėjo tik iš smalsumo, nes pamatė ten atvykusius policijos pareigūnus, o G. Š. nurodė kitokias aplinkybes – neva į minėtą namą ėjo pas kitą asmenį, ne pas nukentėjusįjį, taigi, šiuo atveju akivaizdžiai skiriasi kaltinamųjų nurodytas ėjimo į minėtą namą motyvas). Esant šioms aplinkybėms, kaltinamųjų parodymų teismas nelaiko patikimais ir jais nesiremia spręsdamas D. A. ir G. Š. kaltės dėl turto prievartavimo klausimą.

Akcentuotina ir tai, jog nukentėjusiojo A. S. nurodytas aplinkybes bei kaltinamiesiems inkriminuojamų kaltinimų pagal BK 181 straipsnio 2 dalį pagrįstumą patvirtina ir liudytojų O. B., N. V., iš dalies N. Ž., K. B., R. R. parodymai bei kiti objektyvūs byloje esantys duomenys – įvykio vietos apžiūros protokolas, BPC garso įrašai, policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje daryti įrašai, Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad liudytojai O. B. ir N. V., kurie yra policijos pareigūnai, atvykę pagal pranešimą dėl galimo turto prievartavimo iš nukentėjusiojo, parodė, jog atvykus į įvykio vietą juos pasitiko N. Ž., kuri jiems nurodė įvykio aplinkybes, pasakojo mačiusi, kaip kaltinamieji nukentėjusįjį mėgino išmesti per balkoną, o kitas kaimynas R. R. pastariesiems sutrukdęs, tačiau N. Ž. nurodžiusi, jog parodymų neduos kaltinamųjų atžvilgiu, kadangi pastarųjų bijo. Liudytojai O. B. ir N. V. taip pat parodė, kad R. R. taip pat patvirtino N. Ž. nurodytas aplinkybes, kad toks įvykis buvęs, tačiau taip pat nenori liudyti kaltinamųjų atžvilgiu. Be to, liudytojai O. B. ir N. V. nurodė, kad, atvykus į įvykio vietą, nukentėjusysis pastariesiems nurodė, jog jo atžvilgiu buvo smurtauta (buvo mušamas, mėginta jį išmesti per balkoną) reikalaujant pinigų, pastarąjį išgelbėjęs kaimynas. Liudytojai O. B. ir N. V. patvirtina, kad nukentėjusysis buvo labai įbaugintas, kad D. A., net ir esant pareigūnams, grasino nukentėjusiajam sakydamas, jog pastarajam bus dar blogiau, jei skųsis. Be to, liudytoja N. V. nurodė, jog, kai vežė R. R. į apklausą tarnybiniu automobiliu, kuriame daromas vaizdo ir garso įrašas, R. R. taip pat patvirtino, jog kaltinamieji prievartavo turtą iš nukentėjusiojo, bandė pastarąjį išmesti per balkoną, tačiau jis (R. R.) sutrukdęs. Pastebėtina, kad šiuos liudytojos N. V. parodymus patvirtina vaizdo įrašai iš policijos tarnybinio automobilio, kur R. R. pasakojo matęs, jog kaltinamieji nukentėjusįjį bandė išmesti per balkoną, bet jis (R. R.) nukentėjusįjį išgelbėjęs (1 t., b. l. 77–81). Taigi, teismo vertinimu, liudytojų O. B. ir N. V. parodymai laikytini patikimais, pagrindo nesivadovauti minėtų liudytojų parodymais nėra. Pastebėtina ir tai, kad liudytojų O. B. ir N. V. parodymai paneigia liudytojų R. R. ir N. Ž. duotų parodymų dalį, neva pastarieji su pareigūnais nebendravę.

Nukentėjusiojo A. S., liudytojų O. B. ir N. V. parodymų teisingumą, taip pat ir kaltinimų D. A. bei G. Š. dėl turto prievartavimo pagrįstumą patvirtina liudytojos K. B. parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, kai pastaroji nurodė, jog trumpam buvo užėjusi į A. S. butą, kuriame buvo D. A., G. Š., A. S. ir jos sugyventinis R. R., A. S. jai atrodė labai išsigandęs, po kiek laiko R. R. grįžus pas ją (K. B.) į butą, pastarasis jai pasakojęs, jog D. A. ir G. Š. mėgino A. S. išmesti per balkoną, bet jis (R. R.) sutrukdęs, be to, R. R. sakęs, jog girdėjęs, kad iš A. S. buvo reikalauta pinigų. Tai, jog R. R. iš tiesų betarpiškai stebėjo įvykį ir gelbėjo nukentėjusįjį kaltinamiesiems mėginant pastarąjį išmesti per balkoną, patvirtina ir vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, kuriuose užfiksuota, kaip liudytojas R. R. apie minėtas aplinkybes pasakojo pareigūnams (1 t., b. l. 77–81). Liudytojas R. R. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad minėtame vaizdo įraše kalba jis, kad viskas buvo taip, kaip jis pasakojo pareigūnei tarnybiniame automobilyje.