- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-15
- Bylos Nr.
- e2S-1550-936/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06111-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- Ryanair DAC
- Kategorijos
- 3.1.7.1.1Žyminio mokesčio dydis
- 3.1.7.1.2Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
- 3.2.9.7Pareiškimo palikimas nenagrinėto, kai pareiškimą padavęs asmuo nėra sumokėjęs nustatyto dydžio žyminio mokesčio
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
- 3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.6.3.3Europos ieškiniai dėl nedidelių sumų
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) V. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovo V. G. ieškinio atsakovei Ryanair DAC skolos priteisimo pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą priėmimo klausimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. G. pateikė teismui užpildytas Europos e.teisingumo portalo Europos teisminio atlaso civilinėse ir komercinėse bylose interneto svetainėje pateiktą ieškinio formą, iš kurios turinio nustatyta, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovės Ryanair DAC 1275 Eur sumą.
2. Atskiru pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo ieškovas nurodė, kad dėl techninių priežasčių Europos Komisijos svetainėje ieškinio formoje nebuvo įtraukti konkretūs reikalavimai, todėl prašo papildyti ieškinį ir nurodo, kad prašo priteisti iš atsakovės 475 Eur nuostolius už alternatyvius bilietus bei sumokėti kompensaciją – po 400 Eur už kiekvieną keleivį, iš viso 800 Eur, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 261/2004, nustatančiu bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atvejus.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 12 d. nutartimi ieškovui nustatė 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas įpareigojo ieškovą pateikti teismui patikslintą ieškinį, kuriame būtų aiškiai suformuluoti keliami reikalavimai atsakovei, pateikti procesiniai dokumentai išversti į valstybinę kalbą, bei Europos teisminio atlaso civilinėse ir komercinėse bylose interneto svetainėje pateiktą ieškinio formą anglų kalba, taip pat sumokėti atitinkamo dydžio, t. y. 111 Eur žyminį mokestį.
Šalies argumentai
4. Ieškovas pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo, kartu pateikė patikslintą ieškinį, mokėjimo nurodymą, kad sumokėjo 29 Eur žyminį mokestį, prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo, taip pat pateikė rašytinių įrodymų vertimus į valstybinę lietuvių kalbą, atliktus paties ieškovo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 24 d. nutartimi ieškovo V. G. ieškinį atsakovei Ryanair DAC skolos priteisimo pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
5.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas nepašalino nustatytų trūkumų. Ieškovas buvo įpareigotas pateikti priedų vertimus į valstybinę lietuvių kalbą, tačiau vertimai padaryti naudojantis interneto svetainės Google („Machine translated by Google“) pagalba, t. y. ieškovas vertimus atliko pats. Įstatymai numato, kad teismui pateikiami dokumentai turi būti išversti oficialaus kvalifikuoto vertėjo ar advokato. Įstatymas nenumato, kad asmuo, kuris pats kreipėsi į teismą, gindamas savo pažeistas teises, turi teisę atlikti vertimus.
Šalies argumentai
5.2. Ieškovas sumokėjo 29 Eur žyminį mokestį, prašo atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo, tačiau nepateikė jokių kitų rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovo turtinę padėtį, kuri leistų teismui tenkinti ieškovo prašymą dėl dalies žyminio mokesčio atidėjimo iki galutinio sprendimo byloje priėmimo. Taip pat iš to paties banko sąskaitos išrašo negalima daryti pagrįstos išvados apie ieškovo negalėjimą sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio iš karto, nes išraše matomas tik 2025 m. kovo 14 d. sugeneruotas likutis, ilgesnis laikotarpis, kuriame būtų matomos atliekamos bankinės operacijos, ir generuojamas mažas sumas, teismui nepateiktas.
5.3. Kadangi ieškovas nepašalino jam 2025 m. kovo 12 d. nutartyje nustatytų trūkumų, ieškovui kyla pasekmės nurodytos minėtoje nutartyje – ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Ieškovas V. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartį ir priimti ieškinį nagrinėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Atsakovė yra Airijos bendrovė, kurios oficiali kalba yra anglų, o byla nagrinėjama pagal Europos mažų ieškinių procedūrą, todėl prašoma teismo priimti pateiktus dokumentus jų originalo kalba vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 861/2007 6 straipsniu. Įrodymų pateikimas yra ieškovo teisė, remiantis dispozityvumo principu, todėl ieškovas pats prisiima riziką dėl jų nepakankamumo. Teismas įrodymus vertina ne priimant ieškinį, o nagrinėjant bylą iš esmės, todėl nepagrįstai nepriėmė ieškinio.
6.2. Ieškovas apskaičiavo žyminį mokestį naudodamasis oficialia Lietuvos teismų skaičiuokle (Infolex portalas), kuri parodė 29 Eur dydžio mokestį. Teismo reikalavimas sumokėti 111 Eur nėra aiškiai pagrįstas ir gali prieštarauti CPK 82 straipsniui, pagal kurį indeksavimas taikomas tik fiksuotoms sumoms, bet ne procentinėms.
6.3. Ieškovas pateikė prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, tačiau teismas jį atmetė be pakankamo pagrindimo. Ieškovas pateikė ieškinį pagal Europos sąjungos mažų ieškinių nagrinėjimo procedūrą, kuri numato supaprastintus procesinius reikalavimus.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
9. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutarties, kuria ieškovo V. G. ieškinys atsakovei Ryanair DAC skolos priteisimo pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – žyminio mokesčio apskaičiavimą, pateiktą infolex.lt internetiniame tinklalapyje. Prašymo priimti pateiktus įrodymus apeliantas nepateikė, tačiau apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl tokių įrodymų priimtinumo.
11. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
12. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateiktas įrodymas nėra teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos išnagrinėjimui, kadangi žyminis mokestis apskaičiuojamas CPK nustatyta tvarka, bet ne skaičiuoklėmis, kurios yra tik preliminarios, kas yra nurodyta ir pačiame ieškovo pateiktame įrodyme. Kadangi pateiktas įrodymas neturės įtakos nagrinėjant bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, todėl šį įrodymą atsisakoma priimti.
Dėl ieškinio trūkumų (ne)egzistavimo
14. CPK 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama. Atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai. Atsižvelgiant į tokį reglamentavimą, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, be kita ko, turi būti nustatyta, ar pagrįstai ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas patikrins, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami procesiniam dokumentui (šiuo atveju – ieškiniui) keliami reikalavimai, ir ar pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, atskirojo skundo nurodytose ribose.
15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, ši teisė negali būti aiškinama ir suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu jo pageidaujamu būdu ar tvarka. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama specialia CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).
16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismo nutartys, kuriomis nustatomi procesinio dokumento trūkumai dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, gali būti apeliacijos objektu, todėl asmenys, dėl kurių šios nutartys yra priimtos, gali paduoti atskiruosius skundus atsižvelgiant į CPK 100 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reguliavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-510-516/2023; 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-947-330/2023; 2025 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-169-934/2025; ir kt.).
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartyje, kuria ieškovui nustatytas terminas pašalinti trūkumus, įskaitant ir žyminio mokesčio primokėjimą, nurodyta, jog ji visa neskundžiama. Toks teismo nurodymas neatitinka CPK reguliavimo ir nuoseklios teismų praktikos, ir tai sudaro pagrindą vertinti apelianto argumentus, susijusius su žyminio mokesčio dydžiu, nors 2025 m. kovo 12 d. nutarties dalis dėl žyminio mokesčio įstatyme nustatytu terminu nebuvo apskųsta.
18. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad už žyminis mokestis turtiniuose ginčuose mokamas nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų. Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis bei išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Ieškinio suma nustatoma tokiu būdu: bylose dėl pinigų išieškojimo – pagal ieškomą sumą; jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai – pagal bendrą visų reikalavimų sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktai).
19. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti 1275 Eur, t. y. 475 Eur nuostolius už alternatyvius bilietus ir 800 Eur kompensaciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 261/2004. Taigi bendra ieškinio suma yra 1275 Eur (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktai), todėl ieškovas turėjo sumokėti 29 Eur žyminio mokesčio (1275 Eur x 3 proc. x 75 proc.).
20. CPK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame kodekse nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Todėl sutiktina su apeliantu, kad pagal CPK 82 straipsnio 1 dalį procentais apskaičiuojamas žyminis mokestis neindeksuojamas. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo žyminio mokesčio dydį, be to, iš nutarties nėra aišku kaip tokio dydžio (111 Eur) žyminis mokestis buvo nustatytas.
21. CPK 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine lietuvių kalba. Todėl visi procesiniai dokumentai ir jų priedai, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose nustatytas išimtis, teismui turi būti teikiami valstybine kalba, o tuo atveju, jeigu rašytinis įrodymas surašytas ne valstybine kalba, kartu su juo teismui turi būti pateikiamas įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo vertimas (CPK 113 straipsnio 3 dalis, 198 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad teismui pateikiami dokumentai turi būti išversti vertėjo, kuris patvirtina vertimą antspaudu, kad vertimas yra teisingas, o vertėjas susipažinęs su Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 235 straipsniu, numatančiu atsakomybę už melagingus vertimus, arba advokato, kuriam tokią teisę nustato Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalis. Ieškovui, kuris suinteresuotas bylos baigtimi, nėra suteikta teisė atlikti dokumentų vertimus, todėl ieškovo pateikti vertimai atlikti interneto svetainės Google („Machine translated by Google“) pagalba nėra laikytini tinkamai išverstais. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 861/2007 nustatančio Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą 6 straipsnis neleidžia daryti priešingos išvados dėl vertimų pateikimo, kadangi teismų ieškovo pateikiamų įrodymų supratimas ir tinkamas jų išvertimas yra reikšmingas priimant teismo sprendimą.
22. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti ieškinio trūkumai buvo nustatyti pagrįstai, nepaisant to, kad netinkamai apskaičiuotas žyminis mokestis.
23. Pažymėtina, kad ieškovo ieškinys nebuvo atmestas, o ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, dėl ko jis, ką nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, turi teisę kreiptis į teismą tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti procesinį dokumentą (CPK 137 straipsnio 4 dalis).
Dėl bylos baigties
24. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias ieškinio pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą priėmimo klausimą, pagrįstai nustatė ieškinio trūkumus, o ieškovui nepašalinus trūkumų, pagrįstai laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį ieškovui, todėl atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis yra neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.