Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) S. R. (S. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. (S. R.) skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje išieškotoja T. R., antstolė Marija Gaivenė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esminis bylos nagrinėjimo teisme procesas vyksta pirmosios instancijos teisme pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti juo principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis). Apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis yra kita, t. y. pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas, juolab kad ir bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles, kurios įrodinėjimo apimtimi nėra identiškos procesui pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-275-464/2017). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje toliau pasisako tik dėl apelianto apeliaciniame skunde nurodytų motyvų, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumas ir nepagrįstumas.

Dėl antstolės veiksmų

12. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

13. Siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnis). Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXXI skyriaus „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ normų. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK XXXI skyriaus nuostatų taikymą, yra nurodęs, kad jos skirtos antstolio atliekamų veiksmų teisėtumui užtikrinti; šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų arba atsisakymo atlikti procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-687/2019, 22 punktas).

14. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas pačiam antstoliui, kurio veiksmai skundžiami; gavęs skundą antstolis turi jį išnagrinėti laikydamasis CPK 510 straipsnyje nustatytų taisyklių; jeigu antstolis nepatenkina skundo, ginčas perduodamas spręsti teismui.

15. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Atlikti vykdymo veiksmus be vykdomojo dokumento draudžiama (CPK 586 straipsnis). CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vadovaujantis CPK 587 straipsnio 4 punktu, vykdomaisiais dokumentais yra teismo nutartys ir institucijų ir pareigūnų nutarimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

16. Vadovaujantis CPK 651 straipsniu, antstolis gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.

17. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

19. Iš vykdomosios bylos Nr. 0007/23/00360 duomenų nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2T-95-881/2022 ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos Poltavos srities Kremenčiuko miesto Kriukivo rajono teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta išieškoti iš vaiko tėvo S. R. T. R. naudai sūnaus O. R., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui 1/4 visų rūšių uždarbio dalį kas mėnesį, bet ne mažiau kaip 50 procentų atitinkamo amžiaus vaiko pragyvenimo minimumo, iki vaikui sukaks pilnametystė, pradedant nuo 2021 m. kovo 15 d. Antstolė Marija Gaivenė vykdo pagal minėtą teismo nutartį išduotą Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 15 d. vykdomąjį raštą byloje Nr. 2T-95-881/2022 (toliau – Vykdomasis raštas) dėl išlaikymo išieškojimo, skolininkas S. R., išieškotoja T. R..

20. Išieškotoja 2023 m. kovo 15 d. pateikė antstolei prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, kuriame nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimo suma pagal Vykdomąjį raštą sudaro 4 000 Eur. Antstolė 2023 m. kovo 20 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-7-7631 dėl išlaikymo išieškojimo ir išsiuntė į skolininko darbovietę (duomenys neskelbtini) bei surašė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas (4 605,36 Eur sumą, kurią sudaro 4 000 Eur išlaikymo įsiskolinimas ir 605,36 Eur vykdymo išlaidos). (duomenys neskelbtini) pateikė duomenis apie pareiškėjo gaunamą darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2021 m. kovo mėn. iki 2023 m. gegužės mėn. Pagal pateiktus duomenis nurodytu laikotarpiu pareiškėjui iš viso priskaičiuota 41 798,71 Eur darbo užmokesčio, taigi 1/4 dalis sudaro 10 449,67 Eur (41 798,71 Eur / 4). Antstolė 2023 m. gegužės 22 d. priėmė patvarkymą dėl išlaikymo skolos apskaičiavimo Nr. S-23-7-14419, kuriame nurodė, kad pagal išieškotojos pateiktus duomenis pareiškėjas yra pervedęs išieškotojai 3 744,75 Eur sumą (108 250 grivinų) todėl skola 2023 m. gegužės 1 d. sudaro 6 704,92 Eur. Nustatyta, kad minėta suma pervesta laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 13 d. informavo, kad pareiškėjas yra atleistas, iš pareiškėjo už 2023 m. gegužės mėn. išskaičiuota 399 Eur vaiko išlaikymui ir 231,07 Eur išlaikymo įsiskolinimas; už 2023 m. birželio mėn. 368,51 Eur vaiko išlaikymui ir 200,52 Eur išlaikymo įsiskolinimo dengimui. Antstolė 2023 m. birželio 27 d. priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-23-7-19448, kurio duomenimis išieškotojai pervesta 767,51 Eur, taip pat 2023 m. rugpjūčio 9 d. priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-23-7-25692, kurio duomenimis išieškotojai pervesta 608,24 Eur išlaikymo, 120,88 Eur vykdymo išlaidų bei padengtos 4,48 Eur papildomos vykdymo išlaidos.

21. Antstolė 2023 m. rugpjūčio 29 d. priėmė patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-23-7-27428 ir jį vykdymui persiuntė VSDFV Panevėžio skyriui dėl išieškojimo iš pareiškėjo gaunamos nedarbo draudimo išmokos. Antstolės tvirtinimu, VSDFV pervedė 381,16 Eur bei iš skolininko sąskaitos nusirašė 217,92 Eur suma, tačiau 37,16 Eur suma grąžinta skolininkui, o šių sumų paskirstymas sustabdytas iki skundo išnagrinėjimo. Vykdomojoje byloje duomenų nėra, kad šios lėšos būtų paskirstytos. 2023 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjas pateikė antstolei skundą dėl jos veiksmų. Antstolė 2023 m. rugsėjo 28 d. patvarkymu Nr. S-23-7-31616 atsisakė tenkinti skolininko skundą dėl antstolės veiksmų ir skundą su vykdomąja byla persiuntė teismui.

22. Iš civilinės bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas į bylą pateikė savo banko sąskaitos išrašus už laikotarpius nuo 2023 m. kovo 14 d. iki 2023 m. kovo 21 d., 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 28 d. ir nuo 2023 m. spalio 17 d. iki 2023 m. spalio 20 d., iš kurių matyti, kad nuo pareiškėjo banko sąskaitos antstolė nurašė šias pinigines lėšas: 2023 m. kovo 21 d. 302,01 Eur, 2023 m. rugsėjo 20 d. 217,92 Eur ir 6 132,76 Eur, 2023 m. spalio 20 d. 109,62 Eur ir du kartus po 6 023,14 Eur. Minėta, kad pareiškėjas skundą dėl antstolės veiksmų pateikė 2023 m. rugsėjo 21 d., tuo tarpu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ 16.2. papunktyje numatyta, kad jeigu per 14 dienų nuo antstolio nurodymo laikinai areštuoti pinigines lėšas įregistravimo Turto arešto aktų registre dienos asmuo, kurio lėšos areštuotos, nepateikia antstoliui dokumentų, įrodančių, kad areštuotos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, antstolio į Turto arešto aktų registrą pateiktas nurodymas laikinai areštuoti pinigines lėšas netenka galios ir kredito įstaigų sąskaitose esančias pinigines lėšas Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema CPK 754 straipsnyje nustatyta tvarka paskirsto nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikusiems antstoliams ir kitoms institucijoms ar pareigūnams. Iš to seka, kad antstolis, nurašęs pinigines lėšas nuo skolininko banko sąskaitos, negali jų paskirstyti skolos dengimui anksčiau nei po keturiolikos dienų nuo lėšų nurašymo dienos, kadangi skolininkas per minėtą laikotarpį turi teisę kreiptis dėl piniginių lėšų grąžinimo. Todėl piniginės lėšos, nurašytos keturiolikos dienų laikotarpyje iki skundo dėl antstolės veiksmų pateikimo dienos, nėra vertinamos nagrinėjant skundą dėl antstolės veiksmų.

23. Iš civilinės bylos duomenų taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nuo išlaikymo mokėjimo dienos, t. y. 2021 m. kovo 15 d., tiesiogiai ieškovei pervedė iš viso 3 744,75 Eur sumą, minėta, kad šią sumą antstolė išskaičiavo iš išlaikymo įsiskolinimo. Pareiškėjas taip pat pateikė mokėjimus atliktus Pietryčių tarpregioninės valdybos Teisingumo ministerijos Kremenčuko miesto valstybės vykdomosios tarnybos Kriukivo skyriui, tačiau nepateikė įrodymų/duomenų, kad šios piniginės lėšos pervestos pagal Ukrainos Respublikos Poltavos srities Kremenčiuko miesto Kriukivo rajono teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta išieškoti iš vaiko tėvo S. R. pareiškėjos naudai sūnaus O. R. išlaikymui.

24. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų tvirtindamas, jog išlaikymo įsiskolinimo nėra, todėl antstolė nepagrįstai išieškojo iš jo pinigines lėšas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas nėra padengęs viso išlaikymo įsiskolinimo, todėl sprendė, kad antstolė, atmetusi pareiškėjo prašymą grąžinti išieškotas lėšas ir nutraukti vykdomąją bylą, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus nagrinėdamas skundą dėl antstolės veiksmų ir neištyrė visų aplinkybių.

25. CPK 179 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-257/2013), kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus. Ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose teismas turi imtis visų būtinų priemonių, jog būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-80-706/2017). Tačiau ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas). Pažymėtina, kad teismo aktyvumas neturi pažeisti esminių civilinio proceso principų: aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą.

26. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų turi būti aktyvus, tačiau nagrinėjamu atveju apeliantas nepagrindė aplinkybės, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, apsiribodamas tik deklaratyviais teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė visų aplinkybių, tačiau nedetalizavo, kokios konkrečiai aplinkybės nebuvo ištirtos. Šių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų.

27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jo patikslintame pareiškime nurodytų aplinkybių, neįvertino pareiškėjo pateiktų dokumentų, mokėjimų, susirašinėjimų, faktinių aplinkybių ir kt. Apeliantas šiuo atveju taip pat nenurodė konkrečių aplinkybių, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Iš pareiškėjo pateikto skundo, paaiškinimų bei patikslintų paaiškinimų matyti, kad jie iš esmės yra tapatūs ir juose dėstomos iš esmės tapačios aplinkybės – jog nėra išlaikymo įsiskolinimo ir, kad pateikti mokėjimai patvirtina šias aplinkybes. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė tiek dėl pareiškėjo atliktų mokėjimų, tiek dėl išlaikymo įsiskolinimo. Taip pat, skundžiamos nutarties 15 punkte pirmosios instancijos teismas pasisakė ir dėl pareiškėjo papildomuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas sprendžia klausimą su išieškotoja dėl turto, esančio Ukrainoje perrašymo jai sūnaus išlaikymui bei įvertino, t. y. nurodė, kad pareiškėjas prašo kreiptis į Ukrainos teismą, tačiau nenurodo jokių šio prašymo argumentų, nepaaiškina į kokį teismą prašo kreiptis, taip pat nenurodo, kokią informaciją teismas turėtų prašyti pateikti. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog byloje nėra jokių duomenų apie skolininko ir išieškotojos susitarimus dėl išlaikymo formos pakeitimo.

28. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį bei tai, jog atskirojo skundo argumentai abstraktūs, apeliantas konkrečiai nenurodė, dėl kurių aplinkybių ir pateiktų įrodymų pirmosios instancijos teismas nepasisakė, aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, procesinės teisės normų nepažeidė, iš esmės taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti apelianto (pareiškėjo) S. R. (S. R.) atskirąjį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo šios nutarties priėmimo dienos.