Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-05-16 · Civilinė byla Nr. 2S-1025-852/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-16
Bylos Nr.
2S-1025-852/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00992-2024-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Verikas
Suinteresuotas asmuo
V. T., I. T.
Pareiškėjas
G. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1025-852/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00992-2024-7Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 16 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų V. T., I. T. ir antstolės Astos Stanišauskaitės atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. L. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys – V. T., I. T., antstolė Asta Stanišauskaitė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja G. L. pateikė skundus dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų, kuriuose prašė panaikinti antstolės 2023 m. gruodžio 12 d. patvarkymus dėl vykdomųjų bylų Nr. 0177/23/00091, Nr. 0177/23/00071, Nr. 0177/23/01095, Nr. 0177/23/00072, Nr. 0177/23/00715 nutraukimo ir šių vykdomųjų bylų užbaigimo bei vykdomųjų dokumentų grąžinimo.

2. Pareiškėja 2024 m. sausio 16 d. ir 2024 m. sausio 17 d. skundus motyvavo srgumentais, kad ji 2023 m. gruodžio 12 d. pateikė antstolei prašymą „nutraukti visus vykdomuosius raštus“, tačiau antstolė neturėjo teisės atlikti jokių procesinių veiksmų, nes Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenumato tokio procesinio veiksmo, kaip „vykdomųjų raštų nutraukimas”. Anot pareiškėjos, antstolė turėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėja nemoka valstybinės kalbos ir nėra teisininkė, ir išaiškinti jai, kad CPK numato du skirtingus išieškotojo veiksmus – išieškotojo atsisakymą nuo išieškojimo ir išieškotojo prašymą atsiimti vykdomąjį dokumentą, išaiškinti šių veiksmų skirtingas procesines pasekmes. Pareiškėja pažymėjo, kad antstolė neteisėtai nutraukė vykdomąsias bylas, o apie tai, kad CPK numato du skirtingus išieškotojo veiksmus ir jų atlikimo skirtingas pasekmes, pareiškėja sužinojo tik 2024 m. sausio 15 d., kai kreipėsi į advokato padėjėją konsultacijos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 7 d. nutartimi nutarė tenkinti pareiškėjos G. L. skundus dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų; panaikinti antstolės Astos Stanišauskaitės 2023 m. gruodžio 12 d. patvarkymus Nr. S-23-177-28407, Nr. S-23-177-28412, Nr. S-23-177-28408, Nr. S-23-177-28413, Nr. S-23-177-28410, Nr. S-23-177-28415, Nr. S-23-177-28406, Nr. S-23-177-28411, Nr. S-23-177-28409, Nr. S-23-177-28414. Teismas taip pat priteisė pareiškėjai G. L. iš antstolės Astos Stanišauskaitės 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2VP-2377-592/2022; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2VP-5856-1040/2023; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1232-912/2021; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2VP-2377-592/2022. Nustatė, kad minėtose bylose išieškotoja yra G. L., skolininkai – V. T. ir I. T..

Šalies argumentai

5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai G. L. 2023 m. gruodžio 12 d. pateikus antstolei prašymą, kuriuo ji prašė „nutraukti visus vykdomuosius raštus“, antstolė – 2023 m. gruodžio 12 d. patvarkymu Nr. S-23-177-28407 nutraukė vykdomąją bylą Nr. 0177/23/00091, 2023 m. gruodžio 12 d. patvarkymu Nr. S-23-177-28408 nutraukė vykdomąją bylą Nr. 0177/23/00071, 2023 m. gruodžio 12 d. patvarkymu Nr. S-23-177-28410 nutraukė vykdomąją bylą Nr. 0177/23/01095, 2023 m. gruodžio 12 d. patvarkymu Nr. S-23-177-28406 nutraukė vykdomąją bylą Nr. 0177/23/00072, 2023 m. gruodžio 12 d. patvarkymu Nr. S-23-177-28409 nutraukė vykdomąją bylą Nr. 0177/23/00715. Minėtuose patvarkymuose nurodyta, kad vykdomosios bylos nutrauktos vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 punktu (išieškotojai atsisakius išieškojimo).

Žemesnės instancijos teismas

6. Antstolė 2023 m. gruodžio 12 d. patvarkymu Nr. S-23-177-28412 užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0177/23/00091, 2023 m. gruodžio 12 d. patvarkymu Nr. S-23-177-28413 užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0177/23/00071, 2023 m. gruodžio 12 d. patvarkymu Nr. S-23-177-28415 užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0177/23/01095, 2023 m. gruodžio 12 d. patvarkymu Nr. S-23-177-28411 užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0177/23/00072, 2023 m. gruodžio 12 d. patvarkymu Nr. S-23-177-28414 užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0177/23/00715 ir vykdomuosius dokumentus grąžino juos išdavusioms institucijoms. Patvarkymuose nurodyta, kad vykdomosios bylos užbaigiamos CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (nutraukus vykdomąsias bylas).

7. Teismas pažymėjo, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Vertino, jog pareiškėja nėra teisininkė, nemoka valstybinės kalbos. Iš antstolės į bylą pateikto vaizdo įrašo nustatė, kad pareiškėja kalba rusų kalba, iš pradžių ji rašė prašymą atsiimti vykdomuosius dokumentus, vėliau prašymą patikslino, o minėtus prašymus pareiškėjai diktavo antstolė. Teismas nurodė, kad antstolė nepaaiškino, kad pareiškėja vykdomųjų dokumentų negalės teikti vykdyti ir kitiems antstoliams, taip pat nesiekė išsiaiškinti, ar vykdomieji dokumentai yra įvykdyti, ar egzistuoja kokios nors kitos objektyvios aplinkybės, kurios galėtų lemti pareiškėjos poreikį atsisakyti išieškojimo. Atsižvelgiant į nurodytą bei pareiškėjos naudai vykdytų vykdomųjų dokumentų mastą, teismas padarė išvadą, kad nutraukus vykdomąsias bylas būtų pažeisti išieškotojos teisės ir teisėti interesai.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8. Suinteresuotas asmuo antstolė (apeliantė) Asta Stanišauskaitė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundus atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Pareiškėja 2023 m. gruodžio 12 d. pateikė antstolei prašymą, kuriuo prašė „nutraukti visus vykdomuosius raštus“. Prieš surašydama prašymą ji buvo atvykusi į antstolių kontorą ir nurodė, jog pageidauja visas jos naudai vykdomas bylas užbaigti taip, kad jos niekada nebūtų pradėtos iš naujo – šie pačios išieškotojos žodžiai puikiai girdisi antstolės teismui pateiktame garso įraše.

8.2. Be to, antstolė su išieškotoja nuolat bendrauja telefonu, todėl puikiai žino, jog išieškotoja gerai supranta savo pasirinkimus, žino jų pasekmes. Gavus išieškotojos prašymą dėl bylų nutraukimo, antstolė dar kartą bendravo telefonu, tačiau ji patikino, kad susitaikė su skolininku, siekia, kad visi jos bendra nuosavybe su skolininku esantys darbai būtų tęsiami ir namas galiausiai įregistruotas, todėl nusprendė baigti visas priverstinio vykdymo procesus ir procedūras ne tik pas antstolę Astą Stanišauskaitę, bet ir pas kitus antstolius. Be to, apie tai, kad siekiama susitarti taikiai, vykdomojoje byloje yra pačios išieškotojos 2023 m. gruodžio 11 d. pranešimas. Nagrinėjamu atveju nėra nė pagrindo konstatuoti antstolės veiksmų neteisėtumą – patvarkymai buvo surašyti būtent taip, kaip 2023 m. gruodžio 12 d. to norėjo pati išieškotoja.

9. Suinteresuoti asmenys (apeliantai) V. T. ir I. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundus atmesti. Nurodo, kad pareiškėja kreipėsi su pareiškimu, nurodant, jog nori taikos sutartimi baigti suinteresuotų asmenų inicijuotą civilinę bylą Nr. e2-1357-1102/2024, nagrinėjamą Vilniaus miesto apylinkės teisme. Abiem šalims atstovauja advokato padėjėjas – A. Timoščenko, kuris puikiai žinojo, kad pareiškėja nori išeiti iš projekto (duomenys neskelbtini) ir nutraukti visas vykdomąsias bylas (atsisakyti išieškojimo) skolininkų atžvilgiu.

Atsiliepimas

10. Pareiškėja G. L. atsiliepime į atskiruosius skundus prašo atskiruosius skundus atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

10.1. Egzistavo žodinis pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų susitarimas, jog jie atsiims ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (adresas – (duomenys neskelbtini)), o pareiškėja atsiims vykdomuosius raštus suinteresuotų asmenų atžvilgiu. Susitarimo tikslas – pradėti skubiai veikti, kad būtų įvykdyta Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl statybos darbų, vykdomų adresu (duomenys neskelbtini), esminių nukrypimų nuo techninio projekto sprendinių pašalinimo. Pareiškėja paaiškina, kad kreipėsi į antstolius A. Stanišaukskaitę ir R. Vasiliauską dėl vykdomųjų raštų atsiėmimo. Pažymi, kad suinteresuoti asmenys delsė atsiimti minėtą ieškinį iki pat teismo posėdžio, kuriame turėjo būti sprendžiamas minėto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimas iš esmės. Pareiškėjos atstovas advokatas M. Paukštė be pareiškėjos sutikimo informavo teismą apie vedamas derybas dėl taikos sutarties sudarymo. Tai sužinojusi pareiškėja, nutraukė sutartį su advokatu M. Paukšte.

10.2. Anot pareiškėjos, antstolės A. Stanišauskaitės atskirasis skundas atmestinas, nes jame nėra argumentų, kurie paneigtų skundžiamos nutarties motyvus.

11. Suinteresuotas asmuo V. T. atsiliepime į antstolės Astos Stanišauskaitės atskirąjį skundą nurodė, kad su atskiruoju skundu sutinka. Pažymi, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog antstolė veikė sąžiningai, skaidriai, objektyviai ir priimdama pareiškėjos prašymo pagrindu savo sprendimus jokių teisės aktų nepažeidė, o įstatymai neįpareigoja antstolio užtikrinti vertėjo ar teisininko dalyvavimo vykdomajame procese. Nurodo, kad pareiškėja žino lietuvių kalbą, kalba ir rašo lietuvių kalba.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirųjų skundų ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskiruosius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl naujų įrodymų

14. Apeliantė antstolė Asta Stanišauskaitė kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus – išrašus iš Antstolių informacinės sistemos, kuriuose matyti, kad pareiškėja yra nutraukusi vykdomąsias bylas, pradėtas skolininkų suinteresuotų asmenų atžvilgiu, vykdytas kito antstolio. Suinteresuoti asmenys V. T. ir I. T. į apeliacine instancija nagrinėjamą civilinę bylą pateikė rašytinius įrodymus, be kita ko, prašymą nutraukti vykdomąją bylą, prašymą palikti jį nenagrinėtu, sustabdyti vykdomąją bylą, vykdomą skolininko R. V. atžvilgiu.

15. Kasacinis teismas yra išskyręs kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teikiamų įrodymų turinį, sprendžia, kad teikiami įrodymai išeina už bylos nagrinėjimo ribų, t. y. juose nurodyti duomenys dėl kitų antstolių kitose vykdomosiose bylose atliktų procesinių veiksmų bei pareiškėjos rengtuose prašymuose dėl skolininko, kuris nėra šios bylos dalyvis, nurodytos aplinkybės nėra susijusios su šioje byloje sprendžiamu klausimu dėl antstolės veiksmų teisėtumo (CPK 180 straipsnis). Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pateiktus įrodymus priimti.

Dėl atskirųjų skundų argumentų

17. Apeliacine instancija nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkinti pareiškėjos skundai dėl antstolės veiksmų – patvarkymų dėl vykdomųjų bylų Nr. 0177/23/00091, Nr. 0177/23/00071, Nr. 0177/23/01095, Nr. 0177/23/00072, Nr. 0177/23/00715 nutraukimo ir šių vykdomųjų bylų užbaigimo bei vykdomųjų dokumentų grąžinimo.

18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nutraukus vykdomąsias bylas būtų pažeisti išieškotojos teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentus, su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja, antstolei 2023 m. gruodžio 12 d. pateikusi prašymą nutraukti visus pareiškėjos vykdomuosius raštus, siekė nutraukti antstolės vykdomas vykdomąsias bylas bei suprato šio prašymo pateikimo sukeliamas pasekmes (CPK 185 straipsnis). Šios išvados nepaneigia ir pareiškėjos argumentai, jog ji nėra teisininkė, nemoka valstybinės kalbos bei siekė ne nutraukti vykdomąsias bylas atsisakius išieškojimo (CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o vykdomuosius raštus atsiimti (CPK 631 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas vertina, kad pareiškėja lietuvių kalbą moka pakankamai gerai, geba pateikti savo argumentus, paaiškinimus. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja su antstole Asta Stanišauskaite bendravo lietuvių kalba (pavyzdžiui, iš vykdomosios bylos Nr. 0177/23/00091 medžiagos matyti, kad antstolė el. paštu teiravosi, ar nutraukti visus vykdomuosius raštus, ar tik tuos, dėl kurių prašymą pateikė pareiškėja, pareiškėja 2023 m. gruodžio 12 d. el. laiške padėkoja, nurodo, kad prašo nutraukti visus) bei teikė įvairius procesinio pobūdžio prašymus ir pareiškimus, kurie surašyti lietuvių kalba bei pasirašyti pačios pareiškėjos (pavyzdžiui, 2023 m. birželio 25 d. pakartotinis prašymas skirti baudą vykdomojoje byloje Nr. 0177/23/00072, 2023 m. spalio 30 d. pareiškimas dėl sutikimo su antstolės patvarkymu dėl varžytinių paskelbimo vykdomojoje byloje Nr. 0177/23/00715 ir kt.). Iš antstolės teismui pateikto vaizdo įrašo matyti, kad antstolė kalba lietuvių kalba, o pareiškėja atsako – rusų kalba, tačiau teismui nekyla abejonių, kad pareiškėja supranta, ką antstolė jai sako. Vaizdo įrašas patvirtina, kad antstolė iš pradžių nurodė, jog pareiškėja turi parašyti prašymą dėl vykdomųjų dokumentų grąžinimo, o antstolei pasiteiravus, ar pareiškėja atsiima vykdomuosius dokumentus su mintimi, jog nesikreips iš naujo, pareiškėja tai patvirtina (vaizdo įrašas nuo 2:23 min. iki 3:34 min.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėja, teikdama prašymą dėl vykdomųjų raštų nutraukimo, siekė vykdomąsias bylas nutraukti taip, kad jos negalėtų būti pradėtos iš naujo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

20. Nutarties motyvuojamojoje dalyje atsakyta į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010).

21. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolė priėmė teisėtus patvarkymus dėl vykdomųjų bylų nutraukimo, jų užbaigimo bei vykdomųjų dokumentų grąžinimo bei šie antstolės veiksmai atitiko pareiškėjos valią, todėl skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos skundai dėl antstolės veiksmų atmetami (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, tai jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

23. Atmetus pareiškėjos skundus, negali būti tenkinamas jos prašymas priteisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalys). Suinteresuoti asmenys įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suinteresuotų asmenų V. T., I. T. ir antstolės Astos Stanišauskaitės atskiruosius skundus tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos G. L. skundus dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų atmesti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Andrius Verikas