Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-05-11 · Civilinė byla Nr. 2A-1416-803/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-11
Bylos Nr.
2A-1416-803/2021
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-01721-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Atsakovas
M. P.
Ieškovas
V. S.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajono savivaldybėje
Civilinė byla Nr. 2A-1416-803/2021Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01721-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos
: 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 11 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. (P.) ieškinį atsakovui M. P. dėl išlaikymo, gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo nepilnamečiui ir atsakovo M. P. priešieškinį ieškovei V. S. (P.) dėl bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajono savivaldybėje.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė V. S. (P.) kreipėsi į teismą, prašydama:

1.1. paskirti DNR ekspertizę tikslu nustatyti, kad M. P., gimęs (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) gimusio L. P. tikrasis biologinis tėvas;

1.2. nustatyti nepilnamečio, (duomenys neskelbtini) gimusio L. P., nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina V. S.;

1.3. nustačius tėvystę, priteisti iš M. P., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui, (duomenys neskelbtini) gimusiam L. P., mokant po 250 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti V. S., įstatyminę nepilnamečio vaiko atstovę;

1.4. priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 725 Eur;

1.5. patvirtinti bendravimo tvarką: tėvas M. P. bendrauja su sūnumi kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 16 val. iki 18 val. vaiko gyvenamoje vietoje, apie negalėjimą atvykti atsakovas praneša L. motinai prieš vieną dieną iki nustatytos bendravimo dienos.

2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susipažino 2018 m. vasarą. Nuo 2018 m. gruodžio apsigyveno kartu su atsakovu jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau po kelių mėnesių susipyko ir ieškovė grįžo namo. Bendraudavo telefonu. Gimus kūdikiui atsakovas buvo atvažiavęs aplankyti, bendros kalbos nerado. Kadangi atsakovas neigia savo tėvystę, tikslinga paskirti DNR ekspertizę, tikslu nustatyti, kad atsakovas yra L. P. biologinis tėvas. Ieškovė nepilnamečiu L. P. rūpinasi, jis gyvena kartu su ja. Kadangi sūnus L. yra nepilnametis, todėl yra būtina nustatyti jo nuolatinę gyvenamąją vietą. Ieškovė vykdo savo motinos teises ir pareigas: rūpinasi sūnaus sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, bendrauja su sūnumi. Materialiai išlaiko savo nepilnametį sūnų, rūpinasi jo materialiniu gerbūviu. Ieškovė nori nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi ir nurodė, kad netrukdo ir netrukdys bendrauti su juo ir mano kad ateityje galima bus koreguoti bendravimo tvarką. Sūnumi L. ji rūpinasi viena, vaiko tėvystė gimimo liudijime neįrašyta. Ieškovė stengiasi vaiko būtiniausius poreikius patenkinti, tačiau jos gaunamos pajamos nedidelės ir jai vienai rūpintis vaiko išlaikymu yra sunku. Materialiai jai daug padeda motina. Nepilnamečiui vaikui per mėnesį maistui reikia skirti 130-150 eurų, vaistams ir vitaminams – 10-20 eurų, rūbams ir avalynei – 50-70 eurų, gyvenamojo būsto išlaikymui apie 80 eurų, buities apyvokos daiktams ir asmens higienos priemonėms bei sauskelnėms – 90-100 eurų, papildomos būtinos išlaidos lavinimui, mokymuisi, laisvalaikiui ir pramogoms – 20-30 eurų (žaislai, knygutės, baseinas, rogutės, lavinimo priemonės ir pan.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui ir auginimui per mėnesį iš viso reikia apie 400 eurų. Ieškovės teigimu, jai tenka didesnė našta auginant vaiką ir jos pajamos yra gerokai mažesnės nei atsakovo, todėl atsakovas privalo prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo, skirdamas didesnę išlaikymo dalį, tai yra skirdamas kas mėnesį po 250 Eur. Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovo M. P. 725 Eur išlaikymo įsiskolinimą (nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019-11-30; 3 mėn ir 21 d.= 750 Eur +175 Eur- 200 Eur). Kadangi atsakovas buvo nupirkęs lovelę su čiužinuku, pakuotę sauskelnių ir komplektą rūbų naujagimiui, sumažino išlaikymo įsiskolinimą 200 eurų.

3. Atsakovas M. P. su ieškovės ieškiniu sutiko iš dalies. Pažymėjo, kad tėvystės nepripažino, nes ieškovė nurodė, jog jis nėra vaiko tėvas. Jei DNR ekspertizė patvirtins, kad jis yra vaiko tėvas, tuomet sutinka, kad sūnaus L. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Tačiau jei paaiškėtų, kad ji negali užtikrinti tinkamų gyvenimo sąlygų, neprieštarautų, kad vaikas gyventų su atsakovu. Atsakovo manymu, ieškovės prašoma išlaikymo suma yra per didelė. Atsakovas, jeigu yra vaiko tėvas, sutiktų sūnaus išlaikymui skirti kiekvieną mėnesį po 120 Eur. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog ieškovė gauna iš valstybės 50 Eur vaiko pinigus, kurie nuo 2020 m. sausio 1 d. padidėja iki 60 Eur. Be to ieškovė neturėtų perkelti pareigos atsakovui išlaikyti vaiką. Taip pat atsakovas nesutiko ir su ieškovės siūloma bendravimo tvarka, nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti tvarka pažeidžia tiek atsakovo, tiek nepilnamečio sūnaus teises. Nurodė, kad prašys nustatyti tokią bendravimo tvarką: 1) vienerių metų pereinamuoju laikotarpiu, pradedant pirmuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas antrą mėnesio savaitę (šeštadienį arba sekmadienį) atsakovas atvyksta ir bendrauja su vaiku jo gyvenamojoje vietoje, apie atvykimo laiką ir bendravimo trukmę įspėdamas vaiko motiną prieš 2 (dvi) dienas iki atvykimo telefonu arba SMS žinute; 2) praėjus vienerių metų pereinamajam laikotarpiui, M. P. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi netrukdomai, pagal galimybes kas antrą savaitgalį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadienį iki 16.00 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val., apie ketinimą pasinaudoti bendravimo su vaiku teise informuodamas vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas telefonu arba SMS žinute; 3) vasaros laikotarpiu M. P. suteikiama teisė praleisti su nepilnamečiu sūnumi L. 2 kartus po dvi savaites iš eilės tėvo pasirinktoje vietoje, prieš tai atostogų laiką suderinus su vaiko motina. Kitų atostogų metu tėvas su vaiku bendrauja pagal galimybes. Sūnaus tėvas privalo iš anksto, bet ne vėliau kaip likus vienai savaitei, informuoti vaiko motiną, ar ketina pasinaudoti savo teisėmis, numatytomis šiame punkte; 4) M. P. turi teisę pasiimti nepilnametį sūnų poriniais metais Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų, o neporiniais – Naujųjų Metų laikotarpiu, vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos dieną prieš šventinį laikotarpį iki 18.00 val., ir grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą sekančią po švenčių dieną iki 18.00 val., apie ketinimą pasinaudoti šiomis teisėmis informuodamas vaiko motiną telefonu ar SMS trumpąja žinute ne vėliau kaip prieš vieną savaitę; 5) tėvas M. P. praleidžia su nepilnamečiu sūnumi kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) bei kiekvienais neporiniais metais savo bei vaiko gimimo dieną, paimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nurodytos dienos 10.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą iki 19.00 val., apie ketinimą pasinaudoti šiomis teisėmis informuodamas vaiko motiną telefonu ar trumpąja SMS žinute ne vėliau kaip prieš savaitę; 6) nustatyti, kad atsižvelgiant į vaiko amžių, interesus, pageidavimus ir galimybes tėvas su sūnumi bendraus visomis ryšio priemonėmis; 7) nustatyti, kad tarpusavio susitarimu tėvai gali suderinti kitokį nei nustatyta laisvadienių, švenčių ir/ar atostogų bei susitikimų su vaiku laiką ir vietą. Abu tėvai bendru susitarimu gali keisti bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko norus ir poreikius, savo galimybes; 8) įpareigoti ieškovę nurodyti atsakovui tikslų jos ir sūnaus gyvenamosios vietos adresą ir ieškovės mobilaus telefono numerį bei nustatyti, kad ieškovė ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) savaites informuoja atsakovą apie būsimą gyvenamosios vietos pasikeitimą, įskaitant išvykimą į užsienį.

4. Atsakovas M. P. pateikė priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, kadangi su ieškove susitarti gražiuoju nepavyksta, ieškovė neleidžia maksimaliai bendrauti su sūnumi, ji be pagrindo riboja vaiko bendravimą su tėvu, todėl prašė nustatyti tokią tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką: 1. M. P. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi L. P. netrukdomai jo gyvenamojoje vietoje du kartus per savaitę darbo dienomis po 3 val. (kol sūnus nelanko ugdymo įstaigos nuo 10.00 val. iki 13 val., o kai lankys ugdymo įstaigą – nuo 17.00 val. iki 19.00 val.) bei pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadienį iki 18.00 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val., apie ketinimą pasinaudoti bendravimo su vaiku teise informuodamas vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas telefonu arba SMS žinute. Jeigu po savaitgalio yra šventinės dienos (išskyrus Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus) vaikas grąžinamas į jo gyvenamąją vietą paskutinę šventinę dieną iki 18.00 val.; 2. Vasaros laikotarpiu M. P. suteikiama teisė praleisti su nepilnamečiu sūnumi L. 2 kartus po dvi savaites iš eilės tėvo pasirinktoje vietoje, prieš tai atostogų laiką suderinus su vaiko motina. Kitų atostogų metu tėvas su vaiku bendrauja pagal galimybes. Sūnaus tėvas privalo iš anksto, bet ne vėliau kaip likus vienai savaitei, informuoti vaiko motiną, ar ketina pasinaudoti savo teisėmis, numatytomis šiame punkte; 3. M. P. turi teisę pasiimti nepilnametį sūnų L. P. poriniais metais Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų, o neporiniais – Naujųjų Metų laikotarpiu, vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos dieną prieš šventinį laikotarpį iki 18.00 val., ir grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą sekančią po švenčių dieną iki 18.00 val., apie ketinimą pasinaudoti šiomis teisėmis informuodamas vaiko motiną telefonu ar SMS trumpąja žinute ne vėliau kaip prieš vieną savaitę; 4. Tėvas M. P. praleidžia su nepilnamečiu sūnumi kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) bei kiekvienais neporiniais metais savo bei vaiko gimimo dieną, paimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nurodytos dienos iki 10.00 val. ir grąžindamas įgyvenamąją vietą iki 19.00 val., apie ketinimą pasinaudoti šiomis teisėmis informuodamas vaiko motiną telefonu ar trumpąja SMS žinute ne vėliau kaip prieš savaitę; 5. Apie tai, kad pasikeitė susitikimo su vaiku galimybės (pavyzdžiui, dėl vaiko ar tėvo ligos, išvykimo ir pan.) vaiko motina ir vaiko tėvas privalo vienas kitam pranešti telefonu arba sms žinute, iš karto, kai tik sužino apie minėtas aplinkybes; 6. Nustatyti, kad atsižvelgiant į vaiko amžių, interesus, pageidavimus ir galimybes tėvas su sūnumi bendraus visomis ryšio priemonėmis (telefonu, interneto ryšiu ir kitomis moderniomis ryšio priemonėmis), o motina V. S. (P.) neturi teisės trukdyti šiam bendravimui, bet privalo sudaryti tam sąlygas; 7. Nustatyti, kad tarpusavio susitarimu tėvai gali suderinti kitokį nei nustatyta laisvadienių, švenčių ir/ar atostogų bei susitikimų su vaiku laiką ir vietą. Abu tėvai bendru susitarimu gali keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko norus ir poreikius, savo galimybes; 8. Įpareigoti ieškovę nurodyti atsakovui tikslų jos ir sūnaus gyvenamosios vietos adresą ir ieškovės mobilaus telefono numerį bei nustatyti, kad ieškovė ne vėliau kaip prieš 2 (dvi ) savaites informuoja atsakovą apie būsimą gyvenamosios vietos pasikeitimą, įskaitant išvykimą į užsienį.

5. Ieškovė V. S. (P.) sutiko iš dalies su priešieškiniu. Nurodė, kad sūnui sukako vieneri metai, jis dar nevaikšto jam reikalinga padidinta priežiūra, maistas, reikalingas poilsis. Sūnus yra prisirišęs prie ieškovės, tarp jų stiprus emocinis ryšys ir sūnų traumuotų išvykimas su tėvu į kitą gyvenamąją vietą. L. svarbus motinos buvimas šalia. Mano, kad turėtų būti nustatyta tokia bendravimo tvarka: 1) tėvas M. P. bendrauja su sūnumi nuo 10.00 val. iki 13.00 val. kas antrą mėnesio šeštadienį arba sekmadienį. Atsakovas atvyksta ir bendrauja su vaiku jo gyvenamojoje vietoje, apie atvykimo laiką ir bendravimo trukmę įspėdamas vaiko motiną prieš 2 (dvi) dienas iki atvykimo telefonu arba SMS žinute; 2) tėvas M. P. praleidžia su nepilnamečiu sūnumi kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) bei kiekvienais neporiniais metais savo bei vaiko gimimo dieną, paimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nurodytos dienos 10.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą iki 18.00 val., apie ketinimą pasinaudoti šiomis teisėmis informuodamas vaiko motiną telefonu ar trumpąja SMS žinute ne vėliau kaip prieš savaitę; 3) sūnui sukakus 3-ms metams M. P. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi netrukdomai, pagal galimybes kas antrą savaitgalį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadienį iki 16.00 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 16.00 val., apie ketinimą pasinaudoti bendravimo su vaiku teise, informuodamas vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 2(dvi) dienas telefonu arba SMS žinute; 4) sūnui sukakus 3-ms metams vasaros laikotarpiu M. P. suteikiama teisė praleisti su nepilnamečiu sūnumi L. vieną mėnesį tėvo pasirinktoje vietoje, prieš tai atostogų laiką suderinus su vaiko motina V. P.. Kitų atostogų metu tėvas su vaiku bendrauja pagal galimybes. Sūnaus tėvas privalo iš anksto, bet ne vėliau kaip likus vienai savaitei, informuoti vaiko motiną, ar ketina pasinaudoti savo teisėmis, numatytomis šiame punkte; 5) sūnui sukakus 3-ms metams M. P. turi teisę pasiimti nepilnametį sūnų poriniais metai Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų, o neporiniais – Naujųjų Metų laikotarpiu, vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos dieną prieš šventinį laikotarpį iki 18.00 val., ir grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą sekančią po švenčių dieną iki 15.00 val., apie ketinimą pasinaudoti šiomis teisėmis informuodamas vaiko motiną telefonu ar SMS trumpąja žinute ne vėliau kaip prieš vieną savaitę.

6. Institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajono savivaldybėje, teismui pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgdamas į vaiko interesus, amžių ir pastovumo principą, bei įvertinęs ieškovo gyvenimo ir buities sąlygas, mano, jog nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų vaiko interesus. Vaikui teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis visais atvejais nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, tai reiškia, kad išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien minimalių poreikių tenkinimu. Mano, kad konkretus išlaikymo dydis nustatytinas posėdžio metu. Neprieštarauja, kad nepilnamečiui priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju, išskirtinai vaiko interesams, būtų paskirta motina. Nepilnamečio L. P. raidai yra svarbus abiejų tėvų dalyvavimas jo gyvenime, žinojimas kad jis yra svarbus abiems tėvams. Nustatomas bendravimas visų pirma turi būti siekiama išlaikyti vaiko su skyrium gyvenančiu tėvu ryšį. Atsakovo namuose tinkamos sąlygos vaikui, namuose jauku, švaru, erdvu, šilta, šviesu yra visi baldai ir buitinė technika. Yra didelis kiemas ir šalia gyvena kaimynai. Skyriui nėra žinoma, kad atsakovas turėtų elgesio ar sveikatos problemų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priešieškinį tenkino iš dalies; ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo paliko nenagrinėtu; priteisė iš atsakovo M. P. išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. P., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190,00 eurų nuo 2019-12-02 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo M. P. išlaikymo nepilnamečiui sūnui L. P., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą 300,00 Eur, nepilnamečio sūnaus L. P. priteistų piniginių lėšų tvarkytoja išskirtinai nepilnamečio interesams paskyrė jo motiną V. S. (P.), a.k. (duomenys neskelbtini) nustatė nepilnamečio L. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina V. S. (P.), a.k. (duomenys neskelbtini) nustatė atsakovo M. P. šią bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi L. P., gim. (duomenys neskelbtini): 1) du mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos vieną kartą per savaitę šeštadienį arba sekmadienį M. P. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi L. P. netrukdomai sūnaus gyvenamojoje vietoje ne mažiau kaip tris ir ne daugiau kaip keturias valandas nuo 15,00 val. iki 19,00 val. (arba kitu šalių iš anksto suderintu laiku) be pašalinių asmenų. Esant geram orui dalį laiko atsakovui su sūnumi leisti bendrauti lauke; 2) įvykdžius pirmąjį bendravimo tvarkos punktą du mėnesius atsakovas M. P. kas antrą mėnesio savaitgalį paima sūnų L. P. iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžina sūnų motinai šeštadienį nuo 19 val. iki 20 val., leidžiant sūnų L. P. parsivežti į atsakovo gyvenamąją vietą. Įvykdžius du pirmuosius bendravimo tvarkos punktus nustatoma ši bendravimo tvarka: 3) M. P. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiima sūnų L. P. iš jo gyvenamosios vietos penktadienį iki 18.00 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val., apie ketinimą pasinaudoti bendravimo su vaiku teise informuodamas vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas telefonu arba SMS žinute. Jeigu po savaitgalio yra šventinės dienos (išskyrus Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus) vaikas grąžinamas į jo gyvenamąją vietą paskutinę šventinę dieną iki 18.00 val.; 4) vasaros laikotarpiu M. P. suteikiama teisė praleisti su nepilnamečiu sūnumi L. 2 kartus po dvi savaites iš eilės tėvo pasirinktoje vietoje, prieš tai atostogų laiką suderinus su vaiko motina. Kitų atostogų metu tėvas su vaiku bendrauja pagal galimybes. Sūnaus tėvas privalo iš anksto, bet ne vėliau kaip likus vienai savaitei, informuoti vaiko motiną, ar ketina pasinaudoti savo teisėmis, numatytomis šiame punkte; 5) M. P. pasiima nepilnametį sūnų L. P. poriniais metais Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų, o neporiniais-Naujųjų Metų laikotarpiu, vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos dieną prieš šventinį laikotarpį iki 18.00 val., ir grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą sekančią po švenčių dieną iki 18.00 val., apie ketinimą pasinaudoti šiomis teisėmis informuodamas vaiko motiną telefonu ar SMS trumpąja žinute ne vėliau kaip prieš vieną savaitę; 6) tėvas M. P. praleidžia su nepilnamečiu sūnumi kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) bei kiekvienais neporiniais metais savo bei vaiko gimimo dieną, paimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nurodytos dienos iki 10.00 val. ir grąžindamas įgyvenamąją vietą iki 19.00 val., apie ketinimą pasinaudoti šiomis teisėmis informuodamas vaiko motiną telefonu ar trumpąja SMS žinute ne vėliau kaip prieš savaitę; 7) apie tai, kad pasikeitė susitikimo su vaiku galimybės (pavyzdžiui, dėl vaiko ar tėvo ligos, išvykimo ir pan.) vaiko motina ir vaiko tėvas privalo vienas kitam pranešti telefonu arba sms žinute, iš karto, kai tik sužino apie minėtas aplinkybes; 8) nustatyti, kad atsižvelgiant į vaiko amžių, interesus, pageidavimus ir galimybes tėvas su sūnumi bendraus visomis ryšio priemonėmis (telefonu, interneto ryšiu ir kitomis moderniomis ryšio priemonėmis), o motina V. S. (P.) neturi teisės trukdyti šiam bendravimui, bet privalo sudaryti tam sąlygas; 9) nustatyti, kad tarpusavio susitarimu tėvai gali suderinti kitokį nei nustatyta laisvadienių, švenčių ir/ar atostogų bei susitikimų su vaiku laiką ir vietą. Abu tėvai bendru susitarimu gali keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko norus ir poreikius, savo galimybes; 10) įpareigoti ieškovę nurodyti atsakovui tikslų jos ir sūnaus gyvenamosios vietos adresą ir ieškovės mobilaus telefono numerį bei nustatyti, kad ieškovė ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) savaites informuoja atsakovą apie būsimą gyvenamosios vietos pasikeitimą, įskaitant išvykimą į užsienį.

8. Teismas nustatė, kad atlikus DNR ekspertizę, kurios metu nustatyta, kad M. P. yra vaiko L. P. biologinis tėvas 99,9999999999 proc., M. P. pripažino tėvystę ir buvo įrašytas vaiko tėvu.

9. Teismas nustatė, kad nepilnametis L. P. gyvena su ieškove ir tai atitinka jo interesus ir šalių valią, ir nėra duomenų, kad gyvenimas su mama kenktų vaikui ar būtų jam nepriimtinas ir pavojingas. Atsakovas iš esmės sutiko su šiuo ieškovės reikalavimu, todėl teismas sprendė nepilnamečio L. P. gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina V. S. (P.).

10. Teismas nustatė, kad vaiko poreikius sudaro: maistui – 130-150 eurų, vaistams ir vitaminams – 10-20 eurų, rūbams ir avalynei – 50-70 eurų, gyvenamojo būsto išlaikymui apie 80 eurų, buities apyvokos daiktams ir asmens higienos priemonėms bei sauskelnėms – 90-100 eurų, papildomos būtinos išlaidos lavinimui, mokymuisi, laisvalaikiui ir pramogoms – 20-30 eurų (žaislai, knygutės, baseinas, rogutės, lavinimo priemonės ir pan.). Teismas nustatė, kad V. S. (P.) buvo mokama motinystės išmoka (2019 m. birželio mėn. – 2019 m. lapkričio mėn.) 1579,42 eurų suma ieškovė gauna vaikui skirtą išmoką, kurios dydis 60,06 eurai. Ieškovė šiuo metu nedirba, be to, nurodė, kad jai šiuo metu vaikus ir šeimą padeda išlaikyti jos sutuoktinis R. S.. Atsakovo pajamos per mėnesį sudaro 200-100 Eur, 1400 eurų gavo parduodamas du galvijus, apie 1100 eurų gavo tiesioginių išmokų. Atsakovas turi apie 5 ha žemės žemės ūkio veiklai. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų teismas nustatė, kad atsakovo vardu registruota nuosavybės teisė gyvenamajam namui su 0,21 ha žemės sklypu ir pastatu-tvartu (duomenys neskelbtini), 1,3300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypui su pastatu pirtimi (duomenys neskelbtini), atsakovas turi ratinį traktorių MTZ (Belarus - 82).

11. Teismas, atsižvelgdamas į bendrą ekonominį lygį šalyje, į nepilnamečio L. P. amžių, sveikatos būklę, sprendė, kad ieškovės nurodytas 400,00 eurų vaiko išlaikymo dydis yra visiškai pagrįstas. Teismo vertinimu ieškovė, su kuria vaikas nuolat gyvena, patiria daugiau išlaidų, susijusių su vaiko išlaikymu, kai kurių iš jų neįmanoma numatyti iš anksto. Teismas, atsižvelgdamas ir į nuolat kylantį MMA dydį, siekdamas išvengti dažnų teismo procesų dėl išlaikymo dydžio peržiūrėjimo ir vadovaudamasis CK 3.208 straipsniu, sprendė, kad priteistos periodinių išmokų sumos indeksuotinos įstatymo nustatyta tvarka.

12. Vadovaudamasis kasacinio teismo formuojama praktika, teismas ieškovės reikalavimą dėl 250,00 eurų išlaikymo nepilnamečiui sūnui L. nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki jo pilnametystės priteisimo sprendė tenkinti iš dalies. Teismas ieškovės nurodomą 400 Eur sumą vaikui išlaikyti, sumažino 60,06 Eur mokama periodine vaiko išmoka ir pripažino, kad vaikui išlaikyti reikiama suma yra 340,00 Eur.

13. Teismas, atsižvelgdamas į tėvų gaunamas pajamas, jų turtinę padėtį ir galimybę dirbti ir į tai, kad ieškovė neturi galimybės skirti daugiau nei 150,00 Eur iš atsakovo sprendė priteisti 190,00 Eur periodinę išlaikymo sumą nepilnamečiui sūnui L. P. ir nurodė, kad išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei paskyrė ieškovę tvarkyti nepilnamečiui sūnui išlaikyti skirtas pinigines lėšas išskirtinai vaiko interesais.

14. Teismas sprendė, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka yra netinkama ir neužtikrins tinkamų atsakovo teisių ir pareigų bendrauti su nepilnamečiu sūnumi tiek šiuo metu, tiek ateityje. Atsižvelgdamas į ieškovės galimybes bei ieškovės teisę dirbti ir, kad tam neturi trukdyti nustatoma bendravimo tvarka, teismas sprendė, kad atsakovo reikalavimas: M. P. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi L. P. netrukdomai jo gyvenamojoje vietoje du kartus per savaitę darbo dienomis po 3 val. (kol sūnus nelanko ugdymo įstaigos nuo 10.00 val. iki 13 val., o kai lankys ugdymo įstaigą – nuo 17.00 val. iki 19.00 val.) bei pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadienį iki 18.00 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val., apie ketinimą pasinaudoti bendravimo su vaiku teise informuodamas vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 2(dvi) dienas telefonu arba SMS žinute. Jeigu po savaitgalio yra šventinės dienos (išskyrus Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus) vaikas grąžinamas į jo gyvenamąją vietą paskutinę šventinę dieną iki 18.00 val, netenkintinas, kaip netinkamas.

15. Teismas sprendė savo iniciatyva įrašyti papildomas bendravimo tvarkos sąlygas ir suteikti L. P. tinkamas sąlygas adaptuotis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16. Atsakovas M. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio priteisimo ir nustatyti, kad atsakovas moka išlaikymą nepilnamečiam sūnui L. P., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur iki sūnaus pilnametystės, įskaičiuojant atsakovo vaiko išlaikymui sumokėtas sumas po 130 Eur kas mėnesį nuo 2020 m. sausio 1 d.; išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nurodo šiuos esminius argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

16.1. teismas pažeidė vaiko poreikių ir jo tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Teismo sprendimu yra nustatytas aiškiai vaiko poreikius viršijantis ir atsakovo turtinės padėties neatitinkantis materialinis išlaikymas;

16.2. teismas nenustatinėjo ir išsamiai netyrė daugelio šiai bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių tiek su vaiko poreikiais, tiek su tėvų turtine padėtimi, todėl neteisingai buvo nustatyta, kad bendra sūnaus poreikių suma sudaro 400 Eur per mėnesį, o atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl nepagrįstai iš atsakovo buvo priteista didesnė išlaikymo dalis;

16.3. pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra konkretaus vaiko poreikiai ir jo abiejų tėvų turtinė padėtis. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti;

16.4. teismas visiškai neatsižvelgė į vaiko amžių, nemažino vaiko poreikių, atsižvelgiant į aplinkybę, kad teismo sprendimo priėmimo metu vaikas yra 1 metų ir 6 mėnesių amžiaus, pilnai sutiko su ieškovės nurodyta 400 Eur išlaikymo suma, nereikalavo jokių poreikius pagrindžiančių įrodymų. Negalima sutikti su teismo išvada, kad pusantrų metų vaiko materialinių poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga 400 Eur suma;

16.5. pateiktos vaiko išlaidų suvestinės ieškovė neįrodinėjo jokiais rašytiniais įrodymais. Ieškovė pateikė ieškinio padavimo dienai mokėjimų kvitus 103,58 Eur sumai. Tačiau teismo sprendimo priėmimo metu vaikas jau nebebuvo maitinamas pieno mišiniais, jo poreikiai sauskelnėms taip pat pasikeitė. Mitybos specialistai yra sudarę visavertės mitybos pagal vaikų amžių rekomendacijas, pagal kurias tokio amžiaus vaikui pilnaverčiam maitinimui užtenka 2,5-3 Eur per dieną, t.y. maistui turėtų būti skiriama 90-100 Eur per mėnesį. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, o teismas ir jų nereikalavo, kad maistui vaikui išleidžia po 130-150 Eur per mėnesį. Teismas nepagrįstai vaiko poreikius buities apyvokos daiktams, asmens higienos priemonėms bei sauskelnėms įvertino 90-100 Eur suma per mėnesį, visai nedetalizuodamas, kas sudaro šias išlaidas. Atitinkamai teismas nustatė nemotyvuotai dideles išlaidas būstui (80 Eur vaiko dalis, kai šeimoje yra 4 asmenys: ieškovė, jos sutuoktinis, du nepilnamečiai vaikai). Jokie įrodymai apie būsto išlaikymo išlaidas, išskyrus vieną minėtą UAB „Ukmergės šiluma“ sąskaitą 32,35 Eur sumai, teismui nebuvo pateikti;

16.6. teismas privalėjo nuodugniai išsiaiškinti visus nepilnamečio sūnaus poreikius ir konkrečias sumas, reikalingas jiems patenkinti, išreikalauti arba pats gauti reikalingus įrodymus;

16.7. protingi ir realūs tokio amžiaus vaiko poreikiai sudaro 300 Eur, t. y. 80-100 Eur maistui, sauskelnės – 40 Eur, kremai, šampūnai – 10 Eur, vaistai, vitaminai – 10 Eur, drabužiai, avalynė – 50 Eur, išlaidos būstui – 30 Eur , išlaidos laisvalaikiui, žaislams – 20 Eur, nenumatytoms išlaidoms – 40 Eur;

16.8. atsakovas šiuo metu galėtų teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį ir tai išlaikytų balansą tarp išlaidų paties atsakovo pragyvenimui, vaiko išlaikymui ir abiejų tėvų turtinės padėties;

16.9. teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neturi galimybės skirti daugiau nei 150,00 Eur, o iš atsakovo priteistina 190,00 Eur periodinė išlaikymo suma nepilnamečiui sūnui L. P.. Atsakovo ir ieškovės galimybės teikti išlaikymą sūnui iš esmės yra vienodos, todėl iš atsakovo priteista didesnė išlaikymo suma iš esmės pažeidžia jo interesus. Atsakovo pajamos per metus sudaro apie 5000 Eur, t.y po 416 Eur per mėnesį, todėl teikti didesnį išlaikymą nei po 150 Eur kas mėnesį atsakovas neturi galimybių. Ieškovė duomenų apie turtinę padėtį, gaunamas pajamas, pasikeitusias šeimines aplinkybes bylos nagrinėjimo metu neteikė, teismas taip pat neįpareigojo šiuos duomenis pateikti bei nerinko jų savo iniciatyva, todėl padarė nepagrįstas išvadas.

Atsiliepimas

2. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, prašo atsakovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

17.1. teismas tinkamai aiškino ir taikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei tinkamai nustatė nepilnamečio L. P. poreikius ir tėvų turtinę padėtį bei proporcingai taikė šių kriterijų pusiausvyrą;

Šalies argumentai

17.2. apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių nepilnamečio vaiko poreikių apimtį, nes nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, jog vaikui yra reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt.;

17.3. vaiko tėvai privalo rūpintis ne tik vaiko materialiniu išlaikymu bet ir vaiko auklėjimu, tinkamai vaiką prižiūrėti, sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti. Apeliantas vaiko neaugina ir nesirūpina sūnaus kasdieniais poreikiais, todėl apeliantas net nežino kokie yra jo sūnaus faktiški kasdieniai poreikiai ir kokia suma yra būtina patenkinti sūnaus būtinuosius poreikius;

17.4. apeliantas, nesutikdamas su išlaidomis vaiko poreikių tenkinimui, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog būtinųjų poreikių tenkinimui ir visapusiškam sūnaus vystymuisi yra pakankamas 150 eurų išlaikymas periodinėmis išmokomis, suma, kurią apeliantas pasirengęs mokėti, nors faktiškai teikia išlaikymą tik 130 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Byloje nustatyta, kad ieškovė V. S. (P.) ir atsakovas M. P. yra nepilnamečio vaiko L. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys nėra sudariusios santuokos. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovas šiuo metu vaiko neaugina, kartu su ieškove negyvena. Ginčo, kad vaiku rūpinasi mama (V. S. (P.)), nėra.

3. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo.

4. Pirmosios instancijos teismas sprendė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą, nevertino ir nenustatinėjo tikrųjų vaiko poreikių, todėl iš jo priteisė per didelį išlaikymą. Ieškovės nurodytos išlaidų sumos yra per didelės, ji nepateikė jokių įrodymų, kad vaiko poreikiams išleidžia nurodytą 400 Eur sumą.

5. Teismas atkreipia atsakovo dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės nurodomą 400 Eur sumą vaikui išlaikyti, sumažino 60,06 Eur mokama periodine vaiko išmoka, ir pripažino, kad vaikui išlaikyti reikiama suma yra 340,00 Eur.

6. Pagal CK 3.192 straipsnį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

7. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

9. Minimali mėnesio alga 2020 metais buvo 607 Eur (447 Eur atskaičius mokesčius), tuo tarpu nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 642 Eur (468 Eur atskaičius mokesčius). Taigi ieškovės prašomas priteisti vaiko išlaikymo dydis nėra didesnis nei minimali mėnesinė alga ir ieškovė neprivalo detaliai šių išlaidų pagrįsti. Tuo tarpu atsakovas, ginčydamas sūnaus poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydį, nepateikė įrodymų, patvirtinančių mažesnės negu nustatė pirmosios instancijos teismas išlaikymo sumos pakankamumą būtiniems vaiko poreikiams patenkinti (CPK 178 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos vaiko poreikiams užtikrinti yra protingos ir realios, ir nors atsakovas teigia, kad sūnaus išlaidos yra per didelės ir nepagrįstos, minėta, jog kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (nutarties 23 punktą).

11. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kokios išlaidos yra būtinos vaikui, siekdamas, kad vaikas augtų sveikas, visapusiškai ir harmoningai vystytųsi. Apeliantas nurodo, kad vaiko poreikiai yra mažesni nei nurodo ieškovė, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtina atsižvelgti ir į tai, jog vaiko poreikiai jam augant nuolat didėja, šalyje nuolat kyla prekių ir paslaugų kainos, todėl apelianto argumentai, kad pasikeitė vaiko poreikiai sauskelnėms ir, kad vaikas nėra maitinamas pieno mišiniais, o pilnaverčiam maitinimui užtenka 2,5-3 Eur per dieną nesudaro pagrindo sumažinti išlaikymo, priteisto nepilnamečiui L. P., dydį.

12. Pažymėtina ir tai, jog abu tėvai privalo savo vaikams teikti tokio dydžio išlaikymą, kad vaikai būtų visapusiškai vystomi, būtų tenkinami ne tik vaikų būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaikų laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai, taip pat skiriamas ypatingas dėmesys sveikatos priežiūrai. Dėl to priteisiamo išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008, 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008 ir kt.).

13. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl nepagrįstai iš atsakovo buvo priteista didesnė išlaikymo dalis. Apeliantas įrodinėja, kad šalių turtinė padėtis yra panaši. Paaiškino, kad pateikė visus duomenis apie savo turimą turtą ir gaunamas pajamas. Apelianto teigimu, jo pajamos per metus sudaro apie 5000 Eur, t. y. po 416 Eur per mėnesį, todėl teikti didesnį išlaikymą nei po 150 Eur kas mėnesį apeliantas neturi galimybių. Apeliaciniame skunde apeliantas pažymi, kad ieškovė duomenų apie turtinę padėtį, gaunamas pajamas, pasikeitusias šeimines aplinkybes bylos nagrinėjimo metu neteikė, teismas taip pat neįpareigojo šiuos duomenis pateikti bei nerinko jų savo iniciatyva.

14. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė šiuo metu nedirba, augina du nepilnamečius sūnus, jos pajamas sudaro gaunama 217,00 Eur motinystės išmoka iš Sodros, 120,00 Eur už nepilnamečius vaikus, pirmojo sūnaus tėvas jai moka 200,00 Eur išlaikymą. Taip pat ieškovė paaiškino, kad vaikus ir šeimą jai padeda išlaikyti jos sutuoktinis R. S., taip pat materialiai daug padeda jos motina.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo pajamos per mėnesį sudaro 200-100 Eur gaunamų už pieną, 1400 eurų gavo parduodamas du galvijus, apie 1100 eurų gavo tiesioginių išmokų. Atsakovas turi apie 5 ha žemės žemės ūkio veiklai. Atsakovo vardu registruota nuosavybės teisė gyvenamajam namui su 0,21 ha žemės sklypu ir pastatu-tvartu (duomenys neskelbtini), 1,3300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypui su pastatu pirtimi (duomenys neskelbtini), atsakovas turi ratinį traktorių MTZ (Belarus - 82).

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantys žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kurių plotas apie 5 ha, įrodo, kad atsakovas turi galimybę užsiimti ūkio veikla ir gauti iš jos pajamų. Bylos duomenimis atsakovas kitų išlaikytinių neturi, yra jauno amžiaus, darbingas, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, todėl atsakovas turi visas galimybes imtis priemonių ir susirasti darbą bei gauti pajamas, pakankamas ne tik savo poreikiams tenkinti, bet ir nepilnamečiam sūnui išlaikyti.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbi ta aplinkybė, kad šalių sūnus gyvena su ieškove, atsakovas prie jo auklėjimo neprisideda. Atsakovo teigimu, jis nuo nuo 2020 m. sausio 1 d. prisideda prie sūnaus išlaikymo materialiai, mokėdamas po 130 Eur kas mėnesį, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę į bylą nepateikė. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju tik ieškovė, su kuria gyvena nepilnametis sūnus, skiria visą dėmesį sūnaus kasdienių poreikių patenkinimui. Net atsakovui ir pradėjus vėl bendrauti su sūnumi, ieškovės indėlis į vaiko gerovę visuomet bus didesnis, nes jai teks rūpintis kasdiene sūnaus buitimi, sveikata, sekti ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas turi didesnę finansinę pareigą prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo. Pažymėtina, kad tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką, kurioje nurodyta, jog turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Taigi didesnės išlaikymo sumos teikiant išlaikymą nepilnamečiam sūnui priteisimas iš apelianto nėra pagrindas spręsti, jog priteistas išlaikymas pažeidžia apelianto teises.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, kad priteistas išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai, išlaikymas priteistas vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas yra pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui. Teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl įstatymo nuostatų, reglamentuojančių išlaikymo dydžio nustatymą, proporcingumą bei išlaikymo teikimą vaikui, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo nelaikytini pagrįstais (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.198 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

20. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant exofficio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

21. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismas

nutaria:

apelianto (atsakovo) M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė