Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo M. R. atstovui advokatui A. G., ieškovės L. S. atstovui advokatui A. N., atsakovui V. R., atsakovės A. R. atstovei advokatei J. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovų V. R. ir A. R. bei pagal ieškovo M. R. ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovų V. R. ir A. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Byloje nustatytos aplinkybės, teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados

14. Byloje nustatyta, jog ieškovas M. R. 2006-11-07 sudarė su AB SEB banku kredito sutartį Nr. 1450618074348-37, kurios pagrindu gavo 120 000 Lt (34 754,40 EUR) sumos kreditą. Kredito paskirtis – sodo namo statyba (tomas 1, b.l. 5). Minėta kredito suma pervesta į atsakovo V. R. valdomą sąskaitą AB SEB banke (tomas 1, b.l.8).

15. Taip pat į atsakovo V. R. valdomą sąskaitą AB SEB banke buvo pervesta 200 000 Lt (57 924 Eur) suma pagal ieškovės L. S. 2006-11-16 sudarytą sutartį su AB SEB Vilniaus banku (tomas 1, b.l.41). Ieškovei L. S. suteikto kredito paskirtis – sodybos rekonstrukcijai.

16. Ieškovas M. R. įrodinėja, kad artimas atsakovų draugas R. C., kuris jau eilę metų vykdė statybų ir nekilnojamojo turto veiklą, pasiūlė atsakovams kartu investuoti į kelis pelningus projektus ir tokiu būdu gauti pajamų, reikalingų atsakovų šeimos poreikių tenkinimui. Iš Kredito sutarties Nr. 1450618074348-37, kurios paskirtis – sodo namo statyba, ieškovo teigimu, jis jokios ekonominės naudos negavo, todėl faktiniais kredito gavėjais yra laikytini atsakovai.

17. Taigi į atsakovo V. R. valdomą sąskaitą 2006-12-13 pervesta suma yra 312 000 Lt, o iš jo sąskaitos R. C. 2006-12-13 pervesta 319 999,00 Lt (92 678,12 Eur). Dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Byloje kyla klausimas, kokiu teisiniu pagrindu ieškovų gautos iš kredito įstaigos lėšos buvo pervestos į atsakovo V. R. valdomą sąskaitą AB SEB banke ir ar kyla pareiga atsakovams jas grąžinti.

Dėl pinigų perdavimo teisinio pagrindo

18. Ieškinyje nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog pinigų išieškojimą iš atsakovų ieškovai sieja su: 1) paskolos teisiniais santykiais; 2) apsimestiniu sandoriu; 3) regresine prievole.

19. Atsakovas V. R. teismo posėdžio metu paaiškino, jog R. C. pervesti pinigai buvo skirti jo statybų verslui finansuoti, o atsakovų gauta grąža turėjo būti tokio dydžio, kad būtų galima pastatyti gyvenamąjį namą, skirtą šeimos poreikiams tenkinti. Ieškinius pripažino.

20. Teismas kritiškai vertina ieškovo argumentą, jog atsakovai neturėjo galimybių gauti kredito iš banko, todėl paprašė pagalbos iš ieškovų. Pats atsakovas V. R. patvirtino, kad atsakovė A. R. gavo tiek dideles darbines pajamas, tiek vaikų priežiūros pašalpas, todėl atsakovams V. R. ir A. R. buvo suteiktas 138 149 Eur kreditas AB PAREX BANKAS pagal 2007-08-27 kreditavimo sutartį Nr. LBKS/026 (tomas 1, b.l.12), kurio tikslas iš atsakovo V. R. motinos L. S. įsigyti butą, adresu (duomenys neskelbtini) (tomas 1, b.l.15). Jis taip pat turėjo pajamų, todėl galėjo prisiimti kreditorinius įsipareigojimus.

21. Be to, mažai tikėtina, kad ieškovams suteiktų kreditų lėšomis atsakovai būtų investavę į R. C. verslą, jog galėtų įsigyti namą, kai galėjo tiesiog gauti kreditą jo statybai (CPK 185 straipsnis). Reikėtų atkreipti dėmesį, jog 2006 metais, t. y. prasidėjus ekonominiam pakilimui, buvo paplitęs toks veikimo būdas, kai asmenys kreipdavosi į kredito įstaigas, nurodydami, kad siekia gauti lėšas investicijoms į nekilnojamąjį turtą apmokėti, bet gautas kredito sumas panaudodavo pagal kitą paskirtį, tame tarpe, verslo vystymui, dėl mokėtinų mažesnių palūkanų (CPK 182 straipsnio 1 punktas).

23. Taigi pervesti pinigai į atsakovo V. R. valdomą sąskaitą (el. bylos priedo b.l. 21 esanti pažyma įrodo, kad atsakovas pasirašė banko sąskaitos nuotolinio valdymo sutartį), be rašytinės formos reikalavimus atitinkančio paskolos gavėjo pasirašyto paskolos raštelio (CK 6.871 straipsnis), negali pagrįsti ieškovų įrodinėjamos aplinkybės, jog būtent atsakovų šeimos poreikiams buvo sudaromos kreditavimo sutartys.

24. Pažymėtina ir tai, jog M. R. 2006-11-07 sudaryta su AB SEB banku kredito sutartis Nr. 1450618074348-37 dėl 120 000 Lt (34 754,40 EUR) sumos kredito yra dėl sodo namo statybos (tomas 1, b.l. 5). L. S. 2006-11-16 sudaryta sutartis su AB SEB Vilniaus banku taip pat skirta sodybos rekonstrukcijai. Atsakovo V. R. su AB SEB banku 2007-03-23 sudaryta kredito sutartis Nr. 1450718071388-37 dėl 196 000 Lt (56 765 Eur) kredito suteikimo yra skirta kredito gavėjo V. R. tėvo (M. R.) turimo kredito sodybos remontui, refinansavimui ir remonto pabaigimui (tomas 1, b.l. 9). Šios aplinkybės patvirtina prieš tai nurodytą išvadą, jog būtent atsakovas V. R. dalyvavo investicinėje veikloje, tame tarpe, ir ieškovų piniginėmis lėšomis. Tačiau byloje nepateikus rašytinių įrodymų, galinčių pagrįsti kitokią piniginių sumų pervedimo atsakovui panaudojimo aplinkybę nei nurodyta kredito sutartimis, teismas sprendžia, jog ieškovų teiginys dėl jų veikimo tik atsakovų finansinės naudos gavimui ir ieškovo M. R. argumentas, kad faktiniais kredito gavėjais yra laikytini atsakovai, atmetami kaip neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai).

25. Byloje nustatyta, jog V. R. ir A. R. santuoka registruota 2004 m. spalio 2 d. (naudotasi Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1898-603/2017, Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-474-798/2018 nustatytais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis)). Vadinasi, atsakovas V. R. pinigus gavo tėvų (ieškovų) sudarytų kreditų sutarčių pagrindu santuokos metu.

26. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės.

27. Teismas sutinka su atsakovės A. R. teiginiu, jog atsakovo V. R. su AB SEB banku 2007-03-23 sudaryta kredito sutartis Nr. 1450718071388-37 dėl 196 000 Lt (56 765 Eur) kredito suteikimo, kuri yra skirta kredito gavėjo V. R. tėvo (M. R.) turimo kredito sodybos remontui, refinansavimui ir remonto pabaigimui bei su ja susijusi M. R. 2006-11-07 sudaryta su AB SEB banku kredito sutartis Nr. 1450618074348-37 dėl 120 000 Lt (34 754,40 EUR) sumos kredito yra dėl sodo namo statybos, negali jai sukelti teisinių pasekmių.

28. Tai, jog atsakovė A. R. pasirašė AB SEB banku 2007-03-23 sudarytos kredito sutarties Nr. 1450718071388-37 rezoliucinėje dalyje, negali būti traktuojamas kaip sutikimas prisiimti šeimos interesais prievoles solidariai, nes ji pasirašyta tik toje dalyje, jog jai suprantama, kad priverstinio vykdymo atveju, išieškojimo veiksmai gali būti nukreipti į gyvenamąjį būstą, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai.

29. Be to, minėta, ieškovui M. R. neįrodžius, jog faktiniais kredito gavėjais yra atsakovai, negalima spręsti, jog sandoris sudarytas šeimos interesais. Byloje nėra rašytinių įrodymų, jog kredito sutartyse fiksuota jų paskirtis buvo pakeista teisėtais būdais, todėl šioje byloje turi būti taikomas principas iš neteisės negali kilti teisė (lot. ex iniuria ius non oritur).

30. Tai, kad sandoriai nebuvo nukreipti į ieškovų įrodinėjamą atsakovų poreikį įsigyti nekilnojamąjį turtą šeimos poreikiams tenkinti, įrodo šių aplinkybių chronologinė seka: 1) 2007-12-14 ieškovas M. R. su AB SEB bankas sudaro kreditavimo sutartį Nr. 1450718015701-37 dėl ne didesnio, kaip 56 326,58 Eur kredito suteikimo. Kredito paskirtis – ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui (tomas 1, b.l. 17) 2008-02-26 ieškovė L. S. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią buvusiam sutuoktiniui M. R. pardavė ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (tomas 1, b.l.125); 3) 2008-03-04 ieškovas M. R. sudarė dovanojimo sutartį su atsakovu V. R. (tomas 1, b.l.130-133), kurios pagrindu ieškovas asmeniškai atsakovui padovanojo ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini); 4) 2008-03-13 atsakovas V. R. sudarė dovanojimo sutartį su ieškove L. S. ir asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), padovanojo ieškovei (tomas 1, b.l.135-137).

31. Taigi sandorių teisinis rezultatas yra nukreiptas į siekį sukurti asmeninę V. R. naudą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas) jo tėvų bendrais veiksmais, nepaneigiant aplinkybės dėl jų dalyvavimo investicinėje veikloje. Vadinasi, atsakovei A. R. negali kilti solidarioji prievolė (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Ieškovo M. R. sąskaitos išrašas įrodo, jog paskolos grąžinimas buvo vykdomas atsakovo V. R. (tomas 3, b.l.46-53), kai kur mokėjimuose nurodyta ir A. R. (tomas 3, b.l.53,64,60). Tačiau mokėtojo ir kitus duomenis formatuoja asmuo, atliekantis pervedimus, o šioje byloje nustatyta, jog atsakovė nebuvo sudariusi su banku sutarčių dėl sutuoktinių banko sąskaitos valdymo elektroniniu parašu, interneto ar SMS banku (Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. e2A-474-798/2018 28 punktas).

32. Kita vertus, šalims atkūrus pradinę ieškovės L. S. finansinę padėtį, t. y. grąžinus ½ buto, adresu (duomenys neskelbtini), konstatuotina, jog investicinę veiklą vykdžiusios šalys iš esmės nesiekė sukurti jokių naujų prievolių atsakovei A. R..

33. Ieškovų ir atsakovo V. R. argumentus dėl atsakovės paaiškinimų Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1898-603/2017 dėl jos dalyvavimo investicinėje veikloje paneigia Lietuvos apeliaciniame teisme civilinėje byloje Nr. e2A-474-798/2018 padarytos išvados, kad: i) atsakovė nevaldė bendros sutuoktinių sąskaitos, į kurią ieškovas pervedė ginčo lėšas mokėjimo pavedimu į savo sąskaitą gavęs lėšas, kurių paskirtį nurodė kaip paskolą ir ii) atsakovė ginčo laikotarpiu į bendrą sutuoktinių sąskaitą pervedė asmenines lėšas, skirtas buto kreditui pagal kreditavimo sutartį Nr. LBKS/026 grąžinti.

34. Minėta, ieškovas M. R. nurodė, kad faktiniais kredito gavėjais yra laikytini atsakovai. Tačiau ieškovas neįrodinėja CK 1.87 straipsnio taikymo sąlygų dėl apsimestinio sandorio negaliojimo.

35. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra nurodęs, jog tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009; 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016, 23 punktas; 2018 m. spalio 25 d. nutartis Nr. e3K-3-295-313/2018 civilinėje byloje, 29 punktas).

36. Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalaudamas pinigų, sumokėtų pagal kredito sutartis, priteisimo iš atsakovų, neginčija savo sudarytų kredito sutarčių, nors įrodinėjo, kad ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui paimtos lėšos iš esmės buvo skirtos padengti V. R. įsiskolinimą pagal 2007-03-23 jo su AB SEB bankas sudarytą kredito sutartį Nr. 1450718071388-37 dėl 196 000 Lt (56 765 Eur) kredito suteikimo, kurio paskirtis – kredito gavėjo V. R. tėvo (M. R.) turimo kredito sodybos remontui, refinansavimui ir remonto pabaigimui. Taip pat neginčijo 2006-11-07 sudarytos su AB SEB banku kredito sutarties Nr. 1450618074348-37, kurios pagrindu gavo 120 000 Lt (34 754,40 EUR) sumos kreditą, skirtą sodo namo statybai (tomas 1, b.l. 5).

37. Tai, jog į bylą pateikti banko sąskaitų išrašai (tomas 3, b.l. 46-84) patvirtina, kad pagal Kredito sutartį Nr. 1450718015701-37, skirtą tėvo turimo kredito sodybos remontui, refinansuoti ir remontui pabaigi, įmokas mokėjo atsakovas V. R., negalima padaryti išvados apie tikrąją šalių valią ir iš jos kylančius įsipareigojimus, kurie sudarytų pagrindą priteisti 41 289,76 Eur iš atsakovų, nes nėra įrodyta, kad atsakovo veikla investicijomis į R. C. verslą buvo nukreipta būtent į šeimos poreikį pasistatyti gyvenamąjį namą. Atvirkščiai, sprendimo 30 punktas paneigia, jog tikroji ieškovų imamų kreditų paskirtis buvo išskirtinai padėti jaunai šeimai. Pati savaime aplinkybė, jog visas pagal pirmąją Kredito sutartį suteiktas kreditas buvo pervestas į atsakovo valdomą sąskaitą, o vėliau R. C., kaip ir pagal Kredito sutartį, pagal kurią gauto kredito dalimi buvo refinansuota minėta Kredito sutartis, o likusi suma vėlgi buvo pervesta R. C., neįrodo nei tai, jog ieškovas negavo jokios finansinės naudos iš aptariamo sandorio, nei tai, kad atsakovai, kaip šeima, gavo naudą.

38. Sprendžiant, ar ieškovas galėjo suteikti kaip paskolas paimtų kreditų sumomis šeimos poreikiams tenkinti (būsto įsigijimui), būtina įvertinti aplinkybę, jog kad AB PAREX bankas sutuoktiniams V. R. ir A. R. 2007 m. rugpjūčio 27 d. kredito sutartimi Nr. LBKS/026 suteikė iš viso 138 148,74 Eur (68 639,94 Eur + 69 508,80 Eur) dydžio kreditą butui pirkti. Gautomis kredito lėšomis atsakovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nagrinėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1898-603/2017 nustatyta, jog atsakovė iš savo asmeninės banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į sutuoktinių banko sąskaitą 2007–2010 metų laikotarpiu pervedė iš viso 15 653,96 Eur (54 050,00 Lt ) (2007 m. 3 938,83 Eur (13 600,00 Lt) + 2008 m. 10 788,34 Eur (37 250,00 Lt) + 2009 m. 926,78 Eur (3 200,00 Lt)). Tikrindamas sprendimo pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog byloje nėra rašytinės formos reikalavimus atitinkančio paskolos gavėjo pasirašyto paskolos raštelio, o byloje 2015 m. balandžio 24 d. AB Citadele bankas pažyma Nr. MB2-9/3775 patvirtina, jog tiesioginio debeto operacijų, periodinių mokėjimų bei nuotolinio sąskaitos valdymo sutartys sudaromos su kiekvienu asmeniu atskirai; A. R. vardu paminėtos sutarys nebuvo sudarytos.

39. Tai reiškia, kad nepaisant aplinkybės, jog atsakovas V. R. pripažįsta ieškinius, negalima konstatuoti, jog ieškovas M. R. įrodė faktą, kad tikraisiais kredito gavėjais yra atsakovai arba kad jiems buvo teikiamos paskolos šeimos poreikių patenkinimui, todėl ieškovo ieškinys atmetamas kaip neįrodytas (CPK 12, 185 straipsniai). Ieškovas turėjo įrodyti atsakovų įsipareigojimą grąžinti ginčo lėšas, kaip būtiną sąlygą paskolos teisiniams santykiams tarp šalių atsirasti ir kvalifikuoti pagal CK 6.870 straipsnį.

40. Taip pat byloje ieškovo nurodoma aplinkybė, kad piniginės lėšos, jo vardu gautos iš kredito įstaigų, buvo naudojamos atsakovų šeimos interesais, yra nepatvirtinta byloje esančiais įrodymais. Į bylą pateikti išrašai iš atsakovo V. R. valdomos atsiskaitomosios banko sąskaitos, iš kurių yra matyti, kad 2016-12-13 ir 2007-04-04 pavedimais piniginės lėšos, atitinkamai 319 999 Lt ir 100 000 Lt sumomis, buvo pervestos R. C., tačiau į bylą nebuvo pateiktos įstatymo nustatyta rašytine forma sudarytos paskolos sutartys ir kiti dokumentai, kurių turinys leistų daryti pagrįstą išvadą, kad piniginės lėšos R. C. buvo skolinamos ar perleidžiamos kitu pagrindu būtent šeimos interesais (šeimos verslui), nors teismas buvo rekomendavęs sutartį pateikti tiek ieškovui, tiek ir atsakovui V. R..

41. Be to, minėta, įvertinus nagrinėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1898-603/2017 nustatytas atsakovų turėtas darbines pajamas, galima spręsti, jog jų dydis nesudarė jokios būtinybės skolintis ginčo sumas iš ieškovo tikslu dengti kasmėnesines įmokas kredito įstaigai (tomas 5, b.l. 42 - 75, 77 – 129, 145 – 177, 192 – 199, tomas 6, b. l. 1,2.).

Dėl regreso teisės pagal ieškovės L. S. reikalavimą

42. Byloje nustatyta, kad L. S. 2008-02-26 pardavusi ½ jai priklausiusio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 194 000 Lt (56 186,28 Eur) sumokėjo i? AB SEB banko sąskaita?, kurią valdė atsakovas Vitalij Rusakevic?. Ieškovė įrodinėja, jog apmokėjo pinigine? prievole?, kylančią? iš 2007-03-23 su AB SEB bankas sudarytos kredito sutarties Nr. 1450718071388-37.

43. CK 6.50 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Pagal to paties straipsnio 3 dalį trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku.

44. Byloje jau konstatuota, kad 2007-03-23 su AB SEB bankas sudarytos kredito sutarties Nr. 1450718071388-37 dalykas – atsakovo Vitalij Rusakevic? tėvo turimo kredito sodybos remontui, refinansavimas ir remonto pabaigimas, nenuginčytas leistinais įrodymais, byloje neįrodytos tikrosios šalių valios sąlygos dėl šeimos poreikiams gautų sumų panaudojimo, nes ieškovų ir atsakovo paaiškinimus paneigė rašytiniai įrodymai: 2015 m. balandžio 24 d. AB Citadele bankas pažyma Nr. MB2-9/3775, A. R. pateikti įrodymai dėl paskolos įmokų mokėjimo pagal 2007 m. rugpjūčio 27 d. kredito sutartimi Nr. LBKS/026 prisiimtus įsipareigojimus. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo yra konstatuota, jog ieškovui (tėvai) atsakovui (sūnui) teikė įvairiapusę pagalbą bei siekiant užtikrinti galimai ir jų bendrų finansinių tikslų įgyvendinimą, būtent trečiojo asmens nurodytoje investicinėje veikloje dalyvavo ir piniginėmis lėšomis. Taigi šios aplinkybės paneigia pinigų išieškojimo įrodinėjamą pagrindą iš atsakovų solidariai, regreso teisės pagrindu.

45. Pažymėtina, kad ieškovė reikalavimo patenkinimo dėl prievolės solidarumo siekia būtent iš šeimos teisinius santykius reglamentuojančių normų. Tai patvirtina jos argumentas, kad iškovė atsakovams pretenzijas pradėjo reikšti po to, kai sužinojo, jog jie pradėjo gyventi atskirai, ir ieškovė mano, kad 194 000 Lt (56 186,28 Eur) suma, kuri buvo pervesta 2007-03-23 kredito padengimui nebus sugrąžinta.

46. CK 1.138 straipsnyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, taip pat nurodyti civilinių teisių gynimo būdai. Dažniausiai civilinių teisių gynimo būdus nustato tos teisės normos, kurios reguliuoja konkretų teisinį santykį. Asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymai nenustato konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Tokiais atvejais civilinių teisių gynimo būdą gali pasirinkti šalys savo nuožiūra.

47. Teismas negali išeiti iš ieškinio ribų (CPK 13 straipsnis), todėl net atsakovui Vitalij Rusakevic? pripažįstant prievolę, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio pagal jos nurodytas ieškinio faktines aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

48. Pažymėtina ir tai, jog pagal 2007-03-23 kredito sutartį Nr. 1450718071388-37 galutinis kredito grąžinimo terminas buvo numatytas 2032-03-22.

49. Pagal CK 6.51 straipsnio 1 dalį, „jeigu kreditorius nukreipė ieškojimą į skolininko turtą, tai tretieji asmenys, kurie dėl tokio išieškojimo gali netekti tam tikrų teisių į tą turtą, gali patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Tokia pat teisė priklauso valdančiam turtą asmeniui, jeigu šis dėl išieškojimo gali prarasti turto valdymo teisę. Tretysis asmuo, įvykdęs už skolininką prievolę, įgyja regreso teisę reikalauti iš skolininko“.

50. Atsižvelgiant į šios normos dispoziciją, daroma išvada, kad nagrinėjamoje byloje neegzistavo teisinių prielaidų pagal CK 6.51 straipsnio 1 dalį reikalauti regreso teise sumokėtos sumos iš skolininkų. Ieškovas M. R. paaiškino, jog turint tikslą refinansuoti 2007-03-23 kredito sutartį Nr. 1450718071388-37 (dėl tėvo turimo kredito sodybos remontui, refinansavimui ir remonto užbaigimo), ieškovas turėjo sudaryti su L. S. buto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios esmė – už pusę buto turėjo būti sumokėta visa buto rinkos kainą, o visas butas turėjo būti įkeistas Bankui užtikrinant finansinius įsipareigojimus pagal 2007-12-14 kredito sutartį Nr. 1450718015701-37. Taip pat šis sandoris, anot ieškovo, buvo sudarytas ir tuo tikslu, jog bankas būtų padidinęs palūkanų maržą 1 procentu pagal kredito sutartį Nr. LBKS/026, jei iki 2008-04-01 nebūtų sumokėta suma pagal 2007-03-23 kredito sutartį Nr. 1450718071388-37. Taigi ieškovė sumokėjo i? AB SEB banko sąskaita?, tikslu padengti pinigine? prievole?, kylančią? iš 2007-03-23 su AB SEB bankas sudarytos kredito sutarties Nr. 1450718071388-37, bei bet ne dėl to, jog iškilusi grėsmė prarasti turto valdymo teisę.

Dėl baudos priteisimo

51. Atsakovė A. R. prašė skirti ieškovui M. R. 5000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš kurios 50 % sumokėtina atsakovei A. R., nes ieškovo reikalavimas atsakovams faktiškai padengti ieškovo kreditą, už kurį jis įgijo turtą, laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, ieškovas reiškia akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, siekdamas neteisėtai praturtėti atsakovų sąskaita.

52. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.

53. Teismas ieškovo pateikto ieškinio neturi pagrindo vertinti kaip nesąžiningai pareikšto, todėl netenkina atsakovės prašymo dėl baudos atsakovui paskyrimo. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Šiuo atveju atsakovės išsakyta nuomonė nėra duomenys, patvirtinantys ieškovo piktnaudžiavimo teise faktą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

55. Nagrinėjamoje byloje ieškiniai yra atmesti. Atsakovė prašė iš ieškovo M. R. priteisti 4591,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 375,36 Eur už atsiliepimo į M. R. ieškinį c.b. Nr. e2-939-803/2018 rengimą, įrodymų rinkimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą 2018-02-21 parengiamajame teismo posėdyje, 1 064,80 Eur už atsiliepimo į L. S. ieškinį c.b. Nr. e2-3230-912/2018 parengimą ir pateikimą Vilniaus apygardos teismui, 665,50 Eur už atsiliepimo į M. R. ieškinį dėl skolos priteisimo c.b. Nr. e2-939-803/2018 parengimą ir pateikimą, 621,14 Eur už teisinę pagalbą (pasirengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose c.b. Nr. e2-939-803/2018 nagrinėjamoje Vilniaus apygardos teisme), taip pat 865,15 Eur už teisinę pagalbą, atstovaujant teismo posėdžiuose, baigiamųjų kalbų parengimą c.b. Nr.e2-939-803/2018 Vilniaus apygardos teisme. Atsakovės prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos (PVM sąskaitos faktūros JB Nr. 0214/18, JB Nr. Advance 0129, klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaita, pinigų priėmimo kvitų serija LAT Nr. 537425, Nr. 537426 kopijos, PVM sąskaita faktūra JB Nr. 0221/18, pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 537429 kopija, PVM sąskaita faktūra JB Nr. 0225/18, pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 537430 kopija, PVM sąskaita faktūra JB Nr. 0255/18, klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaita, mokėjimo pavedimo kopija, PVM sąskaita faktūra JB Nr. 0265/18, klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaita, pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 537431 kopija.

56. Atsakovės prašomos priteisti sumos už suteiktas teisines paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių rekomenduojamų dydžių, tačiau teismas sprendžia, jog nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas tik iš ieškovo M. R.. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 98 straipsniu 1 dalimi, iš ieškovo M. R. atsakovei A. R. priteisiama 2 784,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovo pagalba (atsiliepimas į ieškovo ieškinį, atsiliepimas į patikslintą ieškinį, pusė sumos už atstovavimą teismo posėdžiuose ir baigiamųjų kalbų parengimą). Taip pat iš ieškovės L. S. atsakovei A. R. priteisiama 1 807,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovo pagalba (atsiliepimas į ieškovės ieškinį, pusė sumos už atstovavimą teismo posėdžiuose ir baigiamųjų kalbų parengimą).

57. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteisiamos, kadangi neviršija 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo Nr. 1R-298/1K-290“, kuris pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo, patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės L. S. ieškinį atmesti.

Ieškovo M. R. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 784,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovo pagalba.

Priteisti iš ieškovės L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 807,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovo pagalba.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.