- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-29
- Bylos Nr.
- e2-1898-603/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15222-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- A. R.
- Trečiasis asmuo
- V. R.
- Ieškovas
- M. R.
- Advokatai
- Nerijus Plėdys, Edgaras Dereškevičius
- Kategorijos
- 2.4.4.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Aleksui Navickui, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Nerijui Plėdžiui, atsakovei A. R., jos atstovui advokatui Edgarui Dereškevičiui, trečiajam asmeniui V. R., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovei A. R., trečiasis asmuo V. R., dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas M. R. ieškiniu atsakovei A. R. prašo teismo iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 39 897,42 Eur negrąžintos paskolos, palūkanas už paskolos laikotarpį nuo 2007-10-18 iki 2015-02-04, viso sumoje 7921,11 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Ieškovas procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu ir jo atstovas nurodė, kad ieškovas nuo 2007-10-18 iki 2009-03-19 reguliariomis įmokomis į atsakovės atidarytą banko sąskaitą skolino A. R. būsto kredito dengimui pagal pateikiamą AB Citadelė banko 2007-08-27 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apmokamas kreditas už A. R. nuosavybės teise įgytą turtą – butą (duomenys neskelbtini). Viso suteikta paskola atsakovei, pervedant pinigines lėšas į jos banko sąskaitą: nuo 2007-10-18 iki 2009-03-19 paskolinta 33 882,00 Lt (pagal pridedamą išrašą iš AB Swedbank banko sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini)), nuo 2009-04-20 iki 2011-03-21 paskolinta 36 679,0 Lt (pagal pridedamą išrašą iš banko sąskaitos), nuo 2011-04-20 iki 2013-03-29 paskolinta 33 971,0 Lt (pagal pridedamą išrašą iš banko sąskaitos), nuo 2013-04-19 iki 2014-11-25 paskolinta 30 360,0 Lt (pagal pridedamą išrašą iš banko sąskaitos), nuo 2015-01-15 iki 2015-02-04 paskolinta 830,0 Eur (t. y. 2865,82 Lt) (pagal pridedamą išrašą iš banko sąskaitos), viso pervesta suma eurais sudaro 39 897,42 Eur per 2007-10-18 – 2015-02-04 laikotarpį.
CK 6.210 str. pagrindu yra priskaičiuotinos 5 procentų palūkanos. Viso palūkanų per ginčo laikotarpį nuo 2007-10-18 iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo sudaro 7 910,32 Eur, nuo mokėtinos per einamąjį laikotarpį už paskolą sumos (pagal palūkanų paskaičiavimo lentelę). Laikytina, kad atsakovės teiginys, pareikštas prieštaravimuose, jog ji nesiskolino yra nepagrįstas, kadangi į jos vardu jos pačios atidarytą sąskaitą banke buvo pervedamos piniginės lėšos, kurios buvo panaudojamos atsakovės turimo nuosavybės teise kredito mėnesinių įmokų dengimui.
Atkreipia dėmesį, kad tarp šalių buvo tarpusavio pasitikėjimo santykiai – atsakovė, sutuoktinis ir jų vaikai su ieškovu gyveno viename bute adresu (duomenys neskelbtini)itin ilgą laiką nuo 2002 iki 2014 m. Pasitikėjimo santykių specifika suponuoja tai, kad nebuvo poreikio šalims sudarinėti juridinių sutarčių, ieškovui žinant atsakovės finansinę padėtį bei turimus kreditinius įsipareigojimus bankui, tarpusavio žodiniu sutarimu, nesudarant rašytinių sandorių, ieškovas skolino lėšas atsakovei ir tai buvo žinoma artimiesiems giminaičiams ir kitiems asmenims.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas ir prašė jį tenkinti visiškai. Taip pat nurodė, kad nuo 2006 m. atsakovei besilaukiant pirmojo ir antrojo bendro vaiko, ji paprašė paskolinti jai piniginių lėšų. Iš gaunamų VSDF valdybos motinystės atostogų išmokų atsakovė sutuoktiniui per 2008-2010 m. grąžino didžiąją dalį jai iš trečiojo asmens duotos paskolos, tame tarpe kaip tai patvirtina jos pateiktas banko išrašas apie piniginius pavedimus į trečiojo asmens sąskaitą banke sumoje 54 950 Lt.
Iki šios dienos atsakovė nė karto nemokėjo kredito įmokų, jos buvo dengiamos iš trečiojo asmens arba panaudojant tėvo M. R. suteikiamą paskolą, apie kurią atsakovė taip pat visą laiką žinojo.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime ir teismo posėdžio metu, jos atstovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat nurodė, kad atsakovė nėra sudariusi su ieškovu jokių paskolos sutarčių (jokia forma) ir jos nesieja su ieškovu jokie paskoliniai santykiai. Atsakovė niekuomet nėra prašiusi ieškovo padengti jos šeimai suteiktą banko kreditą ir pervedinėti pinigus į ieškinyje nurodytą banko sąskaitą. Atsakovė pabrėžia, kad asmeniškai nevaldė šios banko sąskaitos ir jai nieko nebuvo žinoma apie ieškovo daromus piniginių lėšų pavedimus į šią banko sąskaitą.
Atsakovei nebuvo poreikio skolintis piniginių lėšų iš ieškovo, nes ji pati turėjo pakankamai piniginių lėšų vykdyti įsipareigojimus pagal su AB ,,Parex“ bankas 2007-08-27 sudarytą kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė visiškai pasitikėdama savo sutuoktiniu V. R. dažniausiai pervesdavo jam savo asmenines lėšas (gautas kaip darbo užmokestį ar socialines išmokas už auginamus vaikus), skirtas banko paskolos grąžinimui ir daugiau nesidomėjo paskolos grąžinimo klausimais, nes sutuoktinis V. R. nuolat tvirtindavo jai, kad paskolos bankui grąžinamos tinkamai.
Atsakovė iš savo asmeninės banko sąskaitos, esančios banke Swedbank į bendrą sutuoktinių banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią buvusiame AB ,,Parex bankas“ (dabar AB ,,Citadele“ bankas) reguliariai pervesdavo pinigų sumas, kurios buvo skirtos kredito, gauto pagal kreditavimo sutartįNr. (duomenys neskelbtini)grąžinimui. Atsakovė iš savo minėtos sąskaitos banke į bendrą sutuoktinių banko sąskaitą pervedė tokias pinigų suma: 2007 m. – 13 600 Lt (3 938,83 Eur), 2008 m. – 37 250 Lt (10 788,34 Eur), 2009 m. – 3 200 Lt (926,78 Eur), 2010 m. – 900 Lt (260,65 Eur.). Viso atsakovė pervedė 54 950 Lt, kas sudaro 15 914,62 Eur. Iš paskolos, suteiktos pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinimo grafikų matyti, kad 2007 m. grąžinant paskolą bankui turėjo būti sumokėta 1 747,27 Eur, tuo tarpu tais pačiais metais vien atsakovė į sąskaitą įmokoms pagal šią sutartį atlikti pervedė – 3 938,83 Eur. Atitinkamai 2008 m. grąžinant paskolą bankui turėjo būti sumokėta 8 084,14 Eur, o vien atsakovė tais metais į banko sąskaitą pervedė 10 788,34 Eur. 2009 m. bankui turėjo būti sumokėta 8 084,66 Eur, atsakovė į banko sąskaitą pervedė – 926,78 Eur. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad nuo 2007 m. reguliariai pervesdamas lėšas į atsakovės banko sąskaitą, jis mokėjo už ją būsto kredito dengimui skirtas įmokas, kai tuo tarpu pateikti duomenys apie atsakovės finansinius srautus, patvirtina, kad vien atsakovės į šią banko sąskaitą pervestų piniginių lėšų pilnai pakako įvykdyti 2007 – 2009 m. finansinius įsipareigojimus, kylančius iš kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad atsakovei nebuvo jokio poreikio skolintis lėšas iš ieškovo, nes ji turėjo pakankamai lėšų būsto paskolos dengimui (banko kredito grąžinimui).
Teigia, kad atsakovei nebuvo žinoma apie ieškovo daromus piniginių lėšų pervedimus į bendrą ieškovės ir jos sutuoktinio V. R. banko sąskaitą. Pagal bendrą susitarimą sutuoktiniai pagal kreditavimo sutartį suteiktos paskolos grąžinimo klausimais didžia dalimi rūpinosi sutuoktinis V. R.. Atsakovė turėdama asmeninių lėšų tik pervesdavo jas sutuoktiniui ir buvo įsitikinusi, kad šios lėšos yra naudojamos suteiktos paskolos grąžinimui. Per 2007-2014 m. laikotarpį atsakovė iš savo asmeninės banko sąskaitos į bendrą sutuoktinių sąskaitą viso pervedė 158 460 Lt, kas sudaro 45 893 Eur. Atsakovės pervestų piniginių lėšų pilnai pakako kredito grąžinimo įmokoms sumokėti, todėl atsakovė visiškai pasitikėdama kredito grąžinimui užtikrinti reikiamas pinigų sumas, buvo įsitikinusi, kad kreditas grąžinamas tinkamai, t. y. laikantis kredito grąžinimo grafikų. Šį jos įsitikinimą nuolat patvirtindavo ir jos sutuoktinis, reguliariai tvirtindamas, kad su paskolos grąžinimu yra viskas gerai.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, jai nebuvo žinomos aplinkybės apie ieškovo daromus piniginių lėšų pervedimus į bendrą ieškovės ir jos sutuoktinio banko sąskaitą. Atsakovė neturėjo galimybės nuotoliniu būdu valdyti aukščiau minėtos banko sąskaitos, nes nėra sudariusi su banku sutarčių dėl šios sąskaitos valdymo elektroniniu parašu, interneto banku ar SMS banku. Atsakovei yra žinoma, kad šią banko sąskaitą valdė ir joje esančiomis lėšomis disponavo išimtinai tik atsakovės sutuoktinis.
Nurodo, kad ieškinio pateikimas yra susijęs su atsakovės ir trečiojo asmens šeimos santykiais, o ieškiniu siekiama nepagrįstai sumenkinti atsakovės indėlį kuriant šeimos turtą ir gerbūvį. Informuoja, kad dėl pablogėjusių jos ir sutuoktinio šeimyninių santykių, atsakovė nuo 2014-05-13 gyvena skyrium, t. y. atskirai nuo sutuoktinio. Kartu su atsakove gyvena ir nepilnamečiai vaikai. Pažymi, kad nors ieškinyje nurodoma, kad ieškovas nuo 2007 m. neva skolina atsakovei pinigus, tačiau iki ieškinio pateikimo ieškovas niekada nėra kreipęsis į atsakovę dėl skolos grąžinimo.
Trečiasis asmuo yra ieškovo sūnus, ir, atsakovės įsitikinimu, ši civilinė byla inicijuota ieškovui ir trečiajam asmeniui veikiant išvien ir siekiant nepagrįstų ieškinio reikalavimų pagrindu sumažinti atsakovei santuokos nutraukimo atveju tenkančią sutuoktinių turto dalį. Pažymi, kad faktas, jog ji su šeima gyveno ieškovui priklausančiame bute, negali būti pagrindu, patvirtinančiu, kad tarp jos ir ieškovo buvo tarpusavio pasitikėjimo santykiai. Tarpusavio pasitikėjimo santykiai siejo atsakovę ir sutuoktinį, bet ne atsakovę ir ieškovą. Atsakovės ir ieškovo santykiai apsiribojo abipusiu tarpusavio bendravimu, kiek tai susiję su gyvenimu viename būste.
Nurodo, kad nesutinka su ieškovo pozicija, jog nenustačius pakankamai duomenų dėl paskolinių santykių tarp ieškovo ir atsakovės buvimo, taikytinos CK 6.237, 6.240 bei 6.242 str. nuostatos, kurios reglamentuoja be pagrindo įgyto turto grąžinimą bei nuostolių atlyginimą nesąžiningai praturtėjus.
Teigia, kad ieškovas neturėjo pakankamai piniginių lėšų, kad galėtų savo lėšomis mokėti atsakovei ir jos sutuoktiniui suteikto būsto kredito grąžinimo mėnesines įmokas ir į sutuoktinių sąskaitą pervedinėjo pinigų sumas, kurias jis gaudavo iš atsakovės sutuoktinio V. R.. Tą patvirtina aplinkybė, jog ieškovas ieškinyje nurodo atsakovei reguliariomis įmokomis neva paskolinęs 39 897,42 Eur, kai tuo tarpu kartu teikia prašymą teismui, prašydamas atleisti jį nuo žyminio mokesčio.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovė A. R. ir trečiasis asmuo V. R. (santuoka registruota 2004-10-02) 2007-08-27 sudarė su AB Parex banku (AB ,,Citadele“ bankas) Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 44 – 60, 1 t.) dėl 138 148,74 Eur paskolos buto pirkimui. AB ,,Citadele“ bankas 2017-02-15 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 180, 4 t.) patvirtina, kad A. R. ir V. R. vardu šiame banke 2007-08-27 buvo atidaryta sąskaita ir ieškovas M. R. į šią sąskaitą laikotarpiu nuo 2007 m. spalio iki 2015 m. vasario mėn. iš esmės kas mėnesį atliko bankinius pavedimus (el. b. l. 13 – 15, 1 t.; 3 – 63, 3 t.) 39 897,42 Eur sumai.
Byloje tarp šalių kilo ginčas, ar tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis. Tarp šalių nekilo ginčas, dėl fakto, kad ieškovas pervedė minėtą 39 897,42 Eur sumą į atsakovės ir trečiojo asmens vardu atidarytą sąskaitą banke, todėl šį faktą teismas pripažįsta nustatytu. Tačiau tarp šalių kilo ginčas, ar ieškovo banko pavedimu pervesti pinigai atsakovei buvo paskolos sutarties dalykas (kaip nurodo ieškovas ir trečiasis asmuo), kai, atsakovės teigimu, jai nebuvo jokios būtinybės skolintis pinigines lėšas, nes ji pati turėjo pakankamas pinigines pajamas pragyvenimui ir paskolos mokėjimui.
Dėl fakto, ar tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, nustatymo
CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Taigi, tik esant šioms sąlygoms pripažįstami šalių paskolos teisiniai santykiai.
CK 6.871 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2015-01-01, t. y. galiojusi ieškovo pavedimų, darytų iki 2014 m. gruodžio mėn.) nustatė, jog fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt. CK 6.871 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01, t. y. galiojusi ieškovo pavedimų, darytų nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015 m. vasario mėn.) nustatė, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų.
Kadangi ieškovas teigia, jog paskolino atsakovei 39 897,42 Eur, tai ši sutartis turėjo būti sudaryta rašytine forma.
CK 6.871 str. 3 d. nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad negalioja sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos, taigi žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (su tam tikromis išimtimis neleidžiamas rėmimasis liudytojų parodymais) (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl įstatyme nustatytos privalomos paskolos sandorio formos: įstatymo ar šalių susitarimo nustatytais atvejais paskolos sutartis turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą, o kitais atvejais gali būti sudaryta žodžiu (žodine forma).
Paprastos rašytinės formos sutarties esminiai požymiai yra visų sutarties šalių valios išreiškimas raštu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430, ir joje nurodyta praktika). Taigi paskolos santykius patvirtina rašytinės formos reikalavimus atitinkantis paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad CK 6.871 straipsnio 3 dalyje reglamentuojami atvejai, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šių dokumentų materialioji teisinė reikšmė reiškiasi ir tuo, kad juose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430, ir joje nurodyta praktika).
Pažymėtina ir tai, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą, t. y. šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas. Į bylos dėl paskolos grąžinimo įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015). Įrodinėjimo pareiga pagal CPK 12, 178, 179 straipsnių nuostatas tenka tam, kas teigia, t. y. aplinkybių dėl esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo įrodinėjimo pareiga šiuo atveju tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsnis).
Byloje ginčas kilo dėl paskolos sutarties, kuri pagal įstatymą turi būti sudaroma paprasta rašytine forma, sudarymo fakto. Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl paskolos grąžinimo, savo reikalavimą grindžia minėtais mokėjimo pavedimais laikotarpiu nuo 2007 m. spalio mėn. iki 2015 m. vasario mėn., kuriais jis atsakovei pervedė 39 897,42 Eur, t. y. jis teigia, kad egzistuoja faktas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui ir nurodo, kad tarp šalių buvo sudaryta tikslinė paskolos sutartis, kurios tikslas – padengti atsakovės ir trečiojo asmens iš AB ,,Citadele“ gautą paskolą. Atsakovė su tuo nesutinka, nurodydama, kad ieškovo pervesti pinigai į jos ir trečiojo asmens (sutuoktinio) sąskaitą banke buvo ne paskolos sutarties dalykas, nes, visų pirma, su ja nebuvo tartasi dėl paskolos sutarties sudarymo, ir antra, ji turėjo pakankamas pajamas apmokėti iš banko gauto kredito įmokas.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, pateiktas prekes ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011, ir joje nurodyta praktika). Taigi, mokėjimo pavedimas, kuriame būtų įrašas apie paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui faktą, leistų pripažinti paskolos sutarties sudarymą CK 6.871 straipsnio 3 dalies prasme. Šiuo atveju ieškovas, iš esmės kiekvienu mokėjimo pavedimu pervesdamas į atsakovės ir trečiojo asmens banko sąskaitą, nurodė paskirtį - ,,Paskolos grąžinimas“ arba ,,Paskolos grąžinimui“, t. y. nėra pateikta jokių duomenų / įrašų, patvirtinančių apie būtent paskolos suteikimą atsakovei ir / ar trečiajam asmeniui, be to, ieškovas 2016-05-11 teismo posėdžio metu patvirtino, jog mokėjimų paskirtis nurodydavo kartu su sūnumi (trečiuoju asmeniu), nors taip pat ir nurodė, kad kiekvieną mokėjimo pavedimą atlikdavo trise, t. y. dalyvaujant jam asmeniškai, atsakovei ir trečiajam asmeniui.
Teismo vertinimu, ieškovo atlikti mokėjimo pavedimai neatitinka paskolos sutarties reikalavimų. Neįvardijus lėšų pervedimo paskirties nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas, t. y. nėra raštu išreikštas vienos sutarties šalies (paskolos davėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui egzistavimas. Kitą vertus, net ir nurodžius pavedimo paskirtį, vien ši aplinkybė taip pat neįrodo paskolos sutarties sudarymo fakto, ar tokios sutarties sąlygų ir nepatvirtina, kad šie pinigai buvo paskolos sutarties dalykas, o ne kitokios rūšies prievolės dalykas. Jei priskirti mokėjimo pavedimus prie kitokių skolos dokumentų CK 6.871 str. 3 d. prasme, tai ir jame turėtų atsispindėti prievolė grąžinti gautą paskolą. Nors atsakovė neigė, jog pervesti pinigai buvo kaip paskola, skirta jos ir trečiojo asmens kreditui padengti pagal su banko sudarytą kredito sutartį (ar kad ji prašė pinigų šiam tikslui), tačiau net jei ieškovo pervestos piniginės lėšos ir buvo skirtos sumokėti už atsakovės ir trečiojo asmens kreditą bankui, kaip nurodo ieškovas, tai vien nurodytos pavedimo paskirtys „Paskolos grąžinimas“ arba ,,Paskolos grąžinimui“ neįrodo, kad šie pinigai buvo suteikti kaip paskola, tuo labiau, kaip minėta, ieškovo teigimu, mokėjimų paskirtis nurodant kartu su sūnumi (trečiuoju asmeniu) ir kiekvieną mokėjimo pavedimą atliekant trise, t. y. dalyvaujant šalims ir trečiajam asmeniui. Įvertinant tai, kad šalis siejo artimi draugiški santykiai (šią aplinkybę nurodė tiek abi šalys, tiek ir trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu), gyveno kartu viename bute, ir ieškovo teigimu (2016-05-11 teismo posėdžio protokolas, garso įrašas), jie gyveno kaip viena šeima, todėl kiek galėjo pagal savo gaunamą darbo užmokestį, tiek ir padėjo kiekvieną mėnesį atliekant pavedimus paskolai grąžinti, todėl, teismo nuomone, šiuo mokėjimo pavedimais pervestos lėšos gali būti kvalifikuojamos ir vertinamos kaip patvirtinančios atsiskaitymo, dovanojimo, paramos, ar kitus atlygintinus ar neatlygintinus teisinius santykius.
Be to, ieškovas nepateikė kitų rašytinių dokumentų, kuriuose būtų išreikšta paskolos gavėjo - atsakovės valia, patvirtinama prievolė kreditoriui ir paliudijama apie paskolos davėjo suderintą valią, t. y. nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad mokėjimo pavedimu buvo perduotas būtent paskolos dalykas. Fakto dėl paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui (atsakovei) egzistavimo nepatvirtina ir jokie kiti įrodymai, pvz. šiam faktui patvirtinti ieškovas nors ir kvietė liudytojus (R. C. ir L. S. (trečiojo asmens motiną)), tačiau nė vienas iš jų negalėjo nurodyti konkrečių aplinkybių, susijusių su ieškovo ir atsakovės suderinta valia dėl paskolos suteikimo bei grąžinimo, ir tik nurodė bendro pobūdžio aplinkybes apie žinojimą apie paskolos suteikimą; taip pat byloje nėra pateikta kitų įrodymų - susirašinėjimo laiškų, žinučių, kt. apie suteiktą paskolą atsakovei. Pažymėtina, kad tarp šalių ginčas kilo tik atsakovei ir trečiajam asmeniui nustojus kartu gyventi ir atsakovei išsikrausčius su nepilnamečiais vaikais iš šeimos būsto, ir galiausiai iš esmės nėra jokių duomenų, patvirtinančių apie šalių suderintą valią dėl paskolos dalyko būtent pavedimų atlikimo laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2014 m., kai tarp atsakovės ir trečiojo asmens nebuvo konfliktiškų tarpusavio santykių. Dėl to nesant duomenų, kuriais būtų užfiksuotas būtent paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas ir išreikšta suderinta paskolos sutarties šalių valia, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus.
Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad abejonių dėl paskolos sutarties sudarymo fakto kelia ir paties ieškovo paaiškinimų 2016-05-11 teismo posėdžio metu nurodytos pinigų perdavimo atsakovei aplinkybės, būtent ieškovas nurodė, kad dėl konkrečios paskolos sumos nebuvo susitarta; sutarė, kad kiek galės, tiek ir padės; kiekvieną kartą pats spręsdavo, kiek gali pervesti pinigų; su marčia ir sūnumi sutarė, kad pinigus grąžins, kai jie galės, todėl susitarimo dėl grąžinimo termino nebuvo, be to, kaip minėta, ieškovo teigimu, jis prastai valdo kompiuterį ir mokėjimų paskirtis nurodydavo kartu su sūnumi. Šiais ieškovo teiginiais iš esmės yra pripažįstama, kad su paskolos davėju ir atsakove nebuvo suderintos valios, t. y. nepateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad mokėjimo pavedimais buvo perduotas būtent paskolos dalykas ir atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pats ieškovas nebuvo nuoseklus savo paaiškinimuose, nes vienu atveju nurodo, kad kalbėjo apie 140 000 Lt paskolinimą ir pinigus paskolino 2007 metais, kitu atveju teigia, kad pats spręsdavo, kiek gali pervesti pinigų kiekvieną mėnesį, taigi, vis nurodomos kitokios tarimosi dėl pinigų pervedimo atsakovei sąlygos. Galiausiai ieškovas 2016-05-11 teismo posėdžio metu tvirtino, kad su atsakove tarėsi dėl palūkanų dydžio, būtent kurias moka bankai, o trečiasis asmuo V. R. 2016-06-29 teismo posėdžio metu tvirtino, kad tėvas (ieškovas) nenorėjo iš jų (atsakovės ir trečiojo asmens) užsidirbti ir palūkanos konkrečiai nebuvo aptartos, ir taip pat teigė, kad ieškovas nereikalavo jokių palūkanų už suteiktą paskolą. Pažymėtinas ir kitas nenuoseklus suinteresuotų asmenų – ieškovo ir trečiojo asmens aplinkybių nurodymas dėl paskolos suteikimo: ieškovo teigimu, buvo sutarta, kad paskolą grąžins, kai galės, o trečiasis asmuo teigė, kad paskolos suteikimo laikotarpis buvo sutartinis, t. y. kada parduos R. C. daiktus, į kuriuos atsakovė ir trečiasis asmuo buvo investavę, suteikiant paskolą, ir tokiu būdu atsakovė ir trečiasis asmuo grąžins paskolas bankams ir ieškovui (garso įrašo laikas 30:30). Tuo tarpu atsakovė savo parodymuose buvo nuosekli ir paaiškinimuose, teiktuose šioje civilinėje byloje (tiek procesiniuose dokumentuose, tiek paaiškinimuose, teiktuose teismo posėdžio metu) vienodai ir išsamiai aiškino pinigų pervedimo aplinkybes, nurodydama, kad ginčijamos sumos ieškovo jai nebuvo pervestos kaip paskola, nes ji nesitarė su ieškovu dėl paskolos suteikimo sąlygų. Lietuvos teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis Nr. 3K-3-13/2013). Šiuo atveju atsakovės parodymai yra nuoseklūs, todėl vertinami kaip patikimesni, nei ieškovo, kurio paaiškinimai nebuvo nuoseklūs.
Pažymėtina, kad įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Šiuo atveju ieškovas nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, kad šalys buvo susitarę dėl pinigų grąžinimo. Be to, įvertinus visą ginčo pinigų pervedimo kontekstą, aplinkybes, kurioms egzistuojant šie pinigai buvo pervesti, kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovo įrodinėjamų faktų egzistavimo. Iš byloje esančios medžiagos ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų matyti, kad ieškovas į bendrą sutuoktinių sąskaitą yra pervedęs ne tik ginčijamus 39 897,42 Eur, bet ir, kaip nurodo ieškovas bei trečiasis asmuo, 2006-11-07 ieškovas M. R. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)su AB SEB bankas dėl 120 000 Lt paskolos suteikimo, įkeičiant ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), taip pat 2006-11-16 trečiojo asmens motina L. S. (buv. R.) su tuo pačiu banku sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 200 000 Lt paskolos suteikimo, įkeičiant jai nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 169 - 174, 3 t. ), ir šie pagal paskolas gauti pinigai buvo paskolinti R. C. investiciniais tikslais, nors kaip matyti iš paskolos sutarčių, paskolų ėmimo tikslai buvo nurodyti atitinkamai ,,sodo namo statybai“ ir ,,sodybos rekonstrukcija“ (el. b. l. 175, 179 – 180, 3 t.). Be to, kaip nurodo trečiasis asmuo, 2007 m. R. C. prireikus papildomai lėšų projekto įgyvendinimui, sutuoktiniai (atsakovė ir trečiasis asmuo) sudarė 2007-03-23 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)su AB SEB bankas dėl 196 000 Lt paskolos, įkeičiant antriniu įkeitimu ieškovui priklausantį butą (duomenys neskelbtini). Šios kredito sutarties 9.1 punktu buvo sutarta pirmiausia kreditą išmokėti padengiant ieškovo kreditą pagal 2006-11-07 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o likusi kredito suma pervedama į kredito gavėjo nurodytas banko sąskaitas. Pažymėtina, kad kredito paskirtis buvo nurodyta ,,Kredito gavėjo tėvo turimo kredito sodybos remontui, refinansavimui ir remonto pabaigimui“, nors tarp byloje dalyvaujančių asmenų nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog ši piniginė suma buvo pervesta kaip paskola R. C.. Galiausiai 2007-08-23 sutuoktiniai (atsakovė ir trečiasis asmuo) 2007-08-23 sudarė buto (duomenys neskelbtini)pirkimo pardavimo sutartį (el. b. l. 171 – 173, 2 t.) su L. S. (buv. R.) (buto pirkimo kaina 530 000 Lt) bei 2007-08-27 sutuoktiniai sudaro su AB PAREX banku (dabar AB Citadele bankas) kredito sutartį dėl 138 149 Eur sumos šio buto įsigijimui (el. b. l. 44 – 60, 1 t.), ir su L. S. 2007-07-01 buvo sudaryta paskolos sutartis (el. b. l. 168 – 170, 2 t.) dėl 53 000 Lt paskolos, kuri buvo skirta pradiniam įnašui. Kaip nurodo trečiasis asmuo, AB Citadele bankas suteikta 477 000 Lt paskola buvo išmokėta padengiant L. S. (buv. R.) vardu paimtą kreditą pagal minėtą 2006-11-16 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat L. S. (buv. R.) padengė savo asmeninį turimą 80 000 Lt paskolos likutį už buto (duomenys neskelbtini) įsigijimą, likusią 200 000 Lt sumą ji paskolino sutuoktiniams (2007-09-07) ir ši suma buvo paskolinta vėl R. C.. Taip pat trečiojo asmens teigimu, sutuoktiniai prašė ieškovo M. R. sudaryti 2007-12-14 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 105 – 107, 1 t.) su AB SEB bankas dėl 194 000 Lt sumos, skirtos refinansuoti (padengti) jų turimą 196 000 Lt dydžio įsipareigojimą bankui. Taip pat bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas nuosavybės teise valdo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius Versmių g. 125, Vilniuje, ir, kaip nurodo trečiasis asmuo jis pasiskolino iš UAB ,,Enerta“ 80 000 Lt piniginę sumą tikslu pabaigti įrengti minėtą ieškovui priklausantį gyvenamąjį namą, kuriame ketino gyventi su atsakove ir nepilnamečiais vaikais, ir duomenų, kad ieškovas grąžino nurodytas sumas, skirtas namo įrengimui, nepateikta. Kaip minėta, ieškovas ne kartą minėjo apie pagalbą vaikams, taip pat ir liudytoja - trečiojo asmens motina L. S. teigė, kad norėjo padėti sūnui ir tikėjo, kad jam pavyks, nors ir suprato, kad imant kreditus gali prarasti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, matyti, kad tretįjį asmenį V. R. su tėvais, t. y. tiek su ieškovu M. R., tiek ir su motina L. S., siejo artimi santykiai ir tėvai sūnui teikė įvairiapusę pagalbą bei siekiant užtikrinti galimai ir jų bendrų finansinių tikslų įgyvendinimą, būtent trečiojo asmens nurodytoje investicinėje veikloje dalyvavo ir piniginėmis lėšomis, be to, tėvai sutiko ir kredito įstaigoms įkeisti jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, net ir šioms kredito įstaigoms teikiant iš esmės tikrovės neatitinkančius duomenis dėl suteiktų paskolų panaudojimo paskirties. Galiausiai teismas taip pat atsižvelgia ir į sutuoktinių (atsakovės ir trečiojo asmens) ginčo laikotarpiu turėtas darbines pajamas, kurių dydis nesudarė jokios būtinybės skolintis ginčo sumas iš ieškovo tikslu dengti kasmėnesines įmokas kredito įstaigai (el. b. l. 42 - 75, 77 – 129, 145 – 177, 192 – 199, 5 t.; el. b. l. 1 – 2, 6 t.).
Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, ieškovo ieškinys atmestinas ieškovui neįvykdžius pareigos įrodyti, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė pateikė teismui įrodymus apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atstovo pagalba – 1000,00 Eur (2017-04-21 Pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl jos iš ieškovo priteistinos atsakovei.
Teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu, sudaro 7,00 Eur. Ieškovo ieškinį atmetus, valstybei šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (LR CPK 96 str. 2 d.).
Pagal CPK 10 str. 2 d. teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje buvo išreikalauti duomenys iš VMI apie ne byloje dalyvaujančio asmens L. S. pajamas, šie duomenys laikytini nevieša bylos medžiagos dalimi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 153 straipsnio 2 dalimi, 259-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 441 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo M. R. atsakovei A. R. 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovo pagalba.
Priteisti iš ieškovo M. R. valstybės naudai 7,00 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Duomenis apie L. S. pajamas laikyti nevieša bylos medžiagos dalimi.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.