- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-28
- Bylos Nr.
- 1-1731-1035/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59691-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- R. B.
- Advokatai
- Girdutis Vainius
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo XII-1871 redakcija) (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi, vadovaujantis BK 40 straipsnio 8 dalimi, atnaujintas įrodymų tyrimas), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams (nuosprendis neįsiteisėjęs),
kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo XII-1871 redakcija) ir 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Dėl įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybių
R. B. 2018 m. vasario 25 d., apie 19.55 val., Vilniuje, Rygos g. 4, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW 740d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,76 promilės etilo alkoholio. Šiais savo veiksmais R. B. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo XII-1871 redakcija) numatytą nusikalstamą veiką.
R. B. 2018 m. lapkričio 18 d., apie 01.20 val., viešojoje vietoje, prie naktinio klubo „Metelica“ Vilniuje, Vokiečių g. 2, be jokios priežasties ranka trenkė nukentėjusiajam A. G. (A. G.) į galinę galvos sritį, o nukentėjusiajam bandant pakliūti į naktinio klubo vidų, jį išstūmė ir nugriuvus pastarajam ant žemės grindinio sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau 8 smūgius į įvairias kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajam A. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį riešo ir dilbio tolimojo trečdalio patinimu, odos nubrozdinimais kelių srityje, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais R. B. padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.
Dėl kelių transporto priemonės vairavimo būnant apsvaigusiam nuo alkoholio
Kaltinamasis R. B. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Paaiškino, kad po darbo jau ryte automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu motinai, nuvažiavo pas draugą. Buvo įtempta naktis, pas draugą pasiliko, išgėrė brendžio. Po to jam reikėjo važiuoti iš Grigiškių iki Rygos g. Važiavo tuo pačiu automobiliu. Kelionės tikslą pasiekė, tačiau pasirodė policija, gal kas pranešė. Alkotesteriu patikrinimo neblaivumą, po to vežė priduoti kraujo. Savo veiką vertina labai blogai, labai gailisi, blogai jaučiasi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Š. parodė, kad 2018 m. vasario 25 d. patruliavo kartu su kolega P. L., kai apie 19.50 val. gavo pranešimą, kad Pilaitės pr. nuo Vakarinio aplinkkelio link Justiniškių g. važiuoja automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Minėtą automobilį jie pastebėjo važiuojantį Justiniškių g. ir sukantį į Rygos g. Automobilis buvo sustabdytas Rygos g. 4, prie prekybos centro „Rimi“. Iš sustabdyto automobilio išlipo vairuotojas, kuris atrodė neblaivus, svirduliavo. Priėjus prie vairuotojo, nuo šio sklido alkoholio kvapas. Nustatė, kad automobilį BMW vairavo R. B.. Alkotesterio prietaisu R. B. buvo nustatytas 2,00 promilių girtumas. Po to R. B. buvo pristatytas į priklausomybės ligų centrą paimti kraujo mėginį (baudžiamosios bylos Nr. 1-1730-961/2018 (toliau – 1 t.) l. 15).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. vasario 25 d., apie 19.50 val., gautas pranešimas, jog nuo Vakarinio aplinkkelio Pilaitės pr. link Justiniškių g. važiuoja automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Minėtas automobilis buvo pastebėtas važiuojantis Justiniškių g. didėjančia tvarka, suko į Rygos g. Automobilis buvo sustabdytas Rygos g. 4, prie parduotuvės „Rimi“. Iš automobilio išlipęs vairuotojas R. B. atrodė neblaivus, svirduliavo. Su juo bendraujant, sklido alkoholio kvapas. Alkotesterio prietaisu jam buvo nustatytas 2,00 promilių neblaivumas. R. B. buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti (1 t., b. l. 3).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. vasario 25 d. 19.48 val. įregistruotas įvykis, jog pranešėjas važiuoja paskui pavojingai manevruojantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo Lazdynų link Pilaitės (1 t., b. l. 5).
Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2018 m. vasario 25 d. 19.59 val. R. B. nustatytas 2,00 promilių girtumo laipsnis (1 t., b. l. 7).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 1942/2018(01) matyti, kad R. B. kraujyje, paimtame 2018 m. vasario 25 d. 20.25 val., mažiausia koncentracija 2,76 (promilės) etilo alkoholio (1 t., b. l. 9).
Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad lengvojo automobilio BMW 740d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja-savininkė yra P. B. (1 t., b. l. 10).
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio BMW 740d, 2010 m. gamybos, vidutinė kaina be PVM Lietuvoje yra 18 083 Eur (1 t., b. l. 11).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Teismo vertinimu, R. B. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos padarymo pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir jį sustabdžiusio policijos pareigūno A. Š. parodymai, tarnybinis pranešimas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, alkotesterio pažyma, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad R. B. kraujyje nustatyta 2,76 promilių etilo alkoholio koncentracija. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog R. B. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo XII-1871 redakcija).
Dėl viešosios tvarkos pažeidimo
Kaltinamasis R. B. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 18 d. dirbo apsaugos darbuotoju naktiniame klube „Metelica“. Kilo didelis sąmyšis, masinės muštynės. Bandė sustabdyti vieną asmenį, kuris jam trenkė bokalu į galvą, prarado orientaciją. Bandė vytis, nepasivijo, kilo laiptais, sumaišė žmogų, pagalvojo, kad A. G. yra asmuo, kuris trenkė jam bokalu į galvą. Suklydo, stūmė ir trenkė nekaltam žmogui. Pirmas smūgis buvo ranka, į galinę galvos sritį. Buvo daugiau smūgių. Jo veiksmai kaltinime teisingai aprašyti, jis nieko neneigia, labai gailisi. Jis buvo vienas salėje, o žmonių buvo 300, jis salėje nespėjo pačiupti to žmogaus. Tas žmogus buvo lygiai taip pat apsirengęs kaip A. G.. Jei gatvėje būtų buvęs tas žmogus, kuris trenkė jam į galvą, būtų neteisingai pasielgęs, sudavęs jam smūgius. Su nukentėjusiuoju bendravo telefonu, buvo susitikę. Savanoriškai sutiko atlyginti 1 000 Eur žalos. Susitarimo laikosi. Įvykis buvo 2018 m. lapkričio 18 d., apie 00.30 val. Viskas įvyko momentaliai, po muštynių. Kai gavo smūgį į galvą, neatsimena, kas vėliau įvyko. Per vakarą vyksta muštynės 4–5 kartus. Paprastai asmenis išveda už kaklo į lauką, kviečia policiją, naudoja fizinę jėgą. Tą vakarą gavo du smūgius bokalu į galvą. Jei jie (apsaugos darbuotojai) neužtikrina tvarkos, iš jų administracija išskaičiuoja žalą. Jie dirba trise. Šis veiksmas buvo atliktas siekiant sulaikyti asmenį ir priduoti policijai. Jie (apsaugos darbuotojai) sulaiko asmenis ir kviečia policiją. Šiuo metu nebedirba apsaugos darbuotoju, savo noru išėjo iš darbo. Klubuose atidirbo 20 metų, pavargo nuo to darbo. Dirba asmens sargybiniu pagal verslo liudijimą, individualiai saugo žmones.
Vadovaujantis BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. G. patvirtino, kad su R. B. pasirašė susitaikymo susitarimą, dalį žalos R. B. atlygino. Pretenzijų kaltinamajam neturi, pastarasis iš karto jo atsiprašė.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. parodė, kad 2018 m. lapkričio 18 d. vakare leido savo laiką Vilniuje, Vokiečių gatvėje, klube „Mojo“. Atėjo į klubą apie 00.00 val., minėtame klube prabuvo iki 01.15 val. Nusprendė nueiti į šalia esantį klubą „Metelica“ Vokiečių g. 2. Išėjo iš „Mojo“ klubo ir ėjo link „Metelica“ klubo įėjimo durų, jokių konfliktų neturėjo, su nieko nebendravo. Prieinant prie klubo durų staiga iš nugaros pajuto smūgį į kaklą. Iškart nepamatė, kas smūgiavo, pagalvojo, kad tai koks nors girtas lankytojas. Bandė trauktis link klubo „Metelica“ įėjimo durų, nes ten turėjo būti apsaugos darbuotojai. Tačiau iš klubo buvo išstumtas su smūgiu, pargriuvo ir atsidūrė ant šaligatvio. Tik gulint ant šaligatvio pamatė, kad smūgius sudavė jam iš matymo pažįstamas „Metelica“ klubo apsaugos darbuotojas R. B.. Bandė klausti už ką pastarasis muša, tačiau jokio konkretaus atsakymo iš R. B. nesulaukė. Minėtas apsaugos darbuotojas sudavė apie 2–3 smūgius į galvos sritį. Smūgiavo rankomis ir kojomis. Apie 3 smūgius gavo į kojas (smūgiavo kojomis), apie 4 smūgius – į kūną (smūgiavo rankomis ir kojomis). Gulint ant šaligatvio kažkaip pavyko ištrūkti, atsistoti ir pabėgti. R. B. bandė vytys, tačiau nepagavo ir jis pabėgo. Muštynių metu buvo apgadinti bateliai, kurių vertė apie 50 Eur. Po įvykio nuvyko į Lazdynų ligoninę, kur buvo apžiūrėtas medikų, kurie užfiksavo jo kūno sužalojimus, suteikė medicininę pagalbą bei paleido namo gydytis ambulatoriškai (baudžiamosios bylos Nr. 1-1731-1035/2019 (toliau – 2 t.) l. 13).
Iš A. G. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2018 m. lapkričio 18 d., nuo 01.15 val. iki 01.45 val., Vilniuje, Vokiečių g. 2, prie klubo „Metelica“ įėjimo buvo sumuštas šio klubo apsaugos darbuotojo R. B.. Gavo mažiausiai 5 smūgius į įvairias kūno dalis (2 t., b. l. 7).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas A. G. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas Nr. LA 2018-14817/1040-V-2018-158368, gautas iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės. A. G. nustatytas riešo (nenurodyta kurios pusės) patempimas, pasireiškęs riešo ir dilbio tolimojo trečdalio patinimu, odos nubrozdinimai kelių srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio metu, t. y. 2018 m. lapkričio 18 d. ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 25–26).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2018 m. lapkričio 18 d. vaizdo įrašas, kuris įrašytas į DVD-R plokštelę. Paleidus įrašą specialiu vaizdo įrašo grotuvu „Digifort“ matoma teritorija prie naktinio klubo „Metelica“ įėjimo. Įrašo pradžia 2018-11-18 01:00:00 val., vaizdas yra iš dvejų vaizdo stebėjimo kamerų Nr. 016 ir Nr. 018, kurios stebi minėtą teritoriją. Peržiūrėjus įrašus nustatyta, kad 01:20:15 val. pareiškėjas išeina iš „Mojo“ klubo ir eina tiesiai link „Metelica“ klubo įėjimo durų. Pakeliui jokių konfliktų, pokalbių su pašaliniais nesimato. 01:20:36 val. prieinant prie klubo įėjimo durų, jam iš nugaros prieina kostiumu apsirengęs klubo apsaugos darbuotojas, kuris tuo momentu buvo lauke, ir iškart smūgiuoja dešine ranka į pareiškėjo galinę galvos sritį. Suduoda 2–3 smūgius ranka, po to pradeda smūgiuoti dešine koja. Gindamasis pareiškėjas bando pasišalinti į klubo patalpas, tačiau 01:20:45 val. jis išstumiamas iš klubo, griūna ant šaligatvio. Minėtas apsaugos darbuotojas tęsia savo smūgius dešine koja. Pareiškėjas bando atsitraukti nuo apsaugos darbuotojo, bando apsiginti savo kaire ranka, tačiau apsaugos darbuotojas toliau smūgiuoja koja pareiškėjui į veido sritį. 01:20:54 val. pareiškėjui pavyksta atsitraukti nuo apsaugos darbuotojo, atsikelti bei pabėgti link „Mojo“ klubo. Apsaugos darbuotojas nueina į klubą. Pareiškėjas nueina link „Mojo“ klubo Vokiečių gatve. Išvis apsaugos darbuotojas sudavė pareiškėjui 5 smūgius koja į įvairias kūno dalis ir į galvos sritį. Įrašo pabaiga 02:00:00 val. (2 t., b. l. 32, 34–37).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai; be to, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016).
Teismas, įvertinęs kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duotus parodymus, nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad dirbdamas apsaugos darbuotoju naktiniame klube „Metelica“ muštynių metu bandydamas išskirti besimušančius žmones pats gavo du smūgius bokalu į galvą. Bandė vytis minėtą vyrą, bet pastarajam pavyko pabėgti iš naktinio klubo. Būnant lauke prie klubo įėjimo pamatė labai panašų vyrą. Pagalvojęs, kad tai tas pats asmuo, priėjo pastarajam iš nugaros ir ranka trenkė į galinę galvos sritį. Sudavė ir daugiau smūgių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas. Kaltinamojo parodymus, kad jis sudavė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, patvirtina nuoseklūs ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo A. G. parodymai, atitinkantys kitiems byloje surinktiems įrodymams. Iš nukentėjusiojo A. G. parodymų matyti, kad einant link klubo „Metelica“ įėjimo durų staiga iš nugaros pajuto smūgį į kaklą, kas smūgiavo, nematė. Bandė trauktis link klubo įėjimo durų, tačiau iš klubo buvo išstumtas su smūgiu, pargriuvo ir atsidūrė ant šaligatvio. Tik gulint ant šaligatvio pamatė, kad smūgius jam sudavė anksčiau matytas apsaugos darbuotojas – kaltinamasis R. B.. Kaltinamasis jam sudavė apie 2–3 smūgius į galvos sritį. Smūgiavo rankomis bei kojomis. Apie 3 smūgius gavo į kojas (smūgiavo kojomis), apie 4 smūgius – į kūną (smūgiavo rankomis ir kojomis). Šias aplinkybes papildo ir patvirtina byloje pateiktas vaizdo įrašas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusiajam prieinant prie klubo įėjimo durų jam iš nugaros prieina kostiumu apsirengęs klubo apsaugos darbuotojas ir iškart smūgiuoja dešine ranka į nukentėjusiojo galinę galvos sritį. Suduoda 2–3 smūgius ranka, po to pradeda smūgiuoti dešine koja. Gindamasis nukentėjusysis bando pasišalinti į klubo patalpas, tačiau pastarasis išstumiamas iš klubo, griūna ant šaligatvio. Apsaugos darbuotojas tęsia savo smūgius dešine koja. Nukentėjusysis bando atsitraukti nuo jį mušančio asmens, bando apsiginti savo kaire ranka, tačiau asmuo toliau smūgiuoja koja nukentėjusiajam į veido sritį.
Kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektas yra viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, laisvės, orumas, nuosavybė. Pati veika bendrąja prasme pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas, o konkrečiai BK 284 straipsnyje numatytais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškomis patyčiomis, vandališkais veiksmais. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamojo veika pasireiškė įžūliu elgesiu, nes kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jis buvo agresyvus, iššaukiančiai elgėsi, užsipuolė nukentėjusįjį iš nugaros jam nematant, bet matant kitiems asmenims, buvusiems šalia įėjimo į naktinį klubą. Be abejo, kvalifikuojant kaltininko veiksmus pagal minėtą normą, būtina nustatyti, kad veika padaryta viešoje vietoje. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamojo veika buvo padaryta viešoje vietoje, t. y. vietoje, kurioje įprasta lankytis žmonėms (prie naktinio klubo). Atkreiptinas dėmesys, kad veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad lauke, prie klubo įėjimo durų buvo susirinkę nemažai lankytojų. Kita vertus, aptariama veika priskirtina prie materialiųjų sudėčių, t. y. būtina nustatyti, kad nepagarbos demonstravimas aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarką, visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Teismų praktikoje pateikiamas pavyzdinis sąrašas veiksmų, kurie laikomi visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymu, t. y. kai aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos šios išvardytos aplinkybės, kadangi kaltinamojo fizinio smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimo faktą ir tų smūgių pasekmes, t. y. nugriuvusį nukentėjusįjį matė ir (ar) galėjo matyti kiti klubo lankytojai, kurie buvo prie klubo įėjimo durų. Taigi buvo žmonėms sukeltas didelis išgąstis ir kilo sumaištis. Iš vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamojo veiksmai iš tikrųjų atkreipė dėmesį šalia buvusių asmenų. Teismo vertinimu, dėl nurodytų kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Toks kaltinamojo sukelto konflikto pobūdis, įžūlus elgesys su nukentėjusiuoju viešoje vietoje, priešingai nei teigia gynėjas, patvirtina, kad kaltinamasis suprato, jog taip bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamasis galėjo ir tiksliai nenumatyti galimus neigiamus aplinkiniams ir aplinkai padarinius, darytina išvada, kad jis padarinių atžvilgiu veikė neapibrėžta tyčia, t. y. konkrečiai nesuvokė, kokį poveikį aplinkiniams ir aplinkai gali turėti jo veiksmai, tačiau, būdamas apsaugos darbuotoju, bendrais bruožais tikrai numatė, kad bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Šiuo atveju nėra svarbu, kad prie naktinio klubo esantys žmonės galimai yra pripratę prie tokio pobūdžio veiksmų (muštynių). Pirma, kai kurie žmonės galėjo lankytis aptariamoje vietoje pirmą kartą. Antra, kaltinamojo – apsaugos darbuotojo veiksmai net ne pačiame naktiniame klube, kuriame būna tik klubo lankytojai, o šalia įėjimo į klubą, kur galėjo būti tiesiog praeiviai, tiesiog be jokios priežasties užsipuolus asmenį, tikrai turėjo padaryti neigiamą poveikį net ir „daug“ mačiusiems naktinio klubo lankytojams. Be to, priešingai nei teigia gynėjas, kaltinamojo ilgalaikė patirtis dirbant apsaugos darbuotoju naktiniuose klubuose turėjo sulaikyti jį nuo tokio pobūdžio veiksmų ir niekaip nepateisina tokio elgesio.
Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes įrodo ne tik kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymai, pateikti vaizdo įrašai, bet ir kita byloje surinkta rašytinė medžiaga: A. G. protokolas-pareiškimas, apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas.
Įvertinęs aptartus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamasis R. B. viešoje vietoje – prie naktinio klubo „Metelica“ Vilniuje, Vokiečių g. 2, be jokios priežasties ranka trenkė nukentėjusiam A. G. į galinę galvos sritį, nukentėjusiajam bandant pakliūti į naktinio klubo vidų, jį išstūmė ir nugriuvus pastarajam ant žemės grindinio sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau 8 smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę R. B., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčiniai (tiesiogine tyčia) du nesunkūs nusikaltimai, veikos baigtos), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – dirbantis pagal verslo liudijimą (nustatyta iš kaltinamojo žodžių), buvusios darbovietės charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 56), nusikalstamų veikų padarymo metu neteistas (1 t., b. l. 29; 2 t., b. l. 57), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 30–31; 2 t., b. l. 59), savanoriškai pagal susitaikymo susitarimu nustatytą grafiką dengia nukentėjusiajam padarytą žalą (2 t., b. l. 40).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. B. už BK 281 straipsnio 7 dalyje ir 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas skirtinos įstatymo sankcijoje numatytos ir prokurorės siūlomos bausmės, t. y. baudos, kurių dydžiai nustatytini artimi sankcijų minimumui, skirtinas bausmes subendrinant dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 ir 4 d.). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nuosprendis nėra įsiteisėjęs, priimant nuosprendį šioje byloje, R. B. paskirta bausmė nebendrintina su minėtu nuosprendžiu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d.). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad R. B. padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos padarymo metu neteistas, praeityje baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, į nustatytą neblaivumo laipsnį (2,76 promilės), jam nustatytinas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino dydis tarp vidurkio ir maksimumo, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 27 d., t. y. kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo paskyrimo dienos (1 t., b. l. 33) (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 2 d.). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Teismų praktikoje akcentuojama, kad pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.). Remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018; 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018).
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo kaltinamajam R. B. nustatyta, kad jis įvykio metu, būdamas neblaivus, vairavo automobilį BMW 740d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso kitam asmeniui, t. y. P. B.. Tai matyti iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pažymos (1 t., b. l. 10). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.
Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Pažymėtina, kad teismų praktika tokio pobūdžio bylose, sprendžiant dėl konfiskuotino turto vertės nustatymo, yra formavimosi stadijoje (ypač kalbant apie apylinkės ir apygardos teismų procesinius sprendimus), todėl nėra pakankamai nuosekli. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-411-468/2018, išieškojo visą konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (40 090 Eur), tačiau kitose bylose (Nr. 1A-560-312/2017, Nr. 1A-108-851/2018) tas pats teismas priėjo išvados, kad konfiskuotino automobilio visos vertės išieškojimas yra neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė, todėl sumos buvo pamažintos. Kasacinis teismas vienoje ir paskutiniųjų savo nutarčių dar kartą atkreipė dėmesį į tai, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į proporcingumo principą, kurį taikant turi būti vertinamos ne tik teisinės, tačiau ir faktinė aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).
Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis apie automobilio BMW 740d, 2010 m. gamybos, vertę, t. y. 18 083 Eur (pažymėtina, kad kaltinamasis ir jo gynėjas byloje pateiktų duomenų apie automobilio vidutinę vertę neginčijo ir nepateikė duomenų apie kitokią automobilio vertę), taip pat į tai, kad kaltinamasis teisme pripažino kaltę dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam ir gailėjosi, į skirtinos baudos dydį, į tai, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas, anksčiau nebaustas už vairavimą esant neblaiviam, buvusios darbovietės charakterizuojamas teigiamai, sprendžia, kad transporto priemonės vertę atitinkančios visos pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ir asmenybei. Teismo vertinimu, įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje užtikrintų ½ minėtos transporto priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskavimas, t. y. 9 041,50 Eur. Ši suma nėra neproporcingai per didelė vertinant jo asmenybę ir padarytą veiką.
Dėl kitų klausimų
Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. vasario 25 d. 20.50 val. (1 t., b. l. 34) iki 2018 m. vasario 26 d. 15.12 val. (1 t., b. l. 35), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 52), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su CD laikmena, kurioje įrašytas vaizdo įrašas (2 t., b. l. 39), esantis byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo XII-1871 redakcija), ir skirti jam 75 MGL dydžio baudą, t. y. 3 750 Eur, baudą.
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 75 MGL dydžio baudą, t. y. 3 750 Eur, baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir R. B. skirti galutinę subendrintą bausmę – 120 MGL dydžio, t. y. 6 000 (šešių tūkstančių) Eur, baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. skirti galutinę bausmę – 80 MGL dydžio, t. y. 4 000 (keturių tūkstančių) Eur, baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. vasario 25 d. 20.50 val. iki 2018 m. vasario 26 d. 15.12 val. (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 78 MGL, t. y. 3 900 (trys tūkstančiai devyni šimtai) Eur.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, paskirti R. B. baudžiamojo poveikio priemones:
– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 27 d.;
– automobilio BMW 740d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ½ vertės atitinkančios pinigų sumos – 9 041,50 Eur (devynių tūkstančių keturiasdešimt vieno euro ir 50 ct) konfiskavimą.
R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su CD laikmena, kuriame įrašytas vaizdo įrašas, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.
1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A);
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.