- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-12
- Bylos Nr.
- 1-1730-961/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09415-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kaltinamasis
- R. B.
- Advokatai
- Vladislavas Latušinskis
- Kategorijos
- 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R.B., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „M.“ apsaugos darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. 2018 m. vasario 25 d., apie 19.55 val., Rygos g. 4, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW 740d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,76 promilės etilo alkoholio.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu R. B. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2018 m. vasario 25 d. susiskambino su draugu, kuris gyvena Grigiškėse, ir nuvažiavo pas jį motinos automobiliu BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ten dviese išgėrė butelį degtinės. Kadangi lažybų punkte buvo pastatęs pinigų už ledo ritulį ir laimėjo, važiavo jų pasiimti. Jis važiavo nuo Grigiškių į Rygos g., kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Jam buvo nustatytas girtumas, kurio neginčija. Jis dėl savo elgesio labai gailisi, blogai, neprotingai pasielgė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu R. B. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2018 m. vasario 25 d., apie 15.00 val., su draugu išgėrė 0,5 litro butelį degtinės. Po to jie išsiskyrė. Išėjęs iš draugo namų, atsisėdo prie automobilio BMW 740d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, ir iš Grigiškių išvažiavo į Vilnių. Vairuodamas automobilį važiavo į lažybų punktą, esantį Rygos g., kur ketino išsigryninti pinigų. Atvažiavęs prie Rygos g. esančios „Rimi“ parduotuvės, automobilių stovėjimo aikštelėje sustojo ir išjungė automobilio variklį. Tuo metu prie jo automobilio privažiavo policijos ekipažas. Policininkai patikrino alkotesteriu ir jam nustatė 2,00 promilių girtumą. Po to jis buvo nuvežtas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą paimti kraujo mėginį. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Pasižada, kad daugiau taip nepasikartos. (b.l. 23, 28)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Š. parodė, kad 2018 m. vasario 25 d. patruliavo kartu su kolega P. L., kai apie 19.50 val. gavo pranešimą, kad Pilaitės pr. nuo Vakarinio aplinkkelio link Justiniškių g. važiuoja automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Minėtą automobilį jie pastebėjo važiuojantį Justiniškių g. ir sukantį į Rygos g. Automobilis buvo sustabdytas Rygos g. 4, prie prekybos centro „Rimi“. Iš sustabdyto automobilio išlipo vairuotojas, kuris atrodė neblaivus, svirduliavo. Priėjus prie vairuotojo, nuo šio sklido alkoholio kvapas. Nustatė, kad automobilį BMW vairavo R. B.. Alkotesterio prietaisu R. B. buvo nustatytas 2,00 promilių girtumas. Po to R. B. buvo pristatytas į priklausomybės ligų centrą paimti kraujo mėginį (b.l. 15).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. vasario 25 d. 19.48 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog pranešėjas važiuoja paskui pavojingai manevruojantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo Lazdynų link Pilaitės (b.l. 5).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo duomenimis, 2018 m. vasario 25 d., apie 19.50 val., buvo gautas pranešimas, jog nuo Vakarinio aplinkelio Pilaitės pr. link Justiniškių g. važiuoja automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Minėtas automobilis buvo pastebėtas važiuojantis Justiniškių g. didėjančia tvarka, suko į Rygos g. Automobilis buvo sustabdytas Rygos g. 4, prie parduotuvės „Rimi“. Iš automobilio išlipęs vairuotojas R. B. atrodė neblaivus, svirduliavo. Su juo bendraujant, sklido alkoholio kvapas. Alkotesterio prietaisu jam buvo nustatytas 2,00 promilių neblaivumas. R. B. buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti (b.l. 3).
Alkotesterio rodmenų kvitas patvirtina, kad 2018 m. vasario 25 d. 19.59 val. R. B. buvo nustatytas 2,00 promilių neblaivumas (b.l. 7).
Iš patikros sertifikato matyti, kad alkotesterio prietaisas tinkamas naudoti iki 2018 m. kovo 7 d. (b.l. 6).
Specialisto išvada Nr. T-A 1942/2018(01) konstatuota, kad R. B. kraujyje, paimtame 2018 m. vasario 25 d. 20.25 val., buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,76 promilės etilo alkoholio (b.l. 9).
Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilis BMW 740 d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso P. B. (b.l. 10).
VŠĮ „Emprekis“ pažymos duomenimis, automobilio BMW 740 d vertė su PVM yra 21880 Eur (b.l. 11).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Pats R. B. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog valdė automobilį po to, kai buvo pavartojęs alkoholio – degtinės. Faktą, kad R. B. 2018 m. vasario 25 d., apie 19.55 val., Rygos g. 4, Vilniuje, valdė automobilį, patvirtina ir liudytojo A. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jo tarnybiniame pranešime, BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys. Faktą, jog R. B. anksčiau nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje automobilį valdė būdamas neblaivus, patvirtina ir alkotesterio rodmenų kvitas, kuriame užfiksuota, kad kaltinamajam 2018 m. vasario 25 d. 19.59 val. buvo nustatytas 2,00 promilių neblaivumas, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, jog R. B. kraujyje, paimtame 2018 m. vasario 25 d. 20.25 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,76 promilės etilo alkoholio. Teismas konstatuoja, jog byloje užfiksuoti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo bei patvirtina, todėl jie laikytini įrodymais. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta, teismas konstatuoja, kad R. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje, kadangi jis vairavo transporto priemonę, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Byloje buvo gautas R. Ž. prašymas nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant kaltinamąjį R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant kaltinamąjį jos atsakomybei. Prašyme nurodoma, jog R. Ž. yr R. B. sugyventinė, kartu gyvena nuo 2015 m. R. B. dėl savo poelgio labai gailisi, jie ne vieną kartą aptarinėjo įvykį. Jų šeimoje nėra problemų su alkoholio vartojimu, tiek ji, tiek R. B. smerkia tokį vairuotojų elgesį. Be to, sugyventinis darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. R. Ž. įsitikinusi, kad R. B. daugiau niekada nekartos tokios klaidos, ji gali daryti teigiamą įtaką sugyventiniui, kadangi jų santykiai paremti savitarpio pagalba bei pagarba, yra šilti, artimi bei atviri. R. Ž. pažymi, kad šiuo metu ūkininkauja, ankstesnės darbovietės yra charakterizuojama teigiamai, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra neteista.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2010, Nr. 2K-51/2010).
Nagrinėjamu atveju laikytina, kad R. B. nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarė pirmą kartą. Kaltinamasis anksčiau buvo ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau visos paskirtos baudos yra sumokėtos, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo viena nuobauda (pažeidimas nelaikomas kaip itin šiurkštus). Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, dirba ir dabar. Darbovietės charakterizuojamas teigiamai, be to, savo sugyventinei padeda ūkio veikloje. Kaltinamasis viso proceso metu pripažino savo kaltę, dėl savo neteisėtų veiksmų labai gailėjosi, nusikalstamais veiksmais jokių padarinių nesukėlė. Todėl nagrinėjamu atveju, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, galima pagrįstai manyti, jog R. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Manytina, jog dalyvavimas baudžiamajame procese R. B. padarė pakankamą poveikį, kuris sustiprins minėto asmens pasiryžimą laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, R. Ž. yra pateikusi prašymą perduoti R. B. jos atsakomybei pagal laidavimą. Iš teismui pateiktų R. Ž. charakterizuojančių duomenų matyti, jog ji nėra teista, bausta administracine tvarka, ūkininkauja. Pati R. Ž. teisme nurodė, jog jos ir sugyventinio santykiai labai artimi, vienas kitą supranta, jos žodis šeimoje yra lemiamas. Po įvykio R. B. labai gailėjosi dėl savo veiksmų, išgyveno. Teismo įsitikinimu, R. Ž. charakterizuojantys duomenys, taip pat tarp jos ir R. B. susiklosčiusių santykių pobūdis leidžia pagrįstai konstatuoti, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo, ji gali daryti teigiamą poveikį R. B.. Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, jog R. Ž. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, R. B. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teismas pastebi, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nereiškia, kad R. B. visiškai išvengia teisinių pasekmių, susijusių su nusikalstamos veikos padarymu, kadangi BK 40 straipsnio 6-7 dalių nuostatos taip pat yra skirtos ir tam, kad drausmintų asmenį, padariusį nusikalstamą veiką bei atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės.
Įvertinus R. B. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, laidavimo terminas nustatytinas didesnis nei minimalus, be užstato.
R. B. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. jis valdė transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Taigi atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, t. y., uždraudimas naudotis specialia teise. Teismo įsitikinimu, skiriama baudžiamojo poveikio priemonė sudarys kaltinamajam galimybę dar kartą įvertinti savo veiksmų pavojingumą bei galėjusias kilti pasekmes. R. B. prašė skirti kuo mažesnį specialiosios teisės atėmimo terminą, kadangi vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas motinos priežiūrai, sugyventinei padėti ūkyje. Vis tik teismas, nustatydamas skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, įvertina tai, jog bylos duomenimis R. B. sustabdytas buvo 19.55 val., alkotesterio rodmenimis 19.59 val. R. B. buvo nustatytas 2,00 promilių neblaivumas, o kraujo mėginys, paimtas praėjus pusvalandžiui po sustabdymo, parodė 2,76 promilės R. B. neblaivumą. Taigi tai parodo, kad kaltinamasis neseniai pavartojęs alkoholio sėdo prie automobilio vairo, kas laikoma ypač neatsakingu elgesiu, ypač atsižvelgus į R. B. nuvažiuotą atstumą (važiavo nuo Grigiškių iki Rygos g.). Teismas įvertina ir R. B. nusikalstamų veiksmų pobūdį bei pavojingumą, taip pat atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (teismų informacinės Liteko sistemos duomenimis, R. B. jau buvo baustas administracine tvarka už tai, kad valdė transporto priemonę, kai jam buvo nustatyas lengvas girtumo laipsnis, nors nuo nubaudimo dienos (nutarimas priimtas 2009 m. balandžio 22 d.) iki nusikalstamos veikos padarymo praėjo devyneri metai, R. B. sistemingas Kelių eismo taisyklių pažeidinėjimas nėra būdingas, vis tik tai teismo vertinama neigiamai), anksčiau aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis. Uždraudimo naudotis specialia teise terminas kaltinamajam nustatytinas maksimalus, kokį numato baudžiamasis įstatymas.
Taip pat atleidžiant R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, įmokos dydis nustatytinas didesnis nei įstatymo nustatytas jos vidurkis.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. R. B. nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė valdydamas automobilį BMW 740d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėta transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tačiau iš byloje surinktų duomenų matyti, kad automobilis BMW 740d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, bet trečiajam asmeniui – kaltinamojo motinai P. B., kuri nežinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui daryti, todėl nagrinėjamu atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo.
Žemesnės instancijos teismas
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
Nagrinėjamu atveju byloje buvo įvertinta tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nusikaltimo padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, padarė tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas tik teigiamai, už jį laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo. Šios aplinkybės sudarė teismui pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, skyrus kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, galimybė daryti analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas taip pat yra apribota, be to, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kas, teismo įsitikinimu, yra pakankama kaltinamojo nubaudimo tikslams įgyvendinti. Todėl, atsižvelgęs į visas anksčiau minėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad automobilio vertės konfiskavimas, ypač atsižvelgus į nustatytą automobilio didelę vertę, neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, todėl šioje byloje netaikytinas. Tokią praktiką analogiško pobūdžio bylose formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pavyzdžiui, nutartis Nr. 2K-79-511/2018). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-50-788/2018 yra pažymėjęs, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu reguliavimu, nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas nekelia abejonių (išskyrus išimtinius atvejus, kai turto konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas numatytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų patrinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Kasacinis teismas akcentavo, kad įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į R. B. asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai, kad jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, bei šios įmokos dydį, darytina išvada, kad nėra pagrindo taikyti ir turto (jo vertės) konfiskavimą.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40, 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
R.B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, perduodant jį R. Ž. atsakomybei pagal laidavimą dvejiems metams, be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jam dvejus metus šešis mėnesius vairuoti kelių eismo transporto priemones.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu paskirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę 80 MGL (4000 Eur) įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio priėmimo dienos.
R. B. paskirtą kardomąją priemonę – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – šį pažymėjimą perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti R. B., kad, jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti R. Ž., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.