Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių E. V. ir J. L. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybinės įmonės „Turto bankas“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, palikimo perėjimo valstybei liudijimo ir perdavimo–priėmimo akto pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo – (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaras M. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovių reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovės ir trečiojo asmens atsikirtimų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Teismui ištyrus į bylą pateiktus įrodymus, nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas):

8.1. E. L. mirė (duomenys neskelbtini) (žr. Medicininį mirties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)).

8.2. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, E. L. gyvenamąją vietą deklaravo nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. vasario 23 d. adresu: (duomenys neskelbtini). Jos šeiminė padėtis – mirusi našle. Vaikai: J. L., gimusi (duomenys neskelbtini) ir E. V., gimusi (duomenys neskelbtini).

8.3. Antstolė A. A. 2021 m. spalio 25 d. Pranešimu dėl bešeimininkio turto, priimtu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pranešė VĮ „Turto bankas“, kad antstolės kontorai yra pateiktas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininkės E. L. išieškotojos akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Vykdomosios bylos duomenimis, skolininkė mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis, iki šios dienos įregistruotų palikėjo sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų nėra. Turto arešto aktu areštuotas skolininkei priklausantis nekilnojamas turtas, t. y. butas, esantis (duomenys neskelbtini).

8.4. Testamentų registro išrašo duomenimis, dėl E. L. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo kreipėsi valstybės įmonė „Turto bankas“; palikimą priėmęs asmuo – Lietuvos Respublika.

8.5. E. L. nuosavybės teise priklausė butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); išregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) Palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Perdavimo–priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija duomenis).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

9. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi priimti palikimą. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

10. Įstatyme yra įtvirtinti keli alternatyvūs palikimo priėmimo būdai:

- įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą;

- paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

11. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (palikimą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo (turtu) rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį (daiktą) naudoja, prižiūri, juo (daiktu) disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį (palikimą) valdyti, galima tik aktyviais veiksmais; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-487/2010). Reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę, reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

12. Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai ir ieškovių žodiniai paaiškinimai patvirtina, kad ieškovės po motinos mirties atsiradusį palikimą per įstatyme nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti. Minėtame bute, kaip nustatyta, tiek iki motinos, tiek ir po motinos mirties gyveno (iki šiol gyvena) ieškovė E. V. kartu su savo vaikais R. L., gimusiu (duomenys neskelbtini), E. L., gimusia (duomenys neskelbtini), M. V., gimusia (duomenys neskelbtini), ir K. V., gimusiu (duomenys neskelbtini). Ieškovės nuosekliai paaiškino teismui posėdžio metu, kad iš karto po motinos mirties visą likusį turtą prižiūrėjo (pasirūpino motinos asmeniniais daiktais, organizavo laidotuves, priėmė saugoti dokumentus, nuotraukas, toliau naudojosi motinos daiktais, pvz., baldais, buitine technika ir pan.), pagal galimybes mokėjo komunalinius mokesčius uždarosioms akcinėms bendrovėms „Kauno vandenys“, „Kauno švara“, „Ignitis“, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-63334 priedus), t. y. rūpinosi visu likusiu turtu kaip savo nuosavybe. Ieškovės teismo posėdyje patvirtino, kad žino apie motinos vardu likusias skolas ir ketina šias skolas apmokėti pagal savo finansines galimybes. Į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė dėl įstatymo normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, netinkamo supratimo, tačiau ieškovės visą palikėjai priklausantį turtą kaip palikimą priėmė, pradėjusios jį faktiškai valdyti. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškinyje nurodytais argumentais, ieškovių žodiniais paaiškinimais, atitinkančiais byloje esančių rašytinių įrodymų duomenis.

13. Civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Šiuo atveju kitokia tvarka, nei juridinio fakto nustatymas, kartu ginčijant palikimo perėjimo valstybei liudijimą (prašant jį pripažinti negaliojančiu), ieškovėms nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.

14. Konstatuotina, kad ieškovės motinos palikimą priėmė per tris mėnesius nuo jos mirties, pradėdamos faktiškai valdyti paliktą mirusiosios turtą, juo rūpintis kaip savo turtu, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas ieškovių reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. L. ir E. V. po savo motinos E. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamos valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo ir perdavimo–priėmimo akto pripažinimo negaliojančiais

15. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Būtent CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė; valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti. Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad paveldėjimo teisės liudijimas yra tik įpėdinio turtines teises įforminantis dokumentas, kurio išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, šių teisių apimties. Įpėdinis, priėmęs palikimą, turi teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo – formalizuoti savo teises, kad galėtų jomis disponuoti. Nuosavybės teisė įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2009). Taigi, nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama ne nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).

17. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ieškovės palikimą priėmė faktiškai pradėdamos jį valdyti, konstatuotina, kad jos tapo paveldėtojomis, palikėjos turto savininkėmis nuo palikimo atsiradimo momento.

18. Sprendžiant (duomenys neskelbtini) Palikimo perėjimo valstybei liudijimo (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) Perdavimo–priėmimo akto (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinimo negaliojančiais klausimą, būtina įvertinti priežastis ir aplinkybes, kuriomis susidarė tokia situacija, jog palikimas atiteko valstybei.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės į (duomenys neskelbtini) notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė dėl įstatymo normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, netinkamo supratimo, todėl (duomenys neskelbtini) valstybės įmonei „Turto bankas“ (duomenys neskelbtini) notaro biuras išdavė Palikimo perėjimo valstybei liudijimą (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) išdavė Perdavimo–priėmimo aktą (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini).

20. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovių prašomi panaikinti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aktai buvo išduoti CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu – mirusiosioms įpėdiniams nepriėmus palikimo įstatymo nustatytu terminu (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Ginčyti palikimo priėmimą ar išduoto paveldėjimo liudijimo teisėtumą gali asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 straipsnis). Ieškovės yra palikėjos įstatyminės įpėdinės (dukterys), turinčios teisę ginčyti atsakovei išduotus paveldėjimo teisės liudijimą ir turto perdavimo–priėmimo aktą. Nustatyta, kad turtas valstybei testamentu nebuvo paliktas, taip pat nustatyta, kad įstatyminėms įpėdinėms nebuvo atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai). Kaip jau byloje nustatyta, ieškovės po motinos mirties siekė paveldėti likusį palikimą, tačiau dėl įstatymo normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, netinkamo supratimo neįgyvendino teisės į palikimą notarine tvarka.

21. Kaip minėta, vienas iš palikimo priėmimo būdų – kai nustatoma, kad įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Teismo vertinimu, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad ieškovės (duomenys neskelbtini) Palikimo perėjimo valstybei liudijimo ir (duomenys neskelbtini) Perdavimo–priėmimo akto išdavimo metu jau buvo priėmusios motinos palikimą faktiniu valdymu, todėl valstybė negalėjo perimti nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto. Pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nebuvimas reiškia jo neteisėtumą. Atsižvelgiant į tai, kad įpėdiniui (valstybei) priimto palikimo atsisakyti savo iniciatyva neleidžiama, išduotų liudijimo ir akto notaras panaikinti negali, todėl ieškinio reikalavimai yra tenkintini (CK 1.5 straipsnis, 5.8 straipsnis, 5.9 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis):

- pripažintinas negaliojančiu (duomenys neskelbtini) valstybės įmonei „Turto bankas“ (duomenys neskelbtini) notaro biuro išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini);

- pripažintinas negaliojančiu (duomenys neskelbtini) valstybės įmonei „Turto bankas“ (duomenys neskelbtini) notaro biuro išduotas Perdavimo–priėmimo aktas, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

23. Nagrinėjamu atveju atsakovė yra Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ ir VMI. Šios civilinės bylos procesas inicijuotas ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, t. y. ne dėl to, kad atsakovė kaip nors pažeidė ieškovių teises. Atsakovė, skirtingai nei CK 5.11 straipsnyje nurodyti įpėdiniai, neturi teisės pasirinkti ir nepriimti palikimo, CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta valstybės pareiga priimti palikimą (palikimas pereina valstybei), jeigu kiti įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą savo teise į palikimą įstatyme nustatyta tvarka nepasinaudoja. Ieškovės per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir jokiu kitu būdu neišviešino palikimo priėmimo fakto. Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaudamasis protingumo principu, sprendžia, kad ieškovių bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovės veiksmų, todėl ieškovėms iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Tuo pagrindu ieškovių prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263– 267, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos E. L., mirusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamos valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) valstybės įmonei „Turto bankas“ (duomenys neskelbtini) notaro biuro išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) valstybės įmonei „Turto bankas“ (duomenys neskelbtini) notaro biuro išduotą Perdavimo–priėmimo aktą, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovių prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.