Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (atsakovo) V. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. G. dėl žalos atlyginimo, suinteresuotas asmuo byloje dėl proceso atnaujinimo (ieškovė) AB „Lietuvos draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. G. dėl žalos atlyginimo. 2013 m. spalio 22 d. sprendimu už akių iš atsakovo ieškovės naudai priteista 692,32 Lt žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-09-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 304,74 Lt bylinėjimosi išlaidos.

Suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas atmestinas.

Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar yra pagrįstas bent vienu iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų. Prašyme turi būti ne tik nurodytas konkretus proceso atnaujinimo pagrindas, tačiau jis turi būti pagrįstas tai patvirtinančiomis aplinkybėmis, kurių duomenys turėtų būti atskleisti prie prašymo pridėtuose įrodymuose. Tas faktas, kad įstatymų leidėjas nustato išsamų proceso atnaujinimo pagrindų sąrašą ir terminus, leidžia teigti, kad šį institutą įstatymų leidėjas vertina kaip ekstraordinarų būdą peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus.

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teisimų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Pagirių šiltnamiai“ v. UAB „Nada Focus“, bylos Nr. 3K-3-46/2011; 2014 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo Č. G. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-468/2014).

Šioje byloje prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, t. y. kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-130/2005; 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Tomis“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo, bylos Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011).

Dėl procesinės teisės normos taikymo klaidos.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2013 m. spalio 22 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. G. dėl žalos atlyginimo. Procesiniai dokumentai (ieškinio, pranešimo dėl atsiliepimo pateikimo kopijos) du kartus buvo išsiųsti ieškovės nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. VSDFV duomenimis nustatyta, kad atsakovas nedirba, Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovas gyvenamosios vietos nebuvo deklaravęs. Kadangi atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, 2013 m. spalio 1 d. nutartimi atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu.

Pareiškėjas prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje nurodė, jog nebuvo imtasi papildomų priemonių pareiškėjo (atsakovo) gyvenamajai vietai nustatyti, nors draudikas tokius duomenis turėjo bei galėjo teismui pateikti. Todėl teismas teismo sprendime už akių padarė aiškią šios teisės normos taikymo klaidą, kuri turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą. CPK 130 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną (CPK 130 straipsnio 3 dalis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pats pareiškėjas draudikui buvo nurodęs savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini) (2011-12-27 Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis), t.y. adresą, kuriuo atsakovui ir buvo siųsti procesiniai dokumentai. Pareiškėjas neginčija to, kad šis jos gyvenamosios vietos adresas buvo teisingas, tačiau jo vertinimu, apie ieškovo reikalavimą jam turėjo būti pranešta telefonu. Įstatymas nenumato teismui pareigos apie procesinių dokumentų įteikimą atsakovą informuoti telefonu. Neįteikus procesinių dokumentų ieškovės nurodytu gyvenamosios vietos adresu ir nesant jokių duomenų apie kitą jo gyvenamąją bei darbo vietą, procesiniai dokumentai įteikti atsakovui viešo paskelbimo būdu. Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu laikytinas tinkamu šalies informavimu (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, vadovaujantis teisės normomis, todėl pareiškėjo argumentai dėl jo netinkamo informavimo sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu atmestini.

Dėl materialinės teisės normos taikymo klaidos.

2013 m. spalio 22 d. sprendime už akių, kuriuo iš atsakovo ieškovės naudai priteistas 200,51 Eur/692,32 Lt žalos atlyginimas, konstatuota, kad: „2012-07-28 Prancūzijoje atsakovas, vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė avariją, kurios metu buvo apgadintas S. L. priklausantis turtas. Transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas – atsakovas. Avarijos metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 3461,64 draudimo išmoką. Atsakovas nevykdė Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo draudimo įstatymo 12 str. numatytų reikalavimų per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, pateikti draudikui turimus eismo įvykio bei žalos įrodymus, padėti draudikui išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko ar Biuro nurodymų, todėl, vadovaujantis įstatymo 22 str., draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijoje asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją.“

Kartu su prašymu atnaujinti procesą pareiškėjas teismui pateikė eismo įvykio deklaracijos vertimą iš prancūzų kalbos, teigdamas, kad jis nėra kaltas dėl eismo įvykio, o ieškovės kartu su ieškiniu pateiktas vertimas nėra teisingas/tikslus. Be to, pareiškėjo teigimu, jis apie eismo įvykį žodžiu informavo draudėją, draudėjas iš jo daugiau nieko neprašė. Ieškovė jokių atsikirtimų dėl atsakovo nurodytų aplinkybių per teismo nustatytą terminą nepateikė, tačiau teismo vertinimu nėra jokio pagrindo spręsti, kad 2013 m. spalio 22 d. sprendime už akių padaryta aiški TPSVPDĮ 12 str. 3 d. ir 22 str. 3 d. taikymo klaida. Iš pateiktos Eismo įvykio deklaracijos matyti, kad prie „B“ transporto priemonės ((duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri priklausė atsakovui, yra pažymėtas 17 langelis, reiškiantis, kad šio automobilio vairuotojas „nesuteikė pirmenybės teisės ar nepaisė raudono šviesoforo signalo“, t.y. yra kaltas dėl sukelto eismo įvykio. Atsakovas jokių kitų įrodymų, ar prašymo juos išreikalauti, dėl to, kad jis, kaip numato TPSVPDĮ 12 str. 3 d., informavo draudiką apie eismo įvykį bei padarytą žalą nepateikė. Atsakovas pripažįsta, kad raštu draudiko neinformavo, o draudikas tokių atsakovo nurodytų aplinkybių nepatvirtino, priešingai, pateikdamas teismui ieškinį, nurodė, kad iš atsakovo negavo jokios informacijos apie draudiminį įvykį.

Nors teismas sutinka, kad ieškovės teismui pateiktas Eismo įvykio deklaracijos vertimas iš prancūzų į lietuvių kalbą nėra tikslus, tačiau vien dėl to nėra jokio pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu.

Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimas už akių įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 22 d., o prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu teismui pateiktas tik 2018 m. gegužės 30 d. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad apie tai, jog 2013 m. spalio 22 d. sprendimas už akių priimtas neteisingo eismo įvykio deklaracijos vertimo pagrindu sužinojo 2018-05-09, gavęs iš vertimų biuro teisingai į lietuvių kalbą išverstą eismo įvykio deklaraciją, todėl CPK 368 str. 1 d. numatytas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nėra praleistas.

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą priverstinis skolos išieškojimas jau vykdomas nuo 2013 metų gruodžio mėnesio (vykdomosios bylos Nr. 0036/13/03827), t.y. pareiškėjui (atsakovui) jau iki nurodyto vertimo gavimo (daugiau kaip prieš tris mėnesius iki kreipimosi į teismą, prašant atnaujinti procesą) turėjo būti žinoma apie priimtą teismo procesinį sprendimą bei galimai (atsakovo vertinimu) padarytą teisės normos taikymo klaidą.

Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad yra praleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas prašymui atnaujinti procesą paduoti, o nagrinėjamu atveju nėra susidariusi tokia situacija, kad būtų pagrindas atnaujinti šį įstatyme nustatytą terminą, juolab, kaip matyti iš aukščiau įvertintų pareiškėjo argumentų, netgi nėra pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 368 straipsniu, 370 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo prašymą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-17762-944/2013 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. G. dėl žalos atlyginimo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.