- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-28
- Bylos Nr.
- 2A-999-123/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08798-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas, Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė
- Atsakovas
- UAB „Betono statiniai“
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-999-123/2013
2013 m. birželio 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Betono statiniai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei UAB „Betono statiniai“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 45 349,55 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką, kurią sudaro: 1) 17 188,33 Lt nuoma už laikotarpį 2006-01-13–2007-03-13; 2) 897,60 Lt už valstybinės žemės sklypo dalies, lygios 1,6 ha, naudojimą už laikotarpį 2006-01-01–2006-01-05; 3) 4 303,99 Lt už valstybinės žemės sklypo dalies, lygios 0,548 ha, naudojimą už laikotarpį 2006-01-05–2007-03-13; 4) 7 693 Lt už valstybinės žemės sklypo dalies, lygios 0,653 ha, naudojimą už laikotarpį 2007-03-13–2008-12-31; 5) 15 266,67 Lt už valstybinės žemės sklypo dalies, lygios 0,733 ha, naudojimą už laikotarpį 2008-12-31–2011-12-31; taip pat 3 172,92 Lt delspinigius už laikotarpį nuo 2006-06-16 iki 2012-07-17 ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Atsakovei UAB „Betono statiniai“ 2005-06-17 įsigijus nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise priklausiusį UAB „NAIGEDA“, kuri buvo sudariusi 1998-06-30 valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies 6,1076 ha nuomos sutartį Nr. N21/98-0101, sandorio pagrindu kartu su statiniais buvo perleista ir valstybinės žemės sklypo dalies 6,1076 ha nuomos teisė. Sudarant 1998-06-30 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N21/98-0101, UAB „NAIGEDA“ nuosavybės teise priklausė statiniai NTRi 2.7; 2.8; 2.9; 2.10; 2.14; 2.15 p. (pagal NTRi 4.45 p.); 2.17 p. (pagal NTRi 4.40 ir 4.47 p.); 2.18 p. (pagal NTRi 4.44 p.); 2.19; 2.20 p. (pagal NTRi 4.46 p.). Į 6,1076 ha plotą pateko ne visi statiniai, t. y. buvo išnuomota žemė buvusi po pastatais, tačiau statinio eksploatacijai ir privažiavimui prie pastatų buvo naudojamasi neišnuomota valstybinės žemės sklypo dalimi, kurią sudaro neįskaičiuota žemė, esanti aplink pastatus (7Hlp; 8Hlp; 9P1; 13Plp; 14Plb – atitinkamai – NTRi 2.8; 2.9; 2.10; 2.14; 2.15 p.), ir šis plotas lygus l,6 ha. UAB „NAIGEDA“ apie priskirtą naudoti plotą žinojo ir mokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį už 1,6 ha ploto sklypo dalį. Atsakovė 2006-01-05 sudarė pirkimo–pardavimo sutartis su UAB „FELIŪGA“ (pardavė NTRi 2.8; 2.9; 2.10 p. ir buvusio 2.7 p. dalį NTRi Nr. 44/438764; pagal 4.6 ir 4.24; 4.25 p.) ir UAB „ SODYBA“ (pardavė buvusio 2.7 p. dalį NTRi Nr. 44/438762). 1998-06-30 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N21/98-0101 išnuomotas plotas neapėmė žemės, esančios aplink pastatus NTRi 2.7; 2.8; 2.9; 2.10; 2.14; 2.15 p. Kadangi atsakovė pardavė NTRi 2.7, 2.8, 2.9 ir 2.10 p., naudojamos neišnuomotos valstybinės žemės sklypo dalies plotas, buvęs aplink pastatus NTRi 2.14; 2.15 p., po kuriais žemė buvo išnuomota, sumažėjo iki 0,548 ha. 2006-01-13 sandorio su UAB „FELIŪGA“ pagrindu pakeistas 1998-06-30 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N21/98-0101 išnuomotos sklypo dalies plotas – 5,8211 ha (NTRi 7.42 p.), nes 0,2865 ha dalies nuomos teisė perėjo UAB „FELIŪGA“ (NTRi 7.25 p.). Pagal NTRi 7.42 p. žemės sklypo nuomos santykiai nutrūko Klaipėdos apskrities viršininko 2007-03-13 įsakymo Nr. 4-1292-(1.3) pagrindu, tačiau 1998-06-30 VŽN Sutarties Nr. N21/98-0101 nutraukimas nepaneigė valstybinės žemės sklypo naudojimo fakto. Dėl šios priežasties, nebuvo atimamas po pastatais esantis žemės plotas, kuris iki 2007-03-13, kaip išnuomotas, būdavo atimamas iš atsakovei priskirtinos naudojamos valstybinės žemės sklypo dalies, ir naudojamas valstybinės žemės sklypo plotas padidėjo iki 0,653 ha. 2009 metais buvo perskaičiuotos valstybinio žemės sklypo naudotojams tenkančios sklypo dalys. Dėl šių priežasčių pakito valstybinio žemės sklypo neišnuomotos dalies plotas, atsakovei priskirtas plotas – 0,733 ha. Atsakovė, kaip valstybinio žemės sklypo dalies, kuri kito, naudotoja, privalėjo deklaruoti Savivaldybės administracijai žemės nuomos mokesčio dydį ir mokėti žemės nuomos mokestį už Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies naudojimą ir dalies nuomą laikotarpiu 2005-06-17–2007-03-13 (2005-06-17–2006-01-13 plotas – 6,1076 ha; 2006-01-13–2007-03-13 plotas – 5,8211 ha). Atsakovė nevykdė pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už valstybinio žemės sklypo naudojimą bei iki galo nepadengė valstybinės žemės nuomos mokesčio, apskaičiuoto 1998-06-30 VŽN sutarties Nr. N21/98-0101 pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-02-18 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB „Betono statiniai“ 45 349,55 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2012-07-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, priteisė iš atsakovės UAB „Betono statiniai“ 1 360 Lt žyminio mokesčio valstybei. Kitą ieškinio dalį atmetė. Valstybinės žemės nuomos mokestis gali būti mokamas ne tik už išnuomotą, bet ir už kitais teisiniais pagrindais suteiktą žemę, todėl naudotojui išlieka pareiga mokėti mokestį už faktinį naudojimąsi valstybės nuosavybe. Atsakovė nevykdė pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už valstybinio žemės sklypo naudojimą bei iki galo nepadengė valstybinės žemės nuomos, todėl nustatęs byloje faktą, kad atsakovė naudojasi žemės sklypo dalimis tiek pagal nuomą, tiek pagal faktą, konstatavo atsakovės pareigą mokėti žemės mokestį ir priteisė iš atsakovės ieškovei 45 349,55 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio. Reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmetė, nes reikalavimas neatitinka pačios ieškovės patvirtintos tvarkos, kuri numato jų skaičiavimą konkrečiam laikui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Betono statiniai“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-18 sprendimą panaikinti. Nurodo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė faktiškai naudojosi ta žemės sklypo dalimi, už kurią buvo skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, taip pat nepateikė nuomos sutarties su atsakove ar kito konkretaus pagrindo, kuriuo, ieškovės manymu, UAB „Betono statiniai“ naudojasi žemės sklypu. UAB „Betono statiniai“ priklausantys pastatai užima tik 0,1049 ha, o Klaipėdos miesto savivaldybė žemės nuomos mokestį atskirais laikotarpiais skaičiavo skirtingai, už kintančią žemės sklypo dalį. Paaiškino, kad niekada nesinaudojo didesniu žemės sklypo plotu nei užima pastatai. Teismas nepasisakė dėl atsakovės ginčytos žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo metodikos, ieškinyje nėra nurodyta, kokiu pagrindu pateikiama nurodyta nuomos mokesčio skaičiavimo formulė, nenurodomas mokėjimo pagrindas. Svarbu, kad būtų išspręstas ir aiškiai apibrėžtas žemės sklypo dydžio klausimas. Neturėdama žemės nuomos sutarties, bendrovė negalėjo naudotis turimais pastatais ir žemės sklypu, todėl nėra pagrindo skaičiuoti nuomos mokestį. Atsakovė teismine tvarka siekė nuomos sutarties sudarymo, tačiau teismai tokį reikalavimą atmetė, todėl mano, kad nuomos sutartis nebuvo sudaryta ir žemės naudojimo klausimas nebuvo išspręstas ne dėl atsakovės, o dėl ieškovės ir kitų valstybinių institucijų kaltės. Teismas nepasisakė dėl atsakovės argumentų dėl CK 6.551 straipsnyje įtvirtintos teisės išsinuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-18 sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad teismų sprendimuose dėl valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutarties nutraukimo priežasčių nurodoma, kad apeliantei netekus nuosavybės teisės į atitinkamus pastatus ir sumažėjus pastatų kiekiui tiek, kad išnuomoto dydžio sklypas tapo nebereikalingas ūkinei veiklai plėtoti, nebeliko faktinio jo naudojimo su perleistais pastatais susijusioms reikmėms, todėl buvo pagrindas pripažinti, jog apeliantė išnuomotą sklypo dalį naudoja ne pagal tikslinę naudojimo paskirtį ir nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį. Apeliantė yra valstybinės žemės sklypo dalies naudotoja ir turi pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už žemės sklypo naudojimą. Savivaldybės administracija nurodė valstybinės žemės sklypo dalies, tenkančios apeliantei atitinkamu laikotarpiu, plotus, pateikė jų paskaičiavimus, paaiškino priežastis, dėl kurių šis plotas kito. Juridiniai asmenys, naudojantys valstybinės žemės sklypus, pagal kadastro duomenis patys apskaičiuoja ir deklaruoja žemės nuomos mokesčio dydį, tačiau apeliantė šios nuostatos nevykdė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovės buvo priteista 45 349,55 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio ir procesinės palūkanos ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, teisėtumo ir pagrįstumo, kai dalį susidariusios skolos prašoma priteisti po nuomos sutarties nutraukimo, t. y. už faktinį naudojimąsi valstybės nuosavybe.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su UAB „NAIGEDA“ 1998-06-30 sudarė valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį, kurios pagrindu nuomotojas išnuomoja 6,1076 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 13). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis atsakovė UAB „Betono statiniai“ 2005-06-17 įsigijo nekilnojamąjį turtą, kartu su statiniais buvo perleista ir valstybinės žemės sklypo dalies 6,1076 ha nuomos teisė (t. 1, b. l. 13–38).
Sudarant 1998-06-30 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N21/98-0101, UAB „NAIGEDA" nuosavybės teise priklausė statiniai: NTRi 2.7; 2.8; 2.9; 2.10; 2.14; 2.15 p. (pagal NTRi 4.45 p.); 2.17 p. (pagal NTRi 4.40 ir 4.47 p.); 2.18 p. (pagal NTRi 4.44 p.) 2.19; 2.20 p. (pagal NTRi 4.46 p.). Į 6,1076 ha plotą nepateko neišnuomota valstybinės žemės sklypo dalis, esanti aplink pastatus (7Hlp; 8Hlp; 9P1; 13Plp; 14Plb – atitinkamai – NTRi 2.8; 2.9; 2.10; 2.14; 2.15 p.), kurios plotas lygus l,6 ha. Atsakovė 2006-01-05 sudarė pirkimo–pardavimo sutartis su UAB „FELIŪGA“ (pardavė NTRi 2.8; 2.9; 2.10 p. ir buvusio 2.7 p. dalį NTRi Nr. 44/438764; pagal 4.6 ir 4.24; 4.25 p.) ir UAB „SODYBA“ (pardavė buvusio 2.7 p. dalį NTRi Nr. 44/438762). 1998-06-30 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N21/98-0101 išnuomotas plotas neapėmė žemės, esančios aplink pastatus NTRi 2.7; 2.8; 2.9; 2.10; 2.14; 2.15 p.; kadangi atsakovė pardavė NTRi 2.7; 2.8; 2.9 ir 2.10 p., naudojamos neišnuomotos valstybinės žemės sklypo dalies plotas, buvęs aplink pastatus NTRi 2.14; 2.15 p., po kuriais žemė buvo išnuomota, sumažėjo iki 0,548 ha (t. b. l. 14–38). 2006-01-13 sandorio su UAB „FELIŪGA“ pagrindu pakeistas 1998-06-30 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N21/98-0101 išnuomotos sklypo dalies plotas – 5,8211 ha (NTRi 7.42 p.), nes 0,2865 ha dalies nuomos teisė perėjo UAB „FELIŪGA“ (NTRi 7.25 p.). Pagal NTRi 7.42 p. žemės sklypo nuomos santykiai nutrūko Klaipėdos apskrities viršininko 2007-03-13 įsakymo Nr. 4-1292-(1.3) pagrindu, tačiau atsakovei turint nuosavybės teise pastatus, išliko valstybinės žemės sklypo naudojimo faktas (pagal NTRi 4.10 p. atsakovei nuosavybės teise priklauso statiniai 2.14 ir 2.15). Atsakovei nepaneigus žemės nuomos ir žemės naudojimo dalių dydžio, nėra pagrindo netikėti skaičiavimo būdu nustatytų jų plotų (t. 1, b. l. 120–123).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 45 349,55 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką, kurią sudaro nuoma ir mokestis už naudojimąsi valstybine žeme laikotarpiu nuo 2006-01-01–2011-12-31.
Žemė – nacionalinis Lietuvos turtas, todėl žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą, išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, bei apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Žemės įstatymo 1 str. 2 d..). Valstybinės žemės savininkė yra Lietuvos valstybė, valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str., Civilinio kodekso XXIX skyrius, Žemės įstatymas). Žemės įstatymo 2 str. 11 p. pateikia žemės naudotojo sąvoką: žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė UAB „Betono statiniai“ nevykdė pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už valstybinio žemės sklypo naudojimą bei iki galo nesumokėjo valstybinės žemės nuomos mokesčio.
Apeliantės nurodytuose Klaipėdos miesto apylinkės teismo (civ. b. Nr. 2-338-328/2008), Klaipėdos apygardos teismo (civ. b. Nr. 2A-557-253/2008) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (civ. b. Nr. 3K-3-570/2008) procesiniuose sprendimuose buvo pasisakyta dėl valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutarties nutraukimo priežasčių ir teisėtumo, todėl šiose bylose nustatyti faktai laikytini prejudiciniais (CPK 182 str. 2 p.). Apeliantei netekus nuosavybės teisės į atitinkamus pastatus (2006-01-05 parduoti UAB „FELIŪGA“ (NTRi Nr. 21/1921 2.8, 2.9, 2.10, 4.6 p.; NTRi Nr. 44/438764) ir UAB „SODYBA“ (NTRi Nr. 44/438762)) ir sumažėjus pastatų kiekiui tiek, kad išnuomoto dydžio sklypas tapo nebereikalingas ūkinei veiklai plėtoti, nebeliko faktinio jo naudojimo su perleistais pastatais susijusioms reikmėms, dėl to buvo pagrindas pripažinti, jog apeliantė išnuomotą žemės sklypo dalį naudoja ne pagal tikslinę naudojimo paskirtį ir nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (CK 6.564 str. 1 d. 1 p.). Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu įrodinėja, kad valstybinės institucijos nepagrįstai atsisakė sudaryti su ja žemės nuomos sutartį, tokiu būdu pažeidžiant jos teises, tačiau nurodytos aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, šie klausimai buvo nagrinėjami nurodytose civilinėse bylose pagal ieškovės UAB ,,Betono statiniai“ ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB ,,Betono mozaika“ ieškinį dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį atsakovei Klaipėdos apskrities viršininko administracijai.
Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė faktiškai naudoja valstybinį žemės sklypą, todėl laikytina valstybinio žemės sklypo naudotoja (Žemės įstatymo 2 str. 11 p.). Žemės naudojimo teisė, kaip savarankiška teisė, reiškia, kad privačios ar valstybinės žemės naudotojas, kuriam suteikta teisė naudotis žeme, gali naudoti ją ūkinei ar kitokiai veiklai, gauti iš jos pajamas įstatyme, sutartyje ar kitame akte, kuriuo nustatyta naudojimo teisė, nustatyta tvarka. Žemės reformos įstatymo 22 str. 2 d. nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemė administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis reformos metu, Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovei žemė panaudai nebuvo suteikta, todėl nebelieka Žemės reformos įstatymo 22 str. 2 d. nustatytos išimties, kai žemės nuomos mokestis nemokamas. Asmuo, turintis teisę išsinuomoti valstybinę žemę be aukciono, kaip tai numato CK 6.551 straipsnio 1 dalis, tačiau šios teisės net nesiekiantis įgyvendinti, yra laikomas žemės naudotoju ir privalo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už valstybinės žemės naudojimą. Nagrinėjamu atveju šios nuostatos taikytinos analogiškai, taip pat atmestini apeliantės argumentai, kad ieškovė nepateikė nuomos sutarties su atsakove ar kito konkretaus pagrindo, kuriuo, ieškovės manymu, UAB „Betono statiniai“ naudojasi žemės sklypu.
Atsakovė nesutinka su ieškovės pateikta mokesčio apskaičiavimo metodika, tačiau nenurodo, kokiu būdu mokestis už naudojimąsi žeme turėtų būti apskaičiuotas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nurodė valstybinės žemės sklypo dalies, tenkančios apeliantei atitinkamu laikotarpiu, plotus, pateikė jų paskaičiavimus, paaiškino priežastis, dėl kurių šis plotas kito, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė išsamius paaiškinimus, pagrįstus skaičiavimais dėl naudojamos valstybinės žemės sklypo dalies nustatymo, atitinkamos dalies naudojimo teisinio pagrindo. Svarbia nagrinėjamu atveju laikytina aplinkybė, kad UAB „NAIGEDA“, perleidusi pastatus apeliantei, apie priskirtą naudoti (greta jau nuomojamo) plotą žinojo ir mokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį už valstybinės žemės naudojimą.
Naudojama valstybinės žemės sklypo dalis yra nustatoma taikant Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, patvirtintas Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260. Nagrinėdamas bylas dėl valstybinės žemės Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog nutarimas Nr. 260 nereglamentuoja teisinės situacijos, kai valstybinės žemės sklypo naudotojai yra ne konkretaus pastato (pastatų) bendraturčiai, o žemės sklype esančių atskirų pastatų savininkai, taip pat pažymėjo, jog teisės akto, kuris reglamentuotų būtent tokią situaciją, nėra, todėl tokiais atvejais yra pagrindas taikyti nutarimą Nr. 260 teisės akto analogijos pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, jog tokiose situacijose yra pagrindas žemės sklypo dalių dydžius nustatyti vadovaujantis proporciniu principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2006).
Savivaldybės administracija kasmet siunčia Žemės nuomos mokesčio deklaracijas, kuriose yra nurodomas nuomojamos ar naudojamos sklypo dalies dydis, jos vertė, taikomas mokesčio tarifas ir apskaičiuotas mokestis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-10 nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 6 p. juridiniai asmenys, naudojantys valstybinės žemės sklypus, pagal kadastro duomenis patys apskaičiuoja ir deklaruoja žemės nuomos mokesčio dydį, tačiau apeliantė šios pareigos nevykdė.
Apeliaciniame skunde teigiama, jog apeliantė naudojasi tik 0,1049 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalimi, t. y. plotu, kurį užima apeliantei nuosavybės teise priklausantys pastatai. Ši naudojamo ploto apskaičiavimo metodika yra nepagrįsta, nes pastatai yra registruotame valstybinės žemės sklype (visas plotas 18,1076 ha), kuriame yra nutiesti privažiavimo keliai, automobilių stovėjimo aikštelės ir kt., t. y. objektai būtini statinių eksloatacijai, privažiavimui prie jų ir kt. Naudojantis šiais objektais, naudojamasi ir valstybinės žemės sklypu. Pažymėtina, kad apeliantė nepateikia įrodymų, jog ieškovės taikoma mokesčio apskaičiavimo metodika prieštarauja teisės aktams.
Valstybinės žemės naudotojas negali įgyti daugiau privilegijų negu asmuo, su kuriuo sudaroma valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, nes tai pažeistų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, paneigtų Lietuvos Respublikos, kaip žemės savininkės, teisę disponuoti žeme taip, kad ji būtų naudojama racionaliai ir tenkintų viešuosius interesus.
Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime įtvirtino teismo precedentą, kaip teisės šaltinį. Teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus. Tai reiškia, kad teismai taikydami ir aiškindami įstatymus privalo atsižvelgti ne tik į aukštesniosios instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-900-513/2012 2012-06-28 sprendimu panašioms faktinėms esant laikė atsakovę UAB „Stirasta“ valstybinio žemės sklypo naudotoja (Žemės įstatymo 2 str. 11 p.), konstatavo, kad rašytinės žemės nuomos sutarties nesudarymas nepaneigia atsakovės pareigos mokėti nuomos mokestį už jai priskirto valstybinės žemės sklypo dalį, todėl iš atsakovės priteisė 29 941,04 Lt nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2003–2010 m. laikotarpį ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-18 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.