Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Ieškovo atstovė advokatė E. T. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad ieškovas pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokesčio dar nėra gavęs. Individualios veiklos nevykdo, nekilnojamojo, registruotino kilnojamojo turto neturi. Ieškovas kovo mėnesį turėjo traumą, dėl lėtinių ligų ar susirgimų, kiek advokatei yra žinoma, neturi. Ieškovas išlaiko keturis nepilnamečius vaikus. Ieškovas dirbo visą laiką, tačiau keitė darbovietes, turėjo santaupas su sutuoktine, gyvena ūkiškai, todėl turėjo pakankamai lėšų užtikrinti minimalius vaikų poreikius. Kreditorių ieškovas turi, jie atsirado gyvenant kartu su atsakove. Iš jo darbo užmokesčio yra išskaitomos sumos skoloms dengti. Akcijų, vertybinių popierių ieškovas neturi. Advokatė atkreipė dėmesį, kad ieškovas tinkamai ir laiku vykdė teismo įpareigojimus pateikti duomenis apie gaunamas pajamas. Tuo tarpu atsakovė tokius duomenis pateikti vengė. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti pilnumoje. Advokatė prašė teismo atsižvelgti į tai, kad atsakovė teikė teismui perteklinį dokumentų, nesusijusių su byla, kiekį bei atliko jų vertimą, todėl paskirstant bylinėjimosi išlaidas už vertimo paslaugas jos neturėtų būti priteisiamos. Atsakovė nuslėpė informaciją apie turimus vertybinius popierius, t.y. juridinį asmenį (duomenys neskelbtini), ir tai, kad ši įmonė nevykdo veiklos. Įmonė vykdo veiklą ir turi turto. Telšių rajono apylinkės teismo byloje buvo sprendžiamas klausimas tik dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Negalima suponuoti išvados, kad nustačius vaikų gyvenamąją vietą, ieškovas būtų sudaręs kažkokį susitarimą su atsakove dėl išlaikymo ar jo atsisakęs. Ieškovo asmeninės savybės neturėtų būti vertinamos sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo.

Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, jog 2015 metais, gyvendami (duomenys neskelbtini), ieškovas su atsakove labai pykosi, ieškovas buvo ją sumušęs. Po šių įvykių atsakovė pasiėmė vaikus ir persikraustė gyventi pas tėvus į (duomenys neskelbtini). Ieškovas, pasakodamas apie gyvenimą viešbutyje ir socialinių darbuotojų pagalba, iš tiesų slėpėsi su vaikais (duomenys neskelbtini) nuo atsakovės. Policija juos surado ir vaikai buvo grąžinti atsakovei. Ieškovas pasiėmė vaikų pasus ir kortelę su šeimos pinigais bei savaitgalį išvyko į Lietuvą. Ieškovas visą laiką pinigus išleisdavo savo reikmėms. Vaikų pinigų kortelę atsakovė gavo 2011 – 2012 metais (duomenys neskelbtini). Už tris vaikus gaudavo apie 850 Eur išmoką. Kol gyveno ieškovas su atsakove (duomenys neskelbtini), nepilnamečiai vaikai gyveno su atsakove, o savaitgaliais būdavo su ieškovu. Kortelėje buvo 85000 kronų už parduotą namą ir visus pinigus pasiėmė ieškovas. 5000 kronų ieškovas davė atsakovei. 2015 m. rugpjūčio mėn. pasirašė raštelį, kad leidžia ieškovui pasiimti vaikus kol atsakovė prasigyvens. Atsakovė nesusigražino vaikų gyventi su savimi, nes Lietuvoje jie jau buvo įpratę gyventi, taip pat buvo išreiškę norą likti su ieškovu. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog nustatant vaikų gyvenamąją vietą dėl išlaikymo dydžio su ieškovu nesitarė. Tuo metu ji neturėjo lėšų, be to manė, kad ieškovo pasisavintos bendros lėšos už parduotą namą bus įskaitomos į vaikų išlaikymą bent porą metų į priekį. 2017 metais atsakovė su ieškovu tarėsi dėl vaikų išlaikymo, mokant po 300 Eur kas antrą mėnesį. 2019 metais ieškovas pradėjo reikalauti mokėti vaikams išlaikymą kas mėnesį. Atsakovė turi dar vieną bendrą nepilnametį vaiką iš dabartinės santuokos su G. G.. Atsakovė yra vaiko priežiūros atostogose. Paskutinį mėnesį gavo 90 Eur už nepilnametį vaiką. Ketina pradėti dirbti ir galės teikti išlaikymą K., L. ir A. K.. Prieš susilaukiant paskutiniojo vaiko M., dirbo ir gaudavo 800 Eur per mėnesį. Šiuo metu gauna 100 Eur už vaiką. Sutuoktinis taip pat yra tėvystės atostogose žiemos laikotarpiu. Jis turi įmonę, darbuojasi nelegaliai. Registruotino turto neturi. Atsakovė mano, kad išlaikymo įsiskolinimo ji nėra skolinga, pripažįsta pareigą mokėti išlaikymą K., L. ir A. K., bet atsižvelgiant į tai, kiek ji gali mokėti. Daugiausia galėtų mokėti 450 Eur per mėnesį visiems vaikams. Atsakovė su šeima gyvena nuomojamame bute. Moka 400 Eur per mėnesį už nuomą, už komunalinius mokesčius moka 3 000-4 000 Eur per metus. Atsakovė nurodė, kad jos tėvai jiems nepadeda. Ieškovas yra teistas už sukčiavimą, atlikęs dviejų metų laisvės atėmimo bausmę. (duomenys neskelbtini) ieškovas bandė nusižudyti, gulėjo psichiatrijos ligoninėje. Ieškovas yra skolingas kitiems asmenims. Prieš išsiveždamas vaikus pasiskolino 10 000 Eur iš T. S.. (duomenys neskelbtini) iš indo M. A. pasiskolino 40 000 Eur užstatęs namą. Vertimuose padaryta klaida, nurodant pervedamą sumą ne kronomis, o eurais. Atsakovė gauna tik motinystės išmoką ir pateikė apie tai dokumentus, banko sąskaitų išrašus. Atsakovė gauna 190 Eur. Kiek gauna sutuoktinis nežino. Atsakovė planuoja eiti dirbti nuo kito mėnesio, tačiau dar nežino kur. Atsakovė yra įgijusi aštuonių klasių išsilavinimą. (duomenys neskelbtini) teikia deklaracijas apie gaunamas pajamas, tačiau pateikti teismui negali. Nuo 2007 metų atsakovė gyvena užsienyje. Per gyvenimo laikotarpį užsienyje yra dirbusi iš viso du metus. Su ieškovu gyveno aštuonis – devynis metus, iš kurių šešis metus buvo motinystės atostogose. Dirbo neoficialiai. Pagrindines pajamas šeimoje uždirbdavo ieškovas. Atsakovės teigimu, parduotas namas, kurio pinigus ieškovas pasisavino, buvo įgytas iš abiejų šalių lėšų. Atsakovė davė 36 000 kronų, gautus iš valstybės, ir vaikų pinigus. 36 000 kronų (3 600 eurų) buvo gauti kaip vienkartinė išmoka gimus šalių dukrai A. Atsakovė savo dukrai M. teikė 190 Eur išlaikymo sumą, viską, ką gauna. Atsakovė pirko Xbox kompiuterį K. K., perveda po 100 Eur gimtadienio proga, taip pat pirko planšetes, telefoną. Lietuvoje lankosi vieną – du kartus per metus. Grįžusi aplanko vaikus. Paskutinį kartą savo vaikus matė 2019 metų rugpjūčio mėnesį. Ieškovas leidžia bendrauti su vaikais, tačiau jis klausosi, neleidžia normaliai pasikalbėti tarpusavyje. Atsakovės nuomone, vienam vaikui pakanka 300 Eur per mėnesį, po 100 Eur iš tėvų ir 100 Eur iš valstybės. Su dabartiniu sutuoktiniu gyvena nuo 2016 metų. Po 2015 metų spalio mėnesio jokių išmokų už šalių nepilnamečius vaikus negavo. Pareiškimas policijoje dėl vaikų pagrobimo buvo priimtas, o 2017 m. kovo 6 d. data pareiškime nurodoma, siekiant rinkti įrodymus. Po pusės metų policijos pareigūnai paskambimo atsakovei pasiklausti kokia baigtis, vaikai buvo jau paimti ieškovo. Namas (duomenys neskelbtini) buvo parduotas už 8 500 Eur. Atsakovė yra registruota kaip juridinio asmens akcininkė. Įmonė neveikia, tik užregistruota atsakovės gyvenamosios vietos adresu. Nuomojamame bute gyvena trys asmenys, atsakovės šeima. Atsakovės sutuoktinis važinėja įmonės vardu registruotu automobiliu. Ieškovas pavogė šeimos kortelę, kuri yra atsakovės vardu. Į jokias institucijas dėl vagystės atsakovė nesikreipė, manė, kad pinigai bus skirti vaikų išlaikymui. Atsakovė reiškė pretenzijas dėl pavogtos kortelės ieškovui. Atsakovė nepamena, kad 2016 m. sausio mėn. būtų grįžusi į Lietuvą. Išlaikymui skirtus pinigus vedė nereguliariai, maždaug kas du mėnesius. Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad atsakovė gauna 100 Eur už vaiką. Teismui pateiktas susirašinėjimas tarp atsakovės ir ieškovo buvo 2018 m. liepos mėnesį. Ieškovas pats rašė, kiek atsakovė yra jam skolinga ir neprašė mokėti 22 000 Eur sumos. Nurodydavo, kad atsakovė skolinga 200 Eur. Atsakovė tik gavusi ieškovo procesinius dokumentus sužinojo, kad ieškovui yra skolinga 22 717,50 Eur sumą. Iki to laiko ieškovas šios sumos iš atsakovės neprašė. Atsakovė nurodė, jog ieškovas neleidžia jai bendrauti su judviejų nepilnamečiais vaikais nuotoliniu būdu tiek laiko, kiek atsakovė nori, tačiau niekur dėl to nesikreipė. Kai grįžta iš užsienio su vaikais susitikti leidžia.

Atsakovės atstovas advokatas M. B. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad atsakovės pajamos advokatui nėra žinomos. Aplinkybės dėl šalių pajamų yra kintančios. Atsakovė nekilnojamojo, registruoto kilnojamojo turto neturi. Duomenų apie atsakovės sveikatos būklę advokatas neturi. Atsakovė išlaiko vieną bendrą nepilnametį vaiką su G. G.. Atsakovė buvo vaiko auginimo atostogose. Pagal pateiktus ieškovo atstovės duomenis, atsakovė galimai pradėjo dirbti, tačiau atsakovė advokatui duomenų apie tai nepateikė. Atsakovei priklausanti įmonė yra bankrutuojanti, kita įmonė – dirbanti, tačiau dėl karantino negali vykdyti veiklos. Atsakovė nesutinka su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu ir išlaikymo įsiskolinimu. Ieškovas prašo priteisti po 555 Eur kiekvienam vaikui, tačiau vaikų poreikių lentelėse nurodo visai kitą sumą, kuri reikalinga vaikų poreikių patenkinimui. Ieškovas siekia, kad vaikų išlaikymas būtų teikiamas atsakovės ir valstybės sąskaita. Ieškovas, prašydamas priteisti išlaikymo įsiskolinimą, nepateikė vaikų poreikių paskaičiavimų už praėjusį laikotarpį. Akivaizdu, kad vaikų poreikiai dėl jų amžiaus tuo laikotarpiu ir ekonominės situacijos buvo mažesni, todėl ir išlaikymo įsiskolinimas, jeigu teismas nuspręstų jį priteisti, turėtų būti priteisiamas mažesnis. Visgi, atsakovė nesutinka, jog būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Šalims pasirašant taikos sutartį 2016 m. lapkričio 28 d., išlaikymo įsiskolinimo nebuvo. Jeigu jis būtų buvęs, teismas tokios sutarties nebūtų tvirtinęs. Šalys buvo sutariusios, jog ieškovas išlaikymo vaikams atskirai nereikalaus, kadangi jis pasisavino pinigus, mokamus už vaikus, ir už parduotą namą. Šalys dėl 300 Eur sumos mokėjimo buvo susitarusios vėliau negu prašomą priteisti už trejus metus, ieškovas pripažino, kad siųstos žinutės buvo jo. Vaikai pas atsakovę gyveno du mėnesius ir ieškovas jų išlaikymui piniginių lėšų taip pat neteikė. Bylinėjimosi išlaidos už vertimo paslaugas galimai galėtų būti mažintinos, kadangi buvo verčiami visi, su byla ir nesusiję dokumentai (mokėjimo nurodymai). Atsakovė stengėsi susitarti taikiai, tačiau iš ieškovo jokio geranoriškumo nebuvo. Advokatas atkreipė dėmesį, kad įmonės turtas yra atribotas nuo asmens turto, todėl turėtų būti vertinama asmens turtinė padėtis, ne įmonės. Atsakovė neturi nei socialinių, nei darbinių įgūdžių. Ji pati buvo nustebusi, kad turi akcijų, apie kurias žinojo jos dabartinis vyras.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo I. P. paaiškino, jog 2015 m. lapkričio 6 d. ieškovas grįžo į Lietuvą su visais trimis vaikais. Vaikai patys pasirinko gyventi su ieškovu, atsakovė sudėjo vaikams drabužius, išvykstant į Lietuvą. 2016 m. sausio mėn. pradžioje atsakovė su vaikais susitiko Lietuvoje. Atsakovė niekada nereiškė noro pasiimti vaikus. Net ir grįžę į Lietuvą, atsakovė su sutuoktiniu atostogauja be šalių nepilnamečių vaikų Palangoje. Ieškovo šeima apsipirkinėja turguje, kur nėra duodami čekiai. Granulių kainos nuolat keičiasi, vieną savaitę 10 maišų kainuoja 29 Eur, kitą jau – 38 Eur. Vandens šeima išnaudoja mažiausiai 20 kubų ir tiek pat nuotekų. Kieme turi labai didelį šiltnamį su automatiniu laistymu, todėl vasarą išauga elektros energijos išlaidos. Sodina visas daržoves, bulves, kurias vėliau valgo per visus metus. Dažnai važiuoja apsipirkti į Lenkiją. Maisto perka dėžėmis. I. P. vežioja vaikus į (duomenys neskelbtini) mokyklą. Atsakovė nori veda, nori neveda išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams. Trečiasis asmuo bendrauja tiesiogiai su atsakove. Atsakovė pirko vaikams dovanas, t.y. žaislai, planšetes, kombinezonus, apatinius rūbus, kepures, tapkes, tačiau ieškovas jau remontavo planšetinius kompiuterius kelis kartus. Trečiasis asmuo žino, kad po atostogų atsakovė davė dukrai ausų pradūrimui skirtų pinigų. Tokio kaip išlaikymo grynais pinigais nebuvo duota. Trečiasis asmuo nuolat siunčia atsakovei nuotraukas, video medžiagą iš vaikų švenčių. Vaikai per pastaruosius penkerius metus labai pasikeitė, jais ji rūpinasi ir myli. Šalių vaikai ją vadina mama. I. P. ir jos tėvai neišskiria savo ir ne savo vaikų. Visi šeimoje gyvenantys vaikai yra tos šeimos vaikai. Atsakovė ir jos vyras vesdavo vaikams skirtus pinigus į trečiojo asmens banko sąskaitą, nes I. P. rūpinosi vaikų aprūpinimu, buitimi, ieškovo sąskaita buvo areštuota. Nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2019 m. gruodžio 18 d. vaikų išlaikymui atsakovė yra pervedusi 4 901,81 Eur ir 200 Eur dovanoms. Vaikų lankomi būreliai nekainuoja, tačiau reikia nupirkti šokiams skirtą aprangą, specialią avalynę, aksesuarus. K. K. labai greitai auga, kas pusmetį reikia pirkti naujus drabužius būreliams. Į užsiėmimus reikia atsinešti priemonių, t.y. karoliukų, gėlyčių, šaltų klijų ir pan. Šalių nepilnamečiams vaikams pagal šeimos pajamas nepriklausė nemokamas maitinimas, tačiau dabar jie jį gauna. Vaikams buvo duodami kišenpinigiai tiek maistui nusipirkti, tiek ekskursijoms. Ekskursijoje kainuoja kelionė, duodami kišenpinigiai maistui ir pramogoms. L. ir K. K. ekskursijos sutampa. Kalėdiniam karnavalui reikėjo duoti po 5 Eur mokytojų dovanoms, 2 Eur – vaišėms. Vaikai keitėsi dovanomis po 5 Eur. A. K. klasėje taip pat reikėjo duoti pinigus mokytojų dovanoms, keistis dovanomis tarp vaikų. Šios išlaidos patiriamos šventiniu laikotarpiu. A. K. važiavo į žvakių fabriką. Šeima per mėnesį išleidžia 20 kubų ir daugiau vandens. Vienas kubas kainuoja 2,42 Eur plius 1,20 Eur už abonentinį mokestį. Elektra kainuoja per mėnesį apie 164 Eur, televizija – 17 Eur per mėnesį, internetas – 14 Eur, namo draudimas – apie 300 Eur per metus, šiukšlės – 284 Eur per metus. Į A. K. darželį vaikui yra dedamas papildomas maistas kaip vaisiai, pieno produktai ir kiti užkandžiai. Vaikas specialių poreikių maistui neturi.

Trečiasis asmuo G. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu parodė, jog yra juridinio asmens vienas iš keturių akcininkų. Nuo 2020 metų įmonė veiklos nevykdo, nes užsakovai laiku neatsiskaitė ir įmonė yra gavusi baudą. Įmonė yra likviduojama valstybinės mokesčių inspekcijos. Trečiasis asmuo nuo 2019 metų gruodžio mėn. yra išėjęs tėvystės atostogų. Pajamas iš juridinio asmens gavo iki 2019 m. lapkričio mėn. Iki to laiko gaudavo apie 1 000 Eur. Vykdė statybos, renovacijos darbus. G. G. išlaiko du nepilnamečius vaikus, išlaikymo sūnui nemoka. Pagal susitarimą sūnui perveda po 100 Eur kas mėnesį. Bendram vaikui su atsakove negali pasakyti kiek išleidžia, nes pinigų neskaičiuoja. Išleidžia apie 50-100 Eur mėnesiui dukros išlaikymui. Trečiasis asmuo šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui pervesdavo pinigines lėšas atsakovės prašymu, vesdavo 200-300 Eur. Senesniuose banko išrašuose nesimato nei vardo, nei pavardės kam buvo siųsti pinigai. Gavėjus rodo tik už praeitus metus. Trečiasis asmuo negali pateikti daugiau duomenų, kokie mokėjimai buvo pateikti I. P.. Mokėjimai be gavėjo nuorodos nebūtinai reiškia, kad buvo mokėta I. P.. Trečiasis asmuo tvirtina, kad I. P. pateiktuose banko išrašuose matosi visi G. pervesti pinigai. Turėtų būti vertintina kritiškai tuos pavedimus, kuriuose nėra nurodyti gavėjai, kai kurie dokumentai nėra susiję su byla. Praeitą mėnesį trečiasis asmuo gavo 1 200 Eur už tėvystes atostogas paskutinį mėnesį, taip pat turi santaupų. G. G. patvirtino, kad buvo atvykęs į Lietuvą kartu su atsakove ir buvo susitikę su vaikais prekybos centre „Babilonas“ Panevėžyje. Vienam vaikui, trečiojo asmens nuomone, reikėtų skirti po lygiai, mažiausiai 100 Eur. Už 2018 metus deklaravo 25 000 Eur, už 2017 metus – 30 000 Eur.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajone (toliau - Skyrius) pateikė išvadą. Išvadoje nurodyta, jog išlaikymo dydžio pakeitimas (padidinimas) atitinka nepilnamečių K. K., L. K. ir A. K. teises ir teisėtus interesus. Papildomai nurodė, jog šeima iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Skyrius neturi duomenų, kad šeimoje būtų fiksuoti vaiko teisių pažeidimai. Skyriaus specialistai lankėsi ieškovo namuose. Buvo nustatyta, jog ieškovą su nepilnamečiais vaikais sieja artimas ir šiltas ryšys. Namuose yra visi būtini namų apyvokos daiktai ir baldai, švaru, šviesu ir tvarkinga. Nepilnamečiams vaikams yra sudarytos tinkamos ir saugios sąlygos sveikai gyventi, augti, vystytis ir lavėti (I tomas, b. l. 20-21). Teismo posėdžio metu Skyriaus atstovė R. G. palaikė ieškovo ieškinį. Pažymėjo, kad ieškovas tinkamai rūpinamasi vaikais.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog mokyklinio amžiaus vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Be to, net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, kitą – didesnės.

Atsakovės ir jos advokato pasisakymai apie dalies išlaidų nepilnamečių vaikų poreikiams nepagrįstumą, nurodant, kad maksimali suma, kurią ieškovas faktiškai galėtų išleisti vieno vaiko išlaikymui yra galimai mažesnė, laikytini deklaratyviais teiginiais ir vertinti kaip atsakovės siekis išvengti pareigos teikti reikiamo dydžio išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Jie nepagrįsti nei įrodymais, nei asmenine patirtimi, kadangi šalių vaikai gana ilgai (nuo 2015 metų) negyvena su atsakove, ieškovas su vaikais gyvena Lietuvoje, o atsakovė užsienyje. Be to, šalių vaikai su atsakove bendrauja epizodiškai, susitinka retai. Tai, kad visi būtinieji vaikų poreikiai nebuvo pagrįsti rašytiniais įrodymais, nereiškia, jog tokios išlaidos nepatiriamos. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės abejonės dėl tam tikrų išlaidų pagrįstumo bet kuriuo atveju turi būti aiškintinos nepilnamečių vaikų interesų naudai. Ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka protingumo kriterijų, nėra susijusi su prabangos prekių įsigijimu, priešingai – visos išlaidos reikalingos vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms, yra racionalios ir pagrįstos. Atsakovės sutikimas mokėti po 150 Eur kiekvienam vaikui neužtikrintų net minimaliausių (būtinų) šalių nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimo. Svarbu ir tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškovu, todėl jam tenka rūpintis nuolatine kasdiene vaikų priežiūra, būtinomis išlaidomis papildomiems nenumatytiems vaikų poreikiams patenkinti. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, suteikiančių pagrindą pripažinti, kad nepilnamečių vaikų L. K., K. K. ir A. K. būtiniausiems poreikiams užtikrinti pakanka mažesnės nei ieškovo prašomos sumos.

Vertinant šalių nepilnamečių vaikų reikalingų išlaidų dydį, teismas vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir nesieja išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos), ypatingai tais atvejais, kai siekiama pigiau įsigyti tam tikras prekes, pvz. ieškovas ir trečiasis asmuo I. P. teismo posėdyje nurodė, jog perka vaikams drabužius turguje, važiuoja apsipirkti į Lenkiją, ugdymo įstaigoje dažnai rengiamos įvairios šventės, ekskursijos, kurių organizavimui taip pat reikalingos skirti piniginės lėšos, tačiau išlaidas patvirtinančių dokumentų negali pateikti.

Ieškovas prašomą priteisti išlaikymą sieja su minimalia mėnesine alga Lietuvoje. Nuo 2019 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje buvo 555 Eur (apie 396 Eur atskaičius mokesčius), nuo 2020 m. sausio 1 d. - 607 Eur neatskaičius mokesčių (apie 430 Eur atskaičius mokesčius). Tačiau ši suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Jos gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Nagrinėjamu atveju tokių poreikių nėra nustatyta, ieškovo pateiktose vaikų poreikių lentelėse nurodoma, kad per mėnesį vienam vaikui reikalinga apie 380 Eur suma būtiniausiems poreikiams patenkinti. Atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, minimalų mėnesinės algos dydį, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat į nepilnamečių vaikų L. K., K. K. ir A. K. amžių, poreikius, teismo vertinimu, ieškovo įrodytos ir pagrįstos išlaidos nepilnamečių vaikų vieno mėnesio išlaikymui yra 500 Eur. Atsakovė patvirtinančių duomenų bei įrodymų, kurie pagrįstų, jog vienam vaikui išlaikyti pakanka mažesnės sumos, neteikė. Nors ieškovo pateiktus skaičiavimus iš esmės ginčijo, tačiau juos paneigiančių duomenų bei įrodymų neteikė, apsiribodama tik bendro pobūdžio paaiškinimais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas yra darbingo amžiaus, sveikatos problemų neturi, lėtinėmis ligomis neserga, taip pat nėra duomenų apie jo darbingumo lygio sumažėjimą. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovas nuo 2020 m. gegužės 4 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (II tomas, b. l. 139-140). Duomenų apie gaunamą darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo sprendimo priėmimo metu nėra (II tomas, b. l. 146-14). Pažymėtina, jog ieškovas nuo grįžimo į Lietuvą nuolat dirbo ir gaudavo nuolatines draudžiamąsias pajamas (I tomas, b. l. 45-46, II tomas, b. l. 18). Laikino nedarbingumo laikotarpiu ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog mokėsi elektriko amato, gavo išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (I tomas, b. l. 146-147). Ieškovo šeimos pajamas sudaro iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovo gaunamas darbo užmokestis, kuris teismo sprendimo priėmimo metu nėra žinomas. Taip pat ieškovo gaunamos išmokos už vaikus. Vertinant ieškovo pajamas už ankstesnį laikotarpį, nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. vasario mėnesio ieškovui dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo pajamas per mėnesį vidutiniškai sudarydavo apie 1627 Eur įskaitant dienpinigius (I tomas, b. l. 51, 52, 53, 54, 55), dirbant MB „(duomenys neskelbtini)“ – apie 759 Eur per mėnesį (II tomas, b. l. 18, 36-37). Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog laikotarpiu kai nedirbo ir mokėsi elektriko specialybės gaudavo apie 110 Eur stipendiją. Ieškovas 2018 m. gruodžio 1 d. sudarė naują santuoką su I. P. (I tomas, b. l. 15), jų šeimoje auga penki nepilnamečiai vaikai, įskaitant trys nepilnamečius vaikus su atsakove, vieną bendrą vaiką su I. P. ir I. P. vaikas iš buvusios santuokos (I tomas, b. l. 92). Ieškovas neturi jokio registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, gyvena I. P. priklausančiame gyvenamajame name (I tomas, b. l. 98-99, 100, II tomas, b. l. 157). Ieškovo vardu (duomenys neskelbtini) yra registruota individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kuri, ieškovo atstovės teigimu, nevykdo veiklos, nėra registruota kaip veikiantis juridinis asmuo (II tomas, b. l. 162, 163). Ieškovas turi asmeninių kreditorinių įsipareigojimų, jo atžvilgiu yra vykdomos vykdomosios bylos ir išskaitomos išmokos iš darbo užmokesčio (II tomas, b. l. 148, 149). Duomenų apie išskaitomos iš darbo užmokesčio sumos dydį nėra. Vertinant ieškovo indėlį į nepilnamečių vaikų K., L. ir A. K. išlaikymą, teismas pažymi, kad faktiškai ieškovas vienas augina vaikus, jais rūpinasi ir prižiūri, padedamas sutuoktinės I. P.. Ieškovas nevengė dirbti, tačiau keitė darbovietes, su sutuoktine I. P. turėjo santaupų. Ieškovo šeima gyvena ūkiškai, augina daržoves, turi šiltnamį, todėl gali užtikrinti minimalius vaikų poreikius.

Vertinant atsakovės turtinę padėtį nustatyta, jog atsakovė yra pakankamai jauna, darbinga, sveika. Kaip nurodė atsakovės atstovas teismo posėdžio metu, atsakovė pradėjo dirbti, galimai iš darbinės veiklos gauna pajamas, tačiau oficialių duomenų apie gaunamą darbo užmokesčio dydį ar kitas pajamas teismui nebuvo pateikta. Atsakovė teismui pateikė duomenis apie laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2019 m. spalio mėn. iš (duomenys neskelbtini) socialinio draudimo agentūros gautas išmokas. Vidutiniškai per nurodytą laikotarpį atsakovė kas mėnesį gaudavo apie 4114,80 Sek (apie 397 Eur) (I tomas, b. l. 132, 134, 136, 138, 174, 176, 178, 180, 182, 184, 186, 188, 206, 208, 210, 2012, 214, 216, 218, 220). Atsakovė (duomenys neskelbtini)sudarė naują santuoką su G. G. (I tomas, b. l. 120). (duomenys neskelbtini)atsakovės šeimoje gimė nepilnametė M. G., kuri gyvena su atsakove ir jos sutuoktiniu G. G. (I tomas, b. l. 121). Atsakovė Lietuvoje neturi jokio registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, duomenų apie užsienyje turimą turtą nėra (II tomas, b. l. 156). Atsakovės šeima gyvena nuomojamame gyvenamajame name, už kurio nuomą per mėnesį moka 3500 kronų (apie 332 Eur) (I tomas, b. l. 231-232, 234, II tomas, b. l. 79). Atsakovės vardu (duomenys neskelbtini) yra registruotas juridinis asmuo (duomenys neskelbtini) AB, kuris yra bankrutuojantis, jo vardu registruotos transporto priemonės (II tomas, b. l. 109-110, 150-152). Taip pat atsakovė yra (duomenys neskelbtini) registruoto ir vykdančio veiklą juridinio asmens (duomenys neskelbtini) AB valdybos narė (II tomas, b. l. 166-168). Duomenų apie atsakovės kreditorinius įsipareigojimus nėra.

Vertinant atsakovės indėlį į nepilnamečių vaikų K., L. ir A. K. išlaikymą, teismas pažymi, kad atsakovei gyvenant su ieškovu, atsakovė ilgą laiką nedirbo ir buvo vaikų priežiūros atostogose. Tačiau, 2015 m. ieškovui išvykus gyventi į Lietuvą su šalių nepilnamečiais vaikais, kaip pati pažymėjo teismo posėdžio metu nedirbo arba dirbo atsitiktinius darbus, prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo prisidėjo nuo 2017 metų. Iš teismo posėdžiuose šalių duotų paaiškinimų spręstina, kad atsakovė su vaikais bendrauja nuotoliniu būdu, lanko juos epizodiškai, tik vieną kartą dviem mėnesiams buvo pasikvietusi juos atostogų į (duomenys neskelbtini), sveikina vaikus gimtadienio proga, siunčia jiems dovanas.

Atsakovės argumentai dėl jos ir jos šeimos blogos turtinės padėties nepaneigia jos galimybės teikti didesnį negu 450 Eur dydžio išlaikymą, kurį teismo posėdžio metu parodė galinti mokėti, išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Priešingai, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeimyninių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Byloje nėra duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas, apie tai, kad atsakovė negalėtų dirbti ar susirasti geriau apmokamo ar papildomo darbo savo turtinei padėčiai pagerinti. Kadangi ieškovui tenka didesnė su juo kartu gyvenančių kasdieninė nepilnamečių vaikų auginimo ir priežiūros našta, jo galimybės pasididinti savo pajamas, atsižvelgiant ir į ekonominę situaciją Lietuvoje, kur daug mažesnė darbo rinka nei (duomenys neskelbtini), kur gyvena atsakovė, yra pakankamai ribotos. Tuo tarpu atsakovei yra sudarytos didesnės galimybės pasididinti savo pajamas dirbant papildomai.

Atsakovė teismo posėdžio metu išsakė nuomonę, jog valstybės teikiama parama vaikams turėtų būti įskaityta į vaikų išlaikymą, tokiu būdu sumažinant atsakovei tenkančią mokėtiną išlaikymo dalį. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Teismo nuomone, ši valstybės skiriama parama nesudaro pagrindo mažinti atsakovei tenkančią vaikų išlaikymo prievolės dalį, nes ieškovui, su kuriuo gyvena vaikai, tenka rūpintis nuolatine kasdiene jų priežiūra, būtinomis išlaidomis papildomiems nenumatytiems vaikų poreikiams patenkinti, kas savaime suponuoja didesnę išlaikymo prievolės naštą, o atsakovė yra pajėgi teikti vaikams reikalingą išlaikymą.

Ieškovas argumentuoja, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalingas didesnis išlaikymas nei atsakovė sutinka mokėti. Tuo tarpu atsakovė teigia, jog ieškovo prašomos priteisti sumos nėra pajėgi mokėti, ir dėsto argumentus apie, jos teigimu, netinkamą ieškovo gyvenimo būdą, buvusi teistumą ir skolas. Pažymėtina, jog šie atsakovės argumentai nėra teisiškai reikšmingi, nesusiję su bylos esme ir nagrinėjamu klausimu – išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimu.

Ieškovas nurodo, kad atsakovė šalių nepilnamečių vaikų tinkamai neišlaikė daugiau nei ketverius metus, todėl prašo priteisti 22 717,50 Eur išlaikymo įsiskolinimą apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019 m. rugpjūčio mėnesio, t.y. už trejus metus. Atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu. Nurodo, jog faktiškai ieškovas su atsakove buvo sutarę, jog atsakovė nepilnamečių vaikų išlaikymui mokės kiekvieną mėnesį po 100 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovė savo įsipareigojimus vykdė ir nepilnamečius vaikus išlaikė.

Iš bylos duomenų ir teismo posėdžiuose duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė kartu negyva ir bendro ūkio neveda nuo 2015 m. vasario 1 d., o nuo 2015 m. gegužės mėnesio šalių nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškovu. 2015 m. lapkričio 6 d. ieškovas su nepilnamečiais vaikais grįžo gyventi į Lietuvą. Telšių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi nepilnamečių vaikų L. K., K. K. ir A. K. gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškovu. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog atsakovė savo nepilnamečiais vaikais nesirūpina, jų neaugina ir materialiai neišlaiko nuo 2015 m. Ieškovas vienas teikia materialinį išlaikymą ir tenkina būtiniausius vaikų poreikius. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad savo nepilnamečiams vaikams per 2017 – 2019 metus yra teikusi materialinį išlaikymą, teismo posėdyje patikslino, kad piniginės lėšos buvo pervedamos pagal galimybes ir tokio dydžio, dėl kurio buvo susitarta tarp šalių.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas tik vieno iš tėvų, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).Taigi, tėvams ar vien iš jų nevykdant pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš tėvų ar vieno iš jų išlaikymo įsiskolinimą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė 2016 metais iš vis neteikė, o 2017 – 2019 m. tik iš dalies teikė materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Atsakovė pervesdavo lėšas nereguliariai, o pervedamas išlaikymo dydis pagal sudarytą šalių žodinį susitarimą nesiekė sutartos sumos, skaičiuojant bendrą sutartą sumą per metus (per vienus metus mokėtina suma trims vaikams – 12 mėn. x 300 Eur = 3600 Eur, iki 2019 m rugpjūčio 13 d. mokėtina suma – 2525,81 Eur. Atsakovė 2017 metais vaikų išlaikymui pervedė 1066,21 Eur, 2018 metais – 1235,60 Eur, iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. – 1400 Eur) (I tomas, b. l. 60, 61). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovas faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams 2016 metais, o 2017- 2019 didesne dalimi prisidėjo prie vaikų išlaikymo, tokiu būdu vykdydamas ne tik savo, bet ir atsakovės prievolę išlaikyti savo vaikus. Teismas daro išvadą, kad ieškovas turi teisę atgauti už atsakovę įvykdytą nepilnamečių vaikų išlaikymo dalį.

Atsakovė nesutinka, kad 2017 – 2019 metais pervestos lėšos būtų ieškovo užskaitytos vaikų išlaikymui iki 2016 m. rugpjūčio mėn. Atsakovės nuomone, mokėtos piniginės lėšos turi būti įskaitytos į tą laikotarpį, kuriuo jos buvo mokėtos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies. Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kaip jau buvo minėta, byloje nėra ginčo, kad per laikotarpį nuo 2017 metų iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. atsakovė vaikų išlaikymui yra pervedusi 3701,81 Eur. Ieškovui pripažįstant, kad atsakovė nuo 2017 metų iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. vaikų išlaikymui yra pervedusi 3701,81 Eur sumą, taip pat, kad vaikai du mėnesius gyveno su atsakove (duomenys neskelbtini) ir buvo pilnai išlaikomi tik iš atsakovės lėšų, ieškovui tuo laikotarpiu neprisidedant prie vaikų išlaikymo, iš atsakovės priteistinas 6498,19 Eur išlaikymo įsiskolinimas (po 100 Eur kiekvienam vaikui; 36 mėn. x 300 Eur = 10 800 Eur ), atėmus teiktą išlaikymą nuo 2017 metų iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. ir už du mėnesius, kai nepilnamečiai vaikai gyveno su atsakove (10 800 Eur – 3701,81 Eur – 600 Eur (2 mėn. x 300 Eur) = 6498,19 Eur).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).