- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- I-2036-609/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02847-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- T.P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T.P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T.P. prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN), jam priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde (b. l. 3-7) nurodė, jog jis nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. buvo laikomas Alytaus PN sąlygomis, neatitinkančiomis sveikatos ir higienos normų reikalavimų, prilygstančiomis žmogaus kankinimui. Teigia, jog jis buvo prievarta laikomas bendrabučio tipo patalpose, lokaliuose sektoriuose su kitais asmenimis, pažeidžiant vienam asmeniui turintį tekti minimalų gyvenamąjį plotą. Akcentuoja, jog patalpų plotą dar labiau mažino kameroje esantys baldai. Pažymi, jog patalpose grindų paviršius nelygus, iš skylių lindo tarakonai, pelės, grindų dangos nebuvo įmanoma tinkamai išvalyti, todėl kaupdavosi bakterijos. Pabrėžia, jog patalpose buvo drėgna, ant sienų ir lubų kaupėsi pelėsis, nebuvo tinkama ventiliacija, nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra. Tvirtina, jog patalpose apšvietimas tesiekė 40 liuksų, dėl ko nebuvo galima skaityti ar užsiimti kita šviesos reikalaujančia veikla. Pažymi, jog dėl skundų rašymo į įvairias institucijas, jis buvo nuolat perkeliamas į kitus būrius, taip sudarant psichologinį ir fizinį spaudimą. Paaiškina, jog pastato konstrukcijoje yra asbesto, kuris sukėlė rimtą pavojų jo sveikatai. Dėl netinkamų laikymo Alytaus pataisos namuose sąlygų jis patyrė didelius nepatogumus, išgyvenimus, fizinius nepatogumus, diskomfortą, psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, sumažėjo bendravimo galimybės.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovė, Alytaus PN), atsiliepime į skundą (b.l. 15-20) nurodyta, jog ji su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Alytaus PN paaiškino, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisės aktuose numatyta minimali gyvenamojo ploto norma. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog baldų ir tualeto esančių kamerose plotas turi būti išminusuojamas iš bendro ploto. Pažymi, jog pareiškėjas nesinaudojo teise apskųsti pareigūnų veiksmus ar sprendimus, susijusius su pareiškėjo perkėlimu į kitą būrį. Akcentuoja, jog 2016 m. gruodžio 9 d. Alytaus visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimą ir nenustatė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų. Pabrėžia, jog ginčo laikotarpiu buvo užtrinta teisės aktais nustatyta patalpų temperatūra, buvo tinkama santykinė oro drėgmė, kameros ventiliuojamos atidarius langus, sienų ir lubų būklė yra gera. Pabrėžia, jog jeigu pareiškėjo netenkino laikymo sąlygos, jis galėjo kreiptis į administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų, tačiau šia savo teise pareiškėjas nepasinaudojo. Pastebi, kad asbestinių stogų Alytaus PN nėra, pastatų konstrukcijose ar šiluminėse trasose asbestas nebuvo naudojamas. Mano, jog pareiškėjas nenurodė konkretaus patirtos žalos dydžio, neįrodė, jog patirta žala kilo būtent dėl Alytaus PN pareigūnų veiksmų, todėl prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose sąlygų, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. (skundo padavimo teismui dienos, toliau – ir ginčo laikotarpis), atlyginimo priteisimo. Pareiškėjo teigimu, patirta neturtinė žala pasireiškė fiziniais nepatogumais, dvasinais išgyvenimais, diskomfortu, psichologiniu sukrėtimu, emocine depresija, bendravimo galimybių sumažėjimu.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. „Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.
Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).
Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98).
Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t..
Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį; pragyvenimo lygį (LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).
Pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš jo laikymo Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose sąlygų, pažeidžiant vienam asmeniui turintį tekti plotą, gyvenamojo ploto apskaičiavimo kartu su baldais, pažeistų teisių, perkeliant jį į kitą būrį, gyvenamųjų patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams, t.y. netinkamo apšvietimo, ventiliacijos nebuvimo, drėgmės, pelėsio buvimo, netinkamos temperatūros, asbesto konstrukcijos statinyje, pelių, graužikų buvimo, nešvaros.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui.
Bylos duomenimis (b.l. 21-27) nustatyta, kad pareiškėjas buvo paskirtas: į 3 būrį, 1 miegamąjį (nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. sausio 19 d., 52,57 m² ploto, kuriame įrengta 12 miegamų vietų, vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,38 m²); į 1 būrį, 2 miegamąjį (nuo 2017 m. sauiso 19 d. iki 2017 m. vasario 1 d., plotas – 42,66 m², įrengta 11 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tenkantis plotas - 3,87 m²); į 1 būrį, 3 miegamąjį (nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. kovo 7 d., nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2017 m. kovo 16 d., kuris yra 42,66 m² ploto, su 11 miegamų vietų, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 3,87 m²); į 10 būrį, 2 miegamąjį (nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2017 m. kovo 17 d., 44,17 m², įrengta 12 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tenkantis plotas – 4,01 m²); į 9 būrį, 1 miegamąjį (nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2017 m. balandžio 3 d., plotas – 34,13 m², įrengta 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,26 m²); į 20 būrį, 6 miegamąjį (nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d., 33,31 m², įrengta 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui tenkantis plotas – 4,16 m²); į 1 būrį, 4 miegamąjį (nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. vasario 19 d., nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2018 m. kovo 1 d., 33,86 m², įrengti 8 miegamieji, vienam asmeniui tenkantis plotas - 4,23 m²); į 14 būrį 4 miegamąjį (nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. kovo 26 d., nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2018 m. gegužės 2 d., 34,07 m² ploto, įrengta 9 miegamosios vietos, vienam asmeniui tenkantis plotas 3,78 m²); į 20 būrį, 4 miegamąjį (nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d., 30,37 m², įrengtos 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 3,79 m²); į 14 būrį, 5 miegamąjį (nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d., 33,18 m² ploto, įrengtos 9 miegamosios vietos, vienam asmeniui tenkantis plotas 3,68 m²). Atsakovo atstovas pažymėjo, kad visi miegamieji, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas yra ne kamerų tipo, o bendrabučio tipo. Šių aplinkybių pareiškėjas neginčijo, o teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie pareiškėjo paskyrimą į būrius, miegamuosius, jų plotus, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta Taisyklių 11¹.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo atsakovės atsakomybei kilti. Pastebėtina, jog į kameroje esančių baldų užimamą plotą atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, kuomet pareiškėjui tenka mažiau nei 3 kv. m ploto, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-756/2018, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-645-552/2018, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Nagrinėjamu atveju nenustatytas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, nenustatyti pažeidimai dėl gyvenamojo ploto normos, todėl, apskaičiuojant vienam asmeniui tenkančią bendrabučio tipo patalpų ploto normą, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas neatimamas.
Pareiškėjas reikalavimą grindžia aplinkybėmis, kad patalpose nebuvo tinkamo vėdinimo, jose kaupėsi drėgmė, pelėsis, buvo per žema temperatūra, netinkamas apšvietimas.
Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai 17 punktą, nuteistiesiems turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas), o gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C (16 punktas).
Atsakovo atstovas nurodo, kad gyvenamosios patalpos Alytaus PN namuose vėdinamos per atidaromus langus, kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, taip, inter alia (be kita ko), iš dalies išvengiant ir drėgmės patalpose. Dėl pareiškėjo argumentų apie gyvenamųjų patalpų nešvarą, grindyse susikaupusių bakterijų, teismas vertina HN 134:2015 37 punkto nuostatas ir konstatuoja, jog atsakovė negali būti atsakinga už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena. Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad Alytaus PN vadovaujasi Higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina 200 lx dirbtinį apšvietimą, tinkamą oro temperatūrą (šiltuoju metų laiku 18-28 oC, šaltuoju - 18-22 oC), santykinę oro drėgmę (šiltuoju laiku 35-65 proc., šaltuoju – 35-60 proc.). Be to, atsakovės atstovė pateikė 2016 m. gruodžio 9 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktą Nr. 309(22.14.3 1.12) (b.l. 36-39), kuriame konstatuota, jog nenustatyti Higienos normos HN 134:2015 pažeidimai. Pažymėtina, jog Alytaus PN buvo tikrinami bendrai. Vertintina tai, jog patikrinimas buvo atliekamas 2016 m. gruodžio 7 d., o pareiškėjas Alytaus PN buvo laikomas nuo 2016 m. gruodžio 16 d., t.y. praėjus tik keletui dienų po patikrinimo, todėl minėtas rašytinis įrodymas paneigia pareiškėjo teiginius dėl netinkamos apšvietos, ventiliacijos, drėgmės buvimo, pelėsių. Bylos duomenimis, pareiškėjas ir kiti nuteistieji ginčo laikotarpiu į Alytaus visuomenės sveikatos centrą ir į Alytaus PN administraciją dėl netinkamų gyvenimo sąlygų nesikreipė (b. l. 17, 38). Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad dirbtinis apšvietimas, oro temperatūra ir oro judėjimo greitis neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl šių aplinkybių. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovės atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo vėdinimo, nešvarių patalpų ir susikaupusio pelėsio, netinkamos oro temperatūros, apšvietos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.
Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje buvo tarakonų, po grindimis buvo pelių.
Higienos normos HN 134:2015 20 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų.
Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis nustatyta, kad Alytaus PN yra sudarę sutartį su individualia V. M. įmone (iki 2016 m. gruodžio 27 d.), ir UAB (duomenys neskelbtini) (nuo 2016 m. gruodžio 27 d.), kuri Alytaus PN pagal poreikį atlieka dezinsekcijos ir deratizacijos darbus, šios įmonės paslaugomis Alytaus PN namai naudojosi ir pareiškėjo laikymo bendrabučio tipo patalpose laikotarpiu (b.l. 28-29, 32, 33-34). Pagal pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 39 1 priedą, bei 2016 m. gruodžio 27 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 157 priedą Nr. 1, vieną kartą per mėnesį Alytaus PN atliekama deratizacija, tris kartus per mėnesį gyvenamosiose patalpose atliekama dezinsekcija (b.l. 30, 35). Byloje nėra duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai dėl minėtų darbų nebuvo vykdomi. Be to, bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus PN administraciją bei Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl tarakonų ir pelių buvimo gyvenamosiose patalpose yra nepagrįsti, todėl juos atmeta.
Pareiškėjas skundą grindžia aplinkybe, jog pastatas, kuriame jis atliko bausmę, buvo pastatytas 1940 metais, jo konstrukcijoje buvo asbesto, o visuotinai yra pripažinta, jog asbesto dulkės, patekusios į plaučius, sukelia vėžį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 papunkčiu, Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose.
Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad Alytaus PN bendrabučių, kuriuose gyveno pareiškėjas, stogai padengti rulonine stogo danga, asbestiniu stogu dengtų bendrabučių (gyvenamųjų pastatų) Alytaus PN nėra, asbestas Alytaus PN pastatų konstrukcijose ar šiluminėse trasose, elektros instaliacijoje nebuvo naudojamas, bendrabučių ir uždarosios zonos kamerų pastatų stogo ginčo laikotarpiu darbai nebuvo atliekami (b. l. 17-18). Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo abejoti šių atsakovės atstovo pateiktų duomenų teisingumu, todėl pareiškėjo argumentai dėl asbesto buvimo pastato konstrukcijose atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas argumentuoja, jog dėl skundų rašymo į įvairias institucijas atsakovas jį nurašinėdavo į kitus būrius ir taip sudarydavo jam psichologinį ir fizinį spaudimą, bei pažemindavo jo orumą.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2003 m. liepos 2 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 194, 50 punktas nustato, kad pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu; 65 punktas numato, kad pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, [...] direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į šias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius ir kameras; skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. BVK 142 straipsnis numato nuobaudas nuteistiesiems už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, pavyzdžiui, perkėlimą tam tikram laikui į kamerų tipo patalpas (1 dalies 4 punktas), perkėlimą į drausmės grupę (2 dalies 2 punktas).
Byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjas būtų buvęs perkeltas į kitą būrį dėl to, kad pareiškėjas rašė skundus į įvairias institucijas. LVAT ne kartą konstatavo, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (LVAT 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2015 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1218-858/2015). Vis dėl to pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (pvz., kartu kalinčio asmens rašytinius paaiškinimus, ar, kai įmanoma, nuotraukas) (LVAT 2018 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018, 2018 m. gruodžio 19 d. nutaris administracinėje byloje Nr. A-2121-520/18). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skunde teismui nenurodė, dėl ko jis teikė skundus, kokioms institucijoms teikė skundus, nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių tokių skundų buvimą. Tokiu būdu pareiškėjo skundo argumentai dėl skundų rašymo institucijoms ir perkėlimo į būrius atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde argumentuoja, jog laikymo bendrabučio tipo kamerose sąlygos buvo nežmoniškos, sienos buvo nutrupėjusios, dažai atsilupę, ir kaip įrodymą teiginiui pagrįsti pateikia 2008 m. vasario 27 d. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu akto, kuris gautas Alytaus PN 2008 m. vasario 27 d., kopiją (b. l. 8-9). Šiame akte komisija pripažino, kad Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 buvo blogos būklės, o ne avarinis (b. l. 9). Kaip jau minėta, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, 2018 m. gruodžio 7 d. atlikęs patikrinimą Alytaus PN, 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) nurodė, kad kapitalinis remontas būtinas 2 bendrabučio patalpoms, tačiau apie tai, kad jis yra avarinis būklės, duomenų nepateikta. Atsakovės atstovės duomenimis 1, 3, 10 būriai yra bendrabutyje Nr. 2, todėl pareiškėjas minėtame bendrabutyje buvo laikomas ne visu ginčo laikotarpiu, tačiau pagal aukščiau aprašytus atskirus laikotarpius. Atsakovės atstovo nurodytais duomenimis, Alytaus PN yra finansuojami iš valstybės biudžeto, skiriant tikslinį finansavimą remonto darbams, 2018 m. liepos mėnesį buvo pradėti 2-o bendrabučio rekonstrukcijos darbai, šiuo metu visi nuteistieji yra iškelti iš šių patalpų (b. l. 17). Teismas vertina, jog laisvės atėmimo vietų patalpų remontas atliekamas pagal poreikį ir finansines galimybes, todėl nuteistųjų gyvenamosiose patalpose gali būti nutrupėjusių ir atsilupusių dažų, nors galimai ne visos patalpos buvo tinkamai suremontuotos, tačiau negali būti reikalaujama iš Alytaus PN, kad būtų atliktas kapitalinis visų patalpų remontas. Tokiu būdu, spręstina, jog nėra pagrindo šiuo aspektu konstatuoti neteisėtą atsakovės atstovo neveikimą.
Nenustačius atsakovės veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, teisinio pagrindo viešajai civilinei atsakomybei kilti nėra, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.