Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2018-05-02 · Administracinė byla Nr. A-930-756/2018

Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-02
Bylos Nr.
A-930-756/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00701-2016-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Audrius Bakaveckas, Skirgailė Žalimienė
Pareiškėjas
V. O.
Atsakovas
Vilniaus pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Administracinė byla Nr. A-930-756/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00701-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1.; 20.2.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. O. (V. O.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. O. (V. O.) skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. O. (V. O.) patikslintu skundu (t I, b. l. 45–46) Vilniaus apygardos administracinio teismo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 1 800 Eur neišmokėto darbo užmokesčio dalį, 87 Eur – turtinės žalos atlyginimui, 10 000 Eur – dėl darbo, socialinės reabilitacijos ir pataisos priemonių netaikymo, 3 000 Eur – dėl draudimo naudotis asmeniniais elektros prietaisais, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), 3 000 Eur – dėl perkėlimo į kitą įstaigą. Iš viso prašė priteisti 70 887 Eur žalos, kuri susidarė jam atliekant bausmę Vilniaus PN nuo 2007 m. vasario 28 d. iki 2015 m. spalio 2 d. Reikalavimą grindė šiais argumentais (t. I, b. l. 1–5):jo atžvilgiu buvo pažeisti teisės aktai, nustatantys vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus ploto reikalavimus, dėl to nepakako vietos pavalgyti, tarp kalinčių asmenų kildavo barniai, negalėjo tinkamai išsimiegoti, pasilsėti po darbo. Todėl tapo irzlus ir dirglus;Vilniaus PN neįrengtos rūkymui skirtos patalpos. Maisto produktus laikė šaldytuve, kuris skirtas 20 asmenų. Įrengta virtuvėle naudojasi 2 būrių nuteistieji. Gyvenamosiose patalpose teko džiovinti drabužius ir kvėpuoti kenksmingu oru. Langai įrengti tik vienoje pusėje, dėl to oro cirkuliacija buvo bloga. Neįrengtas poilsio kambarys (virtuvėlė ir poilsio kambarys Vilniaus PN buvo laikomas tos pačios paskirties) bei džiovyklos ir sporto salės. Gyvenamosiose patalpose netinkamos valymui sienos ir lubos, dėl to jos buvo labai purvinos ir nevalomos, o Vilniaus PN administracija neatliko gyvenamųjų patalpų remonto. Be to, Vilniaus PN administracija nesuteikdavo pakankamai valymo ir dezinfekuojančių priemonių, jas privalėjo pirkti savo lėšomis. Gyvenamosiose patalpose buvo nepakankamas dieninis ir dirbtinis apšvietimas;tualetai įrengti netinkamai, jų buvo per mažai. Dušai neaptverti, todėl neužtikrintas privatumas; atliekant bausmę drausmės grupėje buvo laikytas kameros tipo patalpose, kuriose, atsižvelgiant į nuteistųjų skaičių, privalomojo inventoriaus matmenis, kamerų dydį, trūkdavo rekomenduojamo gyvenamojo ploto. Nebuvo pakankamo dieninio ir dirbtinio apšvietimo; apmokėjimas už darbą dirbant Vilniaus PN tvarkiniu nuo 2007 m. rugsėjo 26 d. iki 2007 m. spalio 18 d., valstybinėje įmonėje prie Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų filialo Nr. 3 elektrotechnikos ir metalo apdirbimo cecho vainikų pynėju nuo 2008 m. spalio 23 d. iki 2008 m. lapkričio 14 d., duonos gaminių baro tešlos formuotoju nuo 2009 m. sausio 5 d. iki 2009 m. birželio 12 d. prieštaravo Konstitucijos 29 straipsniui. Darbo užmokestis neatitiko Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 131 punkto reikalavimo. Todėl nebuvo išmokėta 5 000 Lt (apie 1 800 Eur); Vilniaus PN administracija nesuteikė galimybės įsidarbinti ir išvykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų, todėl pažeidė socialinės reabilitacijos plane numatytą pasitaisymo priemonę ir atėmė galimybę reintegruotis į visuomenę ir Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 1 straipsnio 2 dalies reikalavimą;izoliacijos metu nebuvo leista naudotis asmeniniais elektros prietaisais, todėl buvo pažeista BVK 96 straipsnio nuostata;buvo neteisėtai perkeltas atlikti bausmės iš Vilniaus PN į Kybartų PN, ką pagrindžia Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažyma; perkėlus į Kybartų PN, nebuvo grąžinti visi jam priklausantys daiktai. Negrąžinti daiktai: virdulys „Dona“, kurio vertė - 30 Eur, plaukų kirpimo mašinėlė „Philips“, kurios vertė – 50 Eur; 10 vnt. kompaktinių diskų, kurių vertė - 7 Eur.

Vilniaus PN su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 56–64) nurodė, kad skundas yra nepagrįstas, skundo reikalavimams už laikotarpį nuo 2007 m. vasario 28 d. iki 2013 m. vasario 15 d. prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Nesutikimą su pareiškėjo reikalavimais Vilniaus PN grindė šiais motyvais:ginčo laikotarpiu pareiškėjas gyveno šiose Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose: Nr. 202, Nr. 205, Nr. 407, Nr. 409, Nr. 406, Nr. 312 (reabilitacija), taip pat atliko jam paskirtas nuobaudas baudos izoliatoriaus kamerose: Nr. Nr. 1K, 2K, Nr. 4K ir drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 12D. Nustatyti, kiek asmenų skundžiamu laikotarpiu gyveno gyvenamosiose patalpose, drausmės grupės gyvenamosiose patalpose bei baudos izoliatoriaus kamerose neturi galimybės, nes tokie duomenys Vilniaus PN nekaupiami, tokia informacija nesisteminama. Nurodytose patalpose, kuriose pareiškėjui teko gyventi ginčui aktualiu laikotarpiu, vienu metu buvo laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Pareiškėjas buvo laikomas nepažeidžiant nustatytų ploto reikalavimų. Ploto, tenkančio pareiškėjui, dydis atitiko Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių normatyvą. Sanitarinis mazgas nėra vertinamas kaip atskira patalpa. Dėl nurodyto pareiškėjui nebuvo sukelta neturtinė žala; Vilniaus PN pastato ir jame esančių patalpų įrengimas atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus ir higienos normas. Patalpos tinkamai apšviestos, vėdinamos, aprūpintos inventoriumi, pagal poreikį atliekami remonto darbai, patalpų atitikimą higienos normų reikalavimams nuolat vykdo Vilniaus visuomenės sveikatos centras. Pareiškėjas neteikė skundų dėl patalpų įrengimo kokybės. Be to, patalpų būklė priklauso ir nuo nuteistųjų elgesio. Pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad buvo sąmoningai kankinamas, žeminamas jo orumas ar nežmoniškai su juo elgiamasi;pareiškėjas Vilniaus PN nuo 2009 m. sausio 5 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. dirbo VĮ „Mūsų amatai“ pagalbiniu darbininku. Jis klaidingai nurodo dirbęs Vilniaus PN tvarkiniu. Dirbo neapmokamus aplinkos tvarkymo darbus pagal Vilniaus PN administracijos nurodymus. BVK 86 ir 145 straipsniai nenumato nuteistajam, izoliuotam nuo kitų nuteistųjų, turėti su savimi kamerų tipo patalpose televizorių, kompiuterį, žaidimo konsolę, dėl ko pareiškėjui nebuvo suteikta teisė jais naudotis;siekiant išlaikyti stabilią Vilniaus PN kriminogeninę situaciją bei užtikrinti kitų įstaigoje bausmę atliekančių nuteistųjų saugumą, pareiškėjas į kitą pataisos įstaigą perkeltas visiškai pagrįstai, esant išimtinėms aplinkybėms bei vadovaujantis Departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtintu Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), Vilniaus PN direktoriaus 2015 m. rugsėjo 11 d. išvada, kurią 2015 m. rugsėjo 23 d. patvirtino Departamento direktorė ir kurios pagrindu 2015 m. rugsėjo 29 d. buvo išduota paskyra dėl pareiškėjo perkėlimo iš Vilniaus PN į Kybartų PN; pareiškėjo prašomos priteisti sumos nepagrindimas įrodo, kad jis į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos. Pareiškėjui žala nebuvo padaryta, todėl nėra jokio pagrindo svarstyti turtinės ir neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.Atsakovas Lietuvos valstybė, kurią atstovauja Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime (t. I, b. l. 137–141; t. II, b. l. 21) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą ir taikyti ieškinio senatį. Nesutikimą su pareiškėjo skundu Departamentas grindė šiais motyvais:vadovaujantis CK 1.125 straipsniu, 1.127 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgiant į pareiškėjo skundžiamą laikotarpį (nuo 2007-02-28 iki 2015-10-02) pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo ir galėjo suprasti apie savo teisės pažeidimą. Tokia išvada darytina iš jo skundų gausos, kas reiškia, jog pareiškėjas suvokė apie galimą teisės pažeidimą.pareiškėjas nenurodo, kur ir kokiais konkrečiais laikotarpiais jis dirbo, kokios buvo jo pareigos; pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Vilniaus PN sąmoningai siekė netinkamai su juo elgtis, jo teiginiai abstraktūs;aplinkybės dėl pareiškėjo vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimų gausos, pareiškėjo dalyvavimo nuteistųjų proteste ir bandymo dezorganizuoti pataisos įstaigos darbą, laikytinos išimtinėmis aplinkybėmis BVK 69 str. 1 d. prasme, dėl kurių pareiškėjas buvo perkeltas į kitą pataisos įstaigą.