Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2024-07-09 · Civilinė byla Nr. e2FB-576-971/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-09
Bylos Nr.
e2FB-576-971/2024
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06070-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Sušinskaitė
Pareiškėjas
A. S.
Suinteresuotas asmuo
AB SEB bankui, UAB „Intrum Lietuva“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui
Advokatai
Rasa Steponavičienė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2FB-576-971/2024

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06070-2023-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.1.1; 3.4.2.2.2; 3.4.2.7.1

(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2024 m. sausio 15 d.

KlaipėdaKlaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė,sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei,

dalyvaujant pareiškėjos A. S. atstovei advokato padėjėjai Rasai Steponavičienei (buv. Danilkevičiūtė),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims AB SEB bankui, UAB „Intrum Lietuva“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, antstoliui Jonui Petrikui dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo prašo iškelti jai bankroto bylą; paskirti jos bankroto administratore Eglę Gabrėnienę; laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti pareiškėjos išlaidų sąmatą bendrai 350 Eur į mėnesį sumai, reikalingą pareiškėjos būtiniems poreikiams tenkinti; nustatyti 4 mėnesių terminą mokumo atkūrimo plano projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti, skaičiuojant nuo teismo nutarties iškelti pareiškėjai bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėja nurodė, kad 2007 m. pasiėmė paskolą iš AB SEB banko butui nusipirkti. Bankas paskolino 150000 litų butui įsigyti ir 40000 litų remontui. Tuo metu uždarbis buvo geras, pareiškėja dirbo virėja norvegų laivuose. 2014 m. pareiškėjai atlikta operacija, dėl to du mėnesius nedirbo ir dėl darbo vietoje buvusios didelės konkurencijos prarado darbo vietą, kito darbo rasti nepavyko. Pareiškėja nebeišgalėjo mokėti paskolos, minėtą butą teko parduoti, tačiau dėl 2014 m. nukritusių butų kainų nebeatgavo pradinės už butą mokėtos sumos, butas parduotas už 75000 litų, iš kurių 70000 litų grąžino paskolos dalį bankui, o už likusius pinigus nuomojosi butą (posėdžio metu pareiškėjos atstovė patikslino sumas). 2015 m. pareiškėja išvyko dirbti į Vokietiją, nemokėdama vokiečių kalbos dirbo rusakalbėse šeimose privačiai, slaugė senyvo amžiaus žmones. Sutikusi draugą apsigyveno pas jį, buvo jo išlaikoma, mokėsi kalbos, retkarčiais uždarbiaudavo valydama butus. Skolos mokėti pareiškėja neturėjo galimybės, lėšų užteko tik pragyventi. Sveikatos draudimo skola pradėta skaičiuoti nuo 2017 m. 2019-2020 m. internetu per Lietuvos agentūrą pareiškėja susirado darbą (duomenys neskelbtini) įmonėje slaugyti senyvo amžiaus žmones. Pastarajame darbe stipriai pašlijo fizinė sveikata, dėl to 2022 m. atlikta kojos sąnario keitimo operacija. Nuo 2021 m. grįžo į Lietuvą, užsiregistravo į Užimtumo tarnybą. Pareiškėjos šeimos gydytoja visą registracijos laikotarpį išrašydavo nedarbingumą. Po kelio sąnario operacijos surinkti visi dokumentai ir pateikti neįgalumui gauti. Nuo 2023 m. gavo neįgalumą pusei metų, bus skiriamas ir toliau. 2023-01-16 atlikta ir klubo sąnario keitimo operacija. Pareiškėja negali ilgai nei sėdėti, nei vaikščioti. Ateity numatoma dar viena kelio sąnario keitimo operacija, taip pat turi sveikatos problemų ir stuburo srityje. Pareiškėja lankėsi pas psichiatrą, jai pripažinta depresija, kamuoja nemiga, vartoja vaistus. Šiuo metu pareiškėja gyvena draugės bendrabutyje. Jos pradelstos skolos sudaro 61199,57 Eur, gaunamas pajamas sudaro apie 258 Eur per mėnesį (netekto darbingumo pensija ir vienišo asmens išmoka), turto neturi.

Suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius ir AB SEB bankas pateikė atsiliepimus į pareiškimą, prašo sprendimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai priimti teismo nuožiūra. AB SEB bankas pažymėjo, kad pareiškėjos gaunamos pajamos sudaro apie 258 Eur/mėn., o būtinųjų poreikių tenkinimui prašoma nustatyti 350 Eur/mėn. sumą. Iš pateiktos informacijos visiškai nėra aišku, iš kokių pajamų planuojama dengti administravimo išlaidas ir kreditorių finansinius reikalavimus, iškėlus bankroto bylą. Kreditoriaus vertinimu šis bankroto procesas siejamas vien su skolų nurašymu, nesiekiant kuo didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais.

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė iškelti pareiškėjai bankroto bylą. Nurodė, kad pareiškėja yra nemoki. Pareiškėjos įsiskolinimas atsirado 2007 m., kai ji pasiėmė paskolą būstui. 2014 m. prasidėjo pareiškėjos sveikatos problemos, ji neteko darbo ir nebegalėjo mokėti paskolos. Pareiškėjos būstas buvo parduotas už ženkliai mažesnę kainą nei buvo įsigytas. Pareiškėja bandė įsidarbinti, tačiau pavyko įsidarbinti tik 2019 m., Vokietijoje, kur prižiūrėjo senyvo amžiaus žmones. Dirbant šį darbą ženkliai pablogėjo pareiškėjos sveikata. Pareiškėjai nustatytas neįgalumas. Ji gauna neįgalumo ir vienišo asmens išmokas (268 Eur per mėnesį). Poreikių tenkinimui pareiškėjai reikėtų 204 Eur per mėnesį. Likusi suma tektų kreditoriniams įsipareigojimams tenkinti. Pareiškėja gyvena pas draugę, moka už komunalines paslaugas. Turto pareiškėja neturi. Pradavusi butą, pareiškėja 70000 Lt grąžino bankui, 5000 Lt pasiliko pragyvenimui. Pareiškėja yra nurodžiusi visus kreditorius. Jos atžvilgiu nėra iškelta jokių bylų. Jokių naujų įsipareigojimų pareiškėja neturi.

Suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau ir – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Tam, kad nustatyti, ar fizinis asmuo yra nemokus, būtina įvertinti, kokia yra bendra visų asmens pradelstų kreditorinių įsipareigojimų suma ir kiek bendrai yra vertas fizinio asmens likvidus turtas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo: vykdomąją bylą Nr. 0172/20/00473 pagal 2015-09-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. e2-26166-728/2015 dėl 15892,70 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojos UAB „Intrum Lietuva“ naudai, 2023-10-19 duomenimis išieškomos sumos dydis 21891,01 Eur; vykdomąją bylą Nr. 0172/20/00472 pagal 2015-07-08 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomąjį dokumentą Nr. e2-5071-122/2015 dėl 5891,76 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojos UAB „Intrum Lietuva“ naudai, 2023-10-19 duomenimis išieškomos sumos dydis 8153,11 Eur; vykdomąją bylą Nr. 0172/18/01472 pagal 2014-06-12 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1532-328/2014 dėl 3843,25 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojos UAB „Intrum Lietuva“ naudai, 2023-10-19 duomenimis išieškomos sumos dydis 5454,69 Eur; vykdomąją bylą Nr. 0172/15/01525 pagal 2015-07-29 Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. e2-6703-639/2015 dėl 15858,24 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojo AB SEB bankas naudai, 2023-10-19 duomenimis išieškomos sumos dydis 21945,44 Eur. Antstolio Jono Petriko vykdymo išlaidos pareiškėjos skaičiavimu sudaro 2663,81 Eur. Pareiškėja yra skolinga 1057,72 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui.

Taigi bylos duomenimis pareiškėjos skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma kreditoriams sudaro daugiau nei 61000 Eur (61165,78 Eur) ir ženkliai viršija 25 MMA (nuo 2024-01-01 MMA – 924 Eur).

Pareiškėja yra 56 m. amžiaus, turi spec. vidurinį išsilavinimą (įgijusi virėjos profesiją), šiuo metu nedirba, turi neįgalumą, iki 2025-06-12 nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Jos pajamas sudaro 224,08 Eur netekto darbingumo pensija ir vienišo asmens išmoka, kuri nuo 2024-01-01 yra 38,23 Eur, iš viso 262,31 Eur per mėnesį. Pareiškėja jokio nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto, santaupų kredito įstaigose neturi. Pareiškėjos turėtas nekilnojamasis turtas parduotas, siekiant padengti įsiskolinimus kreditoriams. Pareiškėja nuosavo būsto neturi, jos teigimu, gyvena pas draugę bendrabučio tipo bute. Išlaikomų asmenų, nepilnamečių vaikų pareiškėja neturi.

Įvertinus pareiškėjos gaunamų pajamų ir turimų skolinių įsipareigojimų santykį, teismas konstatuoja, kad pareiškėja pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėja negali įvykdyti, viršija 25 MMA, taigi ji yra nemoki.

Pažymėtina, kad fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. Kita FABĮ numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atvejų nebuvimas. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų atlikusi kokius nors tyčinius, nesąžiningus veiksmus, lėmusius skolų atsiradimą. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju byloje nėra duomenų, įrodančių pareiškėjos nesąžiningumą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), jos tapimą nemokia dėl žalingų įpročių (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punktas) ar dėl padarytų nusikalstamų veikų (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktas). Taip pat byloje nėra jokių duomenų ir apie FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5, 6 punktuose nurodytų sąlygų egzistavimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjai bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei pačios pareiškėjos, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėja toliau liktų nemoki, nes gaunamos pajamos neleistų padengti turimų įsiskolinimų. Iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama atstatyti pareiškėjos mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjos, tiek kreditorių interesus. Kreditoriams bankroto procedūros metu įstatymas numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir daryti įtaką bankroto procesui (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą ir kt.). Pripažinus, jog egzistuoja visos sąlygos fizinio asmens bankroto bylai iškelti, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas, pareiškėjai iškeltina bankroto byla.

Pagal FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 11 straipsnį, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti bankroto administratorių. Nagrinėjamu atveju pareiškėja bankroto administratore pasiūlė skirti Eglę Gabrėnienę, kreditoriai kitų kandidatūrų nepasiūlė, prieštaravimų dėl pasiūlytos kandidatūros neišreiškė. FABĮ 11 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų skirti Eglę Gabrėnienę bankroto administratore, nenustatyta. Eglė Gabrėnienė pateikė sutikimą dėl bankroto administravimo paslaugų teikimo pareiškėjai, deklaraciją dėl atitikties teisės aktų reikalavimams, bankroto administratoriaus administravimo lėšų sumos pagrindimą bei administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos bankroto administratore skirtina Eglė Gabrėnienė.

Įvertinus Eglės Gabrėnienės pateiktą administravimo išlaidų sumos pagrindimą, bylos apimtį (pareiškėjos skolinius įsipareigojimus, kreditorių skaičių), laikytina, kad nurodyta 300 Eur be PVM suma fizinio asmens bankroto administravimui yra protinga ir pagrįsta, todėl nustatytina 300 Eur lėšų suma bankroto procedūroms atlikti, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti laikotarpyje nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad jos būtiniesiems poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 350 Eur suma, pinigai reikalingi maistui, rūbams/avalynei, vaistams, vitaminams, asmens higienos prekėms, transportui. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė paaiškino, kad mažiausia suma, reikalinga pareiškėjos būtiniesiems poreikiams, galėtų būti 204 Eur ir pareiškėja sutinka bei prašo tokią sumą nustatyti jos būtiniesiems poreikiams tenkinti.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus. Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Pareiškėjos prašoma nustatyti suma būtinųjų poreikių tenkinimui yra mažesnė už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vienos minimalios mėnesinės algos dydį.

Įvertinus pareiškėjos gaunamas pajamas, nurodomas patiriamas išlaidas, jos atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad 204 Eur lėšų suma pareiškėjos būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, yra protinga ir pagrįsta, todėl nustatytina, kad nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos pareiškėjai kiekvieną mėnesį reikalinga piniginių lėšų suma yra 204 Eur (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Nustatytinas 4 mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 5 punktas, 8 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Iškelti pareiškėjai A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.

Paskirti A. S. bankroto administratore Eglę Gabrėnienę, adresas korespondencijai Malūnininkų g. 3, Klaipėda, tel. Nr. 8 600 23142, el. paštas egle@mvg.lt.

Nustatyti 30 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti 300 Eur (neįskaitant mokesčių) lėšų sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti A. S. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 204 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos A. S. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 4 mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Neįsiteisėjusios nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir paskirtai bankroto administratorei Eglei Gabrėnienei.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, išsiųsti nutarties patvirtintą kopiją Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliui Jonui Petrikui, kredito įstaigai UAB „Medicinos bankas“, taip pat VĮ Registrų centrui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Garantinio fondo administratoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriui ir paskirtai bankroto administratorei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Kristina Sušinskaitė