Šiaulių apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 25 190,04 Eur nuostolių, 10 118,98 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė (užsakovė) ir atsakovė (rangovė) 2021 m. spalio 22 d. sudarė Įrangos pirkimo-pardavimo su montavimo darbais sutartį (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), sumontuoti 499 kW instaliuotos galios saulės fotoelektrinės įrangą, įskaitant saulės elektrinės projektavimo, konstrukcijų montavimo, fotomodulių montavimo darbų atlikimą, visų elementų sujungimą į vientisą veikiančią sistemą, saulės elektrinės paleidimą ir derinimą, o ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei Sutartyje nurodytą kainą - 339 563 Eur + PVM. Rangos sutarties 3.1 punkte šalys suderino kalendorinį įrangos tiekimo ir darbų atlikimo grafiką, o pagal sutarties 3.3 punktą, įrangos pristatymo ir sumontavimo darbai turėjo būti atlikti (įskaitant derinimo ir eksploatacinius bandymus, pridavimą Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (toliau ir VERT), AB ESO ir kitoms institucijoms) ir perduoti eksploatuoti ieškovei per 270 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos, t. y. vėliausiai iki 2022 m. liepos 19 d.. Sutarties 8.4 punktu šalys susitarė, kad atsakovei neatlikus visų sutartinių darbų iki 2022 m. spalio 15 dienos, ji įsipareigoja sumažinti darbų kainą ieškovės planuotos gauti paramos suma – 86 000 Eur. Tokia nuostata sutartyje atsirado, nes ieškovė savo ruožtu buvo įsipareigojusi iki nustatyto termino įgyvendinti saulės elektrinės projektą prieš Aplinkos projektų valdymo agentūrą. Nurodo, kad atsakovė nesilaikė sutarto kalendorinio grafiko ir sutartinių įsipareigojimų neįvykdė laiku. Atsakovės iniciatyva, 2022 m. rugsėjo 15 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas prie Rangos sutarties, kuriuo sutarties vykdymo terminas pratęstas iki 2023 m. vasario 13 d., tačiau Sutartis neįvykdyta iki šiol. 2023 m. balandžio 3 d. atsakovei buvo pateikta Pretenzija dėl esminio sutarties pažeidimo, nes atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, nebendradarbiavo su ieškove. Praėjus keliems mėnesiams po Rangos sutarties pasibaigimo, atsakovės vadybininkas tiesiog pranešė ieškovei, kad darbai bus pabaigti iki 2023 m. vasario 13 d. ir ieškovei neturėjus kitos išeities, buvo pasirašytas Papildomas susitarimas prie Rangos sutarties dėl sutarties termino pratęsimo iki 2023 m. vasario 13 d. Ieškovė paaiškino, kad naujos 499 kW saulės elektrinės įsirengimu buvo siekiama komercinių tikslų - parduoti elektros energijos perteklių nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams už rinkos kainą. Ieškinio sumą - 35 309,02 Eur sudaro 10 118,98 Eur delspinigiai už vėlavimą vykdyti Rangos sutartį laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 14 d. iki 2023 m. liepos 12 d. ir nuostoliai - 25 190,04 Eur. Ieškovės teigimu, negautos pajamos yra realios, nes ieškovė turi ilgametę patirtį naudojant turimą saulės elektrinę ir parduodant elektros energijos perteklių supirkėjams, o prie ieškinio pridėtos elektros energijos pardavimo sąskaitos (pirkėjas – AB ESO) pagrindžia ieškovės vykdomos veiklos realumą ir negautų pajamų dydį, kuris apskaičiuotas imant realias elektros energijos pardavimo kainas (kuriomis AB ESO realiai pirko energiją iš ieškovės). Naujojoje saulės elektrinėje, kuri turėjo būti paleista veikti iki 2023 m. vasario 14 d., nepagamintas elektros energijos kiekis apskaičiuotas pagal analogiją su jau turima 29,76 kW galios saulės elektrine (pvz. jei 2023 m. kovo mėn. turima saulės elektrinė pagamino 2186 kWh elektros energijos, tai naujoji 499 kW galios saulės elektrinė būtų pagaminusi 36653 kWh energijos). Ieškovė papildomai nurodė, kad atsakovei sutinkant su reikalavimu dėl 10 118, 98 Eur delspinigių atlyginimo, - šioje dalyje ginčo nėra. Negautos pajamos yra viena iš nuostolių formų. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė negali reikalauti netiesioginių nuostolių priteisimo dėl Sutartyje numatyto atsakovės atsakomybės ribojimo. Ieškovės teigimu, Sutartyje neįtvirtintos ribotos atsakomybės sąlygos. Sutartyje yra nuostatos, susijusios su nuostolių atlyginimu: Sutarties 8.2.2 punkte (skyrius „Atsakomybė“) numatyta, kad pardavėjas, pirkėjo nurodytu laiku nepašalinęs defektų, nustatytų per garantinį terminą, atlygina visus Pirkėjo dėl to turėtus tiesioginius nuostolius; Sutarties 9.5 punkte (skyrius „Darbų sauga, priešgaisrinė sauga ir aplinkos apsauga“) numatyta, kad pardavėjas privalo nedelsdamas pranešti Pirkėjui apie žalą, daromą Pirkėjo turtui arba tretiesiems asmenims ir atlyginti visus dėl Pardavėjo kaltės ar neatsargumo Pirkėjui ar tretiesiems asmenims padarytus nuostolius; pagal Sutarties 11.5 punktą (skyrius „Sutarties galiojimas ir keitimas“) šaliai nutraukus Sutartį 11.3. arba 11.4. punktuose numatyta tvarka, šalis, dėl kurios kaltės Sutartis buvo nutraukta, įsipareigoja atlyginti visus kitos šalies patirtus tiesioginius nuostolius, nebent šalys raštu susitarta kitaip. Rangos sutartyje nekalbama apie tariamą atsakovės atsakomybės ribojimą.

9. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „E.“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti skundžiamą sprendimą dalyje dėl nuostolių priteisimo bei priteisti atsakovei jos patirtų nuostolių atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir sprendime nepasisakė dėl sutartinės atsakomybės ribojimo. Dėl ko atsakovė nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl 25 190,04 Eur dydžio nuostolių atlyginimo;

9.2. Apeliantė nurodo, kad Sutarties šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kokias atvejais atlyginami tiesioginiai nuostoliai (dėl vėlavimo ištaisyti defektus garantiniu terminu ir nutraukus sutartį dėl kitos šalies kaltės bei praradus paramą dėl atsakovės kaltės). Atsižvelgiant į tai, sutartyje yra įtvirtintas atsakomybės ribojimas tik tiesioginiais nuostoliais. Nors sutartyje nėra konkretaus rašytinio punkto dėl atsakomybės ribojimo tik tiesioginiais nuostoliais, tačiau pažodinis tekstas neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Priešingu atveju, taikant tik sutarties lingvistinį aiškinimą, sutarties šalys susidurtų su absurdiška situacija, kai padarius esminį sutarties pažeidimą, dėl kurio yra nutraukta sutartis, taikoma sankcija būtų mažesnė, nei toliau sutartį vykdant ir dedant maksimalias pastangas ją tinkamai įvykdyti. Akivaizdu, kad sutarties sudarymo metu šalių ketinimai buvo kiti. Pirmosios instancijos teismas nepaisė savo pareigos patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Pirmosios instancijos teismas turėjo kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Apeliantės vertinimu, apeliantė, sudarydama sutartį, neprisiėmė įsipareigojimo atlyginti netiesioginius nuostolius, ir, kaip minėta, aiškiai susitarė atvejus, kuriais atlyginami tik tiesioginiai nuostoliai;

9.3. Apeliantės vertinimu, byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovės galimai patirtų nuostolių dydį. Ieškovė savo tariamai patirtus nuostolius įrodinėja kaip negautas pajamas iš elektros energijos pardavimo, tarsi ieškovės elektros energijos elektrinė nepatirtų jokių sąnaudų. Akivaizdu, jog elektros energijos gamyba netgi savo įrenginiais turi savikainą (maržą), į kurią įskaičiuojamos investicijos, atlyginimai darbuotojams, išlaidos tiekėjams ir pan. Jokių duomenų apie elektros energijos savikainą gaminant elektros energiją savo paties saulės elektrinėje pateikta į bylą nėra. Taigi nėra įmanoma apskaičiuoti, kiek gi iš tiesų atsakovė galėjo papildomai prarasti (negauti pajamų) dėl elektros energijos nepardavimo;

9.4. Pažymi, kad ieškovei buvo žinoma negautų pajamų įrodinėjimo pareiga, taip pat byloje dalyvaujančių asmenų (atsakovės) nesutikimo argumentai su negautų pajamų apskaičiavimu nevertinant sąnaudų, tačiau ieškovė patiriamų sąnaudų neįrodinėjo ir neatskleidė. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė įrodė negautų pajamų dydį (25 190,04 Eur) nevertindamas, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų dydžio kaip grynojo pelno apskaičiavimo pagal suformuluotą kasacinio teismo praktiką. Ieškovė privalėjo pateikti patiriamas veiklos sąnaudas, kuriomis dengiamos išlaidos iš gaunamo pelno pardavus elektros energijos elektrinėje pagamintą elektros energiją (pvz., išlaidas darbo užmokesčiui, elektros energijos elektrinės priežiūros ir eksploatavimo išlaidos, mokėtinas pajamų mokestis ir kt.). Ieškovei nepateikus įrodymų, pagrindžiančių jos patiriamas sąnaudas, ieškovė neįrodė savo negautų pajamų, kaip grynojo pelno, realumo;

9.5. Apeliantė, remdamasi kasacinio teismo praktika, nurodo, kad negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra suprantamos kaip grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008; 2008 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011; kt.). Pirmosios instancijos teismas visiškai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir nepagrįstai nevertino ieškovės patiriamų sąnaudų, taip pat – visų juridinių asmenų mokėtino pelno mokesčio. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo sprendimas visiškai neatitinka teisingumo principo – palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, ieškovė praturtėtų atsakovės sąskaita ir atsidurtų palankesnėje padėtyje nei būtų buvusi, jei rangos sutartis būtų buvusi įvykdyta laiku;

9.6. Paaiškina, kad ieškovė, siekdama įrodyti negautų pajamų, kaip savo nuostolių dydį, turėjo įrodyti negauto pelno dydį. Tai reiškia, kad būtent ieškovė turėjo įrodyti ir tuos sutaupymus, tas sąnaudas, kurių nukentėjęs asmuo išvengė dėl to, kad dėl neteisėtų kito asmens veiksmų elektros energijos elektrinė nepagamino elektros energijos ir ieškovė atitinkamai jos negalėjo parduoti. Kitaip tariant, ieškovė turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius, be kita ko, skirtumą tarp jos sąnaudų, kurias ji būtų patyrusi eksploatuodama elektros energijos elektrinę ir parduodama joje pagamintą elektros energiją;

9.7. Apeliantė nurodo, kad atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, negautas pelnas apskaičiuojamas, išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų, o iš šių – ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą. Tokiu būdu nustatoma, kiek nukentėjusios šalies turtas potencialiai padidėtų (pagerėtų asmens turtinė padėtis), jei pažeidimas nebūtų įvykęs. Jei tokio pelno mokesčio nukentėjęs asmuo nemoka sutarties pažeidimo sąlygomis, tai reiškia, kad šį pelno mokestį jis sutaupo ir šis mokestis turėtų būti atimtas iš gautinos pajamų sumos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino sąnaudų, kuriomis turėjo mažinamos ieškovės negautos pajamos ir spręsdamas ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų atlyginimo klausimą, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, remiantis kuria padaryta žala turi būti visiškai atlyginta ir nukentėjęs asmuo grąžintas į iki pažeidimo buvusią padėtį. Todėl, atsakovės vertinimu, sprendimas yra nepagrįstas dalyje dėl 25 190,04 Eur dydžio nuostolių atlyginimo.

Šalies argumentai

10.1. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įskaitė delspinigius į nuostolių atlyginimą ir atitinkamai sumažino ieškovei priteistiną nuostolių sumą - iš prašytų 25 190,04 Eur atėmė 10 118,98 Eur. Pažymi, kad ieškovė taip pat turėjo teisę skųsti sprendimo dalį, kuria dalis ieškinio buvo atmesta. Tačiau ieškovė sutiko su tokia teismo pozicija, kuri buvo pagrįsta civilinio kodekso normomis. Ieškovės tikslas nėra pasipelnyti atsakovės sąskaita - ieškovės tikslas yra kompensuoti jos patirtus praradimus, kuriuos nulėmė didelis atsakovės nerūpestingumas ir aplaidumas vykdant Rangos sutartį;

10.2. Atsakovė laiku neatlikusi darbų, o ieškovė, veikdama geranoriškai atsakovės atžvilgiu, be jokių sankcijų atsakovės atžvilgiu, be jokių išsiderėtų nuolaidų savo naudai, 2022-09-15 sutiko pratęsti Rangos sutarties vykdymo terminą dar pusmečiui, iki 2023-02-13 (tomas 1, b. l. 36). Faktiškai atsakovė baigė vykdyti Rangos sutartį tik šiais metais, tik 2024-05-20 (galutinis darbų perdavimo - priėmimo aktas pridedamas1). Taigi atsakovė Rangos sutartį turėjo ir žadėjo įvykdyti per 270 dienų, o faktiškai įvykdė per 941 dienas. Rangos sutarties vykdymas truko beveik 4 kartus ilgiau nei buvo numatyta Rangos sutartyje;

10.3. Nurodo, kad žinodama, kad atsakovė absoliučiai nepaisys Rangos sutarties terminų, ieškovė išvis nebūtų sudariusi su atsakove Rangos sutarties. Atsakovės veiksmai ir neveikimas Rangos sutarties kontekste laikytini itin dideliu nerūpestingumu ir aplaidumu. Atsakovė iš esmės šios aplinkybės neginčijo. Procesiniuose dokumentuose atsakovė išvis neaiškino vėlavimo vykdyti Rangos sutartį priežasčių, sutiko su ieškovės paskaičiuotais 10 118,98 Eur dydžio delspinigiais ir nesutiko tik su pareiga mokėti nuostolių atlyginimą ieškovei;

10.4. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepriteisė ieškovei 25 190,04 Eur nuostolių – pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei 10 118,98 Eur delspinigių ir 15 071,06 Eur nuostolių atlyginimo. Todėl iš atsakovės apeliacinio skundo neįmanoma suprasti, kurią sprendimo dalį ginčija atsakovė. Atsakovė neturi teisės ginčyti tos sprendimo dalies, kuria teismas priteisė ieškovei 10 118,98 Eur delspinigių, nes pirmosios instancijos metu atsakovė visuomet besąlygiškai pripažino tiek savo pareigą mokėti delspinigius, tiek ieškovės reikalaujamą delspinigių sumą;

10.5. Ieškovė su atsakovės pozicija nesutinka, kad Rangos sutartis įtvirtino ribotą sutartinę atsakomybę. Atsakovės teigimu, Rangos sutartis įtvirtino tik tris atvejus, kada atsakovė buvo įsipareigojusi atlyginti nuostolius - jei laiku nepašalina defektų; jeigu nutraukiama sutartis; neatlikus darbų iki 2022-10-15, sutarties kaina sumažinama negautos paramos suma, 86 000 Eur. Pažymi, kad šalių sudaryta Rangos sutartis neįtvirtina jokių ribotos atsakomybės sąlygų. Rangos sutartyje - nei viename punkte - nėra susitarta, kad vienos ar kitos šalies atsakomybė pagal šią sutartį būtų apribota tam tikra pinigine suma, arba tam tikra nuostolių forma, arba kitu būdu;

10.6. Viena iš nuostolių formų yra negautos pajamos. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis iš tikro asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Šioje byloje atsakovė išvis nekvestionavo ieškovės pasirengimo gauti pajamas iš naujosios saulės elektrinės (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovė įrodė turinti dešimties metų patirtį parduodant elektros energiją iš kitos saulės elektrinės (duomenys neskelbtini);

10.7. Ieškovė visuomet laikėsi tos pačios nuoseklios pozicijos byloje, kad saulės elektrinės eksploatavimas nereikalauja jokių papildomų sąnaudų. Ieškovė, kaip minėta, nuo 2013 m. turi leidimą gaminti elektros energiją kitoje saulės elektrinėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (tomas 1, b. l. 45). Ieškovė nepatiria jokių specifinių saulės elektrinės priežiūros ar eksploatavimo išlaidų. Saulės elektrinės minimalia technine priežiūra užsiima ieškovės darbuotojas, kuriam šios pareigos įeina į įprastų darbinių pareigų apimtį. Ieškovės darbuotojas kartą per metus atlieka techninę saulės elektrinės apžiūrą, t. y. patikrina, ar visi elementai funkcionuoja tinkamai, ar saulės moduliai nėra atsilaisvinę nuo konstrukcijų ir pan. Galiojantys teisės aktai nenustato ieškovei pareigos samdyti išorės specialistus techninėms apžiūroms atlikti. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vienintelės sąnaudos, kuriomis galėjo būti mažinami ieškovės prašomi nuostoliai, tebuvo pelno mokestis valstybei. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, apmokestinamajam pelnui yra taikomas 15 procentų pelno mokesčio tarifas. Ieškovės nuomone, teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalimi, galėjo sumažinti ieškovės prašomą nuostolių sumą 15 procentų, tačiau skundžiamame sprendime teismas dėl to nieko nepasisakė;

10.8. Šioje byloje ypač svarbu tai, kad ieškovė skaičiavo negautas pajamas iš naujosios saulės elektrinės - kurią statė atsakovė ir kuri turėjo pradėti veikti 2023-02-13. Nauja saulės elektrinė nereikalauja jokių investicijų bent jau minimalų 5 metų garantinį laikotarpį - kol saulės elektrinė yra nauja, jos valdytojas nepatiria jokių investicinių išlaidų į elektrinės atnaujinimą ar remontą. Jei garantinio laikotarpiu metu atsiranda kokių nors elektrinės trūkumų, juos, vykdydamas garantinius įsipareigojimus, turi šalinti rangovas (šiuo atveju atsakovė);

10.9. Apeliaciniame skunde nurodomos tik trejopo pobūdžio saulės elektrinės eksploatavimo sąnaudos - investicijos, atlyginimai darbuotojams, išlaidos tiekėjams. Saulės elektrinei nėra reikalingas kažkokių prekių ar paslaugų tiekimas. Teoriškai, išlaidos tiekėjams galėtų atsirasti eksploatuojant saulės elektrinę ilgus metus - tada, kai saulės elektrinės tam tikrus elementus reikia atnaujinti, sudėvėtas dalis pakeisti naujomis. Eksploatuojant naują saulės elektrinę, jos valdytojas nepatiria išlaidų tiekėjams. Pati atsakovė savo tinklapyje skelbia, kad saulės elektrinė nereikalauja išlaidų;

10.10. Paaiškina, kad atsakovė, būdama profesionali energetikos sektoriaus atstovė, šioje byloje - nei pirmoje instancijoje, nei apeliaciniame skunde - nepateikė jokių konkrečių įrodymų apie tikėtinas ieškovės sąnaudas eksploatuojant naująją saulės elektrinę (duomenys neskelbtini). Todėl pagrįstai laikytina, kad atsakovės argumentai dėl saulės elektrinės išlaikymo kaštų yra atmestini. Tokius abstrakčius teiginius atmetė ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą. Vienintelės pagrįstos sąnaudos - tai valstybei mokėtinas 15 procentų dydžio pelno mokestis;

10.11. Pažymi, jog šioje byloje pirmosios instancijos teismas nesiūlė ieškovei pateikti papildomų įrodymų, pagrindžiančių jos sąnaudas. Klausimai apie sąnaudas buvo iškilę nagrinėjant bylą iš esmės, į kuriuos ieškovės atstovė atsakė lygiai taip pat, kaip nurodyta aukščiau šiame atsiliepime. T. y., kad pati saulės elektrinės eksploatacija papildomų sąnaudų ieškovei nesukuria, vienintelės galimos sąnaudos tebūtų pelno mokesčio išskaičiavimas pagal Pelno mokesčio įstatymą. Pirmosios instancijos teismas, nors galėjo iš prašomos nuostolių sumos atimti 15 procentų, tačiau sprendime to nepadarė. Apibendrinant, atsakovės teiginiai dėl saulės elektrinės sąnaudų yra hipotetiniai, deklaratyvūs ir neįrodyti. Apeliaciniu skundu atsakovė nepagrįstai prašo naikinti sprendimą „dalyje dėl 25 190,04 Eur dydžio nuostolių atlyginimo“, nes teismas sprendimu priteisė 10 118,98 Eur delspinigių (su kuriais atsakovė sutiko) ir tik 15 071,06 Eur nuostolių atlyginimo.