Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui V. D., tretiesiems asmenims UAB bankas „SB lizingas“, UAB B2Kapital, išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

* 1/3 (vieną trečiąją) buto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 buto vertė 9161,00 Eur;

* butą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), buto vertė 564,00 Eur;

* 1/5 (vieną penktąją) ūkinio pastato, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 pastato vertės 302,00 Eur.

8) pripažinti, kad ieškovės R. D. prievolė kreditoriui UAB „SB lizingas“ pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo yra ieškovės R. D. asmeninė prievolė; 9) pripažinti, kad solidarioji atsakovo V. D. ir ieškovės R. D. prievolė kreditoriui UAB B2Kapital po santuokos nutraukimo yra atsakovo V. D. asmeninė prievolė; 10) priteisti iš atsakovo V. D. ieškovei R. D. 1500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti; 10) nenustatyti termino šalims R. D. ir V. D. susitaikyti; 11) priteisti iš atsakovo V. D. bylinėjimosi išlaidas (el. bylos apyrašo 1 failas, 1–8 b. l.).

2. Nurodė, kad šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Šalys turi vieną nepilnametį vaiką. Ieškovės teigimu, atsakovas kartu su šeima negyvena nuo (duomenys neskelbtini). Ieškovės vertinimu, atsakovas turi skirti vaikui 200,00 Eur kasmėnesinį išlaikymą. Teigė, kad (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) būsto kredito sutartį asmeniškai padengė 11 000,00 Eur, todėl yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

3. Atsakovas V. D. bylos nagrinėjime nedalyvavo, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

5. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas nurodė, kad ieškovės ieškinio reikalavimai, susiję su nepilnamečio vaiko teisėmis, atitinka vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovės R. D. ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

6. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje buvo įregistruota ieškovės R. D. ir atsakovo V. D. santuoka. Šalys turi vieną nepilnametį vaiką.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei

7. Ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad netinkamai vykdo savo pareigas, išvažiavo dirbti į (duomenys neskelbtini), į Lietuvą grįždavo vis rečiau, po (duomenys neskelbtini) m. nebegrįždavo, tik retkarčiais paskambindavo.

8. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina.

9. Teismas pažymi, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.).

10. Nagrinėjamoje byloje ieškovei, besiremiančiai aplinkybėmis apie atsakovo netinkamą elgesį, teko pareiga pagrįsti faktus, sudarančius jos kaltės prezumpciją. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių sutuoktinio kaltės dėl iširusios santuokos prezumpciją. Be to, 2023-03-27 teismo posėdžių metu nurodė, kad atsakovas iš dalies prisideda prie vaiko išlaikymo, perveda po 150,00 Eur.

11. Byloje nesant jokių objektyvių duomenų, kad santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio kaltės, spręstina, jog nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes dėjo nepakankamai pastangų sukurti ir išsaugoti šeimos santykius, paremtus abipusiu pasitikėjimu, moraline bei materialine parama vienas kitam. Todėl pripažintina, kad jie abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje ir santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Šalims paliktinos santuokinės pavardės. Atitinkamai atmestinas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlygimo priteisimo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

12. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipė dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

13. Byloje nustatyta, kad nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena su ieškove ir nėra duomenų, kad ieškovė vaikui sudaro netinkamas sąlygas augti ir vystytis. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) išvados duomenimis, vaikas D. D. nurodė, kad nori gyventi su mama. Byloje nesant duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, nepilnamečio vaiko D. D. gyvenamoji vieta nustatytina su motina R. D.. Pažymėtina, kad atsakovas neprieštaravo tokiam ieškovės reikalavimui.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

14. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą nurodęs, kad tėvo (motinos) ir vaiko mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo dalis netgi tais atvejais, kai tėvų tarpusavio santykiai nutrūko (žr. Keegan v. Ireland, 26 May 1994, par. 50, Series A no. 290; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 170). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). CK 3.175 straipsnyje, reglamentuojančiame ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, nustatyta, jog gyvenančiam skyrium tėvui (motinai) turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

15. Bylos duomenimis, šalių parodymais nustatyta, kad ieškovė nesudaro jokių kliūčių atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku, tačiau pats atsakovas to nedaro dėl subjektyvių priežasčių. Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes ir į tai, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, sprendžia, jog nustatytina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka pagal ieškovės prašymą. Pažymėtina, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovo nuomone, ieškovės nurodyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus.

Dėl išlaikymo vaikui dydžio

16. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

17. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

18. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.

19. Plėtodamas teismų praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

20. Byloje nustatyta, kad vaikas D. D. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Vaikas yra normalios sveikatos. Akivaizdu, kad tokio amžiaus vaikas, kuris mokosi (duomenys neskelbtini), turi įvairių poreikių. Nereikia įrodinėti visuotinai žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, ugdymo priemonės.

21. Byloje nustatyta, kad ieškovė su savo vaiku gyvena jai ir atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovės mėnesinės darbo pajamos sudaro apie 1200,00 Eur. Atsakovas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), yra darbingo amžiaus. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje apie jį duomenų nėra. Atsakovas nuosavybės teise valdo dar kitą butą ir dalį ūkinio pastato.

22. Teismo vertinimu, minimali 400,00 Eur suma užtikrintų, kad nepilnametis vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdytis ir tobulinti savo gebėjimus. Be to, visos abejonės dėl išlaikymo vaikui dydžio nustatymo, turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė teismui duomenų, kad šiuo metu nepilnamečio vaiko poreikiai yra mažesni, nei 400,00 Eur per mėnesį.

23. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

24. Atsakovas nenurodė ir nepateikė teismui duomenų apie tai, kad turėtų sveikatos problemų, todėl teismas laiko, kad atsakovas yra normalios sveikatos ir gali dirbti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, sprendžia, jog atsakovas turi objektyvias galimybes dirbti tokį darbą, kad galėtų teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui.

25. Teismas, sprendžia, jog iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistinas 200,00 Eur dydžio išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini), iki vaiko pilnametystės (CK 3.200 str.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtina ieškovė R. D. (CK 3.185 str. 1 d.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

26. Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas ((duomenys neskelbtini) str.). Iš bylos duomenų matyti, kad šalims nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovui V. D. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir 1/5 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

27. Ieškovė nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas šalims (duomenys neskelbtini) paėmus iš banko 13901,76 Eur būsto kreditą. Nuo (duomenys neskelbtini) m. atsakovas nedengė kredito ir ieškovė asmeniškai sumokėjo 11 000,00 Eur dydžio kredito įmokas. Būsto kreditas baigtas mokėti (duomenys neskelbtini) m. Ieškovės vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybe, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, dalijant minėtą butą, jai priteisiant 2/3, o atsakovui 1/3 dalį buto. Kitą atsakovo valdomą nekilnojamąjį turtą priteisti atsakovui.

28. Teismo iniciatyva išreikalavus duomenis iš banko, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šalims suteiktas 13901,76 Eur dydžio būsto kreditas, kuris buvo grąžintas (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė teismui kvitus, parodančius, kad ji pagal kredito sutartį kreditoriui sumokėjo apie 11 000,00 Eur.

29. Teismo, vertinimu, ieškovės reikalavimas dėl santuokos įgyto turto padalijimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl kreditorinių reikalavimų

30. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.), Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

31. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė R. D. ir kreditorius UAB „SB lizingas“ (duomenys neskelbtini) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (17-18 b. l.). Byloje nekilo ginčo dėl šių prievolių pobūdžio, todėl tenkintinas ieškovės ieškinio reikalavimas po santuokos nutraukimo minėtas prievoles pripažinti jos asmeninėmis prievolėmis.

32. Ieškovė prašė pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditoriui UAB B2Kapital yra atsakovo V. D. asmeninė prievolė, 2023-03-27 teismo posėdžio metu nurodydama, kad apie šios prievolės egzistavimą nežinojo iki pat priverstinio išieškojimo ir kredito lėšos nebuvo panaudotos šeimos poreikiams.

33. Teismui savo iniciatyva (duomenys neskelbtini) nutartimi iš kreditoriaus UAB B2Kapital išreikalavus (duomenys neskelbtini) kredito sutarties ir jos priedų kopijas, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas V. D. ir UAB „MCB Finance“ sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 6000,00 Lt paskolos suteikimo. Sutartyje nėra duomenų, kad ieškovė buvo šios sutarties šalimi ar buvo informuota apie šios sutarties sudarymą. Teismas sprendžia, kad vien aplinkybė, jog šalims esant santuokoje atsakovas ir UAB „MCB Finance“ sudarė paskolos sutartį, neparodo, kad atsakovas ir ieškovė prisiėmė bendras prievoles kreditoriui. Byloje nustatyta, kad atsakovas jau nuo (duomenys neskelbtini) m. pradėjo dirbti užsienyje, ieškovė nepasirašė (duomenys neskelbtini) sutarties ir asmeniškai neprisiėmė jokių prievolių pagal šią sutartį. Kreditorius neįrodinėjo, kad lėšos ar jų dalis pagal sutartį buvo pervestos ieškovei ir/ar panaudotos šeimos poreikiams tenkinti. Kreditoriui neįrodžius atsiliepime nurodytų aplinkybių, jo teiginiai dėl bendros sutuoktinių prievolės yra nepagrįsti, todėl ieškovė neturi atsakyti už atsakovo prisiimtus asmeninius įsipareigojimus (CPK 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Ieškinį tenkinus iš dalies, tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

35. Ieškovė šioje byloje yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jai buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą dydis yra 415,00 Eur. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Kadangi valstybė turėjo 415,00 Eur išlaidų, o ieškovės ieškinys iš esmės visa apimtimi buvo patenkintas, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

36. Iš atsakovo valstybei taip pat priteistinas 143,20 Eur žyminis mokestis už ieškinio pateikimą ir 16,46 Eur proceso išlaidos (CPK 79, 88 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės R. D. ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudaryta (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini) skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. D. palikti pavardę – „D.“, atsakovui V. D. palikti pavardę – „D.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo V. D. bendravimo ir dalyvavimo auklėjant nepilnametį vaiką D. D. tvarką taip: tėvas V. D. turi teisę nekliudomai susitikti ir bendrauti su nepilnamečiu sūnumi D. D., prieš tai informavęs R. D.. Suderintu laiku turi teisę nepilnametį sūnų D. D. pasiimti iš jo gyvenamosios vietos grąžinant atgal į jo gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovo V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą D. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini), iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos į ieškovės R. D. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „SEB“.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko atstovei pagal įstatymą – motinai R. D..

Ieškovei R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti 2/3 (dvi trečiąsias) buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 buto vertė 18323,00 Eur.

Atsakovui V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:

* 1/3 (vieną trečiąją) buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 buto vertė 9161,00 Eur;

* butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), buto vertė 564,00 Eur;

* 1/5 (vieną penktąją) ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 pastato vertės 302,00 Eur.

Nekeičiant ir nemodifikuojant prievolių kreditoriui pripažinti asmeninėmis R. D. prievolėmis įsipareigojimus kreditoriui UAB „SB lizingas“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti asmeninėmis atsakovo V. D. prievolėmis įsipareigojimus kreditoriui UAB B2Kapital (į. k. (duomenys neskelbtini)), nurodant, kad po santuokos nutraukimo jis asmeniškai vykdo prievoles kreditoriui UAB B2Kapital pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 415,00 Eur (keturių šimtų penkiolikos eurų) išlaidas už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo V. D. 143,20 Eur (vieno šimto keturiasdešimt trijų eurų 20 centų) žyminį mokestį valstybei.

Priteisti iš atsakovo V. D. valstybei 16,46 Eur (šešiolikos eurų, 46 centų) proceso išlaidas (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).

Sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo įsiteisėjimo išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui – santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, taip pat išsiųsti Vedybų sutarčių registrui, VĮ Registrų centras.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.