Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Redos Stašenienės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus BDT“, M. Ž. ir G. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai).

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

Teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudos skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių.

Pažymėtina, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).

Tačiau, pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir skolininkas motyvuojamas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad pareiškimo gavimo dienai minėtas teismo sprendimas nebuvo įvykdytas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog bylos nagrinėjimo metu skolininkas tebevykdė teismo sprendimą ir išvežinėjo gruntą iš ginčo sklypo. Be to, nors skolininkas 2025 m. lapkričio 20 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad yra pilnai atlaisvinusi žemės sklypą ir grunto kalnas yra nebe ginčo žemės sklype, o gretimame sklype ir fotonuotraukas iš kurių vizualiai matosi atlaisvinta žemė, išieškotojos 2025 m. gruodžio 8 d. pateikti duomenys, matininkės N. M. parengtas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) situacijos planas ir pridėtos fotonuotraukos, patvirtina, jog dalis supiltų žemių į gretimą sklypą, patenka į ginčo sklypą, dėl to daryti išvados, kad sklypas pilnai atlaisvintas nėra pagrindo.

Pažymėtina ir tai, kad teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudos skolininkui. Visgi nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog skolininkė teismo nustatytu 60 dienų terminu neįvykdė teismo sprendimo, dėl ko antstolė pagrįstai surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkės deklaratyvūs teiginiai, neva dėl klimato sąlygų teismo sprendimo nebuvo galima pradėti vykdyti iš karto, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Minėtina, jog nuo šios civilinės bylos iškėlimo iki

Sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019; 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022).

Atsižvelgęs į bylos aplinkybes, nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog skolininkė tinkamai neįvykdė teismo sprendimo, minėtos žemės vis dar patenka į išieškotojo žemės sklypą, atsižvelgęs į tai, kad skolininkė delsė vykdyti teismo sprendimą, dėl to yra pagrindas skirti skolininkui baudą.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bauda pirmiausia atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, taip pat ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016). CPK 771 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba privalomojo nurodymo neįvykdo juridinis asmuo, priemones, numatytas šio straipsnio 6 ir 7 dalyse, teismas gali pritaikyti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo ar privalomojo nurodymo įvykdymą atsakingam asmeniui.

Atsižvelgiant į tai, jog skolininkės direktorius yra G. M., vienkartinė 150 Eur bauda skirtina skolininkės vadovui G. M., iš jo asmeninių lėšų.

Pareiškimų dėl baudos skyrimo nagrinėjimą vykdymo proceso metu reglamentuojančio CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas įtvirtina specialiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę teismui nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus. Nurodytais atvejais netaikytina bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK 93 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškojo ir skolininko interesus. Priešingas aiškinimas neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos tarp jų nebūtų paskirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023, 36 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023, 54 punktas; kt.).

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškimas buvo patenkintas bei į tai, jog išieškotoja pateikė duomenis, jog patyrė 713,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, minėtos išlaidos priteistinos iš skolininkės UAB „Vilniaus BDT“ išieškotojui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 290–292 straipsniais, 771 straipsniu

nutaria:

pareiškėjos antstolės Redos Stašenienės pareiškimą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų nevykdymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkinti.

skirti G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą, ją išieškant išieškotojo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus BDT“, juridinio asmens kodas 125722762, išieškotojui M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 713,90 Eur (septynių šimtų trylikos eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis per 7 dienas nuo jos elektroninio dokumento nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.