- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-09
- Bylos Nr.
- e2A-1037-390/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06819-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- N. M.
- Ieškovas
- G. K.
- Advokatai
- Gilbertas Kinderevičius
- Kategorijos
- 2.5.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.5.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.5.16.5Negyvenamųjų patalpų nuoma
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Algimanto Kukalio (pirmininkas ir pranešėjas), Gintauto Koriagino ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo ir ieškovės G. K. ir atsakovės N. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11605-886/2015 pagal ieškovės G. K. patikslintą ieškinį atsakovei N. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė G. K. 2015-06-26 patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 148–154) ir 2015-11-16 pareiškimu dėl reikalavimų patikslinimo (t. 2, b. l. 103–108) prašė priteisti iš atsakovės N. M.: 4 778,73 Eur nesumokėto nuomos mokesčio; 1 248,97 Eur nuostolių atlyginimo; 236,91 Eur delspinigių; 497,83 Eur skolą už suvartotą elektros energiją; 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad pagal šalių 2011-12-01 sudarytą patalpų nuomos sutartį Nr. 20111201 (toliau – Sutartis), ieškovė perdavė atsakovei laikinai naudotis patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini), 5 aukšte, Kaune, o atsakovė įsipareigojo už nuomojamas patalpas kas mėnesį mokti 832,66 Eur (2 875 Lt) nuomos mokestį, iš kurio GPM ir socialinio draudimo mokestį sumokėti į biudžetines institucijas, o likusią dalį – ieškovei (nuomotojui) (Sutarties 3 punktas). Sutarties 4 punktu atsakovė įsipareigojo nuomos mokestį už einamąjį mėnesį sumokėti iki devynioliktos dienos. Atsakovė sutarties galiojimo laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2014-12-01 netinkamai vykdė prievolę sumokėti nuomos mokestį. Atsakovė pažeidė Sutarties 3 punkte nustatytą įsipareigojimą mokėti nuomos mokestį po 2 875 Lt/mėn. Per 28 mėnesių laikotarpį, nuo 2011-12-01 iki 2014 m. kovo (imtinai), ieškovė mokėjo po 2 500 Lt/mėn., iš viso sumokėjo 70 000 Lt (28x2 500=70 000). Atsakovė nevykdė Sutarties 3 punkte numatyto įsipareigojimo mokėti nuomos mokesčio dalį valstybinei mokesčių inspekcijai. Šiuo laikotarpiu, per 28 mėnesius, susidarė nepriemoka po 375 Lt/mėn., iš viso – 10 500 Lt ((2 875-2 500)x28=10 500) arba 3 041,01 Eur. Per šešis mėnesius nuo 2014 m. balandžio iki spalio (imtinai) atsakovė mokėjo tokia tvarka: 1) visai nemokėjo už 2014 m. balandį ir gegužę, ir skolinga 5 750 Lt (=2x 2 875) arba 1 665,32 Eur; 2) remiantis atsakovės pateiktais 2014-10-20 – 2014-10-22 pavedimo išrašais, atsakovė už 2014 metų 6 mėnesius, nuo birželio iki lapkričio (imtinai), sumokėjo 14 500 Lt, nesumokėta dalis sudaro 2 750 Lt arba 796,46 Eur ((6x2 875)–14 500=2 750). Iš viso nesumokėtą nuomos mokesčio dalį sudaro 19 000 Lt (=10 500+5750+2750) arba 5 502,78 Eur. Atsakovė buvo sumokėjusi 2 500 Lt užstatą, šią sumą atėmus, atsakovės nesumokėto nuomos mokesčio dalis sudaro 16 500 Lt (=19 000- 2 500) arba 4 778,73 Eur. Šalys patalpų perdavimo aktą pasirašė 2015-01-08, iki šios datos nuomojamos patalpos buvo atsakovės žinioje. Pagal Sutarties 8c ir 10 punktus, pasibaigus Sutarties galiojimo terminui, Sutartis automatiškai pratęsiama dar vieneriems metams, jei nei viena iš šalių nepraneša kitai apie nutraukimą, o nuomininkas įsipareigoja apie Sutarties nutraukimą pranešti ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki Sutartis termino pabaigos. Nors patalpų nuomos sutartis pasirašyta laikotarpiui iki 2014-12-01, atsakovė apie Sutarties nepratęsimą pranešė tik 2014-10-15, todėl ieškovė reikalauja nuostolių atlyginimo – nuomos mokesčio už 1,5 mėnesio, t. y. nuo 2014-12-01 iki 2015-01-15 (kada sueina įspėjimo termino pabaiga). Nuostolių atlyginimas už 1,5 mėnesio dėl pažeisto 3 mėnesių termino įspėjimui nepratęsti Sutarties sudaro 4 312,50 Lt (=2 875x1,5) arba 1 248,97 Eur. Atsakovė patalpas perdavė 2015-01-08, todėl už šį laikotarpį privalo sumokėti išlaidas už suvartotą elektros energiją pagal AB LESTO sąskaitas už 2014 m. lapkričio, gruodžio ir 2015 m. sausio mėn. pagal 2015-01-08 patalpų perdavimo – priėmimo akte užfiksuotus rodmenis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės N. M. ieškovei G. K. 4 778,73 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, 236,91 Eur delspinigių, 210,85 Eur skolos už suvartotą elektros energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 226,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-04-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas nustatė, kad ieškovė G. K., atstovaujama pagal įgaliojimą trečiojo asmens A. K., 2011 m. gruodžio 1 d. sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. 20111201 su atsakove N. M. (toliau tekste – Sutartis), pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), Kaune. Sutarties 3 punkte numatytas nuomos mokesčio dydis – 2 875 Lt per mėnesį, iš kurių GPM bei Soc. draudimo mokestį nuomininkas sumoka į biudžetines institucijas, o likusią dalį sumoka nuomotojui. Nuomos terminas numatytas nuo 2011-12-01 iki 2014-12-01 (Sutarties 2 punktas). Sutarties 10 punkte numatyta, kad pasibaigus Sutarties galiojimo terminui, ji automatikai pratęsiama dar vieneriems metams, jeigu nė viena šalių raštu nepraneša kitai šaliai apie sutarties nutraukimą. Sutarties 8c punkte numatytas nuomininko įsipareigojimas ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, baigiantis sutarties terminui, raštu pranešti apie ketinimą nutraukti. Teismas, remdamasis rašytine forma sudarytos Sutarties 3 punkto sąlygomis, padarė išvadą, kad šalys susitarė dėl 2 875 Lt/mėn. nuomos mokesčio dydžio. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, ar ieškovė (nuomotoja) mokėjo gyventojų pajamų mokestį valstybei, nes mokesčių mokėjimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. GPM mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatymas, mokesčio mokėjimą administruoja kiti subjektai. Teismo posėdyje ir atsakovė, ir trečiasis asmuo pripažino, kad atsakovė nuomos mokestį mokėjo nuomotojos įgaliotam asmeniui po 2 500 Lt per mėnesį grynais pinigais. Teismo nuomone, ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad nuomotojos atstovas, priimdamas 2 500 Lt nuomos mokestį, atsisakė dalies nuomos mokesčio (375 Lt). Sutartyje numatyta, kad valstybei mokėtinas GPM įskaitytas į bendrą 2 875 Lt/mėn. nuomos mokestį. Iš rašytinių įrodymų ir trečiojo asmens paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, kad nuomotoja, sudarydama nuomos sutartį, turėjo tikslą patalpas išnuomoti už tokią kainą, kad atskaičius mokesčius valstybei bei kitas patalpų išlaikymo sąnaudas, jai liktų 2 500 Lt/mėn. grynųjų pajamų. Be to, teismo posėdyje ir trečiasis asmuo, ir atsakovė nurodė vienodas aplinkybes, kad iki atsakovei išsinuomojant patalpas, jų nuomos kaina rinkoje buvo didesnė, tačiau vykstant deryboms iki sutarties sudarymo, nuomotojos atstovas atsakovei sumažino nuomojamų patalpų kainą. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad pagal tarp šalių susiklosčiusią sutarties vykdymo praktiką, ieškovė neturi teisės reikalauti didesnio, nei 2 500 Lt/mėn. nuomos mokesčio. Nuomos mokesčio dydis (2 875 Lt/mėn.) nustatytas rašytinėje sutartyje. Šalys ir trečiasis asmuo pripažino, kad nuomos mokestį grynais pinigais paimdavo nuomotojos įgaliotas asmuo, tačiau pagal Sutartį 2 500 Lt/mėn. sudaro tik dalį nuomos mokesčio. Pagal GPMĮ 3 straipsnį pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas. Mokesčių teisės aktai nedraudžia kitam asmeniui už gyventoją sumokėti gyventojų pajamų mokestį, tačiau prievolė deklaruoti pajamas ir apskaičiuoti pajamas tenka pajamų gavėjui (nuomotojui). Ieškovė, sužinojusi apie savo teisių pažeidimą, t. y. kad atsakovė nevykdė susitarimo dėl GPM sumokėjimo valstybei, nepraleisdama ieškinio senaties termino, pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovės nuomos mokesčio nesumokėtą dalį, t. y. po 375 Lt per mėnesį. Teismas nustatė, kad skaičiuojant gyventojo pajamų mokesčio dydį, padaryti akivaizdūs aritmetiniai apsirikimai: prie 2 500 Lt sumos pridėjus 15 procentų dydžio tarifą, gauta 2 875 Lt suma (2 500x(1+0,15)=2 875) ir šiuos skaičiavimus atitinka Sutartyje nustatytas nuomos mokesčio dydis – 2 875 Lt/mėn. Tačiau taikant 15 procentų mokesčio tarifą, mokestis turi būti išskaičiuotas iš visos gautinos 2 875 Lt sumos, ir sudarytų 431,25 Lt, tokiu atveju nuomotojai liekanti nuomos mokesčio dalis sudarytų 2 443,75 Lt/mėn. (2 875x(1-0,15) = 2 443,75). Teismas, remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais, konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog šalys rašytine nuomos Sutartimi susitarė dėl 2 875 Lt/mėn. nuomos mokesčio dydžio.
Šalies argumentai
Ieškovė 2015-11-16 pareiškime dėl reikalavimų patikslinimo pateikė išsamius paaiškinimus ir skaičiavimus dėl susidariusios 10 500 Lt arba 3041,01 Eur nuomos mokesčio nepriemokos. Šalys ir trečiasis asmuo pripažino, kad nuo sutarties sudarymo 2011-12-01 iki 2014 m. kovo pabaigos atsakovė mokėjo nuomos mokestį trečiajam asmeniui grynais pinigais po 2 500/mėn. Per 28 mėnesių laikotarpį nuo sutarties sudarymo 2011-12-01 iki 2014 m. kovo pabaigos mokesčio nepriemoka po 375 Lt/mėn. iš viso sudaro 10 500 Lt (28x375) arba 3 041,01 Eur. Atsakovė šių skaičiavimų nepaneigė, todėl teismas ieškovės reikalavimą šioje dalyje laikė įrodytu.
Žemesnės instancijos teismas
Tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovė sumokėjo nuomos mokestį už 2014 m. balandžio ir gegužės mėnesį. Atsakovė savo teiginius, kad už 2014 m. balandį ir gegužę sumokėjo po 2 500 Lt, įrodinėjo savo paaiškinimais, liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais – Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo kopijomis, kuriuose yra įrašai dėl nuomos mokesčio po 2 500 Lt per laikotarpį nuo 2014 m. sausio iki 2014 lapkričio mėn. Teismas pažymėjo, kad šių žurnalų įrašai nei patvirtina, nei paneigia nuomos mokesčio sumokėjimo faktą: žurnalai pildyti pačios atsakovės, jos veiklos sąnaudų ir pajamų apskaitos tikslais, juose nėra nei ieškovės, nei trečiojo asmens rašytinio patvirtinimo dėl sumokėto nuomos mokesčio už 2014 m. balandžio ir gegužės mėnesius. Liudytojų parodymai nei patvirtina, nei paneigia šio fakto, nes nei viena liudytoja teisme nepatvirtino, kad matė, kokią pinigų sumą atsakovė perdavė trečiajam asmeniui A. K., kada perdavė ir už kurį laikotarpį. Nei viena iš atsakovės pakviestų liudytojų negirdėjo trečiojo asmens patvirtinimo, kad atsakovė sumoka nuomos mokestį už 2014 m. balandžio ir/ar gegužės mėnesius. Atsakovei nepateikus jokių rašytinių patvirtinimų, teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė jos sumokėto nuomos mokesčio už 2014 m. balandžio ir gegužės mėnesius, t. y. 5 750 Lt (=2x 2 875) arba 1 665,32 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė įrodymus, kad 2014-10-20 – 2014-10-22 mokėjimo nurodymais atsakovė už 2014 metų 6 mėnesius, nuo birželio iki lapkričio (imtinai), sumokėjo 14 500 Lt, nesumokėta dalis sudaro 2 750 Lt arba 796,46 Eur ((6x2 875)–14 500=2 750).
Žemesnės instancijos teismas
Iš viso nesumokėtą nuomos mokesčio dalį sudaro 19 000 Lt (=10 500+5 750+2 750) arba 5 502,78 Eur. Abi šalys pripažino, kad atsakovė buvo sumokėjusi ieškovei 2 500 Lt užstatą, šią sumą atėmus, atsakovės nesumokėto nuomos mokesčio dalis sudaro 16 500 Lt (=19 000-2 500) arba 4 778,73 Eur.
Teismas atmetė reikalavimą priteisti 1 248,97 Eur nuostolių atlyginimo kaip neįrodytą. Teismas nustatė, kad sutartis yra terminuota, sudaryta 2011-12-01 trejiems metams, Sutarties pabaiga – 2014-12-01. Sutarties šalys susitarė dėl Sutarties pratęsimo dar vieneriems metams, jei nei viena šalis nepareikš, kad sutarties pratęsti neketina. Šalys Sutarties 10 punktu ir 8c punktu susitarė, kad nuomininkas įsipareigoja prieš tris mėnesius pranešti apie atsisakymą pratęsti sutartį. Iš šalių paaiškinimo teismo posėdyje, liudytojų parodymų, teismas padarė išvadą, kad tarp šalių įvyko konfliktas po to, kai atsakovė kreipėsi į ieškovės atstovą trečiąjį asmenį su prašymu sumažinti nuomos kainą. Trečiasis asmuo A. K. teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė atsisakė mokėti nuomos mokestį, šiuos jo paaiškinimus patvirtina ir kiti rašytiniai įrodymai, jog atsakovė nemokėjo nuomos mokesčio vasaros laikotarpiu iki to momento, kol gavo ieškovės rašytinę 2014-10-14 pretenziją dėl reikalavimo sumokėti 15 000 Lt nuomos mokesčio skolą ir 305,50 Lt delspinigių. Atsakovė pripažino, kad vasaros laikotarpiu nuomos mokesčio nemokėjo, paaiškino, kad prašė sumažinti nuomos kainą, ir nurodė, kad kainos nesumažinus neturės galimybių tęsti nuomos sutartį. Teismas nustatė, kad Sutartyje nėra šalių susitarimo dėl nuomininko įsipareigojimo atlyginti nuostolius. Ieškovės prašomas priteisti nuostolių dydis lygus nuomos mokesčio dydžiui, tačiau Sutartyje šalys nesusitarė nei dėl nuostolių dydžio, nei dėl jų nustatymo kriterijų. Nesant šalių susitarimo, ieškovei tenka pareiga įrodyti nuostolių dydį. Ieškovė tokių įrodymų nepateikė. Nepateikta duomenų, kad gavus rašytinį atsakovės atsisakymą tęsti nuomos sutartį, ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų patalpas išnuomoti, ieškojo nuomininkų, kreipėsi į nekilnojamojo turto agentus, skelbė pranešimus interneto tinklapiuose ir pan. Ieškovė nepaneigė atsakovės paaiškinimų, kad atsakovė prašė sumažinti nuomos kainą, kad jos nesumažinus bus finansiškai nepajėgi tęsti Sutarties vykdymą.
Atsakovei laiku nevykdant pareigos mokėti nuomos mokestį, teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti sutartyje numatyto dydžio delspinigius pagal ieškovės pateiktą skaičiavimą.
Teismas pažymėjo, kad atsakovė pranešė ieškovei, kad atsisako pratęsti nuomos sutartį. Ieškovė patvirtino, kad atsakovės pranešimą gavo 2014-10-15. Atsakovei atsisakius pratęsti nuomos sutartį vieneriems metams, Sutartyje numatytas nuomos terminas baigėsi 2014-12-01, šalims kilo pareiga bendradarbiauti, ieškovei pačiai ar per atstovą perimant iš atsakovės pagal nuomos sutartį išnuomotas patalpas. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė siekė patalpas grąžinti ieškovei Sutarties termino pasibaigimo dieną. Tą patvirtina atsakovės paaiškinimai teismo posėdyje ir rašytiniai įrodymai. Iš atsakovės pateiktų skambučių telefonu išklotinės teismas nustatė, kad atsakovė 2014-12-01 skambino ir ieškovei (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir jos įgaliotam asmeniui (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovės pateiktas 2014-12-09 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad patalpos buvo tuščios. Teismas padarė išvadą, kad pati ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, grąžinant nuomotas patalpos, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos išlaidos už suvartotą elektros energiją tik už 2014 m. lapkričio mėnesį, t. y. 728,01 Lt arba 210,85 Eur.
Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 29 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovės N. M. ieškovei G. K. 117,61 Eur žyminio mokesčio ir 754,41 Eur išlaidų už teisines paslaugas; priteisė iš atsakovės N. M. trečiajam asmeniui A. K. 663 Eur išlaidų už teisines paslaugas; priteisė iš ieškovės G. K. atsakovei N. M. 681 Eur išlaidų už teisines paslaugas; grąžino ieškovei G. K. 20,85 Eur žyminio mokesčio permoką.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai.
Apeliaciniu skundu atsakovė N. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantės apeliacinis skundais grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Priimdamas sprendimą teismas neatsižvelgė į teismų suformuotą praktiką, kad sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant ne į sutarties tekstą, bet į tarp šalių nusistovėjusią sutarties vykdymo praktiką. Šiuo atveju, Sutarties 3 p. nurodyta, jog nuomininkas už nuomojamas patalpas įsipareigoja kas mėnesį mokėti nuomotojui 2 875 Lt nuomos mokestį, iš kurių GPM bei Soc. draudimo mokestį sumoka į biudžetines institucijas, o likusią dalį sumoka nuomotojui. Kas atitinkamai reikštų, jog atsakovė ieškovei turėjo mokėti po 2 443,75 Lt sumą, o likusią 431,25 Lt/mėn. dalį pervesti valstybinei mokesčių inspekcijai kaip GPM.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti visus atsakovės pateiktus įrodymus ir nusprendė vadovautis sutarties rašytiniu tekstu, kuris, akivaizdu, jog žodiniu šalių susitarimu buvo pakeistas. Pagal sutarties 7 punktą atsakovė privalėjo sumokėti nuomos mokesti per 10 dienų nuo ieškovės pateiktos sąskaitos, tačiau ieškovė to nedarė, kas įrodo, jog tarp šalių susiklostė kitokia sutarties vykdymo praktika, nei sutartyje įtvirtinta lingvistiškai. Pagal Sutarties 6 p. atsakovė prie nuomos mokesčio papildomai turėjo mokėti ieškovei už jai suteiktas komunalines paslaugas, tačiau atsakovė už komunalines paslaugas mokėjo tiesiogiai paslaugas teikiantiems asmenims.
Teismas nepagristai iš atsakovės priteisė tariamai nesumokėtą 3 041,01 Eur sumą, skaičiuotiną iki 2014 m. balandžio bei po 375 Lt/mėn. už vėlesnius mėnesius, reikalavimo teisės į šias sumas neturinčiai ieškovei.
Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė nėra trečiajam asmeniui sumokėjusi nuomos mokesčio už 2014 m. balandžio ir gegužės mėnesius, todėl už šį laikotarpį ieškovei yra skolinga 5 750 Lt (1 665,32 Eur) sumą. Teismas, įvertinęs abiejų šalių teikiamus paaiškinimus bei įrodymus, skundžiamame sprendime nepagrįstai sprendė, jog nei atsakovės žurnalų išrašai, nei kviestų liudytojų parodymai nepatvirtina, jog atsakovė su ieškove yra atsiskaičiusi už 2014 m. balandžio ir gegužės mėnesius.
Teismas nepagristai priteisė 236,91 Eur dydžio delspinigius.
Apeliaciniu skundu ieškovė G. K., atstovaujama advokato Gilberto Kinderevičiaus, prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. papildomo sprendimo dalį, kuria ieškovės G. K. prašymas dėl 543,17 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestas panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti papildomai ieškovės G. K. naudai 543,17 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti proporcingai teismo patenkintų ieškovės ieškinio reikalavimų daliai, prijungti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
Su pirmosios instancijos teismo papildomu sprendimu apeliantė nesutinka dėl sekančių argumentų:
Šalies argumentai
Apeliantė teigia, kad 2015-08-10 ieškovės atstovui advokatui Gilbertui Kinderevičiui pateikus papildomą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, įvyko EPP sistemos techninė klaida ir su 2015-08-10 dienos prašymu nebuvo pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai – 2015-06-19 ir 2015-08-06 sąskaitos ir jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Nurodo, kad 2015-08-10 prašymo pateikimo teismui dieną sąskaitos jau buvo išrašytos, sąskaitos buvo apmokėtos iki 2015-08-10 prašymo pateikimo dienos, t. y. 2015-06-19 sąskaita buvo apmokėta tą pačią dieną, 2015-08-06 sąskaita buvo apmokėta sekančią dieną - 2015-08-07. Šios aplinkybės neginčijamai įrodo, kad sąskaitos buvo išrašytos ir apmokėtos iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ir tik išimtinai dėl techninio pobūdžio klaidos sąskaitos ir jų apmokėjimai nebuvo pateikti teismui. Aplinkybė, kad ieškovė į vėlesnius prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat įtraukė 2015-06-19 ir 2015-08-06 sąskaitas, prie kurių pažymėjo, jog jos jau yra pateiktos byloje (2015-08-26 byloje pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo) neabejotinai patvirtina, jog tiek ieškovė, tiek jos atstovas buvo įsitikinę, jog minėtos sąskaitos teismui yra pateiktos su 2015-08-10 prašymu ir pagrįstai tikėjosi, jog jos bus priteistos. Pagal išrašytas 2015-06-19 ir 2015-08-06 dienos sąskaitas ieškovei teisinės paslaugos buvo realiai suteiktos, t. y. 2015-06-16 vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Gilbertas Kinderevičius atstovavo ieškovės interesus, 2015-05-27 teikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko papildymo, 2015-06-19 teikė patikslintą ieškinį, 2015-08-10 atstovavo ieškovę teismo posėdyje. Visi šie realiai atlikti advokato veiksmai, išrašytos sąskaitos bei apmokėjimai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, 2015-08-10 pateiktas prašymas, kuriame aiškiai nurodomos sąskaitos su konkrečiomis sumomis, patvirtina, kad ieškovė siekė laiku įgyvendinti savo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Apeliaciniu skundu atsakovė N. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – paskirstyti visų byloje dalyvaujančių asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai ieškovės G. K. atmestų ieškinio reikalavimų dydžiui, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės G. K. atsakovės N. M. naudai.
Šalies argumentai
Apeliantė su papildomu teismo sprendimu nesutinka dėl sekančių argumentų:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai sumažino atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas, nes išlaidos yra perpus mažesnės už Rekomendacijų nurodomus dydžius, pagrįstos nagrinėjamos bylos apimtimi ir sudėtingumu bei buvo nulemtos ieškovės ir būtinos siekiant tinkamai įgyvendinti procesines atsakovės teises.
Teigiama, kad apeliantės 2015-10-20 bei 2015-11-25 prašymuose nurodytos teisinės paslaugos, už kurias prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, nesidubliuoja ir nėra perteklinės, todėl teismas nepagrįstai sumažino atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas sumą. Papildomame sprendime nurodomas vienintelis neva egzistuojantis atsakovei suteiktų teisinių paslaugų pasikartojimas, kuris, teismo vertinimu yra perteklinis, kadangi atsakovės atstovas, rinkdamas bylos nagrinėjimui reikalingus įrodymus, kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją tiesiogiai, o vėliau ir su teismo liudijimu, nepaisant to, jog teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad ieškovė gyventojų pajamų mokesčio nėra mokėjusi. Dar iki kreipiantis į Valstybinę mokesčių inspekciją, atsakovė 2015-08-24 prašymu prašė teismo išreikalauti iš ieškovės jos pajamų mokesčio deklaracijas, teiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2015 m (imtinai), tačiau teismas 2015-08-26 vykusio teismo posėdžio metu šį prašymą išsprendė siūlydamas ieškovei pateikti prašomus dokumentas bei nurodė, kad teismas negali nustatyti įpareigojimų šaliai pateikti įrodymus, kurie būtų priešingi jos interesams. Kadangi ieškovė teismo siūlymo neįvykdė, atsakovė pasinaudojo savo teise rinkti bylai reikšmingus įrodymus ir kreipėsi į VMI tiesiogiai. Jokių kitų tariamai besidubliuojančių ar tariamai perteklinių teisinių paslaugų, suteiktų atsakovei, teismas papildomu sprendimu nenustatė.
Teismas nepagrįstai proporcingai sumažino atsakovės patirtas išlaidas, vien dėl to, jog ieškovė ir trečiasis asmuo patyrė mažesnes bylinėjimosi išlaidas. Teismas, sumažindamas atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, nurodė, kad ieškovės ir trečiojo asmens bendra įrodymais pagrįstų teisinių išlaidų suma (1 588,90 Eur) yra 2,8 karto mažesnė nei atsakovės prašomos atlyginti išlaidos (4 499,12 Eur), todėl atsakovės prašomą priteisti sumą sumažino 1/3 dalimi. Jokiais teisės aktais nėra uždrausta asmeniui, siekiančiam apginti savo pažeistas teises ar teisėtus interesus bei besiginančiam nuo nepagrįstų reikalavimų, kreiptis į jo nuomone geriausiai jo interesus galintį atstovauti advokatą.
Papildomu sprendimu teismas proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui nepaskirstė trečiajam asmeniui priteistinų bylinėjimosi išlaidų. Teismas papildomu sprendimu konstatavo, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 77,3 procentais. Atitinkamai, ieškovės naudai iš atsakovės buvo priteista 77,3 procentai visos ieškovės patirtos bei įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidų sumos. Tačiau trečiojo asmens naudai teismas priteisė 100 procentų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas, neatsižvelgdamas į tai, jog ieškinio reikalavimai, kuriuos palaikė trečiasis asmuo ieškovės pusėje, buvo patenkinti tik 77,3 procentų apimtimi. Tais atvejais, kai ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atitinkamai, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, iš ieškovo priteisiama atmestų ieškinio reikalavimo dalis, o iš atsakovo - patenkintų ieškinio reikalavimo dalis. Trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos privalėjo būti mažinamos ir priteistos 77,3 proc. apimtimi. Likusi 22,7 procentų dalis galėjo būti priteista iš ieškovės, arba nepriteista, nes ieškovės reikalavimai nebuvo patenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovės N. M. apeliacinį skundą ieškovės G. K. atstovas advokatas Gilbertas Kinderevičius prašo atsakovės N. M. apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė tariamai susiklosčiusią kitokią nuomos sutarties vykdymo praktiką grindžia tik savo subjektyviais paaiškinimais, kurie negali būti laikomi kaip objektyvūs ir patikimi įrodymai. Atsakovė, manydama, kad rašytinėje sutartyje nurodytas nuomos mokesčio dydis neatitiko jos laisvos valios, per trejų metų sutarties galiojimo terminą nesiėmė jokių priemonių dėl sutarties sąlygų pakeitimo ar nutraukimo. Paaiškėjus, jog atsakovė apskritai nevykdė savo pareigos dalį nuomos mokesčio sumokėti VMI, atitinkamai ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti ne 431,25 Lt/mėn. GPM dalį, o būtent ieškovei nesumokėto nuomos mokesčio dalį, t. y. 375 Lt/mėn. Trečiasis asmuo nurodė, kad jis tik atlikdavo pinigų paėmimo-perdavimo funkciją. Tai, kad trečiasis asmuo paimdavo 2 500 Lt nuomos mokesčio dalį niekaip nesudaro pagrindo teigti, kad šiais veiksmais trečiasis asmuo modifikavo nuomos sutartį ir savo nuožiūra be ieškovės žinios susitarė dėl kitokio nuomos mokesčio dydžio. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo veikė ieškovės vardu pagal įgaliojimą neįrodo fakto, kad jis savo nuožiūra pakeitė nuomos mokesčio dydį ar, kad tokią teisę apskritai turėjo. Atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina nuomos sutarties modifikavimo bei neįrodo, kad 2 500 Lt nuomos mokesčio suma buvo galutinė ir tarpusavio šalių suderinta valia patvirtinta, todėl atsakovei nepaneigus nuomos sutarties 3 p. nustatytos mokėjimo tvarkos, taip pat neginčijant minėto sutarties punkto, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad tarp šalių egzistavo susitarimas dėl nuomos mokesčio dydžio pakeitimo. Atsakovės liudytojų paaiškinimai neinformatyvūs ir abstraktaus pobūdžio, todėl jie nepatvirtina fakto, kad nuomos mokestis buvo pakeistas iš 2 875 Lt į 2 500 Lt. Ginčas byloje kilo dėl mokesčio bei įsiskolinimo už nuomą dydžio, o ne dėl ieškovės mokestinės prievolės vykdomumo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisėto pagrindo įpareigoti ieškovę atsiskaityti su VMI. Atsakovė savo teiginius, kad už 2014 m. balandį ir gegužę sumokėjo po 2 500 Lt, įrodinėjo savo paaiškinimais, liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais – gyventojo, įgijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo kopijomis, kurie nepatvirtina, kad atsakovė su ieškove yra atsiskaičiusi už 2014 m. balandžio ir gegužės mėnesius. Žurnalai yra pildyti pačios atsakovės, todėl jie vertintini kritiškai ir nelaikytini objektyviais bei patikimais įrodymais. Liudytojų parodymai nei patvirtina, nei paneigia šio fakto, nes nei viena liudytoja teisme nepatvirtino, kad matė, kokią pinigų sumą atsakovė perdavė trečiajam asmeniui A. K., kada perdavė ir už kokį laikotarpį. Nei viena iš atsakovės pakviestų liudytojų negirdėjo trečiojo asmens patvirtinimo, kad atsakovė sumoka nuomos mokestį už 2014 m. balandžio ir/ar gegužės mėnesius. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad jai nebuvo išrašomos sąskaitos pagal sutarties 7 punktą, nepaneigia nuomos sutarties 4 punkto nuostatos, kad nuomos mokestis mokamas už einamąjį mėnesį iki 19-tos dienos. Pagal sutarties 4 ir 7 punktų nuostatas atsakovei buvo paskaičiuoti delspinigiai. Ieškovės teisę į delspinigius aiškiai reglamentuoja ne tik sutarties nuostatos, bet ir CK 6.256 straipsnio 2 dalis. Atsakovė netinkamai aiškina delspinigiams taikytiną 6 mėnesių senaties terminą. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikdama delspinigių paskaičiavimo lentelę aiškiai nurodė, kad pradelstų dienų skaičius skaičiuojamas iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2015-04-07, delspinigius skaičiavo tik už paskutinius šešių mėnesių laikotarpį iki ieškinio pateikimo dienos. Atsakovė prašo panaikinti sprendimo dalį dėl 210,85 Eur skolos už suvartotą elektros energiją priteisimo, tačiau nepasisako dėl tokio reikalavimo pagrįstumo.
Atsiliepime į atsakovės N. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. papildomo sprendimo ieškovės G. K. atstovas advokatas Gilbertas Kinderevičius prašo atsakovės N. M. apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. papildomo sprendimo dalį, kuria atsakovei iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės N. M. ieškovei G. K. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovės atstovo pateikta atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų išklotinė nėra objektyvi (reali), o joje užfiksuotas sugaištas laikas procesiniam veiksmui atlikti yra nepagrįstai padidintas bei logine prasme nepaaiškinamas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos pobūdį, atsakovės bylinėjimosi išlaidų pagrindime nurodytas teisines paslaugas, atlygį už jas, jų bendrą sumą ir remdamasis protingumo kriterijumi visiškai pagrįstai sumažino atsakovės prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą. Trečiasis asmuo A. K. dalyvaujančiu byloje asmeniu įtrauktas atsakovės atstovės prašymu, ieškovės atstovas prieštaravo dėl trečiojo asmens įtraukimo, todėl trečiojo asmens patirtų išlaidų našta negali būti perkeliama ieškovei. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad trečiojo asmens patirtos išlaidos už teisines paslaugas priteistinos iš atsakovės.
Atsiliepime į ieškovės G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. papildomo sprendimo atsakovė N. M. prašo ieškovės G. K. apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovei 543,17 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, kurias patvirtinantys įrodymai teismui buvo pateikti netinkamai ir ne laiku, negali būti priteistos. Šias išlaidas ieškovei priteisiant, būtų pažeistos imperatyvios CPK normos ir principai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių EPP sistemos techninę klaidą ieškovei teikiant 2015-08-10 prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.
Ieškovės apeliacinis skundas dėl papildomo sprendimo tenkintinas.
Atsakovės apeliacinis skundas dėl papildomo sprendimo priėmimo iš dalies tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (C P K 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatė.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
Atsakovė apeliaciniu skundu iš esmės nurodo, kad priimdamas sprendimą teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nustatė prašomų priteisti nuomos mokesčio dydį, nustatydamas faktines aplinkybes nepagrįstai rėmėsi tik šalių sutarytos nuomos sutarties tekstu, be teisinio pagrindo priteisė ieškovei delspinigius. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliantės apeliacinio skundo argumentacija ir ją atmeta kaip nepagrįstą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 2011m. gruodžio 1d. sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. 20111201 su atsakove ir remiantis ja atsakovei išnuomojo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune. Šalys sutarties 3 punkto sąlyga nustatė nuomos mokesčio dydį – 2875 Lt per mėnesį, iš kurių GPM bei Soc. draudimo mokestį nuomininkas sumoka į biudžetines institucijas, o likusią dalį sumoka nuomotojui. Šalių nuomos sutartimi buvo nustatytas nuomos terminas nuo 2011m. gruodžio 1d. iki 2014m. gruodžio 1d. bei sutarties 10 punkto sąlyga šalys numatė sutartį pratęsti automatiškai vieneriems metams, jeigu nė viena iš šalių raštu nepraneša kitai šaliai apie sutarties nutraukimą. Apie sutarties nutraukimą šalys 8c punkto sąlyga įsipareigojo informuoti raštu, ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, baigiantis sutarties terminui.
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių iškilo ginčas dėl nuomos mokesčio dydžio bei delspinigių priteisimo. Ieškovė tvirtina, kad atsakovė nesumokėjo nuomos mokesčio už 2014m. balandžio ir gegužės mėn. Tarp šalių iškilo ginčas ir dėl ieškovės teisės į nuostolių atlyginimą pagal šalių sudarytos sutarties 8 c. punkto sąlygą ir šios sutarties 8c bei 10 punktų sąlygų aiškinimo, dėl ieškovės reikalavimo priteisti išlaidas už suvartotą elektros energiją už laikotarpį nuo 2014m. lapkričio, gruodžio mėn., bei už 2015m. sausio mėn.
Pirmosios instancijos teismas nustatydamas nuomos mokesčio dydį pagrįstai sprendė, kad šalys susitarė dėl 2875 Lt nuomos mokesčio dydžio. Teismas nustatė, kad šalys sudarytos sutarties 3 punkto sąlyga susitarė dėl 2875 Lt nuomos mokesčio ir šalių sudaryta rašytinė nuomos sutartis atitinka CK 6. 478 straipsnio 1 dalies reikalavimams, šios sutarties sąlygų pakeitimai įtvirtinti rašytine forma, todėl teisėtai sudaryta ir galiojanti šalių sutartis yra privaloma šalims ir turi būti vykdoma ( CK 6. 189 straipsnis). Spręsdamas aptartą klausimą teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovė manydama, jog rašytinėje šalių sudarytoje sutartyje sutartas nuomos mokesčio dydis neatitinka šalių laisvės principo, galėjo kelti klausimą dėl nuomos sutarties nutraukimo. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė tokius klausimus per sutarties vykdymo laikotarpį aplamai būtų kėlusi, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pasirašydama sutartį atsakovė nesuprato ar negalėjo suprasti teisnių sutarties sąlygų padarinių. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme teismas remdamasis atsakovės bei trečiojo asmens pripažinimu sprendime nurodė, kad atsakovė nuomos mokestį mokėtojo nuomotojo įgaliotam asmeniui po 2500 Lt per mėnesį grynais pinigais, tačiau pagrįstai sprendė, kad tokie šių asmenų paaiškinimai nesudaro pagrindo patvirtinimui, kad nuomotojo atstovas, priimdamas 2500 Lt nuomos mokestį, atsisakė 375 Lt dalies nuomos mokesčio. Kitas savo padarytas išvadas aptartu klausimu teismas sprendime pakankamai motyvavo ir argumentavo ( CPK 270 straipsnio 4 dalis) ir remdamasis byloje esamais duomenimis pagrįstai konstatavo aplinkybę, kad ieškovė įrodė, jog rašytine nuomos sutartimi šalys susitarė dėl 2875 Lt nuomos mokesčio dydžio. Byloje nėra kitų įrodymų paneigiančių šią pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę. Tokių įrodymų atsakovė nepateikė ir su apeliaciniu skundu, todėl atsakovė apeliaciniu skundu nepagrįstai argumentuoja, kad priimant sprendimą neteisingai buvo įvertinti įrodymai nustatant nuomos mokesčio dydį (CPK 185 straipsnis). Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Schöpp-Sportboden“ GmbH v. UAB „Regio“, bylos Nr. 3K-3-13/2013). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios distancijos teismas tyrė ir vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių bei trečiojo asmens paaiškinimus, liudytojų parodymus ir jų visumos pagrindu padarė išvadą, ar tam tikros atsakovės nurodytos aplinkybės yra įrodytos, teismas nurodė, kodėl rašytiniu įrodymu – šalių sudarytos rašytinės sutarties sąlyga dėl sutarto nuomos mokesčio remiasi ir atmeta kitus įrodymus, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės pakankamumo. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo teisės normų pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.
Šalių sudarytos nuomos sutarties 7 punkto sąlyga buvo numatytas nuomininko įsipareigojimas mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo mokėtinos sumos už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną. Ieškovė priteistinų delspinigių dydį įrodinėjo į bylą pateiktais paskaičiavimais. Apylinkės teismas įvertinęs prašomų priteisti delspinigių pagrįstumą teisingai nustatė priteistinų delspinigių iš atsakovės dydį, todėl apeliantės visi argumentai aptartu klausimu yra nepagrįsti ir atmestini.
Dėl kitų atsakovės apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl ieškovės ir atsakovės apeliacinių skundų dėl papildomo sprendimo priėmimo
Pirmosios instancijos teismas priimdamas galutinį sprendimą byloje neišsprendė bylinėjimosi išlaidų tarp šalių, todėl vadovaujantis CPK 277 straipsniu 2016m. sausio 29d. priėmė papildomą sprendimą ir išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Dėl šio papildomo sprendimo šalys pateikė apeliacinius skundus. Apeliantų apeliaciniuose skunduose argumentuojama, kad apylinkės teismas neteisingai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas ir pažeidė procesines teisės normas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės atstovo pateikti duomenys patvirtina apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, jog 2015-08-10 pateiktas prašymas, kuriame aiškiai nurodomos sąskaitos su konkrečiomis sumomis, patvirtina, kad ieškovė siekė laiku įgyvendinti savo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kad 2015-08-10 prašymo pateikimo teismui dieną sąskaitos jau buvo išrašytos, sąskaitos buvo apmokėtos iki 2015-08-10 prašymo pateikimo dienos, t. y. 2015-06-19 sąskaita buvo apmokėta tą pačią dieną, 2015-08-06 sąskaita buvo apmokėta sekančią dieną - 2015-08-07. Šios aplinkybės neginčijamai įrodo, kad sąskaitos buvo išrašytos ir apmokėtos iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Be to, ieškovė į vėlesnius prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat įtraukė 2015-06-19 ir 2015-08-06 sąskaitas, kas leidžia vertinti, jog tiek ieškovė, tiek jos atstovas buvo įsitikinę, jog minėtos sąskaitos teismui jau yra pateiktos su 2015-08-10 prašymu, todėl laikytina, kad su 2015-08-10 prašymu bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančios sąskaitos nebuvo pateiktos per EPP sistemą per klaidą. Pripažinus, kad dėl 543,17 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovė pateikė teismui šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus, bei į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas 77,3 procentais, ieškovės apeliacinis skundas dėl papildomo sprendimo tenkintinas ir iš atsakovės ieškovei papildomai priteistina 419,87 Eur (543,17x0,773) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu papildomu sprendimu atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (4 499,12 Eur) sumažino 1/3 dalimi, t. y. iki 3 000 Eur, ir atsakovei iš ieškovės priteisė 22,7 proc. nuo 3 000 Eur sumos, t. y. 681 Eur. Apeliantė teigia, kad bylinėjimosi išlaidos sumažintos nepagrįstai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė byloje teikė atsiliepimą į ieškinį, atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, prašymą išduoti teismo liudijimą, rašytinius paaiškinimus, advokatas atsakovę atstovavo teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 10 val. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015-03-20) už atsiliepimo į ieškinį parengimą numatytas maksimalus dydis 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpradėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje, kas sudaro 1 837,75 Eur (2,5x 735,10) (Rekomendacijų 8.2 punktas). Už advokato atstovavimą teismo posėdžiuose - 735,10 Eur (10x0,1x735,10) (Rekomendacijų 8.19 punktas) ir už kitus dokumentus pagal Rekomendacijų 8.16 punktą – 1 176,16 Eur (4x0,4x735,10) (Rekomendacijų 8.16 punktas). Viso pagal Rekomendacijas atsakovės aptirtos išlaidos sudaro 3 749,01 Eur (1 837,75+735,10+1 176,16), kurios yra mažesnės, nei prašė priteisti atsakovė (4 499,12 Eur) pirmosios instancijos teisme, tačiau didesnės už teismo sumažintas (3 000 Eur), nuo kurių atsakovei paskaičiuotos priteistinos išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į Rekomendacijose nustatytus dydžius, sprendžia, kad atsakovės apeliacinis skundas iš dalies pagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas atsakovės bylinėjimosi išlaidas sumažino neatsižvelgęs į Rekomendacijose nurodytus dydžius. Esant nustatytoms aplinkybėms atsakovės apeliacinis skundas dėl papildomo sprendimo tenkintinas iš dalies ir iš ieškovės atsakovei priteistina 851 Eur (3 749,01x0,227).
Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog papildomu sprendimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai trečiojo asmens naudai priteisė 100 procentų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas, neatsižvelgdamas į tai, jog ieškinio reikalavimai, kuriuos palaikė trečiasis asmuo ieškovės pusėje, buvo patenkinti tik 77,3 procentų apimtimi. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas iš dalies 77,3 procentų, trečiasis asmuo A. K. į bylos nagrinėjimą įtrauktas atsakovės iniciatyva, trečiajam asmeniui iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos mažintinos ir priteistina 512,50 Eur (663x0,773).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
Apeliacinės instancijos teisme ieškovė prašo iš atsakovės priteisti išlaidas už teisines paslaugas – 200 Eur už apeliacinio skundo parengimą dėl papildomo sprendimo ir 711,78 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgus į tai, jog atsakovės apeliacinis skundas dėl galutinio sprendimo atmestas, o ieškovės apeliacinis skundas dėl papildomo sprendimo patenkintas, prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.10 ir 8.11 punktų, pagal kuriuos už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, numatytas maksimalus dydis 1 286,73 Eur (1,7x756,90 Eur), o už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 983,97 Eur (1,3x756,90 Eur), tai iš atsakovės ieškovei priteistina 911,78 Eur (200+711,78) išlaidų už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme.
Atsakovė apeliacinės instancijos teisme prašo priteisti iš ieškovės už apeliacinio skundo parengimą 511,83 Eur, už apeliacinio skundo parengimą dėl papildomo sprendimo 302,50 Eur, už atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo parengimą – 242 Eur. Atsižvelgus į tai, jog atsakovės apeliacinis skundas atmestas, atsakovės apeliacinis skundas dėl papildomo sprendimo patenkintas iš dalies, ieškovės apeliacinis skundas dėl papildomo sprendimo patenkintas, atsakovei iš ieškovės už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme priteistina 150 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kolegija,
nutaria:
Atsakovės N. M. apeliacinį skundą atmesti.
Ieškovės G. K. apeliacinį skundą dėl papildomo teismo sprendimo tenkinti.
Atsakovės N. M. apeliacinį skundą dėl papildomo teismo sprendimo tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. papildomą sprendimą pakeisti.
Priteistas iš atsakovės N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovei G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 754,41 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 41 ct) išlaidas už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme padidinti iki 1 174,28 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt keturių eurų 28 ct).
Priteistas iš atsakovės N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) trečiajam asmeniui A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 663 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt tris eurus) išlaidų už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme sumažinti iki 512,50 Eur (penkių šimtų dvylikos eurų ir 50 ct).
Priteistas iš ieškovės G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovei N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 681 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) išlaidai už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme padidinti iki 851 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt vieno euro).
Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovei N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) išlaidų už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovei G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 911,78 Eur (devynis šimtus vienuolika eurų 78 ct) išlaidų už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme.